- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- 2A-982/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Marytė Mitkuvienė, Gintaras Pečiulis
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės DNB
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-224-262/2012 pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB lizingas (buvęs pavadinimas UAB DnB NORD lizingas) ieškinį atsakovui V. G., trečiasis asmuo bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Alnavega“ dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB DNB lizingas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš V. G. ieškovo naudai 162572,23 Lt; 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp UAB DnB NORD lizingas ir UAB „Alnavega“ buvo sudaryta: 2007-07-11 Lizingo sutartis Nr. 200707F-118 dėl priekabos PTL 1800 CU su antstatu įsigijimo finansavimo bei 2007-07-11 Lizingo sutartis Nr. 200707F-104 dėl važiuoklės TGA 26.480 6X2-2 LL įsigijimo finansavimo. Įsipareigojimų pagal lizingo sutartis įvykdymo užtikrinimui sudarytos laidavimo sutartys: 2007-07-11 Laidavimo sutartis Nr. 200707F-118-G-l (laiduotojas V. G.); 2007-07-11 Laidavimo sutartis Nr. 200707F-118-G-2 (laiduotoja A. G.); 2007-07-11 Laidavimo sutartis Nr. 200707F-104-G-1 (laiduotojas V. G.); 2007-07-11 Laidavimo sutartis Nr. 200707F-104-G-2 (laiduotoja A. G.). Lizingo gavėjas pagal lizingo sutartis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. nustatytais terminais nemokėjo lizingo mokėjimų ir delspinigių. Dėl šios priežasties lizingo gavėjui buvo pateiktos 2010-02-03 ir 2009-03-09 pretenzijos, laiduotojams - 2010-02-03 ir 2009-03-09 pranešimai dėl įsiskolinimo, raginantys per nustatytą terminą padengti susidariusį įsiskolinimą. Po įspėjimo nepadengus įsiskolinimo, 2010-03-18 pranešimu dėl lizingo sutarčių nutraukimo ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartis (lizingo sutarčių 10.5. c) p. ir 2010-03-18 pranešimais informavo apie tai laiduotojus. Klaipėdos apygardos teismo 2010-08-25 nutartimi UAB „Alnavega“ iškelta bankroto byla, todėl laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Laiduotojas V. G. atsako už UAB „Alnavega“ prievolių pagal lizingo sutartis Nr. 200707F-118 ir Nr. 200707F-104 įvykdymą kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis CK 6.81 str. bei sudarytų laidavimo sutarčių pagrindu. Laiduotojas įsipareigojo atsakyti Lizingui ta pačia apimtimi kaip ir lizingo gavėjas UAB „Alnavega“ (laidavimo sutarčių 2.1 p. ir 3.1 p.), todėl iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovui nuvykus į UAB DnB NORD lizingas skyrių buvo pasirašytos Laidavimo sutartys. Atsakovas atvykęs į banko skyrių ir neskaitydamas sutarčių pasirašė jam nurodytoje Laidavimo sutarčių vietoje. Atsakovas manė, kad pasirašo visai ką kitą, todėl dėl sutikimo laiduoti visu šeimos turtu nesutinka, nes nepajėgė numatyti sandorio pasekmių, nesuvokė, kad rizikuoja vaikų ateitimi. Pateiktų pasirašyti sutarčių tekstai iš anksto atsakovui nebuvo žinomi, sutartys banke buvo pasirašytos skubant, dėl patirties stokos nesigilinant į sutarčių sąlygas, dėl sutarčių sąlygų ir prisiimtų įsipareigojimų atsakovas banko atstovės informuotas nebuvo. Taip pat atsakovas V. G. teigia, kad laidavimo sutartį banke pasirašė suklaidintas UAB „Alnavega“, kas turėjo lemiamos įtakos atsakovo valiai susiformuoti. Be to, ieškovo nesąžiningumą įrodo ir tos aplinkybės, jog ieškovas siekia prisiteisti neadekvačias netesybas, t.y. pagal Lizingo sutartį Nr.200707F-l 18 siekia prisiteisti net 15514,86 Lt dydžio baudą, o taip pat 4954,05 Lt delspinigius. Tuo tarpu visa pradelsta mokėjimo suma siekia tik 23600,19 Lt. Taip pat ir pagal laidavimo sutartį Nr.200707F-104 reikalaujama priteisti 41203,41 Lt bauda bei 13316,94 Lt delspinigiai yra neprotingai didelės netesybos, palyginus su 63982,78 Lt skolos dydžiu. Todėl ieškovas pasinaudodamas savo finansinėmis galimybėmis siekia neteisėtai pasipelnyti iš silpnesnės sutarties šalies bei kelia nepagrįstus reikalavimus.
Trečiasis asmuo BUAB „Alnavega“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad ieškovo ieškinio nepalaiko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo V. G. 162572,23 Lt skolos ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ieškovo AB DNB lizingas naudai. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo V. G. ieškovo AB DNB lizingas naudai 4251 Lt žyminio mokesčio ir 3025 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 7276,00 Lt (septynis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimu iš atsakovo V. G. į valstybės biudžetą priteista 40,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys trečiasis asmuo – laiduotojas (LR CK 6.76 str. 1 d.). Laidavimas gali atsirasti sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (LR CPK 6.77 str. 1 d.). LR CK 6.81 str. 1 d. numato, jog kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Taigi, laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (LR CK 6.80 str. 2 d.), o priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Atsakovo V. G. pasirašytos sutarties 3.1., 3.2. punktai numato, kad laiduotojas atsako AB DNB lizingui ta pačia apimtimi, kaip ir UAB „Alnavega“, už Lizingo sutartyse numatytų mokėjimų, netesybų, kitų mokėjimų sumokėjimą AB DNB lizingui; laiduotojas už šia sutartimi priimtų įsipareigojimų įvykdymą atsako visu savo turtu. Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).
BUAB „Alnavega“ lizingo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. laiku nemokėjo lizingo mokėjimų, todėl atsakovas V. G. kaip laiduotojas privalo solidariai atsakyti visu savo turtu ieškovui AB DNB lizingas už BUAB „Alnavega“ neįvykdytas prievoles.
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. atsiliepime į ieškinį teigia, kad laidavimo sutarčių tekstai iš anksto jam nebuvo žinomi, sutartys buvo pasirašomos nesigilinant į jų sąlygas, dėl sutarčių sąlygų ir prisiimtų įsipareigojimų atsakovas nebuvo informuotas bei, kad tai buvo pasirašyta standartinė laidavimo sutartis, dėl kurios sąlygų šalys nesiderėjo. Pažymėtina, kad šalys reikalavimus teismui reiškia LR CPK nustatyta tvarka ir forma, t.y. pareikšdami ieškinį arba priešieškinį, atitinkančius LR CPK 111 str. 2 d., 135 str., 143 str. reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. G. LR CPK nustatyta tvarka neginčijo sudarytų laidavimo sutarčių, todėl V. G. atsiliepime į ieškinį nurodyti argumentai nenagrinėtini.
Žemesnės instancijos teismas
Vadovaujantis LR CK 6.38 str., 6.59 str., 6.76 str., 6.81 str., 6.205 str., teismas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė savo įsipareigojimus pagal 2007 m. liepos 11 d. sutartį Nr. 200707F-118-G-1 ir 2007 m. liepos 11 d. sutartį Nr. 200707F-104-G-1. LR CK 6.245 str. 3 d. nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (LR CK 6.256 str. 2 d.). Vadovaujantis Lizingo sutarčių 10.6 p., nutraukus lizingo sutartį, lizingo gavėjas turi pareigą grąžinti Lizingui lizingo objektą, sumokėti Lizingui skolas, kurių mokėjimo terminas suėjo iki sutarties nutraukimo dienos, taip pat sumokėti 30 procentų neapmokėtos lizingo objekto vertės dydžio baudą. Vadovaujantis minėta lizingo sutarčių nuostata ir CK 6.574 str., kai lizingo sutartis nutraukta, Lizingas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Vadovaujantis CK 6.258 str. 1 d., už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teismas pažymėjo, kad pagal Lizingo sutarčių 9.4 p. numatyti 0,1 proc. dydžio delspinigiai ir kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė yra iš anksto susitarti dėl netesybų dydžio reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Dėl to, nustatant netesybų dydį, būtina atsižvelgti į tai, kokio dydžio netesybos pasirinktos šalių valia ir sulygtos sutartimi. Sumažinus skolininko mokėtinų netesybų dydį, iš esmės paneigiama šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, pakeičiami sutarties nuostatai, pažeidžiami protingi sąžiningo verslo praktikos reikalavimai (CK 6.228 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).
Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo BUAB „Alnavega“ lizingo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, t.y. laiku nemokėjo lizingo mokėjimų, todėl atsakovas (laiduotojas) V. G. privalo solidariai atsakyti visu savo turtu ieškovui AB DNB lizingas už trečiojo asmens BUAB „Alnavega“ neįvykdytas prievoles.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas V. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsakovo kaip laiduotojo prievolės pagal 2007-07-11 Laidavimo sutartį Nr. 200707F-104-G-1 ir 2007-07-11 Laidavimo sutartį Nr. 200707F-118-G-1 laikytinos pasibaigusiomis, nes yra pasibaigusios pagrindinio skolininko (trečiojo asmens bankrutavusios UAB „Alnavega“) prievolės, už kurių įvykdymą ir laidavo apeliantas.
2. UAB „Alnavega“ iškėlus bankroto bylą ir tokiu būdu apribojus jos prievolės Lizingui mastą, buvo pagrindas ir apelianto atžvilgiu nustatyti tokį patį atsakomybės mastą, todėl iš atsakovo buvo nepagrįstai priteistos 74989,26 Lt netesybos.
3. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo 6 proc. dydžio procesines palūkanas nepagrįstai taikė CK 6.210 str. 2 d., kuri gali būti taikoma tik verslininkui arba privačiam juridiniam asmeniui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo V. G. apeliacinį skundą ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2012-03-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-224- 262/2012 palikti nepakeistą, o apelianto apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apelianto AB DNB lizingo patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nei ieškinio apeliantui pareiškimo metu, nei pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, nei šio atsiliepimo pateikimo metu tretysis asmuo UAB „Alnavega“ nebuvo ir nėra likviduojamas ar išregistruotas iš juridinių asmenų registro, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad apelianto prievolės pagal laidavimo sutartis turėtų būti laikomos pasibaigusiomis. Pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netgi nepriklausomai nuo to, kad bylos nagrinėjimo eigoje pagrindinis skolininkas likviduojamas ir išregistruojamas iš juridinių asmenų registro, laiduotojo prievolės nėra laikomos pasibaigusiomis. Nurodo, kad iš laiduotojo priteisus Lizingo naudai 162572,23 Lt laiduotojui būtent ir buvo nustatytas tokio paties dydžio atsakomybės mastas kaip ir pagrindiniam skolininko UAB „Alnavega“, todėl apelianto teiginiai, kad iš jo tariamai nepagrįstai buvo priteistos 74989,26 Lt netesybos atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovo teigimu, apeliantas, sudarydamas laidavimo sutartis, veikė kaip verslininkas, todėl iš jo, netgi jeigu nebūtų lizingo sutarčių 9.6 p. nuostatos, pagal CK 6.210 str. 2 d. vis vien būtų pagrindas priteisti 6 proc. dydžio procesines palūkanas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovo V. G. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.
Kaip matyti iš bylos medžiagos UAB DnB NORD lizingas ir UAB „Alnavega“ sudarė šias sutartis: 2007 m. liepos 11 d. lizingo sutartį Nr. 200707F-118 dėl priekabos PTL 1800 CU su antstatu įsigijimo finansavimo bei 2007 m. liepos 11 d. lizingo sutartį Nr. 200707F-104 dėl važiuoklės TGA 26.480 6X2-2 LL įsigijimo finansavimo. Įsipareigojimų pagal minėtas lizingo sutartis įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos 2007 m. liepos 11 d. laidavimo sutartis Nr. 200707F-118-G-l (laiduotojas V. G.); 2007 m. liepos 11 d. laidavimo sutartis Nr. 200707F-118-G-2 (laiduotoja A. G.); 2007 m. liepos 11 d. laidavimo sutartis Nr. 200707F-104-G-1 (laiduotojas V. G.); 2007 m. liepos 11 d. Laidavimo sutartis Nr. 200707F-104-G-2 (laiduotoja A. G.). UAB „Alnavega“ lizingo sutartyse nustatyta tvarka nemokant sutartinių įmokų ir susidarius įsiskolinimui, ieškovas, remdamasis lizingo sutarčių nuostatomis, vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir 2010 m. kovo 18 d. pranešimais informavo apie tai laiduotojus. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Alnavega“ iškėlė bankroto bylą.
Ieškovas AB DNB lizingas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš laiduotojo V. G. ieškovo naudai 162572,23 Lt; 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismui visiškai tenkinus ieškinį, atsakovas V. G. pateikė apeliacinį skundą ir išdėstė nesutikimo argumentus.
Skunde apeliantas nurodo, kad atsakovo kaip laiduotojo prievolės pagal 2007-07-11 Laidavimo sutartį Nr. 200707F-104-G-1 ir 2007-07-11 Laidavimo sutartį Nr. 200707F-118-G-1 laikytinos pasibaigusiomis, nes yra pasibaigusios pagrindinio skolininko (trečiojo asmens bankrutavusios UAB „Alnavega“) prievolės, už kurių įvykdymą ir laidavo apeliantas. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas ieškinį atsakovui (laiduotojui) pareiškė 2010 m. lapkričio 23 d. ir duomenų, kad UAB „Alnavega“ tuo metu būtų likviduota ar išregistruota iš juridinių asmenų registro byloje pateikta nebuvo. Taigi, ieškinio laiduotojui pareiškimo metu pagrindinis skolininkas nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t. y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi. Tai reiškia, jog kreditorius, pareikšdamas ieškinį laiduotojui, pareikalavo, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarusis skolininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2012 2012 m. birželio 8 d. priimtoje nutartyje, konstatavo, kad tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, siekdamas savo teisių ir teisėtų interesų gynybos, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija apelianto argumentą dėl jo pasibaigusios prievolės pagal laidavimo sutartis laiko nepagrįstu.
Apelianto teigimu UAB „Alnavega“ iškėlus bankroto bylą ir tokiu būdu apribojus jos prievolės Lizingui mastą, buvo pagrindas ir apelianto atžvilgiu nustatyti tokį patį atsakomybės mastą, todėl iš atsakovo buvo nepagrįstai priteistos 74989,26 Lt netesybos. Apeliantas taip pat nesutinka ir su priteistu palūkanų dydžiu.
Bylos duomenimis, atsakovas ginčo sandoriais, sudarytais su atsakovu (laidavimo sutarčių 2.1., 3.1., 3.2. p.), įsipareigojo kaip solidarus skolininkas atsakyti visu jam nuosavybes teise priklausančiu turtu ir ta pačia apimtimi, kaip ir UAB „Alnavega“, už Lizingo sutartyse numatytų mokėjimų, netesybų, kitų mokėjimų sumokėjimą AB DNB lizingui. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kad tokio paties dydžio t.y. 162572,23 (iš kurių74989,26 Lt netesybos) (45-48 b.l., t. 1) reikalavimą pagal aukščiau minėtas lizingo sutartis, ieškovas pareiškė ir trečiojo asmens UAB „Alnavega“ bankroto byloje. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi UAB „Alnavega“ bankroto byloje patvirtino 298874,94 Lt kreditorinį reikalavimą į kurį įeina ir minėta netesybų suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui iš laiduotojo priteisus ieškovo naudai 162572,23 Lt tokiu būdu ir buvo nustatytas tokio paties dydžio atsakomybės mastas kaip ir pagrindiniam skolininkui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo išaiškino, kad prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės prieš kreditorių mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką. Jeigu laidavimo sutartyje nenustatyta kitaip, tai laiduotojas už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio mėn. 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
Kaip matyti iš lizingo sutarčių, 9.6. punktu šalys buvo sutarusios, kad lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo, už termino sumokėti mokėjimus pagal šią sutartį praleidimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 str.). Nagrinėjamu atveju, laiduotojas įsipareigojo Bankui atsakyti ta pačia apimti, kaip ir skolininkas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovo priteisė kredito sutartyse nustatytas netesybas ir palūkanas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.
Netenkinus atsakovo skundo iš jo priteisiamos ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.). Ieškovas už atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 1331 Lt (5-6, b.l., t. 2), todėl ši suma iš atsakovo priteistina ieškovui.
Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei DNB lizingas (į.k. 124385737) iš atsakovo V. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1331 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme