Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, 5 klasių išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, netekėjusi, nedirbanti, teista:

1. 1999-06-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232(1) str. l d. - 5 mėnesiams laisvės atėmimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. 2000-04-04 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 232(1) str. 2 d. - 1 metams laisvės atėmimo, 2000-05-16 pritaikius 2000-04-11 amnestiją atleista nuo neatliktos l/a bausmės dalies;

3. 2003-09-11 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 260 str. l d. - 90 parų areštu;

4. 2004-10-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 180 str. l d. - 6 mėnesiams laisvės atėmimu;

5. 2006-08-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. l d., 178 str. l d., 187 str. l d. - 6 mėnesiams laisvės atėmimo; bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2007-09-04 bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

6. 2007-12-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 22 str. l d., 178 str. 4 d. - 7 mėnesiams l dienai laisvės atėmimu;

7. 2008-02-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4d. - 45 parų areštu;

8. 2008-05-22 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2d. - 25 parų areštu;

9. 2008-08-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. l d., 178 str. 4 d. - 30 parų areštu;

10. 2009-02-24 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. l d., 178 str. l d., 187 str. l d. - 6 mėnesiams laisvės atėmimu;

11. 2010-01-15 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 302 str. l d., 178 str. 4 d., 187 str. 3 d., 22 str. l d., 178 str. 4 d., 178 str. l d. - 5 mėnesiams laisvės atėmimo;

12. 2010-02-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d. - 30 parų areštu;

13. 2011-02-25 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. l d., 178 str. 4 d. - 40 parų areštu;

14. 2011-06-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., 187 str. 3 d. - 40 parų areštu;

15. 2011-07-22 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d.,178 str. 4 d.- 45 parų areštu;

22. 2015-03-06 Bradford and Keighley Magistrates teismo dėl vagystės iš parduotuvės, įpareigojimu įgyvendinti teismo nurodytas lygtinio nuteisimo priemones, įskaitant įpareigojimą likti stebimam, ir įpareigojimas nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje, bauda (60 svarų sterlingų);

23. 2015-08-03 Leeds District Magistrates teismo dėl vagystės iš parduotuvės, įpareigojimu įgyvendinti teismo nurodytas lygtinio nuteisimo priemones, įskaitant įpareigojimą likti stebimam, ir sutikimas, kad būtų taikomas gydymas arba kitos terapijos formos, ir bauda (60 ir 150 svarų sterlingų);

24. 2016-09-02 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. – 10 mėnesių laisvės atėmimu;

25. 2017-09-19 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 4 d. – 30 parų areštu;

26. 2018-08-03 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d., 259 str. 2 d. – 50 parų areštu;

27. 2019-01-22 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., 22 str. 1 d., galutine bausme - 2 metais 8 mėnesiais laisvės atėmimo.

T. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, iš dalies darbingas, 50 proc. darbingumo lygis, neteistas,

J. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išsiskyręs, dirbantis UAB „J.“, virėju, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-02-15 pagal BK 259 str. 1 d., baudžiamuoju įsakymu 21 MGL bauda, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. paskirta bauda 14 MGL (790,86 Eur),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė ir pasikėsino išplatinti narkotinę medžiagą, o būtent: ji nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2018-08-16 14.45 val. neteisėtai su savimi laikė ne mažiau kaip 0,000223 g narkotinės medžiagos - karfentanilio, kurią, būdama adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasikėsino neteisėtai išplatinti (parduoti) J. V. ir T. K., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

J. V. ir T. K., veikdami bendrininkų grupėje, pasikėsino neteisėtai įgyti narkotinę medžiagą, neturėdami tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2018-08-16 apie 14.45 val. prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti už 30 Eur iš R. B. pasikėsino neteisėtai įgyti ne daugiau kaip 0,000223 g karfentanilio, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, kadangi pirkimo metu buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Viena pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra ta, kad nusikalstamos veikos sudėtis – šios atsakomybės pagrindas (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nesant asmens veikoje bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-201/2013, 2K-425/2011, 2K-671/2010 ir kt.). Šią baudžiamosios atsakomybės nuostatą vertinant BK 259–260, 263 ir 266 (kaip ir BK 261 bei 264) straipsniuose aprašytų nusikalstamų veikų dalyko kontekste pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius galima, jei neteisėtai disponuota narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar jų pirmos kategorijos pirmtakais (prekursoriais) (toliau – ir pirmos kategorijos pirmtakai), kurie yra šių nusikalstamų veikų dalykas.

Nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, sudėčių objektyviesiems požymiams būdingas specifinis nusikaltimo dalykas – psichotropinės ar narkotinės medžiagos. Konstatuojant, kad asmuo neteisėtai disponavo psichotropinėmis ar narkotinėmis medžiagomis, būtina įvardyti, kokios tai medžiagos, nustatyti tikslų jų kiekį. Nustatant tokių medžiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį, be kitų įrodymų, byloje turi būti specialisto išvada arba ekspertizės aktas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-671/2010).

Sprendžiant, ar disponuota medžiaga yra nusikalstamos veikos dalykas, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir vėlesniais jo pakeitimais bei papildymais, kuriuose nurodytos medžiagos (gamtinės ar sintetinės) laikomos narkotinėmis arba psichotropinėmis. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje tokio nusikalstamos veikos dalyko aiškinimo taikymo praktika nuosekli, nagrinėtose bylose narkotinės ir psichotropinės medžiagos apibrėžiamos atsižvelgiant į BK 269 straipsnio 1 dalyje pateiktą šių medžiagų sąvoką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-610/2012, 2K-334/2009, 2K-500/2010) ir pripažįstamos nusikalstamos veikos dalyku vadovaujantis Įsakymu dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2012, 2K-424/2007).

Inkriminuojant neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, inter alia nustatoma, kad kaltininko veikimas (neveikimas) atitinka bent vieną iš BK 260 ar 259 straipsnių dispozicijose nurodytų veikų. BK 260 straipsnyje įtvirtintos gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo pavojingų veikų alternatyvos. Kadangi BK 259 straipsnis nustato atsakomybę už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, tai pardavimo ar kitokio platinimo veikų šio straipsnio dispozicija nenumato. Kasacinės instancijos teismo praktikoje atkreipus dėmesį į tai, kad dispozicijose objektyvieji veikos požymiai išvardyti kaip alternatyvūs, išaiškinta, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 259 ar 260 straipsnius kilti pakanka bent vienos iš juose nurodytų veikų padarymo.

Alternatyvios BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to teismai konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 259 ir 260 straipsniuose kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Šis imperatyvas gali būti kildinamas inter alia iš baudžiamojo proceso paskirties, asmens teisių apsaugos baudžiamojo proceso metu ir baudžiamojo proceso įstatymo keliamų reikalavimų apkaltinamojo nuosprendžio turiniui (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 44 straipsnio 6 dalis, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Šių nuostatų pažeidimai laikytini esminiais, o veikos, kurios buvo pagrįstos ne įrodymais, o tik prielaidomis, šalintinos iš kaltinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankišku kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Šioje nutartyje konstatuota, kad nagrinėjamoje byloje kaltinimas, jog D. L. (ir kiti nuteistieji) įgijo, laikė psichotropines medžiagas, nepagrįstas neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, kad kaltinimas dėl psichotropinių medžiagų įgijimo bei laikymo nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis, kad tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Dėl to teiginiai, kad D. L. įgijo bei laikė psichotropines medžiagas šalintini iš pirmosios instancijos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutarties. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti).

Dėl kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų ir įrodymų vertinimo

R. B. kaltinama tuo, kad ji turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir pasikėsino išplatinti narkotinę medžiagą, o būtent: 2018-08-16 apie 12.00 val., romų bendrijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turėdama tikslą parduoti brangiau ir taip pasipelnyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ne mažiau 0,000223 g narkotinės medžiagos - karfentanilio, kurią neteisėtai laikė su savimi iki 2018-08-16 14.45 val., kai prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai norėjo 0,000223 g. narkotinės medžiagos- karfentanilio išplatinti (parduoti) J. V. ir T. K., tačiau buvo sulaikyta policijos pareigūnų.

Kaip jau minėta, alternatyvios BK 259 ir 260 straipsniuose numatytos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Dėl to teismai konstatuodami, kad buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeliant nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Šiuo atveju R. B. kaltinami tuo, kad 2018-08-16 apie 12.00 val., romų bendrijoje, esančioje Dariaus ir Girėno g. 185, Vilniuje, turėdama tikslą parduoti brangiau ir taip pasipelnyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai įgijo ne mažiau 0,000223 g narkotinės medžiagos - karfentanilio. Tyrimo metu nebuvo nustatytas įgijimo laikas, vieta, būdas, asmuo iš kurio heroinas buvo įgytas, tikslus kiekis ir pan. Baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie teismui leistų konstatuoti, jog buvo padaryta ir ši alternatyvi veika. Vien tos aplinkybės, kad pas R. B. buvo rasta narkotinė medžiaga – karfentanilis, ar kad ji pati nurodė kada, kaip ir kur šią medžiagą įsigijo, savaime nepakanka konstatuoti ir aplinkybei, jog ši medžiaga buvo įgyta. Pažymėtina ir tai, kad liudytojo M. J. ir kaltinamosios paaiškinimai dėl karfentanilio įgijimo skiriasi, kas teismui kelia abejonių dėl įgijimo veikos pagrindimo pakankamu kiekiu įrodymų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 259 ir 260 straipsniuose kaip alternatyvos nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų. Todėl šiuo atveju iš neteisėto narkotinių medžiagų laikymo veikos negalima išvesti ir preziumuoti įgijimo veikos, o nesant kitų įrodymų, patvirtinančių kaltinamosios parodymus, įgijimo veika šalintina iš kaltinimo.

Apklausus kaltinamuosius, ištyrus ir įvertinus kitus įrodymus, teismas nustatė, kad T. K. ir J. V., norėdami vartoti, susitarė įsigyti narkotinės medžiagos – karfentanilio, nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir ten R. B. paprašė jiems padėti gauti minėto karfentanilio. Jie jai davė už tai 30 Eur. R. B. iš nenustatyto asmens gavus karfentanilio ir benešant šią medžiagą, visi trys buvo sulaikyti. Todėl T. K. ir J. V. nusikalstama veika nebuvo baigta, o R. B. veika, kai ji disponavo narkotine medžiaga, turėdama tikslą ją platinti, buvo užbaigta.

Šių kaltinamųjų kaltė padarius nurodytas nusikalstamas veikas, be jų pačių parodymų ir prisipažinimo, įrodyta liudytojo M. J. parodymais, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros protokolu, kita bylos medžiaga. T. K. ir J. V. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, o R. B. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai R. B.

R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdama recidyvistė, t. y. teista už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininkės kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę. Teismas vertina tai, kad R. B. padarė vieną tyčinį sunkų baigtą nusikaltimą. Teismas vertina ir tai, kad R. B. anksčiau teista 27 kartus, teistumas neišnykęs (b.l. 129-140), ne kartą bausta administracine tvarka (b.l. 106-121), nėra duomenų apie jos gydymąsi priklausomybės ligų centre ar Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (b. l. 147-148). Teismas taip pat vertina nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajai laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.

Paskirta bausmė su 2019 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintina, nes pastarasis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-08-16 14.45 val. iki 2018-08-17 14.30 val. (b.l. 81-82).

R. B. paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 94-95), nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Bausmės skyrimo motyvai T. K.

T. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Teismas vertina tai, kad T. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nebaigtą nusikaltimą, anksčiau neteistas, nedirba, administracine tvarka baustas (b.l. 68-74), nėra duomenų apie priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitas. Teismas taip pat vertina nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-08-16 15.00 val. iki 2018-08-17 14.23 val., 1 sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b.l. 52-53).

T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Bausmių skyrimo motyvai J. V.

J. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat – veiką padarė būdamas recidyvistas, t. y. teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. Teismas vertina tai, kad J. V. padarė vieną nesunkų tyčinį nebaigtą nusikaltimą, anksčiau teistas vieną kartą, teistumas neišnykęs, dirba, administracine tvarka baustas (b.l. 40-41), nėra duomenų apie priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitas, savarankiškai gydosi priklausomybės narkotikams ligą. Teismas taip pat vertina nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybę. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018-08-16 14.45 val. iki 2018-08-17 14.27 val., 1 sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai (b.l. 25-26).

J. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra pagrindas BK 64(1) straipsnio nuostatas ir jiems paskirtas bausmes mažinti vienu trečdaliu.

Dėl konfiskuotino turto ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuojamas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas.

Iš R. B. sulaikymo metu buvo paimti 52,40 Eur. Iš byloje surinktų ir aptartų įrodymų matyti, kad R. B. 30 Eur gavo iš T. K., kai šis norėjo iš jos pirkti narkotinę medžiagą. R. B. šiuos pinigus perdavė nenustatytam asmeniui, iš kurio įsigijo narkotinę medžiagą. Todėl konstatuotina, kad pas ją rasti 52,40 Eur nebuvo gauti iš T. K., byloje nėra duomenų, kad šie pinigai būtų gauti iš nusikalstamų veikų darymo ar būtų kitas pagrindas juos konfiskuoti.

Todėl pinigai grąžintini R. B., nesant duomenų, kad jie yra BK 72 straipsnyje nurodytas konfiskuotinas turtas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su pakuotėmis grąžintas po tyrimo, kuris perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B 2018-09-13 serija BBB Nr. 2PK003173) (b.l. 19), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, šie daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini ir sunaikintini: po tyrimo likusios narkotinės ir psichotropinės medžiagos prie 2018-08-29 specialisto išvados pagal narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktą Nr. A3-15779, perduoti saugojimui į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro saugyklą. (b.l. 17)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir skirti laisvės atėmimą 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64(1) bausmę sumažinti 1/3 ir R. B. paskirti laisvės atėmimą 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis į R. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08-16 14.45 val. iki 2018-08-17 14.30 val. (1 parą).

R. B. paskirtas kardomąsias priemones: įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti 57 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64(1) bausmę sumažinti 1/3 ir T. K. paskirti 38 MGL (1900 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis į T. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08-16 15.00 val. iki 2018-08-17 14.23 val., 1 sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

J. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti 60 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64(1) bausmę sumažinti 1/3 ir J. V. paskirti 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis į J. V. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-08-16 14.45 val. iki 2018-08-17 14.27 val., 1 sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

J. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 52,40 Eur, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti R. B..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su pakuotėmis po tyrimo, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyrių (kvitas B 2018-09-13 serija BBB Nr. 2PK003173), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: po tyrimo likusias narkotines ir psichotropines medžiagas prie 2018-08-29 specialisto išvados pagal narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui aktą Nr. A3-15779, perduotas saugojimui į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Išaiškinti T. K. ir J. V., kad bauda per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.