Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas, e2-7597-642/2018

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-10-12
Bylos Nr.: e2-7597-642/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03918-2017-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danutė Žvinklytė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Ivtoma“, uždarosios akcinės bendrovės „Sedeka“
Atsakovas: akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“
Advokatai: Audrius Saulėnas, Saulius Urbonavičius, Konradas Pabijanskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-7597-642/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03918-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.3.1; 3.1.3.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė,sekretoriaujant Joanai Runelienei ir Salomėjai Paulauskienei,

dalyvaujant ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ivtoma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sedeka“ atstovui advokatui Audriui Saulėnui,

atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atstovui advokatui Konradui Pabijanskui,

atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovei Sandai Kvietkovskei,tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, B. M., A. I., P. A.,

trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics” atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ivtoma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sedeka“ ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, B. M., uždarajai akcinei bendrovei „VPA Logistics“, akcinei draudimo bendrovei „Gjensidige“, Tokio Marine Kiln, A. I., P. A. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovės uždaroji akcinė bendrovė „Ivtoma“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Sedeka“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos: 1. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sedeka“ 8 240 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovių akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“; 2. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ivtoma“ 6 133,77 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovių akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“; 3. Priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ teritorijoje manevravimo metu garvežys atsitrenkė į stovintį, iškrovimui pastatytą uždarajai akcinei bendrovei „Sedeka“ priklausantį vilkiką „Iveco“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe šaldytuvu, valstybinis Nr. YV 756; į uždarajai akcinei bendrovei „Ivtoma“ priklausantį vilkiką „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su konteinerine puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurios buvo uždėtas konteineris Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo apgadinti puspriekabė ir konteineris bei šaldytuvo puspriekabė. Kilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. A15092802 nurodyta, kad 2002 m. puspriekabės šaldytuvo SCHMITZ CARGOBULL, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė iki apgadinimo buvo 10 590 Eur, transporto priemonės atkūrimo kaštai sudaro 8 090 Eur, transporto priemonės likutinė vertė – 3 300 Eur. Kilnojamojo turto vertinimo išvadoje Nr. A15092901 nurodyta, kad 2007 m. puspriekabės FLIEGL (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė iki apgadinimo buvo 6 820 Eur, transporto priemonės atkūrimo kaštai sudaro 9 330 Eur, transporto priemonės likutinė vertė – 2 100 Eur. Už turto vertinimo atskaitą tiek uždaroji akcinė bendrovė „Ivtoma“, tiek uždaroji akcinė bendrovė „Sedeka“ sumokėjo po 150 Eur. Ieškovės nuosekliai siekė joms padarytų nuostolių atlyginimo, kreipdamasis tiek į akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, tiek į akcinę draudimo bendrovę „Gjensidige“. Akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ sprendime dėl žalos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) administravimo užbaigimo nurodė, kad remiantis žalos byloje gautais dokumentais, taip pat vadovaujantis bendrosios civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 034 ir su draudėju akcine bendrove „Lietuvos geležinkeliai“ sudarytos draudimo sutarties nuostatomis, minėtas įvykis nėra draudžiamasis. Sprendime buvo remiamasi valstybinės institucijos (Valstybinės geležinkelio inspekcijos) sprendimu ir padaryta išvada, kad „įvykis įvyko dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ netinkamų darbuotojo veiksmų ir dėl šio įvykio kilimo atsakinga akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“. Svarbu pažymėti, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. ROIK (duomenys neskelbtini) nutarimą priėmęs pareigūnas nurodė, kad „kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius“. Nepaisant to, jog vėliau ta pati institucija neaišku kodėl pakeitė savo nuomonę ir panaikino B. M. administracinę nuobaudą, nutarime panaikinti drausminę nuobaudą buvo pasisakyta, kad B. M. pažeidė norminių aktų reikalavimus, tik už juos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas nenumato administracinės atsakomybės. Taigi minėti įrodymai patvirtina, atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojo padarytų veiksmų, dėl kurių įvyko avarija ir ieškovėms buvo padaryta žala, neteisėtumą. Ieškovių teismui teikiami įrodymai patvirtina ieškovių patirtų nuostolių dydį. Jei atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojas būtų laikęsis norminių aktų reikalavimų, nebūtų įvykusi avarija ir ieškovėms nebūtų padaryti nuostoliai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnyje reglamentuojamas specialus deliktinės civilinės atsakomybės atvejis – asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir t.t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Šios atsakomybės pagrindas – rizika. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovė akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, tiek akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ yra padidinto pavojaus šaltinių valdytojai. Byloje yra duomenys, kad trečiasis asmuo B. M. pažeidė Krovos terminalo privažiuojamųjų geležinkelių kelių eismo organizavimo instrukcijoje bei Krovos terminalo stividoro pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijoje įtvirtintas pareigas ir jo veiksmai neatitiko bendrųjų rūpestingumo apdairumo standartų. Taip pat pažymima, kad Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos nustatė, kad eismo įvykis įvyko dėl radijo stoties manipuliatoriaus gedimo, dėl ko mašinistas negavo pranešimo sustoti ir nespėjo laiku sustabdyti sąstato. Vienas iš solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo pagrindų yra ir tada, kai asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių. Abi atsakovės yra padidintų pavojaus šaltinių valdytojos, kurios vykdo komercinę veiklą, t. y. abiejų atsakovių veiksmai buvo nukreipti teikti savo paslaugas už užmokestį organizuojant ir vykdant krovinių perkrovimą. Nesant įrodymų, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar nukentėjusiųjų asmenų tyčios ar didelio neatsargumo, manytina, kad ieškovėms padarytos žalos atlyginimas turėtų būti priteistas solidariai iš atsakovių akcinės bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“.

Atsiliepimas

Atsakovė akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad įvykis įvyko dėl akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojo kaltės ir pačių ieškovių neatsakingumo ir lengvabūdiškumo, kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai. Atsakovės darbuotojai nepažeidė atsakomybę apibrėžiančių nustatytų reikalavimų, ką patvirtino ir Valstybinės institucijos – Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – VGI) priimtas sprendimas. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, ištyrusi 2015 m. rugsėjo 23 d. įvykį, savo sprendimu konstatavo, kad akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojų – R. P. ir S. P. veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Radijo stoties manipuliatoriaus techninė apžiūra buvo vykdoma nepažeidžiant nustatytų reikalavimų. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų nėra. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos nurodė, kad akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbų vadovas B. M. pažeidė Krovos terminalo privažiuojamųjų geležinkelių kelių eismo organizavimo instrukcijos 3.8. punktą ir Krovos terminalo stividoro pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijos 1.5. punktą. Taigi, Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos nustatė pažeidimus tik darbų vadovo B. M. veiksmuose. B. M. neteisėtas neveikimas, t. y. darbų vadovo pareigos patikrinti, ar kelyje nėra kliūčių, ir uždėti kelio atitvėrimo ženklus nevykdymas buvo neabejotina žalingų padarinių ieškovėms atsiradimo sąlyga. Net jeigu žala atsirado ne tiesiogiai dėl minėtų pareigų nevykdymo, tokia sąlyga buvo būtina žalingiems padariniams atsirasti, nes yra labai didelė tikimybė, kad, tinkamai patikrinus, ar kelyje nėra kliūčių, ir uždėjus kelio atitvėrimo ženklus, kilęs pavojus būtų pašalintas. Darytina išvada, kad akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje darbų organizavimas vykdomas netinkamai, kadangi darbų vadovas – stividoras – B. M. nebuvo informuotas apie savavališkai pastatytą autotransportą, žinojo apie planuojamus manevrus kelyje Nr. 27, tačiau nesuvaldė darbų organizavimo procesų. Kaip darbų vadovas (stividoras) privalėjo kontroliuoti prie sandėlio vykdomus darbus visą įvykio dieną, ir turėjo įspėti darbuotojus, tiek transporto priemonių vairuotojus apie planuojamų vagonų pastatymą į kelią Nr. 27. 2015 m. rugsėjo 30 d. Krovinių vežimo direkcijos Klaipėdos regiono stočių skyriaus operatyvaus pasitarimo protokole (pasitarime dalyvavo atsakovė akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, stividoras B. M.) nurodyta, kad lemtingą dieną, „apie 13 val. 45 min. B. M. telefonu buvo informuotas apie numatomus į 27 kelią atvaryti vagonus, nuėjo ir patikrino ar yra pakankamai ratstabdžių vagonams užtvirtinti. Paklausus, ar 27 kelyje matė, kad ant šio kelio stovi vilkiko puspriekabės ir ar ant kelio buvo pastatytas eismą draudžiantis ženklas, B. M. teigė, kad puspriekabių nepastebėjo“, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad operatyviniame paros plane buvo numatytas vagonų pastatymas 14 val. 00 min., o apie būsimus manevrus kelyje Nr. 27 B. M. buvo informuotas asmeniškai. Minėtame protokole užfiksuota, kad „Visi pasitarimo dalyviai sutiko su tuo, kad eismo įvykio buvo galima išvengti, jeigu kliūties vieta būtų aptverta eismą draudžiančiais ženklais, kai to reikalauja Geležinkelio transporto eismo signalizacijos taisyklės“. Nėra aišku, ar ieškovės nepažeidė pareigos suderinti su akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ autotransporto priemonės pastatymą ant geležinkelių bėgių. Ieškovėms kraunant saugioje vietoje prekes būtų išvengta minėto eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ už eismo įvykį turėtų atsakyti solidariai. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atžvilgiu negali būti taikoma, nes nėra būtinų sąlygų jai atsirasti.

Atsakovė akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atžvilgiu visiškai neįrodo ir nepagrindžia jokiais byloje esančiais įrodymais. Ieškovės ieškinyje nepateikia absoliučiai jokių pagrįstų argumentų, kodėl šioje ginčo situacijoje yra taikytina solidarioji atsakomybė. Pažymima, kad ieškovės byloje savo poziciją grindžia dokumentais iš administracinio teisės pažeidimo bylos, kuri vėliau buvo nutraukta, o atitinkami nutarimai panaikinti. Ieškovės neįrodo priežastinio ryšio tarp kokių nors trečiojo asmens (akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojo) B. M. veiksmų (neveikimo) ir ieškovėms kilusių padarinių. 2016 m. rugsėjo 8 d. posėdyje Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos konstatavo: “<...> darbų saugos (stividoro) pareigos patikrinti ar kelyje nėra kliūčių ir uždėti kelio atitvėrimo ženklai neatlikimas šiuo atveju neįtakojo eismo saugumo (eismo įvykis įvyko dėl radijo stoties manipuliatoriaus gedimo, ko pasekoje mašinistas negavo pranešimo sustoti ir nespėjo laiku sustabdyti sąstato) <...>”. Iš šios Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos išvados akivaizdu tai, kad eismo įvykis nebuvo sąlygotas B. M. veiksmų (neveikimo). Byloje taip pat yra pateikta 2018 m. birželio 7 d. specialisto išvada Nr. 2018-21, kurioje irgi yra konstatuojama, kad B. M. neveikimas nesąlygojo eismo įvykio. Pažymima, kad šioje byloje esantys įrodymai patvirtina, jog avarija įvyko dėl to, jog neveikė traukinio racija, kuria traukinio derintojas bandė informuoti mašinistą apie būtinybę stabdyti sąstatą. Vadinasi, dėl avarijos yra atsakinga akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Pažymėtina ir tai, kad pagal traukinio derintojo R. P. paaiškinimus, neveikiantis buvo ir avarinis stabdis. Jei akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ būtų tinkamai užtikrinusi reikiamos įrangos funkcionavimą, avarija nebūtų įvykusi. Svarbu ir tai, kad akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ prieš manevruodami įvykio vietoje nebuvo gavę trečiojo asmens B. M. leidimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, būtent akcinė „Lietuvos geležinkeliai“ yra atsakinga dėl įvykusios avarijos. Visgi, šioje situacijoje civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma apskritai dėl to, jog pačių ieškovių priešingi teisei veiksmai sąlygojo avariją. Byloje yra nustatyta, kad patys ieškovių vairuotojai pastatė autotransporto priemones ant geležinkelio bėgių, ir taip pažeidė Kelių eismo taisykles. Iš byloje esančių fotonuotraukų, specialisto išvados matyti, kad ieškovės turėjo galimybę pastatyti autotransporto priemones ne ant bėgių. Šiuo atveju autotransporto priemonių statymas ant bėgių rodo būtent itin didelį ieškovių neatsargumą. Asmuo, elgdamasis itin nerūpestingai, turi prisiimti iš to galinčias kilti pasekmes, ir tai yra pakankamas civilinę atsakomybę šalinantis pagrindas, dėl ko teismas turi atmesti ieškovių reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Ivtoma“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sedeka“ atstovas advokatas Audrius Saulėnas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad krovos darbai buvo vykdomi ten, kur nurodė akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojai. Be uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ žinios niekas į teritoriją nepatenka ir vilkikų bet kur nestato. Jei vairuotojai neklausytų nurodymų, kur statyti vilkikus, tai krovos darbai tiesiog nebūtų vykdomi. Atsakomybė dėl įvykio tenka tiek akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, tiek akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, nes šios įmonės yra padidinto pavojaus šaltinio valdytojai ir atsako be kaltės. Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ turi taip organizuoti darbą, kad nevyktų nei racijos, nei stabdžių gedimai.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atstovas advokatas Konradas Pabijanskas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad ieškovės nenurodė priežastinio ryšio tarp kilusios žalos ir akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ veiksmų ar neveikimo. Įvykį tyrė valstybinė geležinkelių inspekcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri savo sprendime nurodė, kad B. M. veiksmai nesąlygojo priežastinio ryšio. Be to, byloje yra specialisto išvada, kurioje įvardijamos kilusio įvykio techninės priežastys, o būtent tai, kad traukinio mašinistas nebuvo laiku informuotas apie kliūtį kelyje (neveikė racija) bei tai, kad mašinistas nebuvo pakankamai atidus. Taigi aplaidumas pasireiškė akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ veikoje. Pažymima, kad akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ savo veiksmų (leidimo pajudėti traukiniui) nederino su B. M.. Ieškovės taip pat atsakingos už tai, kad jų vairuotojai savo automobilius statė ant bėgių, pažeidžiant kelių eismo taisykles. Krovą vykdė uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics“ darbuotojai, kurie ir davė nurodymus kur statyti automobilius. Svarbu tai, kad nors vilkikai ir stovėjo ant bėgių, bet neveikė akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ technika, todėl traukinys ir nesustojo, dėl ko įvyko įvykis. Pažymima, kad ieškovės prašo žalą priteisti solidariai, tačiau neįrodo bendrų atsakovių veiksmų. Be to, ieškovės pačios nurodė, kad akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ kaltė dėl įvykio yra didesnė.

Teismo posėdžio metu akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovė Sandra Kvietkovskė prašė ieškinį atmesti atsiliepime į ieškinį nurodytais motyvais, papildomai paaiškino, kad operatyviniame paros plane buvo numatytas traukinių manevravimas. B. M. apie tai žinojo ir buvo supažindintas asmeniškai. Eismo įvykio buvo galima išvengti, jei kliūtis būtų aptverta eismą draudžiančiais ženklais, kurie yra privalomi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų B. M. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 23 d. apie 13.45 val. paskambino akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojas – „Uosto“ kelyno budėtojas ir pasakė, kad bus vykdomi manevravimo darbai – traukinio vagonai bus statomi į 27 kelią. Jis pagal Krovos terminalo geležinkelių eismo organizavimo instrukciją turėjo nueiti patikrinti, ar geležinkelyje nėra kliūčių ir jas patraukti. Tam reikia laiko, o tuo metu jis turėjo ir kitų darbų. Po to pagal stividoro instrukcijos 7.13 punktą, jis turėjo pranešti savo pamainos viršininkui arba „Uosto“ kelyno budėtojui, arba gamybos valdymo skyriaus vyriausiajam pamainos dispečeriui, kad kelias yra laisvas ir galima statyti vagonus ant bėgių. „Uosto“ kelyno budėtoja pradėjo statyti vagonus iš stividoro negavusi jokios žinios. Jis nepranešė, kad vagonus statyti jau galima, nes savo darbų pagal instrukciją dar nebuvo atlikęs. Akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ nuolat taip daro, t. y. traukinio vagonus ant bėgių stato, nesulaukus stividoro patvirtinimo, kad tai daryti jau galima. Tiesiog racija visada veikdavo, ir mašinistas, pamatęs kliūtį ant bėgių, visada sustodavo. Derintojas, pamatęs kliūtį, per raciją mašinistui pasakydavo stabdyti traukinį. Šioje situacijoje ženklo pastatymas ar nepastatymas neįtakojo eismo įvykio. Eismo įvykio metu neveikė akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ racija bei avarinis stabdis buvo užrūdijęs. Jis negali atsakyti už saugų geležinkelių eismą, tam jis net neturi atitinkamų pažymėjimų. Traukiniai tuo keliu, kuriame įvyko įvykis važiuoja retai. Įvykio metu jis buvo prie sandėlio iš kitos pusės, kur krovėsi laivas.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics” atstovas advokatas Saulius Urbonavičius su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad prie sandėlio, kur įvyko įvykis, yra mažiausiai septynios pakrovimo rampos. Tai vieta, skirta būtent automobiliams pakrauti. Per parą ten yra pakraunama 30-40 automobilių. Šalia sandėlio yra bėgiai – akligatvis ir kartais tais bėgiais važiuoja rezerviniai vagonai. Teritorija, kurioje yra sandėlis, priklauso akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, į teritoriją patekti be leidimo yra neįmanoma. Krovos darbai yra suderinami tarp uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics” ir akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“. Pagal nuomos sutartį, dalį krovinių krauna akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atstovai, t. y. jie krauna krovinius iš laivų ir sandėlių į automobilius, o uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics” darbuotojai turi teisę tik iškrauti atvykusius vilkikus. Įvykio metu vienas automobilis buvo iškraunamas uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics” darbuotojų, o kitas turėjo būti pakraunamas akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojų ir laukė, kol atvyks brigada atlikti krovos darbus. Uždaroji akcinė bendrovė „VPA Logistics” teikia sandėliavimo paslaugą. Su ieškovėmis uždaroji akcinė bendrovė „VPA Logistics” neturi jokio teisinio ryšio. Krovos darbai tarp uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics” ir akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ yra suderinami vieną dieną prieš krovos darbus. Akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojas B. M. turėjo apie tai žinoti, kad bus vykdomi krovos darbai. Vilkikų vairuotojai nežino apie tai, kad galimi traukinių manevravimo darbai, apie tai jie nebūna informuoti. Uždaroji akcinė bendrovė „VPA Logistics” taip pat nėra informuojama apie traukinių manevravimo darbus. Apie tai žino ir yra atsakingi atitinkami asmenys – krovos terminalo darbų vadovas ir stividoras, kuris užtikrina saugą ir informuoja apie manevrus asmenis, esančius teritorijoje. Akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ paskirtas stividoras neatliko savo pareigų taip, kaip yra numatyta taisyklėse. Jis neįspėjo teritorijoje šalia bėgių esančių asmenų apie tai, kad vyks manevravimo darbai ir atitinkamai nepastatė kelio ženklo apie kliūtį. Nepaisant to, kad buvo padaryti pažeidimai, tai neturi jokio tiesioginio priežastinio ryšio su įvykusiu riktu. Taisyklės yra pažeistos formaliai. Valstybinės geležinkelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendime taip pat yra nurodyta, kad nepaisant to, kad pažeidimas buvo, tačiau tarp pažeidimo ir žalos atsiradimo nebuvo jokio priežastinio ryšio. Už šį įvykį atsakinga yra akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Įvykus techniniam gedimui (neveikė nei racija, nei avarinis stabdis), traukinio mašinistas negalėjo laiku sustabdyti traukinio, dėl ko ir buvo padaryta žala.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų P. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad įvykio dieną atvažiavus prie sandėlio, jis klausė, kur pastatyti vilkiką krovos darbams. Jis nežino koks darbuotojas jam tai nurodė, bet jam buvo liepta automobilį statyti prie rampos. Tuo metu buvo kraunama daug vilkikų. Jis ten krautis važiavo jau ne pirmą kartą ir toje vietoje prie rampos, ant bėgių, nuolat yra vykdomi krovos darbai. Žino, kad kelių eismo taisyklės draudžia automobilį statyti ant bėgių, bet kitoje vietoje atlikti krovos darbus iš ar į sandėlį yra techniškai neįmanoma. Jis negalvojo, kad tais bėgiais gali važiuoti traukinys, nes niekada toje vietoje važiuojančio traukinio nėra matęs, o vilkikai ant bėgių ten yra statomi nuolat.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. I. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad įvykio metu jis buvo uždarosios akcinės bendrovės „Sedeka“ darbuotoju. Į akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritoriją prie sandėlio atvažiavo krauti žuvį. Dirbančiųjų atsiklausė, ar galima prie sandėlio statyti vilkiką, jam leidimas buvo duotas. Po kiek laiko pamatė atvažiuojantį traukinį. Matė, kaip ant traukinio platformos sėdėjo žmogus ir kalbėjo į ragelį, tačiau mašinistas nieko negirdėjo ir traukinio nestabdė. Toje vietoje prie rampos ant bėgių jis jau vilkiką krauti buvo atvažiavęs ne pirmą kartą, ten nuolat vyksta krovimo darbai. Kitoje vietoje vilkiko krovos darbams pastatyti yra neįmanoma. Vadovai žinojo, kad automobilis yra statomas ant bėgių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2015 m. rugsėjo 23 d. akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ teritorijoje manevravimo metu traukinio sąstatas atsitrenkė į uždarajai akcinei bendrovei „Ivtoma“ priklausantį vilkiką „Volvo“ su konteinerių gabenimo puspriekabe, ant kurios buvo uždėtas ir konteineris. Įvykio metu buvo apgadinti puspriekabė ir konteineris. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ivtoma“ patyrė 6 133,77 Eur žalą. To paties įvykio metu buvo apgadintas uždarajai akcinei bendrovei „Sedeka“ priklausantis vilkikas „Iveco“ su puspriekabe šaldytuvu. Įvykio metu buvo apgadinta puspriekabė šaldytuvas. Ieškovė uždaroji akcinė „Sedeka“ patyrė 8 240 Eur žalą. Duomenų, kad atsakovės atlygino ieškovėms žalą, nenustatyta. Ieškovės remiasi aplinkybe, kad 2016 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos priėmė nutarimą skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojui B. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 112¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą. 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos po skundo pateikimo panaikino nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje bei atitinkamas Valstybinės geležinkelio inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas pripažintas netekusiu galios. 2016 m. rugsėjo 8 d. posėdyje Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos konstatavo: “<...> darbų saugos (stividoro) pareigos patikrinti ar kelyje nėra kliūčių ir uždėti kelio atitvėrimo ženklai neatlikimas šiuo atveju neįtakojo eismo saugumo (eismo įvykis įvyko dėl radijo stoties manipuliatoriaus gedimo, ko pasekoje mašinistas negavo pranešimo sustoti ir nespėjo laiku sustabdyti sąstato) <...>”. 2018 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje Nr. 2018-21 nustatyta, kad „geležinkelių transporto eismo įvykio, įvykusio 2015 m. rugsėjo 23 d. apie 14.11 val., Klaipėdos geležinkelių stoties „Anglinės“ kelyne, kilimą techniniu požiūriu sąlygojo: - tai, kad šilumvežio mašinistas nebuvo savalaikiai informuotas apie būtinumą sustoti; - tai, kad transporto priemonės (balninis vilkikas „Iveco AS 440 S42“:, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Schmitz SKO24“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei balninis vilkikas „Volvo FH12“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „FLIEGL (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjo ant bėgių, kuriais riedėjo geležinkelio sąstatas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-104/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009). Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-412/2008). Reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-369/2014).

Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės sąlygų įrodinėjimo taisykles, būtent ieškovėms tenka pareiga pagrįsti visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga (lot. onus probandi) reiškia, kad šalis turi pateikti įrodymus, įgalinančius konstatuoti aplinkybių, susijusių su ginčo dalyku, egzistavimą. Tokių aplinkybių nenustačius, šaliai gali atsirasti neigiamų padarinių, t. y. ieškinys gali būti atmestas. Dėl to įrodinėjimo pareiga visų pirma reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, ir, antra, pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytus faktus (2010 m. kovo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-60/2010 ir kt.).

Ieškovės ieškinyje nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojo darbų vadovo (stividoro) B. M. padarytų veiksmų, dėl kurių įvyko avarija ir ieškovėms buvo padaryta žala, neteisėtumą. Ieškovės pažymi, kad jei atsakovės akcinės bendrovės ‚Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojas būtų laikęsis norminių aktų reikalavimų, nebūtų įvykusi avarija ir ieškovėms nebūtų padaryti nuostoliai. Ieškovių manymu, byloje yra visos įstatymo numatytos sąlygos taikyti atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ civilinę atsakomybę ir priteisti ieškovėms jų patirtų nuostolių atlyginimą.

Teismas, vertindamas, ar šiuo atveju atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ civilinei atsakomybei atsirasti yra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, pažymi, kad 2016 m. rugsėjo 9 d. posėdyje Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos konstatavo: “<...> darbų saugos (stividoro) pareigos patikrinti ar kelyje nėra kliūčių ir uždėti kelio atitvėrimo ženklai neatlikimas šiuo atveju neįtakojo eismo saugumo (eismo įvykis įvyko dėl radijo stoties manipuliatoriaus gedimo, ko pasekoje mašinistas negavo pranešimo sustoti ir nespėjo laiku sustabdyti sąstato) <...>”. Iš šios Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie susisiekimo ministerijos išvados darytina išvada, kad eismo įvykis nebuvo sąlygotas B. M. veiksmų (neveikimo). Taigi institucija, kuri atsakinga už eismo įvykių geležinkelio transporte tyrimą, vienareikšmiškai konstatavo, jog B. M. veiksmai (neveikimas) neprisidėjo prie įvykio kilimo, t. y. patvirtino faktinio priežastinio ryšio tarp B. M. neveikimo ir ieškovėms kilusių pasekmių nebuvimą. Be to, byloje yra pateikta 2018 m. birželio 7 d. specialisto išvada Nr. 2018-21, kurioje detaliai yra įvertinamos įvykusios avarijos priežastys. Šioje išvadoje specialisto yra konstatuojama, kad traukinių eismą draudžiančio ženklo nebuvimas prieš buvusio įvykio vietą techniniu požiūriu neturėjo priežastinio ryšio su įvykio kilimu. Specialisto išvadoje ši aplinkybė yra detaliai paaiškinama ir pagrindžiama. Taigi, specialisto išvadoje irgi yra konstatuojama, kad B. M. neveikimas nesąlygojo eismo įvykio.

Krovos terminalo privažiuojamųjų geležinkelių kelių eismo organizavimo instrukcijoje numatyta, kad krovos terminalo pamainos viršininkas arba stividoras, gavęs kelyno budėtojo nurodymus dėl numatomų manevrų privalo patikrinti numatomų manevrų zonoje esančių kliūčių, trukdančių eismui ir nuimti apribojimo ženklus; įspėti žmones, esančius šalia ir pasirūpinti, kad jie pasitrauktų į saugią vietą. Pagal Krovos terminalo stividoro pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijos 7.13 punktą, gavus nurodymus dėl numatomų geležinkelio vagonų judėjimo, stividoras krovos darbų zonoje privalo: patikrinti, ar numatomų manevrų zonoje nėra kliūčių, trukdančių judėjimui ir nuimti apribojimo signalus (7.13.1. p.); įspėti žmones, esančius vagonuose arba prie jų, ir pasirūpinti, kad jie pasitrauktų į saugesnę vietą (7.13.2. p.); kontroliuoti, kad pašalinių organizacijų darbuotojai bei technika nebūtų kranų darbo zonose ir nesudarytų trukdžių vagonų judėjimui (7.13.3. p.); apie tai, kad viskas paruošta manevravimo darbams, stividoras praneša KrT pamainos viršininkui, akcinės bendrovės „Lietuvos Geležinkeliai“ „Uosto“ kelyno budėtojui ar GVS vyresniajam pamainos dispečeriui (7.13.5. p). Be kita ko, kai pakraunami-iškraunami geležinkelio vagonai ar atliekami kokie nors darbai prie vagonų ar geležinkelio bėgių, stividoras privalo ties geležinkelio bėgiais pastatyti nustatytos formos stabdymo signalus iš tos pusės, iš kurios galėtų atvažiuoti lokomotyvas: 50 m atstumu nuo kraštinių vagonų, bet ne mažesniu kaip 15 m (7.12 p.).

Teismo posėdžio metu B. M. patvirtino, kad jis, vykdydamas savo pareigas, atitinkamo įspėjamojo ženklo prieš ant bėgių esančias kliūtis nepastatė, nes to padaryti jis tiesiog nespėjo, kadangi turėjo dar atlikti ir kitus jam pavestus darbus. Svarbu ir tai, kad neįspėjęs manevravimo zonoje esančių asmenų apie važiuojantį traukinį ir nepastatęs įspėjamojo ženklo, B. M., kaip patvirtino teismo posėdžio metu, nedavė atitinkamiems asmenims, numatytiems Krovos terminalo stividoro pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijos 7.13.5. punkte, patvirtinimo, kad kelias manevravimo darbams yra paruoštas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats įspėjamasis ženklas yra itin mažas. Kaip matyti iš byloje esančių fotonuotraukų, traukinio derintojas visų pirma visais atvejais pamatytų pačias ant bėgių stovinčias autotransporto priemones dėl ilgos iki šių priemonių sustojimo vietos esančios geležinkelio bėgių tiesiosios. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pats traukinio derintojas nurodė, kad jis matė autotransporto priemones ir ėmėsi aktyvių veiksmų traukinio sąstatui stabdyti.

Esant šioms aplinkybėms, teismas turi pagrindo daryti išvadą, atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ darbuotojas B. M. tinkamai laiku neatliko savo pareigų, numatytų Krovos terminalo privažiuojamųjų geležinkelių kelių eismo organizavimo instrukcijoje bei Krovos terminalo stividoro pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijoje, tačiau jo veiksmai (neveikimas) nėra susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiųjų patirta žala ir atsiradę padariniai yra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Ieškovėms neįrodžius bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (šiuo atveju, priežastinio ryšio), nėra teisinio pagrindo atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę.

Dėl akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atsakomybės, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad 2016 m. rugsėjo 8 d. posėdyje Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos konstatavo, kad: “<...> eismo įvykis įvyko dėl radijo stoties manipuliatoriaus gedimo, ko pasekoje mašinistas negavo pranešimo sustoti ir nespėjo laiku sustabdyti sąstato <...>”. Tą pačią eismo įvykio priežastį patvirtina ir 2018 m. birželio 7 d. specialisto išvada, kurioje konstatuojama, kad eismo įvykį sąlygojo tai, jog šilumvežio mašinistas nebuvo savalaikiai informuotas apie būtinumą sustoti. Be to, šioje išvadoje taip pat konstatuojama, kad traukinio mašinistas taip pat nebuvo pakankamai apdairus, t. y. eismo įvykio buvo galima išvengti, jei šilumvežio mašinistas būtų stebėjęs traukinio judėjimą, žiūrėdamas pro kabinos langą link pastato, kuriame vyko krovos darbai, ir atitinkamai įvertinus susidariusią pavojingą situaciją, būtų stabdęs traukinį.“

Byloje esantys įrodymai – Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimai, Techninės būklės nustatymo aktas, Defektinis aktas dėl radijo stoties Motorola GP340 techninės būklės nustatymo, taip pat traukinio derintojo R. P. ir mašinisto S. P. paaiškinimai patvirtina, kad eismo įvykio metu užfiksuotas radijo stoties Motorola GP340, kuriuo naudojosi akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, gedimas. Sugedus radijo stoties manipuliatoriui, šilumvežio mašinistas S. P. neišgirdo traukinių derintojo R. P. perduodamo nurodymo stabdyti šilumvežį. Be to, kaip matyti iš byloje esančių traukinio derintojo R. P. paaiškinimų, jis, supratęs apie neveikiančią raciją, nušoko nuo sąstato ir bandė jį stabdyti avariniu būdu, tačiau to nepavyko padaryti dėl užrūdijusio stabdymo mechanizmo.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotinas akivaizdus akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ aplaidumas, nes nebuvo užtikrinamas reikiamos įrangos tinkamas funkcionavimas. Pažymėtina, kad tiek geležinkelio bėgiai ir jais judantys sąstatai priklauso trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“. Ši įmonė valdo didesnio pavojaus šaltinius, todėl turi užtikrinti savo darbuotojų teisių ir pareigų apimtis taip, kad būtų užtikrintas darbų saugumas ir darbuotojų susižinojimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Aplaidžius akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, veiksmus patvirtina ir ta aplinkybė, kad akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai, prieš manevruodami įvykio vietoje, nebuvo gavę trečiojo asmens B. M. leidimo, t. y. patvirtinimo apie tai, kad kelias manevravimo darbams yra paruoštas. Tokiu būdu atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai pažeidė 2009 m. rugsėjo 8 d. Krovos terminalo privažiuojamųjų geležinkelio kelių eismo organizavimo instrukcijos 3.9 punktą, kuris numato, kad be darbų vadovo leidimo yra draudžiama savavališkai atlikti manevravimo operacijas prie sandėlių rampos arba vagonų iškrovimo stotyse. Teismo posėdžio metu B. M. taip pat patvirtino, kad nedavė leidimo pradėti traukinių manevravimo darbus, t. y. atitinkamiems asmenims nepranešė apie tai, kad kelias darbams yra paruoštas. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad kaip paaiškino B. M., akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ darbuotojai nuolat pradeda traukinių manevravimo darbus, nesulaukę iš jo reikiamo patvirtinimo, tačiau traukiniai, pamatę kelyje esančias kliūtis, visada sustodavo.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog avarija, dėl kurios nukentėjo ieškovės, įvyko dėl to, jog neveikė traukinio racija, kuria traukinio derintojas bandė informuoti mašinistą apie būtinybę stabdyti sąstatą bei buvo užrūdijęs avarinis stabdis, kuriuo traukinio derintojas bandė pasinaudoti, norėdamas avariniu būdu sustabdyti traukinį. Šiuo atveju akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atžvilgiu yra nustatytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ieškinyje ieškovės nurodė atsakovėmis akcinę bendrovę „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir akcinę bendrovę „Lietuvos geležinkeliai“, tačiau nagrinėjant bylą, buvo keliamas klausimas ir dėl pačių ieškovių ir uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics“ atsakomybės, t. y. ar ginčo atveju nėra mišri kaltė. Akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, nuomodama sandėlius, turėtų užtikrinti galimybę tinkamai, saugiai naudotis sandėliais, atliekant krovos darbus iš transporto priemonių, uždaroji akcinė bendrovė „VPA Logistics“, atlikdama sandėliavimo paslaugas, taip pat turėtų pasirūpinti tuo, kad į nuomojamus sandėlius atvažiavusios transporto priemonės turėtų galimybę saugiai pakrauti-iškrauti krovinius, o ir patys vežėjai t.y. ieškovės uždaroji akcinė bendrovė „Ivtoma“ ir akcinė bendrove „Sedeka“ turėtų būti atsakingi už tai, kurioje vietoje jų vairuotojai stato transporto priemones krovoms darbams atlikti. Byloje esančios aplinkybės patvirtina, kad patys ieškovių vairuotojai pastatė autotransporto priemones ant geležinkelio bėgių ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisykles. Kelių eismo taisyklių 150.1 punktas draudžia sustoti ir stovėti geležinkelio pervažose. Kaip matyti iš byloje esančių ieškovių vairuotojų raštiškų paaiškinimų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu, nurodymus, kur statyti vilkikus krovos darbams jiems pateikė uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics“ darbuotojai. Teismas pripažįsta, kad ieškovių vairuotojai, statydami transporto priemones ant bėgių, privalėjo suvokti situacijos pavojingumą ir galinčių kilti pasekmių riziką, tačiau teismas, daro išvadą, kad automobilių statymas ant bėgių nebuvo pagrindinis veiksnys, sąlygojęs įvykį. Tiek 2016 m. rugsėjo 8 d. Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendime, tiek 2018 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad susidūrimą nulėmė būtent tai, kad neveikė radijo stoties manipuliatorius, dėl ko nebuvo laiku perduota informacija apie ant bėgių esančią kliūtį, kas ir sąlygojo traukinio vagonų ir transporto priemonių susidūrimą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ sandėlis, prie kurio įvyko įvykis, yra pastatytas prie traukinio bėgių specialiai tam, kad būtų patogu atlikti krovos darbus. Šioje teritorijoje pakraunami ir iškraunami būna ne tik vilkikai, bet ir traukiniai. Teismo posėdžio metu tretieji asmenys – ieškovių vairuotojai, uždarosios akcinės bendrovės „VPA Logistics“ atstovas patvirtino, kad pagal ilgametę verslo praktiką, toje vietoje, kurioje įvyko įvykis, yra nuolat pakraunami ir iškraunami vilkikai, vienu metu krovos darbai vykdomi į 7-8 automobilius, o per dieną tokių automobilių yra pakraunama-iškraunama apie 30. Atsižvelgiant į verslo specifiką, į tai, kad siekiama kuo greičiau ir operatyviau atlikti krovos darbus, fiziškai nėra galimybės to padaryti kitoje vietoje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad minėtoje 2018 m. birželio 7 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad techniniu požiūriu prekes krauti buvo galima ir nepastačius vilkikų ant bėgių, o tiesiogiai užvažiavus ant rampos, tačiau teismo posėdžio metu tretieji asmenys patvirtino, kad kitur krauti-iškrauti automobilius neįmanoma, nes vilkikas, užvažiavęs ant rampos remsis į stogą, o privažiavimas iš kitos pusės nėra skirtas tokio masto krovos darbams atlikti. Pažymėtina, kad tiek ieškovių vadovai, tiek atsakovių ir trečiojo asmens „VPA Logistics“ atsakingi asmenys žinojo apie tai, kokioje vietoje yra vykdomi krovos darbai ir visiems tai buvo priimtina bei visiems apie tai žinoma, nes kaip minėta anksčiau, tokia ir buvo susiklosčiusi ilgametė verslo praktika. Be to, tam, kad krovos darbai vyktų sklandžiai, darbų saugumą užtikrino ir priimtos Krovos terminalo privažiuojamųjų geležinkelių kelių eismo organizavimo bei Krovos terminalo stividoro pareigų, saugos ir sveikatos instrukcijos.

Šioje situacijoje formalus įstatymų taikymas nulemtų teisėtą sprendimą, kuris ne visada gali būti teisingas. Jei pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad šio ginčo atveju mišri kaltė nenustatyta ir dėl ieškovėms padarytos žalos yra atsakinga akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovių ieškinys tenkintinas, žalos atlyginimą ieškovėms priteisiant iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“.

Dėl palūkanų

Ieškovės taip pat prašo priteisti iš atsakovių 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Įstatymas numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovėms iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Nustatant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, teismas atsižvelgta į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, į tai, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neturi viršyti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ivtoma“ sumokėjo 138 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 2100 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso 2 238 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Sedeka“ sumokėjo 185 Eur žyminio mokesčio bei patyrė 2 100 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso 2 285 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį patenkinus, ieškovių turėtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstos rašytiniais įrodymais ir neviršijančios rekomenduotinų dydžių, priteistinos iš atsakovės (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1, 7 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis.).

Patenkinus ieškinius, atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Atsakovė akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ prašė atlyginti 8 212,32 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina kad dalis išlaidų - 3 860,02 Eur nėra pagrįstos mokėjimo dokumentais, t. y. teismui nėra pateiktas mokėjimo kvitas (nurodymas), kad šios išlaidos yra apmokėtos. Byloje yra pateikta pažyma, kurioje vyr. finansininkė patvirtina, kad klientas (akcinė bendrovė „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“) už teisines paslaugas yra atsiskaitęs, tačiau toks dokumentas, teismo vertinimu, negali būti pripažintas bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą patvirtinančiu dokumentu, todėl 3 860,02 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje civilinė atsakomybė tenka akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“, atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 4 352,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 323 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 968 Eur už ekspertizę, 3 061,30 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų uždaroji akcinė bendrovė „VPA Logistics“ pateikė prašymą atlyginti 2 283,28 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos byloje esančias rašytiniais įrodymas, todėl prašymas tenkintinas ir 2 283,38 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „VPA Logistics“ priteistinos iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 98, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ 6 133,77 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt tris eurus septyniasdešimt septynis centus) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6 133,77 Eur (šešių tūkstančių vieno šimto trisdešimt trijų eurų septyniasdešimt septynių centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 238 Eur (du tūkstančius du šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ivtoma“.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ 8 240 Eur (aštuonis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 240 Eur (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt eurų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 285 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sedeka“.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ 4 352,30 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt du eurus trisdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“.

Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ 2 283,28 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt tris eurus dvidešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „VPA Logistics“.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Danutė Žvinklytė