- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- 2-1071-186/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00972-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Žironas
- Ieškovas
- J. R.
- Kategorijos
- 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. R. (J. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo J. R. prašymas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5569-560/2015 pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei BŪSTO ŪKIS ir J. L. dėl neteisėto atleidimo iš darbo, laiku neišmokėto darbo užmokesčio, išlaidų, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. spalio 3 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) BŪSTO ŪKIS iškėlė bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo.
Ieškovas J. R., patikslinęs ieškinio reikalavimus, prašė: pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu ir priteisti ieškovui iš atsakovo UAB BŪSTO ŪKIS 3 964,50 Lt nesumokėto darbo užmokesčio; 330 Lt kompensaciją už viešojo transporto bilietus, 4 000 Lt užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2012 m. vasario 28 d., perskaičiuoti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 127 straipsnio 1 punktą, 136 straipsnį neteisėtu ir panaikinti UAB BŪSTO ŪKIS įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 punktą, 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą; priteisti iš atsakovo UAB BŪSTO ŪKIS ieškovui nuo 2011 m. gruodžio 20 d. iki 2012 m. kovo 1 d. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką; 0,06 proc. delspinigių nuo laiku 2011 m. spalio 9 d., 2011 m. lapkričio 9 d., 2011 m. gruodžio 28 d. nesumokėto darbo užmokesčio 2 223,24 Lt iki 2011 m. gruodžio 28 d. sumokėjimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovės J. L. 30 000 Lt kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. kovo 1 d. iki 2013 m. birželio 1 d. bei perskaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taip pat 144 Lt išlaidų viešojo transporto vienkartiniams bilietams, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi ieškovo J. R. ieškinį atmetė.
Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. rugsėjo 1 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutarties dalį, kuria atmesta ieškovo J. R. ieškinio dalis, kuria buvo prašoma priteisti 3 964,50 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 330 Lt kompensacijos už viešojo transporto bilietus, kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 144 Lt išlaidų viešojo transporto vienkartiniams bilietams, delspinigius, palūkanas nuo priteistos sumos bei bylinėjimosi išlaidas, ir perdavė šią ieškinio dalį nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui, kitą teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.
Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškovo J. R. ieškinį atmetė. Nutartis priimta išnagrinėjus bylą teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, nutartis buvo išsiųsta ieškovo atstovui advokatui P. V. ir įteikta 2014 m. lapkričio 26 d. (II t., b. l. 132).
Vilniaus apygardos teisme 2015 m. kovo 12 d. (elektroniniu paštu 2015 m. kovo 10 d.) buvo gautas ieškovo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties. Ieškovas taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, prašymą motyvavo tuo, kad per įstatyme nustatytą terminą neturėjo objektyvios galimybės paduoti atskirąjį skundą. Ieškovas kreipėsi į Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą 2014 m. lapkričio 28 d., kuri 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu atsisakė suteikti teisinę pagalbą. Ieškovas 2014 m. gruodžio 10 d. į tarnybą kreipėsi pakartotinai ir 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimu tarnybą jo prašymą patenkino. Dėl didelio kontoroje dirbančių advokato ir jų padėjėjų užimtumo ieškovui atskirasis skundas buvo parengtas tik 2015 m. kovo 10 d. ir persiųstas elektroniniu paštu.
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi ieškovo J. R. prašymo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti netenkino, atskirąjį skundą su priedais grąžino ieškovui.
Teismas sprendė, kad ieškovo prašyme nurodytos termino atskirajam skundui paduoti praleidimo aplinkybės negali būti pripažintos svarbiomis. Ieškovas skundžiamą nutartį gavo 2014 m. lapkričio 26 d., todėl atskirąjį skundą galėjo pateikti iki 2014 m. gruodžio 3 d., tačiau skundas teisme užregistruotas tik 2015 m. kovo 12 d., t. y. praleidus apskundimo terminą daugiau nei tris mėnesius. Ieškovas, žinodamas, kad nustatytu terminu nespės pateikti atskirojo skundo, turėjo galimybę prašyti teismo, nurodęs priežastis, pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti, tačiau to nepadarė. Ieškovą bylos nagrinėjimo metu atstovavo advokatas P. V., kuris dar 2014 m. lapkričio 13 d., t. y. savaitę prieš teismui priimant skundžiamą nutartį, pateikė teismui paaiškinimus dėl faktinių bylos aplinkybių. Dėl šios priežasties, teismo nuomone, advokatas buvo gerai susipažinęs su byla, todėl tarnybai 2014 m. gruodžio 17 d. priėmus sprendimą skirti advokatą P. V. teikti ieškovui antrinę teisinę pagalbą, advokatas turėjo galimybę surašyti atskirąjį skundą greičiau nei per tris mėnesius. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovo nurodyti argumentai dėl kontoros ir advokato užimtumo bei darbo krūvio negali būti pagrindas ieškovo prašymą tenkinti. Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių reikėtų atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.
Ieškovas J. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį ir atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti bei 2015 m. kovo 10 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.
Ieškovo turtinė padėtis yra itin sudėtinga, jis savo interesams apginti yra priverstas kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybas, teisinė pagalba jam yra kompensuojama 100 procentų. Dėl šios priežasties ieškovo galimybės per 7 dienų terminą gauti sprendimą dėl teisinės pagalbos teikimo ir advokato skyrimo yra praktiškai neįgyvendinamos. Be to, ieškovas asmeniškai visada išreiškia norą prisidėti prie jam rengiamų dokumentų proceso.Ieškovas negalėjo pasinaudoti galimybe patęsti terminą atskirajam skundui paduoti, nes dėl įvairių administracinio pobūdžio trikdžių ir nesusipratimų laiku negalėjo gauti sprendimo dėl teisinės pagalbos teikimo. Ieškovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, negalėjo žinoti apie teisę ir galimybę pratęsti terminą. Teismas turėjo įvertinti, kad ieškovas kalba rusų kalba, teismo posėdžiuose dalyvavo su vertėju. Teismas taip pat turėjo įvertinti ir tai, kad ieškovas buvo aktyvus proceso dalyvis, siekė, jog byla būtų išnagrinėta teisingai. Nepaisant to, kad ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, teismas bylą vedė itin aplaidžiai, byla buvo nagrinėjama beveik trejus metus. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jei jau byla nebuvo nagrinėjama operatyviai, tai bent jau sprendimai turėjo būti priimami teisingai, išsamiai išnagrinėjus bylos medžiagą, išklausius proceso dalyvius. Teismas teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į individualią situaciją. Vienkartinis termino praleidimas dėl svarbių nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių negali tapti neįveikiama kliūtimi kreiptis dėl pažeistų teisių gynybos paduodant atskirąjį skundą.
Atsakovė J. L. 2015 m. balandžio 28 d. (išsiųstas 2015 m. balandžio 24 d.) Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, kuriame prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti.
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 335 straipsnio 2 dalį atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per keturiolika dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo atskirojo skundo kopijos buvo išsiųstos 2015 m. balandžio 1 d. (II t., b. l. 159), todėl terminas atsiliepimui pateikti baigėsi 2015 m. balandžio 15 d. Atsakovė J. L. atsiliepimą į atskirąjį skundą padavė 2015 m. balandžio 24 d. (Lietuvos apeliaciniame teisme gautas 2015 m. balandžio 28 d.) ir ne pirmosios instancijos teismui, o tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui. Kadangi atsiliepimas paduotas nesilaikant CPK nustatytos tvarkos ir terminų, prašymas atnaujinti praleistą terminą nereiškiamas, atsakovės J. L. atsiliepimas į atskirąjį skundą grąžintinas jį padavusiam asmeniui (CPK 318, 338 straipsnis)
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties paduoti ir grąžino atskirąjį skundą jį padavusiam asmeniui.
Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Kita vertus, bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra teisės įgyvendinimas yra ribojamas laike. Įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos, o kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Praleidus įstatymo nustatytą septynių dienų terminą, teisė paduoti atskirąjį skundą išnyksta, tačiau, remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, praleidusiam šį terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, jis gali būti atnaujinamas. Pagal CPK 307 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau toks prašymas negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 (trys) mėnesiai nuo teismo sprendimo (nutarties) paskelbimo dienos (CPK 338 straipsnio). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo ieškinį dėl neteisėto atleidimo iš darbo, laiku neišmokėto darbo užmokesčio, išlaidų, delspinigių, kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo, 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi ieškinį atmetė. Ieškovas atskirąjį skundą dėl paminėtos pirmosios instancijos teismo nutarties padavė tik 2015 m. kovo 10 d. elektroniniu paštu, tą pačią dieną išsiuntė ir atskirojo skundo originalą, kuris Vilniaus apygardos teisme buvo užregistruotas 2015 m. kovo 12 d. Apeliantas, pateikęs atskirąjį skundą, prašė atnaujinti praleistą terminą, nurodė termino praleidimo priežastis, kurias prašė pripažinti svarbiomis. Apeliantui pirmosios instancijos teisme atstovavusiam advokatui, kuris, beje, rengė ir atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis buvo įteikta 2014 m. lapkričio 26 d. Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Septynių dienų terminas nutarčiai apskųsti baigėsi 2014 m. gruodžio 3 d. (CPK 335 straipsnio 1 dalis), t. y. praleidus trijų mėnesių terminą atskirajam skundui paduoti.
Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apelianto nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą atskirajam skundui paduoti, nelaikytinos svarbiomis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad advokatas, surašęs atskirąjį skundą, apeliantui atstovavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atskirojo skundo rengimas ilgiau nei 3 mėnesius, be to, nei apeliantui, nei jo advokatui net neinformuojant apie tai, nelaikytinas sąžiningu elgesiu. Byloje esanti ištrauka iš apelianto susirašinėjimo su advokatu, t. y. 2015 m. kovo 10 d. iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) J. R. išsiųsto laiško turinys, patvirtina, kad 2015 m. kovo 10 d. buvo peržiūrėtas paskutinis reikalavimas („Kaip ir kalbėjome, peržiūrėjom paskutinį reikalavimą. Jų sumažinome, peržiūrėkite esamą projektą. Lauksime Jūsų nuomonės“ (II t., b. l. 137). Tai reiškia, kad atskirojo skundo projektas buvo parengtas anksčiau, o vėliau koreguojamas. Apelianto elgesys, kai praleidus atskirojo skundo padavimo terminą, esant parengtam atskirojo skundo projektui skundas dar tikslinamas, apie tai net neinformuojant teismo, nėra suderinamas su pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, bendradarbiauti su teismu. Tai, kad atskirojo skundo projektas buvo parengtas anksčiau, tačiau vėliau tikslinamas, apie tai neinformuojant teismo, apeliantui neabejotinai žinant, jog terminas atskirajam skundui yra pasibaigęs, nepatvirtina, kad apeliantas dėl svarbių priežasčių atskirojo skundo negalėjo pateikti anksčiau. Nors apeliantas teigia, kad skundas nebuvo parengtas anksčiau dėl advokato užimtumo, šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikia. Be to, nors apeliantas nurodo, kad jis kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą 2014 m. lapkričio 28 d., t. y. nesuėjus terminui atskirajam skundui paduoti, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų nepateikė. Į bylą buvo pateiktas tik Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. gruodžio 17 d. sprendimas, iš kurio matyti, kad apeliantas į tarnybą kreipėsi 2014 m. gruodžio 10 d., t. y. jau pasibaigus nutarties apskundimo terminui (II t., b. l. 157).
Be to, kaip jau buvo minėta pirmiau šioje nutartyje, apeliantas atskirąjį skundą padavė praleidęs 3 mėnesių terminą, o šis terminas yra naikinamasis. Pasibaigus šiam terminui, išnyksta teisė paduoti apeliacinį (atskirąjį) skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties ir toks terminas nebegali būti atnaujinamas.
Esant pirmiau šioje nutartyje nurodytoms aplinkybėms, dėl atskirajame skunde nurodytų aplinkybių nėra pagrindo keisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Grąžinti Lietuvos apeliaciniame teisme gautą atsakovės J. L. atsiliepimą į ieškovo J. R. (J. R.) atskirąjį skundą.
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.