- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- e2S-958-856/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- V. D.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. D. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4204-179/2017, kuria atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo V. D. priteisti 28962,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui V. D. priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą 28 962,00 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi ieškovo V. P. ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštavo atsakovui V. D. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždrausdamas disponuoti areštuotu turtu, palikdamas teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis, o turto nesant ar jo nepakankant, areštavo atsakovo pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, palikdamas teisę įmokėti pinigus į banko sąskaitą, uždrausdamas disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, leisdamas areštuotomis lėšomis ir turtu atsiskaityti su ieškovu V. P.. Nurodė, kad bendra areštuoto turto ir/ar piniginių lėšų bei turtinių teisių suma savo verte turi neviršyti 28 962,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, ilgą neatsiskaitymo laikotarpį, ieškovo nurodytą ieškinio sumą – 28 962,00 Eur - laikė didele. Atsižvelgdamas į tai teismas konstatavo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį; jeigu teismas manys esant reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuoti gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), ieškinio (28962 Eur) sumai. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovas, prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, savo poziciją grindė didele reikalavimo suma, tačiau nepateikė jokių faktų ir nenurodė jokių aplinkybių, pagrindžiančių atsakovo blogą finansinę padėtį, kas objektyviai padidintų būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Alytaus rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nevertino šių aplinkybių.
4.2. Atsakovo turtinė padėtis yra gera ir ieškinio suma, esant palankiam teismo sprendimui, nebūtų didelė. Atsakovas eina direktoriaus pareigas UAB „D.“, yra pastarosios įmonės vienintelis akcininkas, minėtosios įmonės turtas vertintinas daugiau nei 100 000 Eur. Atsakovui priklausančio turto apraše, sudarytame antstolio, yra 3 nekilnojamojo turto objektai ir dvi transporto priemonės, kurie visi buvo areštuoti, uždraudžiant jais disponuoti. Bendra atsakovui priklausančio turto vidutinė rinkos vertė galėtų siekti 180 000 Eur.
4.3. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patiria neproporcingus suvaržymus ir nuostolius, kurie ieškinio atmetimo atveju bus sunkiai atlyginami. Areštuoto turto suma viršija ieškinio sumą daugybę kartų, o atsakovas, turėdamas potencialų klientą garažui pirkti, negali jo realizuoti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. P. prašo atmesti atsakovo V. D. atskirąjį skundą ir palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, o teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones įvertinęs, jog ieškinio reikalavimų suma kelia grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Apeliantas, siekdamas pagrįsti savo teiginius dėl geros turtinės padėties, teismui pateikė tik VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išrašą apie jam priklausantį vienintelį gyvenamąjį būstą, bei deklaratyviai nurodė, jog yra pelningai veikiančios UAB „D.“ vadovas ir vienintelis akcininkas. Šie duomenys, ieškovo vertinimu, neatspindi realios atsakovo finansinės padėties bei atsakovo argumentų dėl sąžiningo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo bei finansinio stabilumo. Ieškovo nuomone, jeigu apelianto turtinė padėtis iš tiesų būtų gera, byloje net nebūtų kilęs ginčas dėl 28 962,00 Eur skolos, kurios nesąžiningas atsakovas nepagrįstai vengia grąžinti, priteisimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apelianto V. D. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas V. P. ieškiniu dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo V. D. priteisti 28962,00 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo V. D. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, piniginių lėšų bei turtinių teisių areštą 28 962,00 Eur sumai.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atitinka CPK įtvirtintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, didelė ieškinio suma (28 962 Eur) teismo vertinta kaip galinti pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ar jį padaryti neįmanomu.
Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tuo atveju, kai tarp bylos šalių vyksta turtinio pobūdžio ginčas, vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2012 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1980/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1626/2013; 2014 m. liepos 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014; kt.), tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad didelės ieškinio sumos prezumpcijos tikslas ne sudaryti savarankišką pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustačius, kad reikalavimas yra turtinis ir išreiškiamas konkrečia finansine suma, o palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-740-943/2016).
Spręsdamas, ar yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms, grindžiamomis didele ieškinio suma, taikyti teismas kiekvienu atveju turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgti į konkretaus atsakovo finansines galimybes ir nustatyti, ar tokio atsakovo atžvilgiu ieškinio reikalavimo suma laikytina didele. Tačiau, pažymėtina, kad vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016, 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016, kt.).
Rungimosi bei proceso šalių lygiateisiškumo principai, kuriais grindžiamas visas civilinis procesas, lemia teisinį reglamentavimą ir civilinio proceso ypatumą, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Atitinkamai laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio teisės instituto, taikymo atveju pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (sprendimo vykdymo apsaugos poreikį, aplinkybių, patvirtinančių grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimą) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis – atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvimą, t. y. grėsmę sprendimo įvykdymui. Grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui galėtų būti paneigta įrodymais, kad atsakovas turi pakankamai turto ir gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria ieškovo reikalavimams užtikrinti areštuotas jo turtas, nurodydamas, kad paskoliniai šalių santykiai yra pasibaigę atsakovui grąžinus pinigus ieškovui, ieškovo reikalaujama 28 962,00 Eur suma jam nėra didelė, atsakovo turtinė padėtis yra gera, jis turi pakankamai turto, o areštuoto turto vertė viršija ieškinio sumą daugybę kartų. Pastaruosius argumentus grindžia kartu su prie atskirojo skundo pridėtais įrodymais – 2017-08-02 antstolio patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą (skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) vykdyti, 2017-08-03 antstolio surašytu turto, kuris areštuotas, aprašu, bei Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kurie apeliacinės instancijos teismo priimami ir vertinami atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovui, o ieškovas su šiais įrodymais yra susipažinęs (CPK 314 straipsnis).
Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovui V. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) kurio bendra vidutinė rinkos vertė išraše nurodyta 89 173 Eur. Minėtas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, tačiau šis areštas yra taikytas šioje civilinėje byloje, antstoliui vykdant skundžiamą nutartį ir patikslinus atsakovo turimo turto duomenis. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, daugiau civilinių bylų, kuriose būtų reiškiami piniginiai ar kitokio pobūdžio reikalavimai V. D., Lietuvos Respublikos teismuose užvesta nėra. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. preliminarus sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas ir iš atsakovo V. D. ieškovui V. P. priteista 28962,00 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-07-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1364,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, paliktas nepakeistas, t. y. teismo sprendimas, nors jis dar neįsiteisėjęs, yra palankus ieškovui. Todėl, atsakovui nepateikus duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie jo gerą ir stabilią turtinę padėtį, visumos, t. y. jog atsakovas yra UAB „D“ vienintelis akcininkas, jog minėtos bendrovės turtas vertintinas daugiau kaip 100 000 Eur sumai, duomenų apie atsakovui ir bendrovei suteiktus kreditus bei jų mokėjimo tvarką, duomenis apie atsakovo vardu bankuose ir kitose finansų įstaigose esančias lėšas, turimą kitą nekilnojamąjį ir registruotą kilnojamąjį turtą, apie įsiskolinimus valstybės biudžetui ir t. t., sprendžiama, jog nėra pagrindo atskirąjį skundą tenkinti, kadangi atsakovas neįrodė, jog jis turi pakankamai turto ir gauna nuolatinių pajamų, kurių vertė bei dydžiai nesukeltų sunkumų įvykdyti sprendimą.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. liepos 31 d. nutartimi areštavo atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, nurodydamas, jog bendra areštuoto turto ir/ar piniginių lėšų bei turtinių teisių suma savo verte turi neviršyti 28 962,00 Eur sumos. Iš antstolio S. V. turto aprašo matyti, kad antstolis, vykdydamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį, 2017-08-03 aprašė tik kilnojamąjį ir nekilnojamąjį atsakovo V. D. turtą, nurodydamas, jog turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Turto apraše taip pat nurodyta, kad skolininkas prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto aprašą. Taigi, turto apraše nėra nurodyta areštuoto turto vertė, kuri bus nustatyta eksperto pagalba, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog areštuoto turto suma viršija ieškinio sumą. Pastebėtina ir tai, kad, nesutikdamas su aprašyto turto verte, apeliantas turi teisę skųsti antstolio veiksmus. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad tuo atveju, jeigu teismas manys esant reikalinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, prašė areštuoti gyvenamąjį namą adresu: (duomenys neskelbtini) ieškinio 28 962 Eur sumai. Tačiau iš antstolio S. V. turto aprašo matyti, kad atsakovui priklausantis gyvenamasis namas jau yra areštuotas, tą aplinkybę nurodo ir pats apeliantas atskirajame skunde.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei atsakovo atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.