- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-09-17
- Bylos Nr.
- e1-1271-1150/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14279-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Kaltinamasis
- O. M.
išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1271-1150/2021 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje: O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini)., Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. O. M., smurtaudama artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, sūnui, o būtent: 2020 m. balandžio 12 d. apie 02.50 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto metu tyčia tris kartus virtuviniu peiliu dūrė savo sūnui E. M. (E. M.) į kairę ranką, padarydama tris durtines žaizdas kairiame pažastyje.
2. Be to, O. M., smurtaudama artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, sūnui, o būtent: 2021 m. gegužės 9 d. apie 23.50 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini),, virtuvėje kilusio žodinio konflikto tarp jos ir sūnaus E. M. metu tyčia magnetola sudavė vieną smūgį savo sūnui E. M. į veidą, padarydama nukentėjusiajam muštinę žaizdą nosies srityje.
3. Kaltinamoji O. M. dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. balandžio 12 d. apie 19.00 val. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo draugė A. K., kuri atsinešė 2 butelius degtinės „Sobieski“. Apie 21.00 val. namo grįžo kaltinamosios sūnus E. M.. Sūnus buvo neblaivus, ką jis gėrė, kaltinamoji pasakyti negali, tačiau sūnus jai sakė, jog gėrė alų. Sūnus kartu su kaltinamąja ir jos drauge taip pat išgėrė ir degtinės. Apie 02.45 val. kaltinamoji sukonfliktavo su sūnumi, nes sūnus prašė dar degtinės, bet kaltinamoji jam nedavė. Tad sūnus supyko ir sugriebė kaltinamajai ranka už plaukų. Tuo metu kaltinamoji, būdama virtuvėje, paėmė iš ant spintelės buvusio peilių rinkinio peilį, kuriuo tris kartus dūrė sūnui į kairę ranką. Kiek kaltinamoji atsimena, peilis buvo virtuvinis, rudos spalvos rankena. Sūnui iš rankos bėgo kraujas ir jis pats iškvietė policiją. Dėl to, kad sūnus iškvietė policiją, kaltinamoji išsigando ir peilį nuplovė bei padėjo atgal į vietą. Konfliktas tarp jos ir sūnaus įvyko dėl to, kad jie abu buvo stipriai neblaivūs. Konflikto metu kaltinamoji su sūnumi namuose buvo tik dviese. Dėl 2021 m. gegužės 9 d. įvykusio konflikto kaltinamoji parodė, kad namuose, adresu (duomenys neskelbtini),, apie 21.00 val. kartu su sūnumi dviese vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Apie 23.50 val. tarp jos ir sūnaus įvyko konfliktas, kurio metu ji paėmė ant staliuko stovėjusį radijo imtuvą, kuriuo norėjo sūnų pagąsdinti, bet pataikė į veido sritį, dėl ko sūnui bėgo iš nosies kraujas. Kaltinamoji nenorėjo sūnaus sužaloti, norėjo tik pagąsdinti. Kaltinamoji dėl savo poelgių labai gailisi, sūnaus atsiprašė, sūnus jai atleido. Šiuo metu kaltinamoji su sūnumi kartu negyvena. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir paskirtas laisvės apribojimas. Kaltinamoji sumokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą už sūnaus gydymą (1 t., b. l. 74–76, 92–94; 2 t., b. l. 69–71, 102–104).
Dėl 2020 m. balandžio 12 d. įvykio
Motyvuojamoji dalis
4. Be kaltinamosios prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:
4.1. Nukentėjusysis E. M. parodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su mama (iki jai buvo paskirta kardomoji priemonė). 2020 m. balandžio 11 d. visą dieną nukentėjusysis su mama buvo namuose, tvarkėsi, ruošėsi Šv. Velykoms. Apie 21.00 val. pas mamą atėjo jos draugė L. K., kuri atsinešė du butelius po 0,5 litro talpos degtinės „Sobieski“, kuriuos visi trys išgėrė. Prieš ateinant mamos draugei, nukentėjusysis alkoholio nevartojo. Kada mamos draugė išėjo namo, neatsimena. Nukentėjusysis neatsimena, dėl ko namuose tarp jo ir mamos 2020 m. balandžio 12 d. naktį kilo konfliktas, gal dėl to, kad jį mama išvadino necenzūriniais žodžiais. Būnant virtuvėje, nukentėjusysis motinai sugriebė už plaukų, po ko mama griebė peilį, kuris gulėjo virtuvėje ant stalo ir dūrė jam į kairę ranką ne mažiau dviejų kartų, nes ant rankos yra trys žaizdos. Nukentėjusysis griebė motinai už rankų, norėdamas atimti peilį, nes jis bijojo, kad ji jo nesubadytų. Atėmęs iš motinos peilį, nukentėjusysis padėjo peilį ant stalo. Mama liko virtuvėje, o jis išsigandęs nubėgo į kambarį, ir paskambino 003 į greitąją, o po to 112. Konfliktas nurimo, nukentėjusysis buvo kambaryje prie lango, kur laukė greitosios, o mama sėdėjo virtuvėje. Jam skaudėjo. Tuomet atvažiavo greitoji pagalba ir jį išvežė į ligoninę. Ligoninėje nukentėjusiajam buvo susiūtos trys žaizdos. Nukentėjusysis su mama susitaikė, jai atleido, civilinio ieškinio nereikš, norėtų bylą nutraukti susitaikymu (1 t., b. l. 36–38).
4.2. Liudytoja A. K. parodė, kad O. M., yra jos draugė. 2020 m. balandžio 12 d. vakare, apie 20.00 val., liudytoja atėjo pas draugę, namuose buvo jos sūnus. Jie trise vartojo alkoholinius gėrimus – gėrė degtinę, išgėrė 0,7 litro talpos vieną butelį. Jokių konfliktų ar muštynių nebuvo, nei tarp kaltinamosios ir jos sūnaus, nei tarp jos. Nukentėjusysis liudytojai pasiūlė miegoti pas juos, nes jau buvo tamsu, bet ji atsisakė ir apie 24.00 val. viena išėjo namo. Tuo tarpu kaltinamoji ir jos sūnus liko namuose dviese. Kas buvo vėliau tarp jų, liudytoja nematė. Kai kaltinamoji grįžo iš policijos, po kelių dienų, O. M. atėjo pas liudytoją ir prašėsi pas ją pagyventi. Tada draugė jai ir papasakojo, kad kai liudytoja išėjo iš jos namų, nukentėjusysis prašė jos dar degtinės, tačiau jam degtinės nedavė, dėl ko sūnus sugriebė kaltinamąją už plaukų ir po ko ji sūnų sužalojo peiliu. Kaip ten tiksliai viskas įvyko, kaltinamoji ir pati gerai neprisiminė. Kaltinamoji su sūnumi susitaikė, daugiau nekonfliktuoja. Anksčiau tokių atvejų niekada nebuvo, kad kaltinamoji panaudotų smurtą sūnaus atžvilgiu. Liudytoja jokių pretenzijų nei draugei, nei jos sūnui neturi, jie jai nieko nepadarė (1 t., b. l. 65–66).
4.3. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2020 m. balandžio 12 d. 02.59 val. apie įvykusį konfliktą pranešė E. M., kuris nurodė, jog mama su peiliu sužalojo jam ranką, kraujuoja, kitos aplinkybės neaiškios (1 t., b. l. 5–7).
4.4. Iš 2020 m. balandžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas vaizdo įrašas, kuriame vaikinas, ant nuogo kūno apsirengęs mėlynos spalvos striukę, pasakoja apie įvykusį konfliktą – mama du kartus sužalojo jį su peiliu, jis dešine ranka mosuodamas į kairę ranką rodo kaip buvo sužalotas (1 t., b. l. 9–10).
4.5. Iš 2020 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vietos apžiūros objektas yra medinis vieno aukšto gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Patekus į virtuvę, dešinėje pusėje prie sienos, stovi skalbimo mašina, ant kurios stovi stovas peiliams ir į kurį yra įkišta dvylika peilių – devyni geležinėmis rankenomis, vienas medine rankena, ir du plastmasinėmis rankenomis. Ant vieno peilio, plastmasine rudos spalvos rankena, kuris įkištas stovo dešinėje, per vidurį tarp dviejų peilių, rankenos matosi rusvos spalvos dėmės galimai kraujo. Šis peilis yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1 (1 t., b. l. 11–19).
4.6. Iš 2020 m. balandžio 14 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad tyrimo objektas yra 2020 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas peilis. Pateiktas peilis sudarytas iš geležtės ir rankenos. Bendras peilio ilgis yra 31 cm. Geležtė pagaminta iš pilkos spalvos metalo, jos ilgis 18 cm, maksimalus plotis 2,5 cm, maksimalus storis 1 mm. Geležtės vienas galas užsibaigia smaigaliu. Vienoje geležtės pusėje yra užrašai „Edelstahl Rostfrbi S1992 Hoffmayer S.G. Edelstahl Post frei Stainless Steel“, kitoje geležtės pusėje yra užrašai „Hoffmayer S.G. Carving Knife 20501-180(7“) , logotipas. Rankena pagaminta iš rudos spalvos plastmasės. Rankenos ilgis 13 cm, maksimalus plotis 2,5 cm, maksimalus rankenos storis 1,56 cm. Vienoje rankenos pusėje yra dvi pilkos spalvos geležinės kniedės ir priklijuotas lipdukas su užrašais, šitoje pusėje rankenos gale matosi rausvos spalvos dėmės. Kitoje rankenos pusėje yra trys pilkos spalvos geležinės kniedės (1 t., b. l. 20–24).
4.7. Iš 2020 m. balandžio 12 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2020 m. balandžio 12 d. gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), motina peiliu sužalojo savo sūnų. Atvykus nurodytu adresu pasitiko pranešėjas E. M., kuris paaiškino, kad jį į kairę ranką peiliu durdama du kartus sužalojo motina O. M.. O. M. paaiškino, kad peiliu gynėsi nuo sūnaus. Pranešėjas buvo labai girtas, jam nustatytas 3,54 promilės girtumas. Jį greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė į Trakų ligoninę apžiūrai. Įtariamoji O. M. taip pat buvo labai girta, jai nustatytas 2,50 promilių girtumas. Ji buvo sulaikyta ir pristatyta į Trakų rajono policijos komisariatą. Moteris elgėsi ramiai. E. M. kairėje rankoje prie pažasties dvi durtinės žaizdos padarytos peiliu (1 t., b. l. 26–29).
4.8. Iš alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0448“, patikros sertifikatas Nr.1203854, žurnalo išrašo kopijos matyti, kad E. M. 2020 m. balandžio 12 d. nustatytas 3,54 promilių girtumas, O. M. nustatytas 2,50 promilių girtumas (1 t. b. l. 30–32).
4.9. Iš 2020 m. balandžio 22 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis E. M. atpažino peilį Nr. 4, kuris buvo paimtas 2020 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini). Nukentėjusysis peilį atpažino pagal rankeną – jos rudą spalvą, rankena plastmasinė, pagal peilio formą. Pasak nukentėjusiojo, šiuo metu būtent iš visų turimų peilių jų namuose, šio peilio nėra. Visus namuose turimus peilius jis labai gerai žino (1 t., b. l. 41–44).
4.10. Iš 2020 m. balandžio 22 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Iš garso įrašo girdėti, kad asmuo paskambinęs pagalbos telefonu ir prisistatęs E. M. pranešė, jog jam su peiliu mama dūrė į ranką (1 t., b. l. 49–50).
4.11. Iš 2020 m. balandžio 22 d. medicininių dokumentų apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos specialistas pagal asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis pateikė išvadą, kad E. M. buvo padarytos trys durtinės žaizdos kairiame pažastyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti duriančių savybių daiktu ar įrankiu trimis poveikiais smeigiamaisiais judesiais. Sužalojimai pagal turimus duomenis atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (1 t., b. l. 55).
4.12. Iš 2020 m. gegužės 28 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolo matyti, kad gautas nukentėjusiojo E. M. prašymas nutraukti ikiteisminį tyrimą susitaikius, įtariamoji O. M. pripažino kaltę, atlygino žalą, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti jai su sūnumi E. M. susitaikius (1 t., b. l. 101).
Dėl 2021 m. gegužės 9 d. įvykio
5. Be kaltinamosios prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:
5.1. Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2021 m. gegužės 9 d. apie 23.50 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jam su motina būnant virtuvėje ir vartojant alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl buitinių priežasčių. Mama tyčia pastvėrusi juodos spalvos magnetolą „Sencor“ sudavė jam vieną smūgį į veidą, po ko nukentėjusysis ją nuo savęs pastūmė, kad daugiau nesuduotų smūgių ir nesužalotų. Nukentėjusiajam skaudėjo, nes mama jam sužalojo nosį ir pradėjo kraujuoti žaizda. Pats smūgių mamai nei ranka, nei kuo nors kitu nesudavė. Po jam suduoto smūgio magnetola, paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Atvykusiems policijos pareigūnams papasakojo, kas nutiko, o atvykusio į vietą greitosios medicinos pagalbos mediko buvo apžiūrėtas vietoje, kur buvo užfiksuotas jam padarytas nosyje sužalojimas magnetola „Sencor“, ant kurios likę jo kraujo žymių. Mama buvo sulaikyta ir uždaryta į areštinę. Po įvykio su mama nesimatė ir nebendrauja. Tai ne pirmas kartas kai yra sužalojamas mamos, prisimena, kad 2020 m. balandžio 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mamos atžvilgiu, kadangi mama gailėjosi ir atsiprašė, nukentėjusysis atleido jai ir tyrimas buvo nutrauktas, jiems susitaikius, tačiau kaip matyti iš jos elgesio, ji nesikeičia ir išvadų nedaro. Turtinių ir neturtinių pretenzijų mamai neturi ir ateityje neturės, tačiau nori, kad ji nustotų vartoti alkoholį, dėl ko tenka kentėti jam tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Nukentėjusysis sutinka, kad tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (2 t., b. l. 35–37).
5.2. Liudytojas A. G.-M.(A. G.-M.) parodė, kad 2021 m. gegužės 10 d. apie 00.05 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivi motina sumušė pranešėją, pranešėjas kraujuoja iš nosies, (duomenys neskelbtini) metų, mažamečių vaikų nėra, laukia greitosios medicinos pagalbos. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko kaltinamoji, kuri buvo visiškai neblaivi. Užėjus į namo vidų, virtuvėje sėdėjo nukentėjusysis E. M., kuris taip pat buvo visiškai neblaivus. Nukentėjusiojo veidas buvo kruvinas. Policijos pareigūnams paaiškino, kad jo motina gyvenamo namo virtuvėje žodinio konflikto metu vieną kartą trenkė su magnetola jam į veido sritį. Dėl ko kilo konfliktas išsiaiškinti nepavyko, nes abu buvo neblaivūs, kalbėjo nerišliai. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusįjį. O. M. buvo sulaikyta ir pristatyta į Trakų rajono policijos komisariatą procesiniams veiksmams atlikti (2 t., b. l. 79–81).
5.3. Liudytojas A. B. parodė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir liudytojas A. G.-M. (2 t., b. l. 93–96).
5.4. Iš 2021 m. gegužės 10 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad smurtą patyrusio asmens – E. M. nosies srityje yra kraujuojanti žaizda. Iš gautų paaiškinimų matyti, kad 2021 m. gegužės 9 d. 23.50 val. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu motina O. M., kuriai nustatytas 2,39 promilės girtumas, paėmusi magnetolą vieną kartą smogė savo sūnui E. M. į nosį, taip prakirsdama nosį (2 t., b. l. 11–14).
5.5. Iš 2021 m. gegužės 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Tarp krosnių ant grindų matyti baltos spalvos plastikinis kibiras, kurio viduje yra juodos spalvos magnetola „Sencor“, magnetolos korpusas yra skilęs įvairiose vietose, ant priešingoje pusėje užrašui „Sencor“ esančio kampo matoma netaisyklingos formos rausvos spalvos skysčio dėmė. Nuo skysčio dėmės paimta nuoplova ir supakuota į voką Nr. 1. Paimta magnetola ir supakuota į voką Nr. 2 (2 t., b. l. 15–20).
5.6. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės nustatyta, kad 2021 m. gegužės 10 d. 00.03 val. apie įvykusį konfliktą pranešė E. M., kuris nurodė, kad jį sumušė neblaivi motina, kraujuoja iš nosies (2 t., b. l. 23–26).
5.7. Iš 2021 m. gegužės 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš Body (kūno) kameros pavadinimu „2021_0510_001523_011.MP4“. Vaizdo įraše matyti, kaip pareigūnai atvyksta prie gyvenamojo namo. Pareigūnus pasitinka moteris O. M., užėjus į namų vidų, virtuvėje be viršutinių drabužių sėdi E. M., bei prieina vyras R. Z.. Pareigūnų paklausus kas atsitiko, E. M. sako: „motina man su aparatūra“, nosis jo kruvina, taip pat kruvina ranka. Visi minėti asmenys akivaizdžiai neblaivūs, nes svirduliuoja, kalba nerišliai. E. M. nueina sakydamas: „galiu parodyt“, nuėjęs prie pečiaus pasilenkia, paima juodos spalvos daiktą, panašų į magnetolą arba radijo imtuvą, rodo pareigūnams sakydamas, kad šiuo aparatu motina jam trenkė į nosį. Paklausus O. M., kodėl ji sudavė savo sūnui, ji nieko neatsako. E. M. nurodo, kad jam dėl to skaudėjo. O. M. priėjusi prie sūnaus užsimoja dešinės rankos kumščiu, sakydama: „aš galiu ir prie kamerų“. O. M. sako, kad sūnus jai per galvą daužė, tačiau E. M. tai neigia (2 t., b. l. 27–28).
5.8. Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūros objektas garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro, iš kurio girdėti, kad asmuo paskambinęs pagalbos telefonu ir prisistatęs E. M. pranešė, kad jam mama su magnetola trenkė į nosį, kraujuoja žaizda (2 t., b. l. 31–32).
5.9. Iš 2021 m. gegužės 26 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad teismo medicinos specialistas pagal pateiktus medicininius dokumentus pateikė išvadą, kad E. M. nustatyta muštinė žaizda nosies srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastą (2 t., b. l. 46–48).
5.10. Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0070“, patikros sertifikatas Nr.1415668, žurnalo išrašo kopijos matyti, kad 2021 m. gegužės 10 d. E. M. nustatytas 2,78 promilių girtumas, O. M. nustatytas 2,39 promilių girtumas (2 t., b. l. 52–54).
5.11. Iš 2021 m. liepos 15 d. akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos metu nukentėjusiajam papasakojus 2021 m. gegužės 9 d. įvykio aplinkybes, kaltinamoji su nukentėjusiojo parodymais sutiko ir patvirtino, jog metė į sūnų radijo imtuvą bei pataikė į nosį (2 t., b. l. 85–88).
O. M. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados
6. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą O. M., padarius dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas šeimos nariui – sūnui) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
8. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinama O. M., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; nusikalstamu būdu padarytos žalos nėra, civilinis ieškinys byloje nepateiktas.
9. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio (BK 140 straipsnio – teismo pastaba) 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajai pagrįstai inkriminuojama už dviejų nusikalstamų veikų (fizinio skausmo sukėlimo) padarymą šeimos nariui – sūnui.
11. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
12. Nagrinėjamu atveju pati kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, kaltinamosios parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose, kt.) užfiksuoti duomenys. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. balandžio 12 d., tiek kalinamosios, tiek nukentėjusiojo parodymai tarpusavyje sutampa, abi šalys nurodė, jog vartojo alkoholį, prasidėjus žodiniam konfliktui įvyko susistumdymas, ko pasekoje kaltinamoji pasiėmė peilį ir tris kartus sūnui dūrė į ranką. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojos A. K. parodymai, kuri apklausos metu patvirtino, jog tą vakarą buvo vartojamas alkoholis, bei tai, kad liudytojai pati kaltinamoji pasakojo, jog tarp jos ir sūnaus įvykus konfliktui su peiliu sužalojo sūnų. Šias aplinkybes patvirtina ir daiktų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, jog apie įvykusį konfliktą pranešė pats nukentėjusysis, kuris nurodė, kad buvo sužalotas peiliu, tai patvirtino ir atvykę policijos pareigūnai, kurie virtuvėje rado nusikalstamos veikos įrankį – kruviną peilį. Tai, jog nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas konstatavo teismo medicinos specialistas, kuris nustatė, jog nukentėjusiajam padarytos trys durtinės žaizdos kairiame pažastyje.
13. Dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. gegužės 9 d., abi šalys pripažino, jog įvyko konfliktas, dėl ko kaltinamoji tyčia paėmusi radijo imtuvą metė jį į sūnų, taip padarydama žaizdą nosies srityje. Liudytojai A. G.-M. ir A. B. tiek jų apklausos protokoluose, tiek tarnybiniame pranešime patvirtina ir tai, kad kaltinamoji bei nukentėjusysis buvo vartoję alkoholinius gėrimus, be to, neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Teismo medicinos ekspertas nustatė, kad nukentėjusiajam padaryta muštinė žaizda nosies srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, kadangi parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu sutampa su objektų apžiūros protokolais, nuotraukomis bei kita bylos medžiaga.
14. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama O. M. nusikalstamiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti – teismas nustatė, kad kaltinamoji O. M., smurtaudama artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui (sūnui), o būtent: 2020 m. balandžio 12 d. apie 02.50 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje žodinio konflikto metu tyčia tris kartus virtuviniu peiliu dūrė savo sūnui E. M. į kairę ranką, padarydama tris durtines žaizdas kairiame pažastyje. Be to, O. M., smurtaudama artimoje aplinkoje, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, sūnui, o būtent: 2021 m. gegužės 9 d. apie 23.50 val. būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šeimos gyvenamojoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio žodinio konflikto tarp jos ir sūnaus E. M. metu tyčia magnetola sudavė vieną smūgį savo sūnui E. M. į veidą, padarydama nukentėjusiajam muštinę žaizdą nosies srityje.
15. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teismo vertinimu, kaltinamosios O. M. veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas sprendžia, kad O. M. padarė įstatymo uždraustas nusikalstamas veikas – nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui sveikatą.
16. Nustatyta, kad paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji pareiškė, kad sutinka su baudžiamojo proceso pabaiga, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (2 t., b. l. 111–114).
Dėl O. M. skirtinos bausmės
17. Prokurorė siūlo kaltinamajai dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2020 m. balandžio 12 d., paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2021 m. gegužės 9 d., – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Prokurorė taip pat siūlo, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, bei per šį laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 72² straipsniu, kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią kaltinamoji turi įvykdyti per 10 mėnesių.
18. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
19. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).
20. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Kaltinamosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 19 punktas).
22. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs tyčiniai nusikaltimai, veikos baigtos. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją – nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, administracine tvarka penkerių metų laikotarpyje bausta, turi galiojančių nuobaudų, neteista, duomenų, kad būtų įrašyta į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.
23. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąją apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą, paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už vidurkį, kartu su bausme paskiriant įpareigojimus. Teismo vertinimu, prokurorės pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.
24. Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajai O. M. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
25. Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė (1 t., b. l. 81; 2 t., b. l. 72) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintina.
26. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajai paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, O. M. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. balandžio 12 d. 03.30 val. iki 2020 m. balandžio 12 d. 14.48 val. ir nuo 2021 m. gegužės 10 d. 00.30 val. iki 2021 m. gegužės 10 d. 14.47 val., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms (1 t., b. l. 84–86; 2 t., b. l. 58–60).
27. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilis, magnetola „Sencor“ bei vokas Nr. 1, kuriame supakuota nuoplova, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate daiktų saugykloje (2 t., b. l. 21) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,
nusprendžia:
O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 12 d.) ir skirti jai laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
O. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. gegužės 9 d.) ir skirti jai laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti, iš dalies jas sudedant ir skirti subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant O. M. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant ją bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Į bausmės laiką įskaityti O. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 12 d. 03.30 val. iki 2020 m. balandžio 12 d. 14.48 val. ir nuo 2021 m. gegužės 10 d. 00.30 val. iki 2021 m. gegužės 10 d. 14.47 val., dvi laikinajame sulaikyme išbūtas dienas, prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti O. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 10 (dešimt) mėnesių, terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. O. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – peilį, magnetolą „Sencor“ bei voką Nr. 1, kuriame supakuota nuoplova – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.
1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo baudžiamojo įsakymo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.
Baudžiamojo įsakymo nuorašą siųsti Probacijos tarnybai.