Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-05-29 · Civilinė byla Nr. 2-545-777/2012

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-05-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-11-22Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-05-29
Bylos Nr.
2-545-777/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16070-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolanta Gailevičienė
Ieškovas
sodininkų bendrijos „Tauras“
Atsakovas
G. Ž.
Trečiasis asmuo
I. Ž.
Kategorijos
  • 30.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-545-777/2012(Proceso Nr.2-06-3-16070-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija: 30.9, 30.9.1, 30.9.2, 95.3, 99.1, 99.5, 99.7, 99.9, 116.1 (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 29 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ atstovui A. M., sodininkų bendrijos „Tauras“ valdybos pirmininkei A. K., atsakovui G. Ž., atsakovo atstovui advokatui V. J., trečiojo asmens I. Ž. atstovui advokatui H. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo sodininkų bendrijos „Tauras“ ieškinį atsakovui G. Ž. dėl skolos priteisimo, su trečiuoju asmeniu I. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. Ž. dėl 13270 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nurodė, kad atsakovui nuosavybes teise priklauso žemės sklypas, kuris yra sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje. Atsakovas yra sodininkų bendrijos narys. 2007-06-16 sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta sodininkų lėšomis įgyvendinti inžinerinių tinklų bendrijoje įrengimą. Preliminari inžinerinių tinklų statybos kaina buvo numatyta 22000 Lt vienam žemės sklypui. Nuspręsta, kad sodininkai kas pusmetį turėtų įnešti po 5000 Lt. Sodininkų bendrijos nariai, susirinkimo, vykusio 2008-05-31 metu nusprendė skelbti konkursą sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje kloti bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms įrengti, taip pat nutarta, kad visi bendrijos nariai turi sumokėti už techninio ir tinklų statybos parengimą, įmokos dydis – 1000 Lt vienam sklypui. Šį konkursą laimėjo UAB „Techsis“, su kuria buvo pasirašyta statybos rangos sutartis Nr.1, bendra sutarties kaina pagal sutarties 6 punktą – 4219740 Lt, po sutarties pakeitimo Nr.1 – 4181040, darbų atlikimo terminas – 18 mėnesių. Sodininkų bendrijoje yra 365 sklypai. Vienam sklypui tenkanti inžinerinių tinklų įrengimo kaina sudaro 11463 Lt. Bendrijos nariai šią mokėtiną sumą yra nustatę 12000 Lt, atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai pagal rangos sutartį neapima visų bendrijos išlaidų. 2009-09-12 sodininkų bendrijos „Tauras“ narių susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų bei nuotekų siurblinių įrengimo finansavimo bendrijoje. Šio susirinkimo metu buvo nuspręsta, kad iš sklypų savininkų, nesumokėjusių už tinklų įrengimą pilnos 13000 Lt sumos (12000 Lt už tinklus ir 1000 Lt už projektą) iki 2010-11-15, skolą išieškoti teismine tvarka. Atsakovas už inžinerinių tinklų įrengimą nėra mokėjęs, nors apie susidariusį įsiskolinimą atsakovas buvo informuotas ir raštu. 2011-06-18 vykusiame sodininkų bendrijos „Tauras“ narių susirinkime buvo patvirtintas bendrijos nario mokestis 150 Lt per metus už vieną sklypą, mokėjimo terminas einamųjų metų rugpjūčio 31 d., kelių priežiūros mokestis – 50 Lt nuo vieno sklypo, galutinis mokėjimo terminas 2011-08-31, žemės mokestis, kurį sudaro 84 Lt už 2010 ir 2011 metus, mokėjimo terminas iki 2011-08-31. Iš viso atsakovui reikėjo sumokėti 304 Lt bendrijos nario ir kitų tikslinių įmokų ieškovei už 2011 metus, tačiau atsakovas tai yra padaręs tik iš dalies, jo skola yra 270 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad apie ieškinyje nurodytus darbus atsakovas nieko nežinojo, savo sutikimo šiems darbams atlikti nedavė, šiuo metu nėra nurodyto sodo sklypo savininkas, sodų bendrijos veikloje nedalyvauja nuo 2009 metų. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-06-10 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2011-11-21, buvo nutraukta jo santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas. Ko pasėkoje, I. Ž. asmeninės nuosavybės teise atiteko 0,0875 ha žemės sklypas ir pastatas - sodo namelis, adresu (duomenys neskelbtini). Sklypu I. Ž. asmeniškai naudojasi jau daugiau kaip trejus metus. Nurodė, kad jis nėra žemės sklypo savininkas, o neturėdamas žemės sklypo, negali būti bendrijos nariu ir prisiimti įsipareigojimus dėl turėtų išlaidų, kaip bendraturtis. Jei ieškovės ieškinyje nurodyti įsipareigojimai egzistuoja, tai juos turi prisiimti naujas sklypo savininkas.

Tretysis asmuo I. Ž. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovas ir tretysis asmuo santuokoje bendros jungtinės nuosavybės teise įgijo sodo sklypą mėgėjiško sodo teritorijoje, ir šiame sklype, dar būdami, santuokoje, pradėjo statyti sodo namelį. Po santuokos nutraukimo minėtas sklypas, registruotas G. Ž. vardu, atiteko I. Ž.. Pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą I. Ž. yra minėto sodo sklypo savininkė nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Nurodė, kad SB „Tauras“ esančiame trečiajam asmeniui priklausančiame sodo sklype (kai ir visoje sodo bendrijos teritorijoje) niekada nebuvo ir nėra jokio bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto, todėl nei G. Ž., nei I. Ž. nėra ir negali būti laikomi SB „Tauras“ teritorijoje esančių bendro naudojimo objektų bendraturčiais. I. Ž. neturi prievolės tapti sodininkų bendrijos nare. Mano, kad į trečiąjį asmenį nėra teisinio pagrindo nukreipti ieškinio reikalavimus dėl SB „Tauras“ teritorijoje esančio turto išlaikymo ir bendrijos nario prievolių vykdymo. Nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos nepriskiriamos prie išlaidų, skirtų bendro turto išsaugojimui ir išlaikymui, t.y. neatitinka LR CK 4.76 str. numatyto ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išplėtoto būtinumo kriterijaus. Mažiau nei pusė SB „Tauras“ narių priėmė sprendimą įrengti inžinerinius tinklus, priversdami nesutinkančius su tokiu sprendimu asmenis prisidėti prie naujo nekilnojamojo turto objektų sukūrimo. Atsakovas ir trečiasis asmuo, dar būdami santuokoje, ir iki centralizuotų inžinerinių komunikacijų įvedimo SB „Tauras“, minėtame žemės sklype naudojosi esančiu šuliniu ir nuotekų surinkimo sistema. Todėl inžinerinių komunikacijų centralizuotas sistemos sukūrimas yra daugiau aktualus tiems sodininkams, kurie turėdami ar ruošdamiesi statyti gyvenamąjį namą, neturėjo galimybės naudotis vandeniu iš šulinio ar nebuvo įsirengę vandens gręžinių, bei neturėjo savo įrengtų nuotekų surinkimo sistemų, arba tiems asmenims, kurie išreiškė valią sukurti bendro naudojimo nuosavybę ir prisijungti prie inžinerinių komunikacijų centralizuotos sistemos. Šiuo atveju tiek atsakovas, tiek tretysis asmuo neturėjo ir neturi būtinybės jungtis prie centralizuotų nuotekų ir vandentiekio komunikacijos sistemų, taip pat niekada nereiškė valios to padaryti. Nurodė, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos nėra priskirtinos prie bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, kadangi ieškovė prašo priteisti išlaidas, kurių paskirtis – naujo nekilnojamojo turto objekto, t.y. inžinerinių tinklų įrengimas, o ne seniau įrengtų inžinerinių tinklų išlaikymas. Iki atsakovui SB „Tauras“ teritorijoje įgyjant žemės sklypą, bendrijoje nebuvo inžinerinių tinklų, už kurių įrengimą ieškovė prašo priteisti iš atsakovo dalį išlaidų, o atsakovas ir trečiasis asmuo jokia forma nebuvo ir nėra išreiškę valios ar sutikimo prisidėti prie naujo nekilnojamojo turto objekto – inžinerinių tinklų – sukūrimo. Atsakovas ir trečiasis asmuo nedalyvavo nei viename iš SB „Tauras“ susirinkimų, kurių protokolų kopijas ieškovė pateikė kartu su ieškiniu. 2007-06-16 sodininkų susirinkimas galėjo būti laikomas teisėtu ir galėjo priimti sprendimus, jei jame būtų dalyvavę ne mažiau nei pusė bendrijos narių. Nepriklausomai nuo to, ar minėto susirinkimo metu bendrijoje buvo 365 ar 358 nariai, akivaizdu, jog 2007-06-16 SB „Tauras: susirinkime nedalyvavo LR Sodininkų bendrijų įstatyme numatytas būtinas bendrijos narių skaičius, todėl minėtas susirinkimas bei jo metu priimtas sprendimas dėl inžinerinių tinklų įrengimo laikytinas neteisėtu. Bendrijos narių neteisėtai priimtas sprendimas ir jo padariniai turi būti vertinama tik kaip SB „Tauras“ narių, kurie balsavo ir priėmė sprendimą sukurti inžinerinius tinklus, prievolė. Net ir laikant 2007-06-16 visuotinį susirinkimą teisėtu, kyla klausimas, ar šiame susirinkime iš tiesų nutarta sodininkų lėšomis pradėti inžinerinių tinklų SB „Tauras“ teritorijoje įrengimą, nes susirinkime dalyvavę sodininkai nutarė, jog dėl inžinerinių tinklų įvedimo papildomai turi būti sudaromos sutartys. Atsakovas ir trečiasis asmuo sutarties dėl inžinerinių tinklų įvedimo su SB „Tauras“ nėra sudarę, o tokios atsakovo ir trečiojo asmens pareigos nenumato ir įstatymas. Ieškovės pateiktame 2008-05-31 SB „Tauras“ narių visuotinio susirinkimo protokole taipogi nurodoma, jog visi bendrijos nariai turi pasirašyti sutartis su bendrijos pirmininke dėl vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos. Nurodė, kad sodininkų bendrija, veikdama per savo valdymo organus, gali spręsti jau esančių bendro naudojimo objektų valdymo, o ne naujų objektų sukūrimo klausimus. SB „Tauras“ 2007-06-16, 2008-05-31, 2009-09-12 ir 2011-06-18 susirinkimuose buvo nustatinėjama naujų bendro naudojimo objektų – inžinerinių tinklų – įrengimo ir apmokėjimo už statybos darbus klausimai. Nurodė, kad kyla klausimas ir dėl ieškovės reikalaujamos 13000 Lt sumos apskaičiavimo. Pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad po sutarties pakeitimo numatyta inžinerinių tinklų kaina sudarė 4184040 Lt, SB „Tauras“ teritorijoje yra 365 sklypai, vienam sklypui tenkanti inžinerinių tinklų įrengimo kaina sudaro 11463 Lt. Tačiau iš atsakovo reikalaujama 1537 Lt didesnė suma, ir tai, kaip ir statybos ir projektavimo darbų kainų skirtumai ieškinyje niekaip nepaaiškinami. Nurodė, kad I. Ž. nėra SB „Tauras“ narys, o naujai minėto sodo sklypo savininkei netapus SB „Tauras“ nare, nėra ir prievolės vykdyti SB „Tauras“ nario prievolių.

Ieškovė pasirengimo bylos nagrinėjimo metu raštu informavo teismą (b.l.75), kad nesutinka, jog atsakovas G. Ž. būtų pakeistas į atsakovę I. Ž.. Nurodė, kad G. Ž. 2003-05-14 įstojo į sodininkų bendrijos „Tauras“ narius, sumokėjo stojamąjį nario mokestį, pašalintas, ar išstojęs iš bendrijos narių nebuvo. Nuosavybės teisės į žemės sklypą atsakovas neteko nuo 2011-11-21. G. Ž., būdamas skolingas sodininkų bendrijai, apie tai teismui santuokos nutraukimo byloje nenurodė. G. Ž. perleisdamas nuosavybės teisę į jam priklausantį sodo sklypą, privalėjo atsiskaityti su bendrija pagal visas prievoles, tačiau G. Ž. to nepadarė. Atsakovo buvusi sutuoktinė I. Ž., susipažinti su bendrijos narių priimtais sprendimais, iš kurių kilo atsakovo skola bendrijai, dalyvauti juos priimant negalėjo, nes tokia teisė nenumatyta Sodininkų bendrijų įstatyme.

Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atsakovas nuosavybės teise turėjo sodo sklypą SB „Tauras“ nuo 2003-05-14. 207 bendrijos narių yra sumokėję visas inžinerinių tinklų įrengimo įmokas, t.y. 12000 Lt už tinklų įrengimą ir 1000 Lt už projektą, iš dalies yra atsiskaitę 66 nariai. Nurodė, kad mokėtinos UAB „Techsis“ sumos pagal 2009-05-15 rangos sutarties Nr.1 priedą buvo sumažintos 30000 Lt, kadangi darbo projekto koregavimą atliko ne UAB „Techsis“, o UAB „Klaipėdos miestprojektas“. Inžinerinių tinklų įrengimas buvo suskirstytas į 3 etapus. 1-as ir 2 –as etapas (Tauro 2-oji g., kurioje yra atsakovo sklypas) yra užbaigti ir tinkami naudoti. Inžineriniai tinklai nėra įregistruoti nekilnojamojo turto registre, nes nėra užbaigtas 3-iasis inžinerinių tinklų įrengimo etapas. Sodininkų bendrijoje „Tauras“ yra 363 sklypai. 2007-05-26 SB „Tauras“ susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo – dalyvavo 97 nariai iš 341. 2007-06-16 pakartotinis SB „Tauras“ narių susirinkime dalyvavo 71 narys iš 341 nario. Jo metu nutarta nustatyti 2 metų terminą komunikacijų projektui įgyvendinti, sudaryti su sodininkais sutartis dėl bendrojo naudojimo vandentiekio ir ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo SB „Tauras“. 2008-05-17 SB „Tauras“ susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo – dalyvavo 97 nariai iš 340. 2008-05-31 pakartotinis SB „Tauras“ narių susirinkimas. Dalyvavo 106 nariai iš 340. Nutarta darbo projektą parengti tai įmonei, kuri laimės konkursą. Skelbti konkursą SB „Tauras“ kloti bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinių įrengimo. 2009-08-29 SB „Tauras“ narių susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo – dalyvavo 97 nariai iš 341. 2009-09-12 pakartotiniame SB „Tauras“ narių susirinkime dalyvavo 45 nariai iš 340. Nutarta iš sklypų savininkų nesumokėjusių už nuotekų ir vandentiekio tinklų įrengimą pilnos 13000 Lt sumos iki 2010-11-15, pinigus išreikalauti teismine tvarka. Europos Sąjungos parama bendrijai inžinerinių tinklų įrengimui nebuvo suteikta. Nuo 2012-02-13 laikinai leista gyventojams naudotis paklotais tinklais. Atsakovui žemės sklypas priklausė tuo laikotarpiu, kai bendrija priėmė sprendimus įsirengti inžinerinius tinklus, atsakovas buvo sodininkų bendrijos narys. Susirinkimų protokolai yra galiojantys, nenuginčyti. Juolab, kad dauguma bendrijos narių įvykdė minėtus sprendimus. Techniniai tinklai priklausys bendrijos nariams, o priežiūrą vykdys AB „Klaipėdos vanduo”. Atsakovas yra tinkamas, nes jis buvo sodininkų bendrijos nariu. Apie sodo perleidimą kitam asmeniui sužinojo tik po ieškinio pateikimo. Atsakovas nepateikė bendrijai prašymo išstoti iš bendrijos. Kiekvienais metais G. Ž. nario mokestį mokėjo. Bendrijos nariu gali būti tik vienas iš šeimos narių, vienas iš bendrasavininkų. Naujasis savininkas turi įstoti į narius arba sudaryti su bendrija sutartį. I. Ž. nėra sudariusi sutarties su bendrija. Pranešimus apie susirinkimus siuntė G. Ž. paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu. Dokumentai atgal negrįžo. Nebuvo nei vieno nario, kuris nežinotų apie klojamus inžinerinius tinklus. Ieškinį palaiko ir prašo tenkinti.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovas papildomai paaiškino, kad nebuvo informuotas apie naujas statybas nei raštu, nei kitais būdais. Bendrija turėjo pasirašyti sutartis dėl naujų statybų su kiekvienu nariu asmeniškai. Bendrijos apie santuokos nutraukimą neinformavo, nes manė, kad juos turi informuoti trečiasis asmuo. Į ištuokos bylą sodininkų bendrijos neįtraukė, nes jai skolų neturėjo. Prašė ieškinį atmesti.

Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovo atstovas papildomai paaiškino, kad ieškovas planuodamas sukurti bendrijoje naują turtinį vienetą - vandentiekį ir kanalizaciją, sukvietė susirinkimą, kurio metu buvo priimtas sprendimas visų bendrijos nariu lėšomis finansuoti statomą naują objektą. Toks sprendimas atsakovui neįteiktas. Jis neturėjo galimybės reikšti savo nesutikimo, nenoro prisidėti prie šio projekto, skųsti tokį sprendimą. Bendrija nutarė sukurti objektą, kurio daiktinės teisės neaišku kam priklausys, neaišku, ar tai bus bendrijos nuosavybė, kuri leis naudoti visiems nariams, ar tai bus bendras narių turtas. Nežinoma turtinio vieneto priklausomybė, paskirtis ir savininkas. Trečiasis asmuo nori būti įtrauktas atsakovu, nes turto savininkas yra tik trečiasis asmuo. Prašė atmesti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Bylos nagrinėjimo teisme metu tretysis asmuo, jos atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Trečiojo asmens atstovas paaiškino, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Tinkamas atsakovas galėtų būti tik I. Ž.. Ji niekada nebuvo bendrijos narė, todėl neturėjo pareigos mokėti nario mokestį. Bendrija bendrosios dalinės nuosavybės objektų neturi. I. Ž. nėra bendrijos objektų bendraturtė. Sukurti objektą gali tik asmuo, kuris sutinka kurti. Jei asmuo nori prisijungti prie vandentiekio - turi prisijungti prie bendrijos arba turi mokėti pagal susitarimą. G. Ž. prarado nario statusą, o I. Ž. neįstojo į bendriją, todėl neprivalo mokėti nario mokesčio. Jei bendrija moka kelių priežiūros mokestį - tegu nurodo ir I. Ž., paskaičiavusi savo dalį, sumokės. Žemės mokestį taip pat sumokėtų, jei būtų nurodyta, kad bendrija jį moka. Už nedalyvavimą talkoje ji neprivalo mokėti, nes nėra bendrijos narė. Iš jos gali reikalauti mokesčio už administravimą bendrų objektų. Negali bendrijos narių sprendimas galioti ne bendrijos nariams. Nuo 2009 metų sklypo name gyvena tik I. Ž.. Ji neinformavo bendrijos raštu apie ištuoką. I. Ž. negavo pranešimų apie naujai kuriamus objektus. G. Ž. skirtų laiškų vykstant skyrybų procesui, I. Ž. neimdavo. Prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Faktinės bylos aplinkybės.

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovui G. Ž. nuo 2003-05-14 iki 2011-11-21 priklausė žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo tikslinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – mėgėjų sodo žemės sklypas ir sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemės sklypas (1 t., b.l.13-15, 63-65). 2007-06-16 susirinkime nuspręsta pradėti paruošiamuosius darbus dėl inžinerinių tinklų įvedimo (1 t., b.l.22-24). 2008-05-31 nuspręsta skelbti konkursą sodininkų bendrijos „Tauras“ teritorijoje kloti bendrojo naudojimo vandentiekio, lietaus nuotekų, ūkio nuotekų tinklų statybos ir nuotekų siurblinėms įrengti (1 t., b.l.25-28). 2009-05-15 statybos rangos sutartimi Nr.1 rangovas UAB „Techsis“ įsipareigojo atlikti SB „Tauras“ bendro naudojimo vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų tinklų su siurblinėmis darbo projekto parengimo darbus bei statybos darbus, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 4219740 Lt. Papildomu susitarimu Nr.1 nustatyta projektavimo darbų kaina 60000 Lt, PVM – 668040 Lt (1 t., b.l.17-21). Bendrojo naudojimo objektų sąraše nurodyti SB „Tauras“ inžineriniai tinklai (1 t., b.l.16). 2009-09-12 susirinkime buvo nuspręsta, kad iš sklypų savininkų, nesumokėjusių už tinklų įrengimą pilnos 13 000 Lt sumos iki 2010-11-15, skolą išieškoti teismine tvarka (1 t., b.l.29-31). 2011-06-18 susirinkime skolas iš sklypų savininkų nutarta išieškoti teismine tvarka (1 t., b.l.32). Taip pat patvirtintas bendrijos nario mokestis 150 Lt per metus, privalomą sumokėti iki 2011-08-31, 50 Lt kelių priežiūros mokestį, privalomą mokėti iki 2011-08-31, žemės mokestį 84 Lt už 2010 ir 2011 m., privalomą mokėti iki 2011-08-31 (1 t., b.l.33).

Dėl atsakovo byloje tinkamumo.

Byloje kilo ginčas, kas yra tinkamas atsakovas tiek dėl skolos už inžinierinių tinklų įrengimą, tiek dėl sodininkų bendrijos nario mokesčio.

Netinkama šalis civiliniame procese – tai asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir neturi atitinkamai reikalavimo teisės (netinkamas ieškovas) arba pareigos atsakyti (netinkamas atsakovas).

Dėl tinkamo atsakovo dėl skolos už inžinierinių tinklų įrengimą.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog atsakovas G. Ž., būdamas santuokoje, 2003-05-14 įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o nuo 2011-11-21 šis žemės sklypas, nutraukus santuoką, atiteko G. Ž. sutuoktinei I. Ž. asmeninės nuosavybės teise. Ieškinio pateikimo (2011-12-08) ir šiuo metu žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso ne atsakovui G. Ž., o trečiajam asmeniui I. Ž..

Kaip matyti iš 2007-06-16, 2008-05-31 visuotinių bendrijos narių susirinkimų protokolų, nors ir buvo nutarta, tačiau sutartis dėl inžinerinių tinklų įrengimo su tuometiniu bendrijos nariu ir minėto žemės sklypo bendrasavininkiu G. Ž. (trečiuoju asmeniu I. Ž. taip pat) sudaryta nebuvo. Taigi ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl skolos už inžinerinių tinklų įrengimą kyla ne iš prievolinės teisės, nes tokios prievolės atsakovas (tretysis asmuo taip pat) neįgijo. Juolab, kad ir ieškovas ieškinį grindžia Sodininkų bendrijos įstatymo 7 str. 1 d., LR CK 4.76, 4.86 str. 1 d. Šios normos nustato, kokie objektai sodininkams (o ne sodininko bendrijos nariams) priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, kokias pareigas ir teises turi bendraturčiai. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybės bei vadovaujantis minėtomis įstatymų nuostatomis yra pakankamas pagrindas teigti, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl skolos už inžinerinių tinklų įrengimą kyla iš daiktinės teisės.

Pažymėtina, kad ieškinyje, taip pat ir susirinkimų protokoluose, sąvokų „sodininkas“, „sklypo savininkas“, „sodininkų bendrijos narys“ reikšmės yra painiojamos tarpusavyje. Vienu atveju teigiama, pvz., 2007-06-16 SB „Tauras“ visuotinio susirinkimo metu buvo nutarta sodininkų lėšomis įgyvendinti inžinerinių tinklų bendrijoje įrengimą. Preliminari inžinerinių tinklų statybos kaina buvo numatyta 22000 Lt vienam žemės sklypui. Nuspręsta, kad sodininkai kas pusmetį turėtų įnešti po 5000 Lt. Tačiau 2008-05-31 susirinkimo metu, nuspręsta, kad visi bendrijos nariai (o ne sodininkai) turi sumokėti už techninio projekto ir tinklų statybos parengimą, įmokos dydis – 1000 Lt vienam sklypui. Vienam sklypui tenkanti inžinerinių tinklų įrengimo kaina sudaro 11463 Lt. 2009-09-12 susirinkimo metu, kad iš sklypo savininkų (o ne sodo bendrijos narių), nesumokėjusių už tinklų įrengimą pilnos 13000 Lt sumos (12000 Lt už tinklus ir 1000 Lt už projektą) iki 2010-11-15, skolą išieškoti teismine tvarka. Tačiau byloje ištirtų išrodymų kontekste aišku, kad Sodininkų bendrijos „Tauras“ susirinkimų metu nutarta sodininkų, t.y. fizinių asmenų, nuosavybes ar kitomis teisėmis valdomame žemės sklype užsiimančių mėgėjiška sodininkyste (LR Sodininkų bendrijų įstatymo 2 str. 4 d.), (o ne sodininkų bendrijos narių) lėšomis įgyvendinti inžinerinių tinklų bendrijoje įrengimą.

Ieškovė prašydama nekeisti atsakovo ir atsakovu byloje palikti G. Ž., iš esmės šią savo poziciją argumentavo G. Ž. naryste sodininkų bendrijoje ir sodininkų bendrijos nario pareigomis (1 t. b.l.75). Tačiau esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad minėti ieškovės argumentai nėra pakankami daryti tokią išvadą.

Tokiu būdu, nustačius, jog atsakovas nebėra žemės sklypo, esančio SB „Tauras“ teritorijoje savininkas, o su juo susijusios visos daiktinės teisės perėjo trečiajam asmeniui I. Ž., t.y. atsakovo buvusiai sutuoktinei, kuri ir nuo minėto sklypo įsigijimo buvo šio sklypo bendraturtė, nes šį sklypą atsakovas įgijo santuokos metu, vadinasi, yra bendra jungtinė nuosavybė (LR CK 387 str.), taip pat nustačius, kad atsakovas nuo 2009 metų nebedalyvauja sodininkų bendrijos veikloje, konstatuotina, kad reikalavimas dėl skolos už inžinierinių tinklų įrengimą pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį (nurodytoje dalyje) turi atsakyti, t.y. netinkamam atsakovui.

Ieškovė apie aukščiau nurodytas aplinkybes buvo informuota bylos nagrinėjimo metu. Ieškovei buvo sudaryta galimybė netinkamą šalį pakeisti tinkama, tačiau ji tai padaryti atsisakė. I. Ž. įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, pripažino, kad ieškinio reikalavimai, nors su jais ir nesutinka, turi būti nukreipti į ją. Tokiu būdu, ieškinys, kaip pareikštas netinkamam atsakovui dalyje dėl skolos už inžinerinių tinklų įrengimą priteisimo iš G. Ž. atmestinas (CPK 45 str. 3 d., 259 str.). Juolab, kad asmuo, prisidėdamas prie inžinierinių tinklų įvedimo (sumokėdamas nustatytą dalį pinigų), turi įgyti tam tikras daiktines teises. Ieškovė nurodė, kad šis klausimas nėra išspręstas, bus sprendžiamas ateityje sodininkų bendrijos „Tauras“ susirinkime. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad G. Ž. minėtų daiktinių teisių įgyti nebeturi galimybės, t.y. nebėra sklypo savininkas, nebedalyvauja sodininkų bendrijos „Tauras“ veikloje. Todėl kitoks teismo sprendimas prieštarautų ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

Padarius aukščiau nurodytą išvadą, teismas nebevertina ir neanalizuoja byloje dalyvaujančių asmenų nurodytų aplinkybių dėl šios skolos už inžinierinių tinklų įrengimą, nes tai nagrinėjamoje byloje yra teisiškai nereikšminga.

Dėl tinkamo atsakovo dėl sodininkų bendrijos nario mokesčio ir kitų tikslinių įmokų priteisimo.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovui G. Ž. nuo 2003-05-14 iki 2011-11-21 priklausė žemės sklypas, esantis Tauro 2-oji g. 23, Klaipėdoje. Atsakovas G. Ž. minėtu laikotarpiu buvo ir sodininkų bendrijos narys, nes atsakovas nepateikė ieškovei prašymo išstoti iš bendrijos. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu šių aplinkybių neginčijo, galvojo, kad apie tai ieškovę informavo tretysis asmuo, o jis tokio pareigos neturėjo. Tačiau byloje nėra duomenų, kad apie tai ieškovę būtų informavęs tretysis asmuo.

Ieškovės įstatų 8.4 p. nustatyta, kad bendrijos narys privalo laiku mokėti stojamąjį, nario mokesčius ir kitas įmokas. Įstatų 8.5 p. nustatyta, kad sodo bendrijos nario mokestis kiekvienais metais turi būti sumokėtas iki rugpjūčio 31 d.

Esant nurodytoms aplinkybėms ir bendrijos nario pareigoms, be to, atsižvelgiant į vidutiniškai rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standartą, kurio atsakovo elgesys nagrinėjamu atveju neatitiko, teismas daro išvadą, kad ieškinys dalyje dėl sodininkų bendrijos nario mokesčio ir kitų tikslinių įmokų priteisimo pareikštas tinkamam atsakovui – G. Ž..

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 270 Lt nesumokėtą dalį (visa suma – 304 Lt) bendrijos nario mokesčio ir kitų tikslinių įmokų, t.y.: 150 Lt bendrijos nario mokesčio už 2011 metus, 50 Lt kelių priežiūros mokesčio už 2011 metus, 84 Lt žemės mokesčio už 2010 ir 2011 metus. Šios skolos atsakovas praktiškai neginčija. Tokie mokesčių dydžiai nustatyti 2011-06-18 bendrijos narių susirinkimo metu (1 t., b.l.33). Atsakovas, būdamas SB „Tauras“ nariu šiuos nurodytus mokesčius privalėjo mokėti, tačiau šios pareigos nevykdė, perleisdamas sodo sklypą, mokesčių nesumokėjo ar jų sumokėjimo klausimo neišsprendė, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai, iš atsakovo priteistina 270 Lt nario mokesčio ir kitų tikslinių įmokų (Sodininkų bendrijų įstatymo 22 str. 4 d. 1, 4, 7 p.). Juolab, kad atsakovas prašomo priteisti nario mokesčio ir tikslinių įmokų dydžio pagrįstumo bylos nagrinėjimo metu neginčijo.

Dėl procesinių palūkanų.

Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str.). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos palūkanos nuo priteistinos 270 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas turėjo 600 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., b.l.35- 36), atsakovas - 2500 Lt (2 t., b.l.22, 23) bylinėjimosi išlaidų, tretysis asmuo – 3025 Lt bylinėjimosi išlaidų (1 t., b.l.79; 2 t. b.l.24). Pažymėtina, kad trečiojo asmens atstovas pažymoje dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo nurodė, kad iš viso trečiojo asmens išlaidos sudaro 3605,80 Lt. Byloje yra pateikti duomenys, patvirtinantys, kad tretysis asmuo atstovui sumokėjo tik 3025 Lt. Atsižvelgiant į LR CPK 98 str. 1 d. teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje tretysis asmuo turėjo 3025 Lt (o ne 3605,80 Lt ) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, atsižvelgia į bylos sudėtingumą, advokato (teisininko) darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (CPK 98 str. 2 d.). Ieškovės (už ieškinio surašymą) ir trečiojo asmens patirtos išlaidos (už atsiliepimo į ieškinį surašymą, dalyvavimą 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val.) teisinei pagalbai atitinka bylos sudėtingumą, neviršija rekomenduojamų šių išlaidų dydžių, teismas mano, kad jos yra pagrįstos.

Atsakovas iš viso patyrė 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti: 2000 Lt už advokato V. J. išlaidas (už dalyvavimą viename teismo posėdyje, kurio trukmė 2 val.) ir 500 Lt išlaidų advokato R. K. pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į ieškinį surašymą, dalyvavimą 2 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 3 val.). Advokato R. K. išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, neviršija rekomenduojamų jų dydžių. Tuo tarpu išlaidos advokato V. J. pagalbai apmokėti yra aiškiai per didelės. Minėtų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.18 p. nustato, kad už vieną atstovavimo valandą teisme maksimalus priteistinas advokato užmokestis yra 0,15 minimalios mėnesinės algos, t.y. 120 Lt. Atsižvelgiant į tai, pripažintinos pagrįstomis 240 Lt atsakovo patirtos išlaidos advokato V. J. pagalbai apmokėti, o iš viso, atitinkamai mažinant bendrą jų dydį, byloje atsakovo patirtos išlaidos sudaro – 740 Lt.

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Byloje ieškovė pareiškė du savarankiškus reikalavimus: dėl 13000 Lt skolos už inžinerinių tinklų įrengimą (atmestas) ir 270 Lt nario mokesčio ir kitų tikslinių įmokų (patenkintas visiškai). Vadinasi, patenkina 50 procentų (100 proc. : 2) ieškovės reikalavimų.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovei iš atsakovo proporcingai patenkintai reikalavimų daliai turėtų būti priteista 300 Lt (600 Lt x 50 proc.), o atsakovui iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai turėtų būti priteista 370 Lt (740 Lt x 50 proc.). Užskaičius atsakovo sumas mokėtinas ieškovei, iš ieškovės atsakovui priteistina 70 Lt (370 Lt – 300 Lt) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Atsižvelgiant į tai, kad tretysis asmuo į bylos nagrinėjimą buvo įtrauktas, sprendžiant netinkamo atsakovo klausimą nagrinėjamoje byloje, dar atsižvelgiant ir į tai, kad byloje yra pareikšti du savarankiški reikalavimai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo argumentai dėl netinkamo atsakovo yra pagrįsti tik iš dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos – 3025 Lt, priteistinos iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis.

Ieškovei 2011-12-12 nutartimi 398 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (1 t., b.l.41). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas iš dalies, byloje pareikšti 2 savarankiški reikalavimai, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės ir atsakovo priteistina po 50 proc. žyminio mokesčio, t.y. po 199 Lt (CPK 84 str.), bei po 4,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, iš viso po 203,50 Lt.

Dėl ieškovės pateiktų originalų grąžinimo.

Sprendimui įsiteisėjus, ieškovei grąžintini pateikti originalūs dokumentai bylos nagrinėjimo metu, žalias segtuvas, 1 tomas, nesunumeruotas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo G. Ž. 270 Lt (du šimtus septyniasdešimt Lt 00 ct) nario mokesčio ir kitų tikslinių įmokų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 270 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo sodininkų bendrijai „Tauras“ (atlikus užskaitymą, ši sprendimo dalis įvykdyta iš dalies, esant prašymui vykdomasis raštas išduotinas tik dėl 200 Lt nario mokesčio ir kitų tikslinių įmokų bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos 270 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-12-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ 70 Lt (septyniasdešimt Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui G. Ž. (atlikus užskaitymą, ši sprendimo dalis įvykdyta visiškai, esant prašymui vykdomasis raštas neišduotinas).

Užskaičius ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ sumas mokėtinas atsakovui G. Ž. (70 Lt (atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos) – 70 Lt (dalis ieškovei priteisto nario mokesčio ir kitų tikslinių įmokų)), laikytina, jog atsakovas įvykdė dalį reikalavimo (70 Lt) dėl nario mokesčio ir kitų tikslinių įmokų.

Priteisti iš ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ trečiajam asmeniui I. Ž. 1512,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika litų 50 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo G. Ž. trečiajam asmeniui I. Ž. 1512,50 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika litų 50 ct.) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės sodininkų bendrijos „Tauras“ 203,50 Lt (du šimtus tris Lt 50 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.

Priteisti iš atsakovo G. Ž. 203,50 Lt (du šimtus tris Lt 50 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei.

Sprendimui įsiteisėjus, pateiktų dokumentų originalus (žalias segtuvas) grąžinti sodininkų bendrijai „Tauras“, t.y. AB „Klaipėdos vanduo“ 2012-01-27 laikina pažyma, 1 egz. 1 lapas; AB „Klaipėdos vanduo“ 2012-02-13 laikina pažyma, 1 egz., 1 lapas; bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolai už 2011 metus, 1 egz., 63 lapai; Sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio susirinkimo 2009-12-10 protokolas ir dalyvavusių sąrašas, 1 egz., 33 lapai; Sodininkų bendrijos „Tauras“ visuotinio susirinkimo 2009-08-29 protokolas ir dalyvavusių sąrašas, 1 egz., 10 lapų; bendrijos narių visuotinių susirinkimų protokolai už 2008 metus, 1 egz., 67 lapai; Sodininkų bendrijos „Tauras“ sodininkų sąrašas 2007-06-16, 1 egz., 7 lapai; Sodininkų bendrijos „Tauras“ 2007-05-26 visuotinio susirinkimo sodininkų sąrašas, 1 egz., 1 A3 formato lapas; Sodo bendrijos „Tauras“ valdybos posėdžių ir visuotinio susirinkimo protokolų knyga (raudona), pradėta 2001-01-06, 1 egz., sunumeruota 199 lapai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gailevičienė