- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-05
- Bylos Nr.
- e2-801-553/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00261-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- UAB „Vidaus audito konsultacijos“, A. P.
- Ieškovas
- UAB „Alna“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių UAB „Vidaus audito konsultacijos“ ir A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Alna“ ieškinį atsakovėms UAB „Vidaus audito konsultacijos“ ir A. P. dėl lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Alna“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ ir subsidiariai iš atsakovės A. P. 284 892,54 Eur sumą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ nekilnojamąjį turtą, nesant nekilnojamojo turto ar jo esant nepakankamai – areštuoti UAB „Vidaus audito konsultacijos“ kilnojamąjį turtą ir/arba turtines teises, o nesant kilnojamojo turto ir/arba turtinių teisių, arba jų esant nepakankamai, areštuoti atsakovės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ pinigines lėšas 284 892,54 Eur sumai, esančias pas atsakovę UAB „Vidaus audito konsultacijos“ ar trečiuosius asmenis; UAB „Vidaus audito konsultacijos“ turto ir/arba turtinių ieškinio reikalavimo įvykdymui nepakankant, areštuoti atsakovės A. P. nekilnojamąjį turtą, nesant nekilnojamojo turto ar jo esant nepakankamai – areštuoti atsakovės A. P. kilnojamąjį turtą ir/arba turtines teises, o nesant kilnojamojo turto ir/arba turtinių teisių, arba jų esant nepakankamai, areštuoti atsakovės A. P. pinigines lėšas 284 892,54 Eur sumai, esančias pas atsakovę A. P. ar trečiuosius asmenis. Ieškovė nurodė, kad pateiktas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, ieškinio suma laikytina didele. Pažymėjo, jog atsakovė UAB „Vidaus audito konsultacijos“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, todėl nėra galimybės įvertinti atsakovės finansinės padėties. Teigė, kad atsakovės elgėsi nesąžiningai, pasisavinant ieškovės lėšas, todėl gali imtis veiksmų, siekiant paslėpti turimą turtą, apsunkinant teismo sprendimo vykdymą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi ieškovės UAB „Alna“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir ieškovės UAB „Alna“ reikalavimams užtikrinti taikė areštą atsakovės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ 284 892,54 Eur sumai nekilnojamojo turto, esančio pas atsakovę ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei iš šių lėšų išmokėti darbo užmokestį įmonės darbuotojams, mokesčius valstybei (savivaldybėms) ir socialinio draudimo įmokas bei atsiskaityti su ieškove. Tuo atveju, jeigu UAB „Vidaus audito konsultacijos“ turto ir piniginių lėšų teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nepakaktų, areštavo 284 892,54 Eur sumai atsakovei A. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, jam nesant ar esant nepakankamai – kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, ir disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, bei atliekant atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas ir su ieškove.Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, sprendė, jog nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas vertino, kad ieškinio reikalavimo suma tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui yra pakankamai didelė, o byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovių finansinę-turtinę būklę, todėl sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovės (apeliantės) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentas:
Ieškovė neįrodė pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio pagrįstumo, kadangi nėra pateikto priedo, kuriuo ieškovė grindžia savo ieškinį. Ieškovė remiasi sutartimi, kuri niekada nebuvo pasirašyta.Ieškovės argumentai, kad atsakovės turtinė padėtis yra sunki, nepagrįsti. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad nuo 2014 m. iki 2017 m. UAB „Vidaus audito konsultacijos“ turėjo pelno, nuosavas kapitalas 2017 m. sudaro daugiau negu 100 000 Eur, o įmonės turtas - daugiau nei 140 000 Eur. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovė sąmoningai slėptų lėšas, siekdama neatsiskaityti. Nesant byloje duomenų apie atsakovės veiksmus, kuriais būtų siekiama slėpti turtą ar lėšas, jį perleisti tretiesiems asmenims, taip pat nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.Teismas taip pat netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos dėl subsidiarios atsakomybės. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Pagal kasacinio teismo praktiką, juridinio asmens dalyvio atsakomybei pagal juridinio asmens prievoles, nustatytai CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Ieškovės pareikštame ieškinyje nėra nurodytos nei vienos iš būtinųjų sąlygų.
Ieškovė UAB „Alna“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantės nepateikė jokių duomenų, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos paslaugos būtų de facto suteiktos ieškovui.Nepagrįstai skunde teigiama, kad 2015 m. sutartis niekada šalių nebuvo pasirašyta, o atsakovai paslaugas ieškovui teikė 2013 m. sudarytos sutarties pagrindu. Teisingam šios bylos išsprendimui neturi esminės reikšmės, kokios sutarties pagrindu apeliantės be pagrindo reikalavo apmokėjimo ir neteisėtai priėmė lėšas iš ieškovo. Apeliantės dėstomais argumentais pripažįsta, kad didelės vertės sumas iš ieškovės gavo be pagrindo.Atsakovė A. P. veikė nesąžiningai, todėl pagrįstai teisme bus sprendžiamas ginčas dėl subsidiarios A. P. civilinės atsakomybės pagal UAB „Vidaus audito konsultacijos“ prievoles. Jokio vertingo turto apeliantė UAB „Vidaus audito konsultacijos“ jau nebeturi, o tai reiškia, kad apeliantė A. P. atliko veiksmus, kuriais iš ieškovo gautos sumos buvo panaudotos kitoms reikmėms, ir šiandien apeliantė UAB „Vidaus audito konsultacijos“ nebeturi savo žinioje didelės vertės turto.Pagrįstai nustatyta, kad yra grėsmė, jog atsakovų veiksmai gali lemti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą. Visas apeliantės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ turtas yra gautas iš ieškovės, todėl negalima vertinti, kad apeliantės turtinė padėtis yra gera. Be to, apeliantės yra nesąžiningos, todėl yra grėsmė, kad turtas bus perleistas tretiesiems asmenims. Apeliantė A. P. rengiasi parduoti vienintelį vertingą turtą, taip pat rengiamasi parduoti ir UAB „Vidaus audito konsultacijos“ priklausantį automobilį. Apeliantės per 2015-2017 metus iš ieškovo gavo net 356 406,46 Eur (be PVM), tačiau balanse už 2017 metus nurodoma, kad turi tik 52 679,85 Eur, o tai rodo, kad atsakovės gautas lėšas paslepia ar neprotingai panaudoja. Be to, apeliančių nesąžiningumą patvirtina tai, kad įmonės vardu PVM sąskaitas-faktūras išrašydavo įmonės vadovė, kuri žinojo ir suvokė, kad PVM sąskaitos-faktūros neturi pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, turi būti pagrįstos aplinkybės, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.Apeliantė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovė nepateikė sutarties, kuria grindžia savo ieškinio reikalavimus.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Alna“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ ir subsidiariai iš atsakovės A. P. 284 892,54 Eur sumą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį ieškovė grindžia faktinėmis aplinkybėmis, jog pagal atsakovės ieškovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras atsakovė nepagrįstai gavo dideles pinigų sumas, kurias privalo grąžinti ieškovei. Taip pat kartu su ieškiniu ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, kuriais grindžia ieškinio pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, negalima daryti išvados, kad ieškovei pagal ieškinį palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas. Vien tai, kad kartu su ieškiniu nėra pateiktas įrodymas, patvirtinantis tam tikrą faktinį ieškinio pagrindą sudarančią aplinkybę, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovei palankus teismo sprendimas negalės būti priimtas. Atitinkamas įrodymas gali būti pateikiamas vėlesnėse proceso stadijose arba tam tikros aplinkybės gali būti įrodytos kitais įrodymais. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galimai pažeistų teisių gynybos būdą. Apeliančių nurodomos aplinkybės, kad šalys nebuvo pasirašiusios tam tikros sutarties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.Apeliantės taip pat nesutinka su antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimu. Apeliančių įsitikinimu, ieškovė neįrodė, jog egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika, kadangi apeliantės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ finansinė būklė yra gera ir byloje nėra duomenų apie apeliantės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ veiksmus, patvirtinančius jų siekį slėpti turtą ar lėšas, jį perleisti tretiesiems asmenims.Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą grindė aplinkybėmis dėl atsakovės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ finansinės padėties, didelės ieškinio sumos ir nesąžiningų atsakovės UAB „Vidaus audito konsultacijos“ veiksmų, siekiant neteisėtai pasisavinti ieškovės lėšas.Pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017 ; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.), o vien tik didelė reiškiamo reikalavimo suma pati savaime nėra pakankamas pagrindas kito asmens (atsakovo) turtui areštuoti.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantėmis, jog ieškovė, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį grįsdama argumentais apie realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui ar jo įvykdymo pasunkėjimą, neįrodė atsakovių nesąžiningumo. Ieškovė nenurodė ir įrodymais nepagrindė aplinkybių, jog atsakovės atlieka nesąžiningus veiksmus, sąmoningai siekia pabloginti savo turtinę padėtį ir tokiu būdu siekia išvengti išieškojimo iš joms priklausančio turto. Nors ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, kad apeliantė A. P. siekia parduoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, atitinkamas aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė skelbimų portalų www.aruodas.lt ir www.domo.plius.lt 2018 m. kovo 5 d. ir 14 d. skelbimų nuorašus apie (duomenys neskelbtini) esančio 4 kambarių buto pardavimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, sudarančių pagrindą spręsti, jog šis butas priklauso apeliantei A. P.. Kaip matyti iš antstolės D. M. 2018 m. vasario 22 d. sudaryto Turto aprašo ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. A-18-03-05-AMS10, A. P. nuosavybės teisėmis priklauso 3 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau jokių įrodymų apie jo savininkės ketinimą šį butą parduoti ar kitaip perleisti/apsunkinti byloje nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantėmis, jog byloje nėra duomenų apie jų nesąžiningą elgesį.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Alna“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovių atžvilgiu netenkinti.Atskirojo skundo argumentai dėl subsidiarios atsakomybės neįtakoja šio procesinio klausimo išnagrinėjimo rezultato, todėl apeliacinės instancijos teismas detaliau dėl jų nepasisako.Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tik bylą išnagrinėjus iš esmės, o ne atlikus atskirus procesinius veiksmus, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliančių prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės UAB „Alna“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovių UAB „Vidaus audito konsultacijos“ ir A. P. atžvilgiu netenkinti.