Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti specialų vidurinį išsilavinimą, dirbanti darželyje – lopšelyje „(duomenys neskelbtini)“ virėja, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. laikotarpiu nuo 2011-02-05 iki 2013-05-28 neturėdama licencijų farmacinei veiklai, versliškai ėmėsi komercinių veiklų - vaistinių preparatų importo, kuriam reikalinga licencija, iš (duomenys neskelbtini)- apie 5 karus per mėnesį vyko į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestą, ten įsigijo ir gabeno (duomenys neskelbtini) parduodamus vaistus į Lietuvos Respubliką bei Lietuvos Respublikoje vykdė prekybą vaistiniais preparatais, kuriai reikalinga licencija, - sistemingai - beveik kiekvieną savaitės šeštadienį - pardavinėjo vaistus (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), taip pat vaistus atveždavo ir parduodavo pirkėjams į namus ar į kitą vietą.

Be to, ji, turėdama tikslą platinti, 2013-02-09 laikė labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - 460 ,,Fenazepam“ tablečių, kurių sudėtyje bendrai yra 1,15 g. psichotropinės medžiagos - fenazepamo iki 2013-02-09 nuo 09.10 val. iki 13.20 val. (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos - fenazepamo – kol ūkio subjektų patikrinimo metu V. M. rankinėje, kuri buvo padėta automobilyje VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Kaltinamoji V. M. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, jog sutinka su kaltinimo dalimi, kad ji prekiavo rusiškais vaistais, tačiau nesutinka, kad vaistai „Fenazepam“ yra jos ir ruošėsi juos platinti. Į turgavietę atvyko apie pusę devynių ryto. Prie jos susirinko žmonės, kuriems ji buvo pažadėjusi vaistų. Apie pusę vienuolikos už parduotus vaistus buvo suprekiavusi apie 200 Lt. Prieš devynias du berniukai atnešė fenazepamą, sakė, kad ateis A. ir paims. Kadangi A. iš matymo pažinojo, nes jis turguje prekiaudavo sendaikčiais, tai sutiko vaistus palaikyti. Tie berniukai sakė, kad A. ateis pusę dešimtos pasiimti vaistų. Pasiimti tuos vaistus sutiko, bet bijojo, nes anksčiau ją turguje yra reketavę ir reikalavę iš jos pinigų. Jai palikti vaistai buvo suvynioti maišelyje, juos pasiimdama, ji matė jų pavadinimą, juos įdėjo į rankinę. Buvo girdėjusi apie juos, t.y. kad jie yra psichotropiniu pagrindu pagaminti, tačiau pati niekada nevežė tokių vaistų, nes jų nepraleidžia per muitinę. Paimdama šiuos vaistus, ji nesuprato, kad laiko narkotines medžiagas, nes buvo girdėjusi, kad tai vaistai nuo nervų, tačiau kokia jų sudėtis, ji nežinojo. Vaistais, kuriuos pirkdavo (duomenys neskelbtini), turguje prekiaudavo kiekvieną šeštadienį. Paprastai ji pirkdavo ir parveždavo vaistus, kuriuos iš anksto užsakydavo pirkėjai. Jos sulaikymo dieną turguje A., kuris turėjo atsiimti vaistus, ji nematė.

Po sulaikymo vaistų nepardavinėjo, nieko nežinojo, kad jos telefoninių pokalbių buvo klausomasi. Sulaikymo metu sakė, kad rasti vaistai yra jos, o apie fenazepamą nepagalvojo, nes jie nebuvo jos.

Dėl šio įvykio labai gailisi, dirba darželyje virėja, jokio specialaus medicininio išsilavinimo neturi.

liudytojo D. A. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) AVPK Ekonominių nusikaltimų skyriaus tyrėjas. Buvo gautas pranešimas, kad turgaus automobilių stovėjimo aikštelėje šeštadieniais stovi automobilis WV Pasat, prie kurio prekiauja įvairiais rusiškais vaistais. Sakė, kad ten galima įsigyti įvairių vaistų. Pagal šią informaciją su kolege padarė patikrinimą. Prie nurodyto automobilio iš vairuotojo pusės stovėjo moteris ir prekiavo vaistais. Prie automobilio stovėjo eilutė žmonių. Matė, kad žmonės prieidavo, pirkdavo vaistus. Automobilis stovėjo turgavietės teritorijoje, kur yra savivaldybės kioskeliai, vidurinėje eilėje yra gėles, yra automobilių stovėjimo aikštelė, kur pardavinėja sendaikčius. Moteris buvo užsidėjusi rankinę ir į ją dėjo pinigus. Patikrinus automobilį rado, kad visa automobilio galinė dalis už vairuotojo buvo pilna įvairių vaistų, receptų, vaistinių preparatų. Viskas buvo sudėta į maišus. Pirmą kartą teko matyti, kad žmogus turėtų tokį didelį kiekį vaistų. Tokį didelį kiekį apžiūrėti fiziškai nebuvo galimybės, todėl pažeidėja su automobiliu buvo pristatyta į komisariatą. Buvo rastas labai didelis kiekis vaistų. Vaistai buvo išimti. Fenozepamas paimtas tyrimui dėl jo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pažeidėja pripažino, kad prekiauja vaisais bei vyksta jų pirkti į (duomenys neskelbtini). Automobilyje buvo rastas sąsiuvinis, kur buvo surašyti vaistų pavadinimai, kainos. Iki automobilio patikrinimo jie su kolege apie 20 min. stovėjo žmonių eilėje, nes buvo labai daug žmonių ir matė vaistus perkančius žmones, todėl kaltinamajai nebebuvo ko neigti. Paėmimo akte nurodė rastus vaistų kiekius, o turguje nufilmavo ir nufotografavo rastus vaistus. Rankinę, kurioje buvo fenozepamas, ji saugojo atskirai, ji buvo padėta automobilyje, o fenozepamo vaistai buvo surišti taip, kaip ir kiti vaistai. Kaltinamoji nieko nesakė, kad fenozepamas yra ne jos, dėl visų iš jos paimtų vaistų ji sutiko ir pasirašė bei nurodė, kad viską parsiveža iš (duomenys neskelbtini).

Turgavietėje tuo metu taip pat matė ir jos vyrą. Jos vyrą žinojo, nes iki to laiko buvo surinkę reikalingą informaciją, kadangi apie mėnesį laiko tikrino gautą informaciją. Fenozepamas buvo surištas gumele. Jie buvo ne maišelyje, rankinėje. Vaistai susideda lapeliais, buvo išimti iš dėžučių. Ant pakuotės buvo parašytas vaistų pavadinimas, tačiau jų dėžučių nebuvo, jie, kaip ir kiti vaistai, buvo surišti gumelėmis;

liudytojos T. V. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad prieš keturis mėnesius buvo apdegusi jos dukra, todėl turguje ieškojo rusiškų vaistų. Klausė vienos močiutės, kas parduoda fenozepamą. Ji pašaukė V., sakė padėti jai, tačiau V. nuėjo ir tą dieną negavo to vaisto. Paklausė tos močiutės, gal turės vėliau, ši jai davė V. telefono numerį. Tuo numeriu vėliau ir skambino, tačiau ji sakė, kad tokių vaistų neturi. Iš kaltinamosios vaistų nėra pirkusi. Ne iš jos pirko vaistus nuo širdies, kaltinamoji ją tik nuvedė prie kitos moteriškės. Iš tos moteriškės paėmė vaistus nuo širdies ir jai padavė, sakė, kad, jei nėra fenazepamo, gali nusipirkti vaistų nuo širdies. Fenazepamo jai reikėjo nuo streso, nes yra dirbusi ligoninėje ir žino, kad fenozepamas yra raminamieji vaistai. Ji tik vieną kartą skambino kaltinamajai, kai jai reikėjo gentomicino, po to telefono numerį pametė. Kaltinamoji sakė neužsiimanti vaistų pardavimu. 2012 metų pavasarį nitroglicerino pirko iš kitos prekeivės. Ar žvaigždutės tepalą pirko iš kaltinamosios, ar iš kitų prekeivių, tiksliai neatsimena;

liudytojos E. I. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad kaltinamąją V. M. pažįsta, nes iš jos pirko vaistus. Nepamena, kada pirko iš jos valokardiną ir karvalolį. Jai po vyro mirties yra sutrikęs širdies ritmas, todėl pirko iš jos vaistus. Turguje telefonų numeriais apsikeitė, nes jos prašė valokardino bei prašė jos, kad važiuodama pro šalį atvežtų į namus. Dabar nepamena kaltinamosios telefono numerio, nes buvo įsivedusi į telefoną, bet vėliau ištrynė. Dar kelis kartus yra pirkusi šuniui veterinarinių vaistų ir tetraciklino už du litus. Iš viso jai yra skambinusi kokius tris kartus, gerai jau nebepamena. Geriau aplinkybes prisiminė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tie jos parodymai yra teisingi. Nera girdėjusi, kad V. M. parduotų stiprius psichotropinius vaistus.

liudytojos L. Š. parodymais, kuriuose ji nurodė, kad tiksliai nieko neprisimena ir prašo remtis jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, o teismui pagarsinus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 24-25 b.l.), ji patvirtini, kad jie yra teisingi ir šiuose parodymuose ji buvo nurodžiusi, jog jos telefono numeris yra (duomenys neskelbtini). Tikslios datos nepamena, bet apytikriai prieš du metus (duomenys neskelbtini) turgavietėje iš tuo metu jai nepažįstamos moters ji nusipirko rusiškus vaistus „omeprozol“, pirko vieną pakuotę pabandymui. Jei neklysta, už tą vieną pakuotę sumokėjo 7 litus. Kadangi ta moteris prekiavo rusiškais vaistais, ji paprašė jos telefono numerio, kurį ji jai, nenorėdama, davė. Jos numeris yra (duomenys neskelbtini). Šios moters vardo nežino iki šiol. Paskutinį kartą šiai moteriai dėl rusiškų vaistų, t.y. dėl gerųjų bakterijų, skambino, jei neklysta, 2013 m. rugsėjo ar spalio mėnesį. Tuomet iš jos nusipirko dvi pakuotes gerųjų bakterijų (jos buvo po 10 buteliukų, vienoje pakuotėje). Viena pakuotė kainavo 10 litų, už abi sumokėjo 20 litų. Iš viso jai telefonu buvo skambinusi gal kokius 3 kartus. Tikslios datos, kada jai skambindavo ir prašydavo rusiškų vaistų, nepamena ir nurodyti negalėtų. Iš tos moters yra pirkusi tokius vaistus: „Klotrimozol“, „Nistatin“, gerųjų bakterijų, pavadinimo nepamena. Tai buvo pagrindiniai iš jos pirkti rusiški vaistai, kuriuos pamena. Vaistus pirko sau gydymuisi, jų niekam neperparduodavo. Rusiškus vaistus pirko tik todėl, kad jie pigesni. Tą moterį, iš kurios pirko rusiškus vaistus galėtų atpažinti pagal bendrus jos veido bruožus. Jai apytikriai 50 metų, šviesių plaukų. Kuomet jai skambindavo ir prašydavo rusiškų vaistų, ji juos pati užveždavo prie jos namų, o ji išeidavo į lauką, jos pasitikti. Tačiau yra buvę atvejų, kai ji pati užeidavo į (duomenys neskelbtini) turgavietę iš jos nusipirkti rusiškų vaistų;

liudytojo A. P. parodymais, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 str. buvo pagarsinti, nes liudytojas vengia duoti parodymus ir bylos duomenimis yra paskelbta jo paieška bei juose liudytojas nurodė, kad pažįsta moterį, vardu V., kuri prekiauja (duomenys neskelbtini) turgavietėje rusiškais vaistais. Nežino jos pilno vardo ir pavardės. Ji yra apie 50 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, neaukšto ūgio, šviesių plaukų. Galėtų ją atpažinti. V. pažįsta tiek, kiek kartu prekiavo (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Jis (duomenys neskelbtini) turgavietėje laikotarpiu nuo 2011 m. vasaros pabaigos iki 2012 m. žiemos pradžios prekiaudavo įvairiais sendaikčiais, o V. – rusiškais vaistais. Su sendaikčiais stovėdavo dažniausiai netoli V.. V. tą nurodytą laiką taip pat prekiaudavo rusiškais vaistais. Dar netgi anksčiau iki 2011 m. vasaros ją yra ne kartą matęs (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Su psichotropiniais vaistais – 460 tablečių „Fenazepam, kurie buvo rasti pas V. automobilyje VW Passat jis visiškai nėra susijęs, nieko apie tai nežino. Niekas jam per V. jokių psichotropinių vaistų niekada nėra perdavinėjęs. 2013-02-09 (duomenys neskelbtini) turgavietėje jis iš viso nebuvo. Kai nebeprekiauja sendaikčiais, į turgų užsuka retai, tik tiek – kiek reikėdavo maisto nusipirkti. Pats jokių psichotropinių vaistų nevartoja. Nesupranta ir negali paaiškinti, kodėl V. nurodė, kad vaistus „Fenazepam“ turi jis pasiimti, t.y. kad tie vaistai yra jo. Kiek jam žinoma, pati V. anksčiau prekiaudavo psichotropiniais vaistais. To negali tiksliai tvirtinti, bet pats prekiaudamas (duomenys neskelbtini) turguje sendaikčiais, matydavo, kad iš jos labai dažnai kažkokius vaistus pirkdavo ir įvairūs narkomanai. Pati V. man nėra užsiminusi, kad prekiauja psichotropiniais vaistais ir nėra jam siūliusi iš jos nusipirkti psichotropinių vaistų. Tačiau iš kitų turgaus prekeivių, neprisimena iš kurių, bet yra girdėjęs, kad pas V. galima nusipirkti psichotropinių vaistų. Jį su V. sieja tik tai, kad jis yra iš jos gal du kartus pirkęs rusiškus vaistus ir vaikiškus vitaminus bei iš jos yra pasiskolinęs per keturis kartus 1600 litų. Paskolos sutarčių nėra sudaręs. Jis turi V. telefono numerį, kurio atmintinai neprisimena, tačiau telefone jis užvardintas kaip „vaistininkė“. V. yra jam skambinusi ir sakiusi, kad vienas asmuo vardu M., ją yra „nuskausminęs“, t.y. per du kartus iš jos paėmęs 4600 Lt už tai, kad ji galėtų ramiai prekiauti vaistais turguje. Po pokalbio su V., jis savo iniciatyva, nors V. to ir neprašė, paskambino M., kurį pažinojo kaip asmenį besisukiojantį turguje ir pasakė jam ką jis daro. M. supyko ant jo pasakė nesikišti ne į savo reikalus, pradėjo jam grasinti. Po to daugiau su M. jam neteko bendrauti ir jo matyti (1 t., 59-60 b. l.);

2013-02-09 patikrinimo aktu (1 t., 7 b. l.), kuriame užfiksuota, kad V. M. (duomenys neskelbtini) turgavietėje vykdė prekybą vaistiniais preparatais, patikrinimas pradėtas 09.10 val., baigtas 13.20 val.;

2013-02-09 daiktų paėmimo protokolu (1 t., 8-9 b. l.), kuriame užfiksuota, kad iš V. M. paimti 168 rūšių daiktai (vaistiniai preparatai), tarp kurių buvo ir vaistai „Fenazepam“;

2013-02-18 kratos protokolu (1 t., 84-85 b. l.), kuriame užfiksuota, kad kartos metu pas V. M. gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas didelis kiekis vaistinių preparatų;

2014-01-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu (1 t., 16-18 b. l.), kuriame užfiksuota, kad liudytoja N. Ž. atpažino V. M., kaip asmenį iš kurios ji pirkdavo rusiškus vaistus;

2014-01-03 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu (1 t., 21-23 b. l.), kuriame užfiksuota, kad liudytoja T. V. atpažino V. M., kaip asmenį iš kurios ji pirkdavo rusiškus vaistus (1t., b. l. 21-23);

2014-01-03 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu (1 t., 26-28 b. l.), kuriame užfiksuota, kad liudytoja L. Š. atpažino V. M., kaip asmenį iš kurios ji pirkdavo rusiškus vaistus;

2014-01-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu (1 t., 31-33 b. l.), kuriame užfiksuota, kad liudytoja E. I. atpažino V. M., kaip asmenį iš kurios ji pirkdavo rusiškus vaistus;

2013-03-27 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu (1 t., 61-63 b. l.), kuriame užfiksuota, kad spec. liudytojas A. P. atpažino V. M. kaip asmenį apie kurį davė parodymus – vaistais prekiaujančią moterį vardu V.;

2014-02-20 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 92-109 b. l.), kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktuose vaistuose „Fenazepam“ nustatytas esantis psichotropinių medžiagų kiekis - 1,15 g.;

2014-03-13 Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 114 b. l.), kuriame nurodyta, kad veiklioji medžiaga fenazepamas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintą III sąrašą „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“ bei nurodyta, kad ši veiklioji medžiaga gali būti įsigyjama vaistinėje tik Vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 5 d. įsakymų Nr. V-233 „Dėl vardinių vaistinių preparatų įsigijimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka, pateikus atitinkamą receptą ir vardinio vaistinio preparato skyrimo pareiškimą. Taip pat rašte nurodyta informacija apie vaistų „Fenazepam“ poveikį organizmui;

2013-09-25 662-13 V.M. ((duomenys neskelbtini)) (1 t., 152-192 b. l.) ir 2013-09-24 1010-13 V.M. ((duomenys neskelbtini)) (2 t, 3-60 b. l.) V. M. elektroninių ryšių kontrolės metu fiksuotos informacijos suvestinėmis iš kurių matyti, kad V. M. nuolat vykdoma prekyba vaistiniais preparatais truko iki 2013-05-28.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos, kad kaltinamoji V. M. versliškai vykdo prekybą vaistiniais preparatais bei disponuoja psichotropinėmis medžiagomis, todėl jos atžvilgiu Šiaulių apylinkės teismo teisėjo nutartimis buvo leistas jos naudojamo mobiliojo telefono pokalbių klausymasis, įrašų darymas bei kitos elektroniniais ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kontrolė (1 t., 142, 147 b. l.). 2013 m. vasario 9 d. policijos pareigūnai tikrindami gautą informaciją apie kaltinamosios V. M. prekybą rusiškais vaistais, (duomenys neskelbtini) turgavietėje atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad kaltinamoji vykdė prekybą iš jos vyrui priklausančio automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvairiais vaistiniai preparatais, o 2013 m. vasario 9 d. daiktų paėmimo protokole užfiksuota, kad iš minėto automobilio paimta 168 pavadinimų rusiškų vaistinių preparatų, tarp jų ir 46 lapeliai po 10 tablečių vaistų „Fenazepam“. Atlikus tyrimą, specialisto išvadoje nurodyta, kad šiose tabletėse yra bendrai 1,15 g. psichotropinės medžiagos – fenazepamo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. M. dėl šių tablečių laikymo jai priklausančioje, automobilyje buvusioje rankinėje nurodė, kad šie vaistai buvo ne jos. Juos laikė laikinai, nes priėję du jaunuoliai jos paprašė paimti pasaugoti ir vėliau perduoti jai iš matymo pažįstamam A., kai šis ateis. Jai buvo žinoma, kad vaistai „Fenazepam“ yra raminantys ir pagaminti psichotropinių medžiagų pagrindu, tačiau kiek juose gali būti šios medžiagos ir kokia ji yra, jai nebuvo žinoma, nes pati niekada tokiais vaistais neprekiauja. Vaistus paėmė todėl, kad bijojo šių jaunuolių, kadangi anksčiau yra mokėjusi pinigų už galimybę prekiauti turguje, t.y. buvo reketuojama.

Teismo nuomone, šie kaltinamosios aiškinimai yra paneigiami byloje surinktais įrodymais, nes liudytojas D. A., kaip policijos pareigūnas, atlikęs patikrinimą ir vaistų paėmimą, nurodė, kad kaltinamoji V. M. pripažino, kad visi automobilyje rasti vaistai priklauso jai, neišskiriant ir rankinėje rastų 46 lapelių po 10 tablečių vaistų „Fenazepam“. Liudytojas atkreipė dėmesį į tai, kad šie vaistai, kaip ir kiti vaistiniai preparatai supakuoti lapeliais, buvo be dėžutės, perrišti gumele, t.y. supakuoti analogiškai. „Fenazepam“ tabletės buvo įdėtos kaltinamajai priklausančioje rankinėje, kuri buvo padėta ant automobilio galinės sėdynės už vairuotojo vietos, joje be vaistų buvo įdėti ir pinigai. Šių įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad rasti vaistai „Fenazepam“ priklausė būtent kaltinamajai, o ne kitiems asmenims. Be to bylos duomenimis nustatyta, ko neneigia ir pati kaltinamoji, kad vaistus ji laikė, turėdama tikslą juos platinti, t.y. perduoti, kaip pati nurodė, jai iš matymo pažįstamam A.

Dėl kaltinamosios paaiškinimo, kad ji nesuprato, jog laiko vaistus turinčius savo sudėtyje labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamoji pati nurodė, jog ne mažiau kaip 2 metus užsiima rusiškų vaistinių preparatų prekyba, maždaug 5 kartus per mėnesį vyksta į (duomenys neskelbtini) įsigyti šių vaistų, žino, kad vaistai „Fenazepam“ turi raminantį poveikį ir pagaminti kažkokių psichotropinių medžiagų pagrindu. Taigi šių parodymų pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamoji ilgą laiką užsiimdama vaistinių preparatų prekyba, nors ir neturėdama reikalingo farmacinio išsilavinimo, yra pakankamai gerai susipažinusi su vaistinių preparatų sudėtimi, jų veikliosiomis medžiagomis ir jų poveikiu. Tai patvirtina ir byloje esančiose telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuoti duomenys iš kurių matyti, kad kaltinamoji laisvai pokalbiuose naudoja vaistų pavadinimus, diskutuoja su skambinančiais jais asmenimis apie vaistų sudėtį, jų poveikį, galimybę juos pakeisti kitais vaistais ir pan. Netgi vertinant kaltinamosios parodymus, kad ji paimdama iš jaunuolių vaistus, juos apžiūrėjo, matė vaistų pavadinimą ir žinojo apie jų poveikį, teismas daro išvadą, kad apžiūrėdama „Fenazepam“ vaisto pakuotes ir matydama jų pavadinimą, ji turėjo objektyvią galimybę matyti, koks veikliosios medžiagos kiekis yra vienoje tabletėje, nes teismo posėdžio metu apžiūrint šiuos vaistus, buvo nustatyta, kad ant šių vaistų pakuotės – lapelių yra nurodytas ne tik vaisto pavadinimas, tačiau ir tabletėje esančios veikliosios medžiagos kiekis – 2,5 miligramo. Kad tai yra būtent vienoje tabletėje esančios veikliosios medžiagos kiekis patvirtinama specialisto išvada, nes sudauginus rastų tablečių kiekį su nurodytu kiekiu gaunamas rastas bendras psichotropinės medžiagos – fenazepamo, kiekis 1,15 gr. Šių įrodymų pagrindu teismas atmeta kaltinamosios aiškinimą, kad ji nežinojo kokio pobūdžio vaistus ji laiko savo rankinėje.

BK 260 straipsnyje atsakomybė diferencijuojama priklausomai nuo nusikalstamos veikos dalyko – narkotinių ar psichotropinių medžiagų – kiekio. Pagal BK 269 straipsnio 2 dalį, kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro patvirtintomis rekomendacijomis.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą labai didelį kiekį (daugiau kaip) sudaro 0,3 g fenazepamo. Taigi kaltinamosios V. M. laikytos turtint tikslą platinti psichotropinės medžiagos kiekis pripažintas labai dideliu ir jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Kaltinamoji V. M. taip pat kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 202 str. 1 d. Iš esmės kaltinamoji savo kaltę dėl šios jai inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, parodydama, kad ji maždaug 5 kartus per mėnesį vykdavo į (duomenys neskelbtini) ir ten įsigydavo įvairių vaistinių preparatų, kuriais prekiaudavo (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Tokia veikla užsiimdavo apie 2 metus. Tokius kaltinamosios parodymus patvirtina ir kita bylos medžiaga – 2013 m. vasario 9 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad kaltinamoji nurodytą dieną prekiavo rusiškais vaistiniais preparatais (duomenys neskelbtini) turgavietėje, tos pačios dienos daiktų paėmimo protokole užfiksuota, kad iš turgavietėje buvusio lengvojo automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas didelis kiekis 168 rusiškų pavadinimų vaistinių preparatų, 2013 m. vasario 18 d. kaltinamosios gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu taip pat rasti vaistiniai preparatai. Apklaustos teismo posėdžio metu liudytojos taip pat patvirtino, kad iš kaltinamosios per kelis kartus įsigydavo įvairių rusiškų vaistinių preparatų. V. M. elektroninių ryšių kontrolės metu fiksuotos informacijos suvestinėmis patvirtinama, kad V. M. vykdė prekybą vaistiniais preparatais ne trumpiau nei nuo 2013-02-28 iki 2013-05-28. Kaltinamosios gynėja nurodė, kad šie kaltinamosios veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, nes ji jau buvo administracine tvarka nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 44¹ straipsnį 600 litų administracine bauda su vaistinių preparatų konfiskavimu.

BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad baudžiamoji atsakomybė atsiranda esant tokioms sąlygoms: 1) kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga ar ėmėsi šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Šios sąlygos yra alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų. Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neatskleidžia, tačiau, sistemiškai aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius, šiuo atveju neteisėtumas taip pat sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Todėl teismų praktikoje kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažinti atvejai, kai, pavyzdžiui, neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (baudžiamoji byla Nr. 2K-388-2009); 2) versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas. Šios sąlygos irgi alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų, esant bent vienai iš pirmajame punkte numatytų sąlygų.

Teismas vertindamas byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad kaltinamosios padaryta veika atitinka BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtį, tačiau sprendžiant atsakomybės pagal šį BK straipsnį klausimą, būtina įvertinti ir kaltinamosios gynėjos nurodytą faktą, kad kaltinamoji už tą pačią veiką, t.y. prekybą tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje rusiškais vaistiniais preparatais jau buvo nubausta pagal ATPK 44¹ str. bei spręsti ar kaltinamosios patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nepažeis draudimo dvigubai bausti už tą pačią veiką principo. Susipažinus su teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, matyti, kad kaltinamoji V. M. 2013 m. kovo 4 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu buvo nubausta pagal ATPK 44¹ str. 600 litų administracine bauda su vaistinių preparatų – 17 596 vnt. tablečių, 5 110 ml skysčių, 3 000 gr. tepalų bei miltelių, 1 870 vnt. kapsulių, 440 vnt. ampulių su 1 110 ml skysčio ir 120 vnt. žvakučių, kurie nurodyti daiktų ir (ar) dokumentų 2013 m. vasario 9 d. paėmimo protokole, konfiskavimu. Ji buvo nubausta už tai, kad 2013 m. vasario 9 d. 9¹⁰ val. (duomenys neskelbtini) turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdama licencijos prekybai vaistiniais preparatais, prekiavo (duomenys neskelbtini) pagamintais vaistiniais preparatais: iš viso 17 596 vnt. tablečių, 5 110 ml skysčių, 3 000 gr. tepalų bei miltelių, 1 870 vnt. kapsulių, 440 vnt. ampulių su 1 110 ml skysčio ir 120 vnt. žvakučių. ATPK 44¹ straipsnyje numatyta atsakomybė už vertimąsi su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu. Taigi analizuojant BK ir ATPK straipsnių, pagal kuriuos atsakomybėn yra traukiama kaltinamoji dispozicijas matyti, kad atsakomybė pagal ATPK jai buvo pritaikyta konstatavus, jog ji, neturėdama licencijos prekybai vaistiniais preparatais, prekiavo (duomenys neskelbtini) pagamintais vaistiniais preparatais, o pagal BK ji traukiam atsakomybėn už tai, kad versliškai ėmėsi komercinių veiklų - vaistinių preparatų importo, kuriam reikalinga licencija, iš (duomenys neskelbtini) bei versliškai vykdė prekybą šiais vaistiniais preparatais (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Taigi iš esmės ji, nors ir už tuo pačiu metu padarytą veiką, pagrįstai yra patraukta atsakomybėn tiek pagal ATPK, tiek pagal BK atitinkamus straipsnius, nes pagal ATPK 41¹ str. V. M. buvo nubausta už vienkartinį teisės pažeidimą, t.y. už prekybą rusiškais vaistiniais preparatais 2013 m. vasario 9 d. neturint licencijos prekybai vaistiniais preparatais, o baudžiamojon atsakomybėn ji traukiama už kitos sudėties teisės pažeidimą, t. y. už tai, kad laikotarpiu nuo 2011-02-05 iki 2013-05-28 neturėdama licencijų farmacinei veiklai, versliškai ėmėsi komercinių veiklų - vaistinių preparatų importo, kuriam reikalinga licencija, iš (duomenys neskelbtini) - apie 5 karus per mėnesį vyko į (duomenys neskelbtini), ten įsigijo ir gabeno (duomenys neskelbtini) parduodamus vaistus į Lietuvos Respubliką bei Lietuvos Respublikoje vykdė prekybą vaistiniais preparatais, kuriai reikalinga licencija, - sistemingai - beveik kiekvieną savaitės šeštadienį - pardavinėjo vaistus (duomenys neskelbtini) turgavietėje. Tokio baudimo principas, kai asmuo yra baudžiamas tiek administracine, tiek baudžiamąja tvarka už tą patį įvykį, tačiau už skirtingos sudėties veikas yra patvirtinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama kasacine praktika (baudžiamoji byla Nr. 2K-687/2007).

Atsižvelgdamas į išdėstytus įrodymus ir argumentus teismas konstatuoja, jog kaltinamosios V. M. padaryta veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios V. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jas iš esmės pripažino (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą, teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose.

Sankcija yra įstatymu numatytos bausmės skyrimo riba ir pagal bendrą taisyklę teismas negali peržengti sankcijoje numatytų ribų. Maksimalaus bausmės dydžio peržengti neleidžiama visais atvejais, o specialiai įstatymu numatytais atvejais teismas gali paskirti bausmę švelnesnę už sankcijoje numatytąją. Tokią galimybę numato ir BK 54 straipsnio 3 dalis. Pagal šią normą teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

Narkotikai ir psichotropinės medžiagos kelia didelę grėsmę ne tik vienai valstybei, bet kaip buvo pabrėžta Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijoje, jų padariniai pražūtingi visoms tautoms. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolei ir prevencijai visos valstybės skiria ypatingą dėmesį. Kovos su neteisėta narkotinių bei psichotropinių medžiagų apyvarta Tarptautinės narkotikų politikos reikalavimai nustatyti Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijose dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės bei kovos su neteisėta jų apyvarta (1961, 1971, 1988 m.). Šių konvencijų reikalavimais vadovaujasi visos šalys, tarptautinės organizacijos. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės ir prevencijos politika įgauna tarptautinį pobūdį. Išvardytos konvencijos, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 3 dalimi, yra Lietuvos Respublikos įstatymų sudedamoji dalis.

BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, visapusiškai įvertinęs kaltinamosios asmenybę, amžių, jos padarytas konkrečias nusikalstamas veikas (padarytas vienas apysunkis (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vienas labai sunkus (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimai) ir neigiamų padarinių dydį bei faktines priežastis, kurios nulėmė jos tyčią nusikalsti, atsižvelgdamas į tai, kad vaistai, savo sudėtyje turintys psichotropinės medžiagos, (duomenys neskelbtini) parduodami be apribojimų, kaltinamoji anksčiau yra neteista, dirbanti, teigiamai charakterizuojama darbovietėje, laiko, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos nors ir minimalios bausmės paskyrimas V. M. prieštarautų protingumo ir teisingumo principui, todėl už šią nusikalstamą veiką jai skirtina kitos rūšies bausmė, t. y. taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina laisvės apribojimo bausmė. Kadangi kaltinamoji padarė labai sunkų nusikaltimą, tai skiriama bausmė turi būti pakankamai griežta, tačiau jos parinkimas negali pažeisti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principų, todėl skirtinas maksimalus laivės apribojimo bausmės terminas. Taip pat skiriant laisvės apribojimo bausmę, atsižvelgiant į tai, kad nuskalstamų veikų padarymą iš esmės sąlygojo kaltinamosios vykimas į (duomenys neskelbtini), kur ji įsigydavo vaistinių preparatų, taip pat į tai, kad ji tai darydavo laisvu nuo darbo metu, jai nustatytinas draudimas laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis (duomenys neskelbtini) bei ji įpareigotina per vienerius metus 30 valandų neatlygintinai išdirbti sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

Pagal BK 67 straipsnio nuostatas turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, tam tikrais atvejais privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje BK 72 straipsnio 2 dalies prasme uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atliekant kaltinamosios V. M. prekybai rusiškais vaistiniais preparatais naudoto lengvojo automobilio VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrą iš jo buvo paimti 969 litai, o apklausiama teisme kaltinamoji nurodė, jog tą dieną prekiaudama vaistais turguje, buvo suprekiavusi 200 litų. Kadangi tokia pinigų suma yra gauta iš nusikalstamos kaltinamosios veiklos, tai iš jos konfiskuotina 200 litų suma.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktiniai įrodymai: 459 vnt. vaistų „Fenazepam“ tablečių perduotų saugojimui (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, 2013 m. vasario 18 d. kratos metu iš kaltinamosios V. M. gyvenamosios vietos paimti medikamentai saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities VPK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini, o CD kompaktinės plokštelės (2 vnt.) (2 t., 98 b. l.) paliktinos saugoti prie bylos.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307 - 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai laisvės apribojimo bausmę 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui nevykti į (duomenys neskelbtini);

- pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalyje, ir, nuteisti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieniems) metams, įpareigojant per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Paskirtas bausmes remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę V. M. paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiui nevykti į (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 ir 72 straipsniais, V. M. taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jos konfiskuoti 200 (du šimtus) litų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 459 vnt. vaistų „Fenazepam“ tabletes perduotas saugojimui (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, 2013 m. vasario 18 d. kratos metu iš kaltinamosios V. M. gyvenamosios vietos paimtus medikamentus saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities VPK nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, o CD kompaktines plokšteles (2 vnt.) palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.