Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas trylikai metų.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, kuria nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir už narkotinių medžiagų kontrabandą. Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: S. V. nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, kurios bendra masė – 22,975 kg, ir iki 2005 m. gegužės 11 d. 9.54 val. neteisėtai laikė Biržuose, Partizanų g., garažų masyve Agluona – 2, garaže Nr. 6, automobilio „Skoda Felicia“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) bagažinėje ir salone iš anksto tam įrengtose slėptuvėse; šį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos automobiliu „Skoda Felicia“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno keliu Pasvalys–Saločiai link Saločių – Grenstalės Jungtinio sienos perėjimo punkto ir tos pačios dienos 14.25 val. per šį punktą labai didelį kiekį (22,975 kg) narkotinės medžiagos – kanapių dervos, draudžiamos vartoti medicinos tikslams, jis, neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei, automobiliu, jame įrengtose slėptuvėse, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Latvijos Respubliką.

Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad jis kategoriškai neigė, jog buvo nuvykęs į Panevėžio techninių apžiūrų centrą ir ten gavęs techninės apžiūros taloną ar techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikatą, tvirtino, kad apžiūrėjus šiuos dokumentus, pastebėti skirtingi numeriai, skirtingas techninės apžiūros laikas. Kasatorius nurodo, kad šie dokumentai kelia abejonių, todėl buvo būtina juos pateikti specialistams. Dokumento dublikate jis nepasirašė ir nors ekspertai nurodė, kad identifikuoti parašo iš kopijos negali, tačiau, kasatoriaus nuomone, atsakyti, jog tame dokumente parašas yra ne jo, jie galėtų. Be to, buvo būtina užklausti Panevėžio techninių apžiūrų centrą, kas atvyko dokumente nurodytu laiku į šį centrą ir pristatė techninei apžiūrai automobilį, kam būtent buvo išduotas konkretus dokumentas – techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikatas. Šią aplinkybę, kasatoriaus nuomone, buvo būtina ištirti, nes ji patvirtintų, kad šiuo automobiliu naudojosi ir kiti asmenys. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas jo parodymus, kur jis teigė nevežęs automobilio į Panevėžio techninių apžiūrų centrą, klaidingai rėmėsi jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo duomenimis, nes juose, priešingai nei nurodo teismas, jis nurodė, kad automobilį vežė į techninių apžiūrų centrą Biržų mieste.

Teismai nepagrįstai nustatė, kad automobilį jis pirko už savo lėšas. Tokią išvadą teismai padarė remdamiesi liudytojos O. K. parodymais, kurių nepatvirtino kiti įrodymai. Pažymėtina, kad šią aplinkybę liudytoja J. Z. neigė. Teismo pasvarstymai, kad J. Z. galėjo nepastebėti pinigų mokėjimo momento, pažeidžia nekaltumo prezumpcijos reikalavimą kiekvieną abejonę aiškinti kaltinamojo naudai, nes teismai suteikė vienam iš įrodymų – liudytojos O. K. parodymams – iš anksto nustatytą galią prieš kitus įrodymus. Taip pat nenustatyta, iš kur jis galėjo gauti lėšų automobiliui pirkti.

Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad nėra nustatytas jo kontaktas su narkotinėmis medžiagomis. Nepaneigta galimybė, kad kasatoriaus DNR pėdsakai ant narkotinių medžiagų įpakavimą aprišusio siūlo galėjo atsirasti nuo kitų daiktų, kuriuos jis lietė. Nors ekspertas G. Š. tokią galimybę laikė tik teorine, kasatoriaus nuomone, ji nepašalina praktinės DNR pėdsakų atsiradimo ant kitų daiktų galimybės (tai patvirtino prieš tai apklaustas ekspertas G. Š.). Teismas nepaneigė, kad ant įpakavimo siūlo jo DNR galėjo atsirasti ir dėl kitų priežasčių, nes siūlas buvo laikomas jo nuomojamame garaže, taigi jį kasatorius galėjo naudoti buityje ir palikti ant jo savo DNR pėdsakus. Kita nutraukto siūlo dalimi, kurią jis galėjo laikyti rankose, galėjo pasinaudoti asmenys, įpakuojantys narkotines medžiagas. Dėl šios galimybės teismai nepasisakė. Be to, jo DNR pėdsakai ant nurodyto siūlo galėjo patekti ir nuo tyrėjo rankų, nes iš automobilio apžiūros vaizdo įrašo matyti, kad tyrėjas narkotinių medžiagų paketus traukia visiškai suplyšusia pirštine.

Kasatorius tvirtina, kad teismams nenustačius labai svarbių įrodinėtinų bylos aplinkybių (narkotinių medžiagų gavimo laiko ir vietos, asmens, iš kurio jos gautos), negalima tvirtinti, kad buvo neabejotinai nustatyta, jog jis padarė nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. kasacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo S. V. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Dėl BK 260 straipsnio 3 dalies, 199 straipsnio 2 dalies taikymo ir BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Nagrinėdamas bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taigi kasacinės instancijos teismas tikrina baudžiamojo įstatymo taikymą remdamasis teismų sprendimuose nustatytomis veikos aplinkybėmis, o pats šių aplinkybių nenustato, taip pat iš naujo nevertina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įvertintų įrodymų. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai turi įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Kasatoriaus argumentai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai vertindami įrodymus pažeidė šį reikalavimą ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl S. V. dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje, pagrįsta teisiamajame posėdyje išnagrinėtų ir motyvuotai teismo nuosprendyje įvertintų įrodymų visetu. Kasatoriaus skunde pateikta versija, kad nusikaltimus galbūt padarė kiti asmenys, automobilio jis nepirko ir neapdraudė, slėptuvių narkotikams gabenti automobilyje neįrenginėjo, narkotinių medžiagų ten neslėpė ir nežino, kas tai padarė, buvo jo kelta ir nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Dėl šių jo teiginių abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose išsamiai pasisakyta ir jie motyvuotai atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir pirmosios instancijos teisme patikrintus duomenis, papildomai apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina, jog S. V. automobilį pirko už savo pinigus, nuolat turėjo jį savo žinioje ir juo naudojosi, taip pat ruošė jį kaip nusikaltimo priemonę planuojamoms nusikalstamoms veikoms padaryti.

Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, kad automobilį „Skoda Felicia“ parsigabeno UAB (duomenys neskelbtini), užsiimanti automobilių prekyba, automobilis registruotas 2005 m. kovo 25 d., išduotas laikinasis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tarpininku parduodant šios įmonės automobilius buvo P. K., o automobilių pardavimo dokumentus tvarkydavo jo žmona O. K. Šie asmenys apklausti kaip liudytojai ikiteisminio tyrimo teisėjo, dalyvaujant S. V. ir jo gynėjui, t. y. BPK 184 straipsnyje nustatyta tvarka. O. K. apklausos metu parodė, kad ji turėjo UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimą šį automobilį parduoti ir kad jo pirkimu domėjosi S. V. Jis nutarė automobilį pirkti, sumokėjo jai 3000 Lt bei paprašė leisti juo nuvažiuoti į techninių apžiūrų centrą patikrinti automobilio techninę būklę. Kadangi rankpinigiai buvo sumokėti, ji sutiko, davė jam automobilio dokumentus, raktelius ir jis išvažiavo. Tą pačią dieną sugrįžęs S. V. paprašė forminti pirkimo–pardavimo dokumentus kitą dieną, paaiškino, kad techninių apžiūrų centre nustatė automobilio gedimą ir jis nori automobilį remontuoti. Ji (O. K.) su tuo sutiko. Po 4–5 dienų S. V. atvyko su moterimi (vėliau paaiškėjo, kad tai J. Z.) ir pasakė, kad automobilio pirkimo–pardavimo sutartį reikia surašyti tos moters vardu, be to, jis papildomai už automobilį O. K. sumokėjo dar 200 Lt. Teismas konstatavo, kad šiuos parodymus apie S. V. dalyvavimą perkant automobilį iš esmės patvirtina ir liudytojai P. K. bei J. Z. Liudytojas P. K. parodė, kad to momento, kai S. V. apžiūrinėjo automobilį ir mokėjo pinigus, jis nematė, nes buvo išvykęs, tačiau jam grįžus namo žmona papasakojo, kad buvo atvykęs vyriškis, kuris nutarė pirkti automobilį „Skoda Felicia“, sumokėjo pinigus ir pasiėmė automobilį, o tvarkyti dokumentus pažadėjo atvykti po kelių dienų. Kai antrą kartą, 2005 m. balandžio 19 d., S. V. atvyko su moterimi, jis buvo namuose. Kaip S. V. sumokėjo 200 Lt, jis nematė, bet žmona jam apie tai pasakė. Liudytoja J. Z. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, t. y. kad nuvažiavo su S. V. šio prašymu prie kažkokio namo, kuriame buvo surašyti automobilio pirkimo–pardavimo dokumentai, ji juos pasirašė. Tai patvirtina 2005 m. balandžio 19 d. pažyma–sąskaita su UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu bei J. Z. parašu, kurioje nurodyta, kad automobilį nusipirko J. Z. už 2400 Lt. Šie duomenys teismo pripažinti patvirtinantys aplinkybę, jog už automobilį buvo sumokėti pinigai ir juos sumokėjo automobilį svetimu vardu pirkęs S. V. Aplinkybę, kad automobilį „Skoda Felicia“ S. V. pirko už savo pinigus ir savo reikmėm, teismo nuomone, patvirtina ir tai, kad šį automobilį jis apdraudė savo lėšomis, tą nurodė pats ikiteisminio tyrimo metu, bei tai, kad jis šiuo automobiliu ir iki gegužės 11 d. buvo išvykęs į užsienį, iš kur per Smėlynės tarptautinį pasienio kontrolės punktą sugrįžo 2005 m. balandžio 24 d. į Lietuvą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino nuteistojo S. V. versiją, kad automobiliu „Skoda Felicia“ be jo žinios galėjo naudotis kiti asmenys, įrengti automobilyje slėptuves ir jose paslėpti narkotines medžiagas ir pripažino, kad pirmosios instancijos teismas ją atmetė pagrįstai. Kolegija atmetė šiuos S. V. teiginius, remdamasi ikiteisminio tyrimo pradžioje S. V. duotais parodymais, kad kitų asmenų, kurie būtų naudojęsi automobiliu „Skoda Felicia“, jis nepastebėjo, garaže ir prie garažo jokių kitų asmenų nebuvo sutikęs, ten niekada nerado iki tol nebuvusių daiktų, o patį automobilį garaže visada surasdavo toje pačioje vietoje, kur pats jį būdavo palikęs. Tik vėliau S. V. iškėlė versiją, kad automobiliu „Skoda Felicia“ jam nežinant galėjo naudotis kiti asmenys. Abiejų instancijų teismai, atmesdami pastarąją S. V. versiją, nurodė, kad ją, be šių S. V. parodymų, paneigia ir kiti bylos duomenys: garažo raktų laikymo aplinkybės, ant siūlo, kuriuo buvo aprišti narkotinių medžiagų paketai S. V. DNR pėdsakų buvimas, taip pat dažų, kuriais buvo nudažyta automobilio bagažinė, bei joje įrengtos slėptuvės radimas. Pagal S. V. sugyventinės L. N. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir perskaitytus apeliacinės instancijos teisme, S. V. garažo raktus visada laikydavo savo namuose ir po S. V. sulaikymo ji juos rado namuose, koridoriaus spintos stalčiuje. Kolegija akcentavo, kad bet kuriuo atveju, net ir abiem (L. N. ir S. V.) pakeitus parodymus, abu yra pripažinę, kad po S. V. sulaikymo garažo raktai buvo namuose. Be to, 2005 m. gegužės 19 d. parodymų patikrinimo vietoje metu S. V. teiginys, kad raktus jis padėdavo garažo lietvamzdyje, nepasitvirtino, nes raktai ten nebuvo rasti.

Apeliacinės instancijos teismas papildomai tyrė S. V. DNR pėdsakų ant siūlo, kuriuo buvo aprišti paketai su narkotinėmis medžiagomis, atsiradimo aplinkybes, dėl to apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo peržiūrėtas automobilio „Skoda Felicia“ apžiūros vaizdo įrašas ir apklaustas specialistas biologas G. Š. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, kuriame matyti, kad automobilio apžiūros metu (šio procesinio veiksmo metu S. V. dalyvavo, tačiau išimtų paketų su narkotinėmis medžiagomis nelietė) pareigūnai iš pradžių paketus sudėjo ant iš automobilio paimto apkloto ir kilimėlio, kuriuos patiesė ant asfalto dangos; specialistas G. Š. patvirtino anksčiau atlikusio tyrimą specialisto G. Š. išvadas ir nurodė, kad vaizdo įraše matytomis aplinkybėmis biologiniai pėdsakai galėjo likti tik ant plokščių į polietileną suvyniotų paketų paviršių, bet ne ant siūlų, kuriais tie paketai buvo aprišti. Specialistas paaiškino, kad tokioje situacijoje ant siūlo DNR pėdsakai apskritai negalėjo atsirasti liečiantis su kitais daiktais ar netgi žmogui tą siūlą tik liečiant rankomis. Pasak specialisto, tokiu atveju biologinių pėdsakų koncentracija būtų maža ir ekspertai tiesiog atsisakytų padaryti išvadą dėl jų priklausomybės. Šiuo atveju kategoriška išvada (tikimybė 99,99984 proc.) buvo padaryta dėl tokios didelės pėdsakų koncentracijos, kuri nekėlė ekspertui abejonių. Specialistas paaiškino, kad tokios didelės koncentracijos biologiniai DNR pėdsakai ant siūlo galėjo atsirasti tik intensyvaus trynimo būdu, ir tai, eksperto įsitikinimu, galėjo būti kaip tik tas atvejis, kai žmogus savo rankomis tuo siūlu aprišinėjo vaizdo įraše matytus paketus. Taigi šiais specialisto paaiškinimais paneigiami ir kasacinio skundo teiginiai, kuriais bandoma įtikinti, kad jo DNR pėdsakai ant siūlo galėjo atsirasti nuo tardytojo rankų arba gerokai anksčiau, jam (kasatoriui) panaudojus garaže esantį siūlą buityje.

Remdamasi šiomis aplinkybėmis, taip pat tuo, kad automobilio „Skoda Felicia“ bagažinės abejose pusėse negamykliniu būdu padarytų ertmių prieš parduodant automobilį S. V. nebuvo (liudytojų P. K. ir V. K. parodymai) ir kad garaže kratos metu viename iš rastų ir paimtų dviejų metalinių lako dažų balionėlių su purkštukais esantys žalios spalvos lako dažai yra bendros grupinės priklausomybės su dažais, tyrimo metu paimtais nuo automobilio „Skoda Felicia“ kėbulo ir slėptuvių, įrengtų bagažinėje ir salone po priekinėmis sėdynėmis (specialisto išvada Nr. 6641), įvertindama nuotraukose prie automobilio apžiūros protokolo bei automobilio apžiūros vaizdo įraše užfiksuotus duomenis, iš kurių matyti, kad automobilyje įrengtos slėptuvės akivaizdžiai matomos ir jų negalima buvo nepastebėti (tai patvirtino ir policijos pareigūnas A. M., kuris nuvairavo automobilį į aikštelę apžiūrai, nurodydamas, kad, atsisėdęs į vairuotojo vietą, pasijuto neįprastai ir suprato, jog kėbulo dugnas pakeltas), taip pat tai, kad kruopščiai supakuotos kanapių dervos kiekis labai didelis ir buvo paslėptas sudėtingai įrengtoje slėptuvėje, todėl narkotikų slėpimas turėjo užimti daug laiko, be to, užfiksuotą S. V. kontaktą su narkotinėmis medžiagomis (DNR pėdsakai ant siūlo), apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog slėptuvės negalėjo būti įrengtos ir narkotikai jose negalėjo būti paslėpti nedalyvaujant ir to pačiam nežinant S. V., yra teisinga.

Apeliacinės instancijos teismas šių duomenų pagrindu konstatavo, kad S. V. tikrai iš anksto planavo nusikalstamas veikas, specialiai tam įsigijo automobilį „Skoda Felicia“, kurį panaudojo kaip nusikaltimų padarymo priemonę, taip pat neteisėtai įgijo narkotines medžiagas, jas slėpė ir laikė automobilyje įrengtose slėptuvėse, po to, vairuodamas automobilį, gabeno narkotines medžiagas Lietuvos Respublikos teritorija ir per valstybės sieną, kur buvo sulaikytas.

Kasatoriaus nurodyti argumentai dėl duomenų apie automobilio techninės apžiūros atlikimo laiką ir vietą nepaneigia teismo išvadų dėl jo dalyvavimo padarant nusikaltimus. Sulaikymo metu pas S. V. rastas automobilio techninės apžiūros talonas, išduotas 2005 m. balandžio 18 d., t. y. tuo laiku, kai automobilis jau buvo S. V. žinioje ir jis juo naudojosi. Taip pat to nepaneigia ir UAB Panevėžio techninės apžiūros centro 2005 m. balandžio 19 d. automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikato kopijoje esantys duomenys, nes šiame dokumente pažymima, kad techninės apžiūros talonas išduotas automobilio „Skoda Felicia“ techninės apžiūros rezultatų kortelės pagrindu 2005 m. balandžio 18 d. Atlikti ekspertizę ir nustatyti, kas pasirašė Panevėžio techninių apžiūrų centre išduotame automobilio techninės apžiūros rezultatų kortelės dublikate, nebuvo galimybių, nes Lietuvos teismo ekspertizės centras, atsakydamas į apeliacinės instancijos teismo paklausimą dėl parašo dokumento kopijoje tyrimo, nurodė, kad parašų kopijos netiriamos, nes tai neinformatyvūs objektai, kadangi kopijoje negalima nustatyti visų bendrųjų ir specialiųjų parašo požymių, taip pat negalima patikrinti, ar parašas nėra techniškai suklastotas.

Dėl operatyvinių veiksmų teisėtumo

Kasatorius teiginiai, kad prieš ikiteisminį tyrimą nebuvo operatyvinės informacijos, jog jis galbūt disponuoja narkotinėmis medžiagomis ir jas platina, todėl mano, kad jeigu operatyviniai veiksmai buvo sankcionuoti prieš V. G., o ne prieš jį, tai visi jam taikyti operatyviniai veiksmai buvo neteisėti, todėl jų metu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad operatyvinis sekimo teisėtumas patikrintas ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo nustatyta jo pažeidimų.

Pagal 2005 m. lapkričio 15 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo duomenis, 2005 m. gegužės 11 d. operatyvinis sekimas buvo atliekamas ir prieš V. G., ir prieš S. V., tai patvirtina apklausti teismo posėdyje liudytojai R. S., R. K., A. M. Sekimo metu, numačius, kad S. V. gali vykti į Latvijos Respubliką (išvyko iš Biržų miesto ir važiavo Pasvalio kryptimi) ir kad galbūt jo automobilyje įrengtose slėptuvėse gabenamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, ši operatyvinė informacija buvo perduota Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos VRM Šiaulių rinktinės Pasvalio užkardos pareigūnams, dirbantiems Saločių–Genstalės poste. Atvykus į šį postą S. Vasyliui, pasienio užkardos pareigūnai gautos operatyvinės informacijos pagrindu atliko automobilio patikrinimą, kurio metu buvo aptiktos slėptuvės bagažinėje ir, panaudojus specialią įrangą, nustatyta, kad slėptuvėse yra paketai, įvynioti į polietileną. Dėl to, kilus įtarimui, kad ir kitose slėptuvėse gali būti gabenamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos, S. V. ir automobilis buvo perduoti Panevėžio m. VPK KP ONTT pareigūnams, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atlikta detali automobilio „Skoda Felicia“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) apžiūra. Taigi operatyviniai veiksmai prieš S. V. buvo atlikti nepažeidžiant Operatyvinės veiklos įstatymo, todėl operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinkta informacija gali būti įrodymais šioje baudžiamojoje byloje (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys).

Patikrinusi abiejų instancijų teismų sprendimus ir byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apkaltinamasis nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo apeliacinis skundas, pagrįsti ne nuteistojo parodymų nelogiškumo ir neįtikinamumo konstatavimu, o visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų išsamiu ir nešališku įvertinimu. Vadovaujantis įstatymu, teismo nuosprendis surašytas nepažeidžiant BPK 301 straipsnio nuostatų, todėl nėra pagrindo teismų sprendimus naikinti.

Pagal pripažinta įrodytomis bylos aplinkybes BK 260 straipsnio 3 dalis ir 199 straipsnio 2 dalis S. V. nusikalstamoms veikoms pritaikyta tinkamai.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. V. kasacinį skundą atmesti.