Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. B. ir S. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-2975-1051/2021 pagal pareiškėjų R. B.ir S. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

15. Atsiliepimų į atskirąjį skundą pateikta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

17. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kartu su prašymu dėl santuokos nutraukimo sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, teismas prašymą palieka nenagrinėtą.

18. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog CK 3.53 straipsnio 4 dalies normoje nėra nustatyto baigtinio aplinkybių, dėl kurių teismas gali netvirtinti sutarties, sąrašo. Teismas tvirtina šalių sutartį, nes ja išsprendžiami sutarties šalių (sutuoktinių) klausimai dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.), o santuokos nutraukimo klausimas tokiais atvejais nagrinėjamas supaprastinta tvarka. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių, kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, taikomas sutarties uždarumo principas – jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Pagal CK 3.51 straipsnio 2 dalies procesinio pobūdžio nuostatą, santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama esant CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatytoms sąlygoms ir supaprastinto proceso tvarka. Jeigu nėra ginčo, tai taikomos CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXV skyriaus bendrosios nuostatos (CPK 442–443 straipsniai) ir XXXV skyriaus 538–541 straipsnio normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2011).

19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 3.53 straipsnio 4 dalies taikymo, yra išaiškinęs, kad teismas privalo vertinti prašymo nutraukti santuoką pagrįstumą ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumą. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų; priešingu atveju pagal CK 3.53 straipsnio 4 dalį teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo teisminė kontrolė įstatyme nustatyta visų pirma siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir užtikrinti sutuoktinių lygiateisiškumą. Sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų sutuoktinių laisva valia, sutarties tekste išdėstytos tiksliai ir aiškiai, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Sutarties sąlygos, prieštaraujančios imperatyviosioms įstatymų normoms, laikytinos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2010; kt.).

20. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turėtų būti nurodyta, kokiomis dalimis dalijamas sutuoktinių bendras turtas ir koks turtas priteisiamas kiekvienam sutuoktiniui (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį, nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais. Iš šios įstatymo normos išplaukia, kad teismas, vertindamas sutarties teisėtumą, privalo žinoti, ar turtas dalijamas po lygiai, o jeigu jis sutuoktinių dalijamas nukrypus nuo lygių dalių principo, tai dėl kokių aplinkybių, ar jos atitinka įstatymo nustatytus kriterijus (CK 3.123 straipsnis). Sutuoktiniai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalo aiškiai išspręsti šiuos bendro turto padalijimo klausimus, kad teismai galėtų įvertinti sutarties sąlygų dėl turto padalijimo teisėtumą. Pripažintinos iš esmės pažeidžiančiomis vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus sutarties sąlygos, kai šalių sutarimu, tačiau be teisinio pagrindo, vadinasi – neteisėtai, apribojamos vieno sutuoktinio turtinės ar asmeninės neturtinės teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2007).

21. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnis reglamentuoja įstatyminį turto, kuris pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, teisinį rėžimą. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalis numato, kad preziumuojama, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 3 dalis numato, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

22. CK 3.89 straipsnis reglamentuoja įstatyminį turto, kuris pripažįstamas asmenine sutuoktinių nuosavybe, teisinį rėžimą. Šio straipsnio 1 dalis numato, koks turtas gali būti pripažintas asmenine sutuoktinių nuosavybe, tame tarpe abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

23. Pareiškėjai, siekdami įrodyti, kad turtas, t. y. ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė R. B .nuosavybė, pateikė įrodymus: Šiaulių miesto valdybos 1991 m. lapkričio 11 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl butų pripažinimo asmeninės nuosavybės teisėmis“ kopiją; Šiaulių miesto Valdybos 1991 m. lapkričio 11 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) priedo kopiją; 1978 m. vasario 8 d. Šiaulių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderio buto nuomotojui kopiją; 1976 m. liepos 27 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo kopiją. Kaip nustatyta iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, minėtų apeliantų pateiktų įrodymų teismas netyrė ir nevertino, nors kilus abejonėms dėl sutarties neatitikimo tokiai sutarčiai keliamiems reikalavimams bei sutuoktinių interesų pažeidimo, teismas turėjo pareigą įvertinti, dėl kokių priežasčių pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatė sąlygą dėl tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką nedalintino turto.

24. Iš 1976 m. liepos 27 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo kopijos nustatyta, kad pareiškėja R. B. (buvusi R. L.) po tėvų mirties lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais paveldėjo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), draudimo įkainotą 344 rubliais. Iš 1978 m. vasario 8 d. Šiaulių miesto Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto orderio buto nuomotojui kopijos nustatyta, kad R. B. (tuo metu buvusiai R. L.) išduotas leidimas apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš Šiaulių miesto valdybos 1991 m. lapkričio 11 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl butų pripažinimo asmeninės nuosavybės teisėmis“ ir jo priedo kopijų nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymo 7 straipsniu ir 1991 m. lapkričio 11 d. miesto Valdybos sprendimu R. B. pripažinta neatlygintinai asmeninės nuosavybės teisė į nuomojamą butą (1/2 dalį), esantį (duomenys neskelbtini).

25. Pažymėtina, kad šalių santuoka buvo sudaryta galiojant 1969 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos santuokos ir šeimos kodeksui (galiojusiam nuo 1970 m. iki 2001 m.). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl buto, įgyto iki CK įsigaliojimo, nuosavybės rūšies, turi būti taikomos CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, nepaisant to, kad turtas įgytas iki CK įsigaliojimo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis). Pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį, CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės įregistravimo taikomos kai turtas registruojamas galiojant CK. Iki CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – ir SŠK) 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus. SŠK 22 straipsnyje buvo numatyta, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Vertinant, ar turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą (turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė), kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį, o SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas. Sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), jei už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

26. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog minėti įrodymai patvirtina apeliantų nurodytas aplinkybes, t. y. tai, jog 1976 m. R. B. buvo paveldėjusi dalį tėvų namo po jų mirties. 1978 m. R. B. išduotas leidimas apsigyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kas patvirtina, kad minėtame bute pareiškėja jau gyveno iki santuokos sudarymo (santuoka sudaryta 1983 m.). Miesto valdžiai iš tėvų paveldėtą turtą perėmus, 1991 m. R. B. neatlygintinai asmeninės nuosavybės teise buvo suteiktas kitas turtas, t. y. ½ dalis buto su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini). Kitaip tariant, šios aplinkybės reiškia, kad minėtas butas įgytas iki santuokos sudarymo 1976 m. pareiškėjos paveldėto turto pagrindu. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas, konstatuotina, jog pareiškėjai pagrįstai laiko, kad ½ dalis buto su rusiu, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjai R. B. asmeninės nuosavybės teise ir pagrįstai šį turtą sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nurodė kaip nedalintiną turtą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai prioritetą suteikė turto įregistravimo momentui, tačiau neįvertino ir neatsižvelgė į turto įsigijimo prigimtį.

27. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su apeliantais, kad visi turtiniai klausimai gali būti sprendžiami santuokos nutraukimo byloje ir jokie atskiri sandorių sudarymai pas notarą pareiškėjams nėra privalomi. Apeliantai taip pat pagrįstai nurodė, kad bendro turto (jo kiekio ir vertės) nurodymas ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo, teisė ir pareiga – tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių. Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių savo iniciatyva negali nustatyti, jog ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė pareiškėjos R. B. nuosavybė.

28. Kaip teisingai nurodė apeliantai atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021. Minėtoje kasacinio teismo byloje nustatyta, kad santuokos metu turtą šalys įsigijo panaudojusios banko suteiktą kreditą, tačiau visas santuokos metu įgytas turtas, priklausęs jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo priskirtas pareiškėjui, pareiškėjai nepaskiriant jokios kompensacijos. Pareiškėja, kuriai buvo nustatytas 55 procentų darbingumas, bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo, o gydėsi Psichiatrijos klinikos dienos stacionare ir, sudarant sutartį dėl sutuoktinio turto padalijimo, jos valia turėjo trūkumų, t. y. pasirašydama pareiškėja negalėjo tinkamai įvertinti pasirašytos sutarties turinio ir suvokti, kad yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai. Kasacinis teismas konstatavo, kad pareiškėjos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti: buvo nukrypta nuo bendro turto lygių dalių principo, pareiškėja po santuokos nutraukimo liko solidarioji skolininkė bankui ir prarado bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto dalį. Taigi, bylų ratio decidendi skiriasi iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi šia kasacinio teismo nutartimi.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei kreditorius įstoja į bylą, nagrinėjamą pagal abiejų sutuoktinių bendrą sutikimą, su savarankiškais reikalavimais, tai pagal CPK 540 straipsnio 4 dalį byla yra sustabdoma. Tais atvejais, kai byloje sprendžiama ar pasisakoma dėl kreditoriaus teisių dėl vieno ar abiejų sutuoktinių, o kreditorius reikalavimo nėra pareiškęs, bet pareiškęs atsikirtimus, kuriais nesutinka su sutuoktinių sudarytos santuokos nutraukimo padarinių nuostatomis dėl jo teisių, yra pagrindas spręsti, kad kilo ginčas dėl teisės. Ginčo aplinkybės turi būti išnagrinėtos ir ginčas išsprendžiamas teismo sprendimu. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį, teismas išnagrinėja bylas ypatingąja teisena neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl kreditoriaus teisės reikalauti skolos. Vadovaudamasis principu, kad šeimos bylose teismas turi būti aktyvus ir veikti ex officio, teismas ir nesant pareikšto reikalavimo, nereikalaudamas pareiškėjų sutarties pakeitimo, o nepatvirtindamas sutarties, išsprendžia kilusį ginčą ir nurodo, kokius pripažįsta teisinius pareiškėjų ir kreditoriaus santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2011).

30. Nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui (kreditorė) UAB „Gelvora“ apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, bylos duomenys patvirtina, jog kreditorei elektroniniu paštu buvo siųsta sutartis (bei patikslinta sutartis) dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2021 m. gegužės 19 d. teisme gautas kreditorės UAB „Gelvora“ pranešimas dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui. Kreditorė byloje prieštaravimų dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų ar savarankiškų reikalavimų, susijusių su sutuoktinių turto teisiniu rėžimu, nepareiškė, t. y. byloje tarp šalių ir suinteresuoto asmens (kreditorės) nekilo ginčas dėl teisės. Kreditorė taip pat nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.

31. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai patvirtino, jog sutarties turinys atitinka jų valią, į tai, kad pareiškėjai neturi nepilnamečių vaikų, į tai, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėja R. B. ½ dalį buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), įgijo už savo asmenines lėšas, bei į tai, kad kreditorė UAB „Gelvora“ nepateikė jokių prieštaravimų dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka tokiai sutarčiai keliamų reikalavimų bei pažeidžia sutuoktinių interesus, dėl ko negali būti teismo tvirtinama. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga, kad šalys pripažįsta, jog ½ buto su rūsiu, esanti (duomenys neskelbtini), yra asmeninė pareiškėjos R. B. nuosavybė, todėl tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką nedalintinas, neprieštarauja viešajai tvarkai, atitinka įstatymų reikalavimus, nepažeidžia viešojo intereso, imperatyvių įstatymo nuostatų, pareiškėjų ir suinteresuoto asmens teisių bei teisėtų interesų.

32. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teisiniu reglamentavimu bei kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais ir daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Kadangi šis pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gegužės 19 d. nutartį ir perduoti klausimą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.