- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2S-272-432/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Visvaldas Kazakiūnas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- R.Š., L. Š., R. Š., D. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Visvaldas Kazakiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-07 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teisės be bendraturčių sutikimo atlikti būtinus veiksmus, pareikštą atsakovams R.Š., L. Š., R. Š., D. S.ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalį rūsyje pažymėtą indeksu R1-1, dalis pirmame aukšte pažymėtas indeksais - 1-19, 1-18, 1-15, 1-20, 1-21, dalis pastogėje (mansardoje) pažymėtas indeksais 1-25, 1-27, 1-30, 1-31 ir paskirti šias patalpas ieškovui V.M. pagal architekto P. Bačinsko parengtą vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schemą bei pagal 2008-02-08 UAB „Granvalda“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą; 2) pripažinti ieškovui teisę be bendraturčių, L. Š., R. Š., R. Š., D. S. sutikimo gauti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažymą apie naujai suformuotus nekilnojamojo turto kadastro objektus, atlikti kitus, teisės aktuose nustatytus reikiamus veiksmus, būtinus atidalinant ieškovui priklausančias nuosavybės teise patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-12-07 nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškinyje ieškovas neprašo pripažinti atsakovams nuosavybės teisės į konkrečią turto dalį, taip pat nenurodo jiems konkrečios tenkančios dalies (kokiais indeksais ji schemoje pažymėta). Atsižvelgiant į tai, ieškovas turėtų patikslinti ieškinio dalyką bei tinkamai ir aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus.
4. Teismui susipažinus su ieškovo pateiktomis 2008-02-08 ir 2022-02-15 kadastrinių matavimų bylomis bei vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo schema, nustatyta, kad pastate – gyvenamajame name, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), rūsių (pusrūsių) plotas yra ne 22,10 kv. m., kaip yra nurodoma 2022-09-28 NTR, bet rūsių (pusrūsių) plotas kur kas didesnis – 40,21 kv. m. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 18,11 kv. m. rūsių (pusrūsių) plotas nėra išviešintas registre. Šį trūkumą ieškovas įpareigotas pašalinti.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal architekto P. Bačinsko parengtą vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schemą rūsio patalpų eksplikacijoje yra pažymėta atskyrimo riba (raudona spalva), pagal kurią ieškovui tenka viena rūsio patalpa (schemoje pažymėta žalia spalva, nurodant Butas 1; R1-1) ir dar dvi paaiškinamaisiais ženklais nepažymėtos/nepaaiškintos gretimos patalpos. Skundžiama nutartimi ieškovas įpareigotas pašalinti šį trūkumą.
III. Atskirojo skundo esmė.
6. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-07 nutarties. Apeliantas prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir įpareigoti pirmos instancijos teismą tęsti pradėtos civilinės bylos nagrinėjimą.
7. Ieškovo įsitikinimu, jis tinkamai suformulavo ieškinio dalyką. Ieškovas prašo: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dalį rūsyje pažymėtą indeksu R1-1, dalis pirmame aukšte pažymėtas indeksais - 1-19, 1-18, 1-15, 1-20, 1-21, dalis pastogėje (mansardoje) pažymėtais indeksais 1-25, 1-27, 1-30, 1-31 ir paskirti šias patalpas ieškovui V. M. pagal architekto P. Bačinsko parengtą vienbučio gyvenamojo namo paskirties keitimo į dvibutį gyvenamąjį namą schemą bei pagal 2008-02-08 UAB „Granvalda“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą. Ieškovas teigia, kad aiškiai apibrėžė ieškinio ribas, prašydamas atidalinti iš, kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, ieškinyje išvardintas konkrečias, pažymėtas nurodytais indeksais patalpas, t. y., suformuoti gyvenamajame name atskirą, faktiškai jau seniai egzistuojantį savarankišką butą.
8. Dėl antrojo pirmosios instancinos teismo nustatyto ieškinio trūkumo ieškovas paaiškina, kad nėra susipažinęs (neturi galimybės susipažinti) su D. S. nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte (dalyje pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomų rekonstrukcijos darbų projektu. Dėl nurodyto, ieškovas neturi galimybių įteisinti ir/ar išviešinti atsakovės D. S. atliekamus rekonstrukcijos darbus. Ieškovas neturi galimybės pats įteisinti jam faktiškai nepriklausančio 18,11 kv. m. rūsių (pusrūsių) ploto, per Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-07 nutartimi nustatytą terminą.
9. Ieškovas kreipėsi į schemą parengusį architektą P. Bačinską, dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-07 nutartyje nurodytų motyvų dėl schemos trūkumų. Architektas P. Bačinskas pakoregavo schemą ir sutartiniais ženklais pažymėjo, jog dvi paaiškinamaisiais ženklais nepažymėtos/nepaaiškintos patalpos yra gruntas (gruntu užpilti pamatai).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
11. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.
12. Teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat ieškinio dalykas, tai yra ieškovo materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą dėl to, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas taptų neįmanomas. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimas kartu yra būtina atsakovo procesinių teisių užtikrinimo garantija bei būtina rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principų įgyvendinimo sąlyga, nes tik žinodamas, kokiu pagrindu ir kokio materialinio teisinio rezultato siekia ieškovas, atsakovas gali tinkamai atsiliepti į pareikštą ieškinį.
13. Tais atvejais, kai procesiniame dokumente nėra nurodyti minėti ieškinio elementai arba jie nurodyti netiksliai ir tai kelia esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, pirmosios instancijos teismas turi teisę nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnis). Esminės ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo teisminės praktikos taisyklės yra apibendrintos kasacinio teismo atliktoje apžvalgoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, Teismų praktika Nr. 36). Joje nurodyta, kad tiek bendruosius, tiek specialiuosius ieškinio formos ir turinio reikalavimus galima suskirstyti į dvi grupes: ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas sudaro kliūtis priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (esminiai trūkumai) bei ieškinio formos ir turinio reikalavimai, kurių nesilaikymas nesudaro kliūčių priimti ieškinį ir nagrinėti bylą, todėl ieškinio trūkumų šalinimo institutas paprastai netaikomas (neesminiai trūkumai arba netikslumai) (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
14. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto normos gali būti taikomos tada, kai dėl netinkamo ieškinio dalyko (ar pagrindo) formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų procesinė staigmena atsakovui, neatitiktų šio instituto paskirties. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu iškvietus šalis jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę, visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
16. Iš skundžiamas nutarties matyti, kad teismas jau priėmęs ieškinį nustatė, jog jis neatitinka ieškiniui keliamų reikalavimų ir nutartimi ieškovui nustatė 8 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas neprašo pripažinti atsakovams nuosavybės teisės į konkrečią turto dalį, taip pat nenurodo jiems konkrečios tenkančios dalies (kokiais indeksais ji schemoje pažymėta). Teismas įpareigojo ieškovą patikslinti ieškinio dalyką bei tinkamai ir aiškiai suformuluoti ieškinio reikalavimus. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad ieškovas aiškiai apibrėžė ieškinio ribas, prašydamas atidalinti iš kartu su atsakovais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio pastato – gyvenamojo namo, ieškinyje išvardintas konkrečias, pažymėtas nurodytais indeksais patalpas, t. y., suformuoti gyvenamajame name atskirą, faktiškai jau seniai egzistuojantį savarankišką butą. Ieškovas neprivalo ginti atsakovų interesų, todėl jis pagrįstai suformulavo reikalavimus, susijusius su ieškovo interesais. Atsakovai, jei nori, savo interesus gali ginti pareikšdami priešieškinį arba atskirą ieškinį. Ieškovas neprivalo reikšti reikalavimo atsakovų interesais.
18. Skundžiamoje nutartyje taip pat nurodyta, kad ieškovas įpareigotinas išviešinti VĮ Registrų centre 18,11 kv. m. rūsių (pusrūsių) plotą. Atsakovė D.S. jai priklausančių nuosavybės teise patalpų dalyje atlieka statybos/rekonstrukcijos darbus. Ieškovas paaiškina, kad nėra susipažinęs (neturi galimybės susipažinti) su D. S. nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamajame turte (dalyje pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) vykdomų rekonstrukcijos darbų projektu. Atsakovės atliekamos rekonstrukcijos pasekmė – papildomos patalpos, kurios nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre. Kadangi ieškovas šių patalpų neįrenginėja, jis negali šių patalpų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl pirmosios instancijos teismo reikalavimas ieškovui įregistruoti visas rūsio patalpas yra nepagrįstas. Be to, ieškovas dėl papildomų (Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų) rūsio patalpų nereikškia reikalavimų, jis prašo atidalinti tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotas patalpas, todėl neprivalo įvykdyti skundžiamojoje nutartyje įrašyto nurodymo.
19. Trečiąjį pirmosios instancijos teismo nustatytą ieškinio trūkumų ieškovas pašalino, pateikdamas architekto P. Bačinsko pakoreguotą schemą, kur pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytos nepažymėtos patalpos pavaizduotos kaip gruntu užpilti pamatai.
20. Dėl ankstesnėse nutarties pastraipose išdėstytų aplinkybių ir teisinių argumentų konstatuojama, kad skundžiamoje nutartyje nustatyti ieškinio trūkumai buvo konstatuoti nepagrįstai, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinys perduotinas pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-12-07 nutartį ir ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir teisės be bendraturčių sutikimo atlikti būtinus veiksmus perduoti pirmosios instancijos teismui toliau nagrinėti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.