- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- 1A-105-453/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdimaras Bavėjanas, Viktoras Kažys, Aloyzas Kruopys
- Nuteistasis
- N. M., R. M.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė, Eugenijus Karažinas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio (pranešėjo ir pirmininko),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. M. (R. M., dabartinė pavardė M.) ir nuteistojo N. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. M. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir nuteistas dvejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. kovo 21 d. bei įskaitytas bausmės laikas atliktas pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį.
N. M. pripažintas kaltu padaręs BK 253 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje numatytus nusikaltimus ir nuteistas pagal:
- BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo narkotine medžiaga - kanapių derva) - aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme,
- BK 260 straipsnio 2 dalį (dėl disponavimo psichotropine medžiaga - metamfetaminu) - aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme,
- BK 260 straipsnio 3 dalį – dešimties metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir dalinio sudėjimo būdu bei paskirta galutinė subendrinta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2017 m. spalio 19 d.
Tuo pačiu nuosprendžiu I. V. nuteista pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, D. L. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, A. S. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka nėra apskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. M. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. sausio 20 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), būdamas automobilyje „Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 40 Eur I. V. neteisėtai pardavė viename maišelyje supakuotus miltelius, turinčius savo sudėtyje ne daugiau kaip 4 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino.
2.1. N. M. nuteistas už tai, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2016 m. vasario 12 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė Italijos pramoninės gamybos lygiavamzdį, trumpavamzdį - 380 (9 mm) kalibro C kategorijos revolverį OLYMPIC 38 Nr. L117733, skirtą šaudyti 380 (9 mm) kalibro centrinio įskėlimo revolveriniais šoviniais, pramoniniu būdu užtaisytais garsiniu ar dujiniu užtaisu, kol kratos metu šaunamasis ginklas buvo surastas ir paimtas.
2.2. Taip pat N. M. nuteistas už tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2016 m. vasario 11 d., į savo gyvenamąją vietą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai atgabeno didelį kiekį – 31,683 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos;
2.2.1. jis tęsdamas nusikalstamus veiksmus 2016 m. vasario 11 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį šios narkotinės medžiagos - 3,656 g už 20 Eur, neteisėtai pardavė A. S., o likusį didelį kiekį - 28,027 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos, turėdamas tikslą ją platinti, toliau neteisėtai laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. vasario 12 d., 16.10 val., kai kratos metu neteisėtai laikomas didelis kiekis narkotinių medžiagų buvo surastas ir paimtas.
2.3. Taip pat N. M. nuteistas už tai, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2016 m. vasario 12 d., turėdamas tikslą platinti, ūkiniame pastate, esančiame greta dviejų aukštų namo (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį – 52,978 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino;
2.3.1. tęsdamas nusikalstamus veiksmus N. M. dalį šios psichotropinės medžiagos - 5,378 g metamfetamino 2016 m. vasario 12 d. neteisėtai atgabeno į savo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2016 m. vasario 12 d. dalį šios psichotropinės medžiagos - 0,595 g metamfetamino neteisėtai pardavė D. L. ir 2016 m. vasario 12 d. dalį šios psichotropinės medžiagos – 4,783 g metamfetamino, neteisėtai pardavė A. S..
2.3.2. jis tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir turėdamas tikslą platinti psichotropines medžiagas, likusią dalį, didelį kiekį - 47,600 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino, toliau neteisėtai laikė ūkiniame pastate, esančiame greta dviejų aukštų namo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. vasario 12 d., 15.10 val., kai neteisėtai laikoma psichotropinė medžiaga buvo surasta ir paimta.
2.4. Taip pat N. M. nuteistas už tai, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2016 m. kovo 15 d., neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, laikė 0,263 g psichotropinės medžiagos - metamfetamino iki 2016 m. kovo 15 d., kai šią medžiagą asmens kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.
2.5. Taip pat N. M. nuteistas už tai, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2016 m. vasario 12 d., turėdamas tikslą platinti, ūkiniame pastate, esančiame greta dviejų aukštų namo, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė labai didelį kiekį - 189,888 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kol 2016 m. vasario 12 d., 15.10 val., ši neteisėtai laikoma narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
3.1. Apeliantas teigia, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimant jį buvo pažeistos BPK normos reglamentuojančios įrodymų vertinimą, taip pat buvo pažeistos BPK normos dėl duomenų pripažinimo įrodymais. Nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą.
3.2. Nuteistasis R. M. teigia, kad jis nepagrįstai skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Jo kaltė grindžiama vien tik nenuosekliais, keletą kartų pakeistais I. V. parodymais. Pasak nuteistojo, kitų įrodymų patvirtinančių, kad jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, baudžiamojoje byloje nėra pateikta. Be to, I. V. parodymų nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje pateikti duomenys. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi I. V. parodymais, nepaisydamas to, kad ji kaltinančius parodymus davė verčiama policijos pareigūnų. Taigi, apeliantas, remdamasis išdėstytais argumentais, teigia, kad šiuo atveju priimant skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi I. V. parodymais. Juo labiau, kad bylos nagrinėjimo metu net nebuvo nustatyta ar I. V. jis pardavė narkotinę medžiagą, nes medžiagos nebuvo rastos. Šuo atveju neaišku ar jo parduotos medžiagos yra priskiriamos prie narkotinių ar psichotropinių medžiagų, ar tos medžiagos yra įrašytos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą. Taip pat nebuvo nustatytas medžiagos grynasis kiekis.
3.3. Nuteistasis pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog jis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nes niekas nematė, kad jis I. V. pardavė narkotines medžiagas. Atliekant kratą pas jį narkotinių medžiagų nerasta. Anksčiau už narkotinių medžiagų platinimą jis neteistas. Mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokole, nėra pateikta jokios informacijos, kuria remiantis būtų galima daryti išvadą, kad jis su I. V. kalbėjo apie narkotinių medžiagų pardavimą. Pateikta informacija tik patvirtina, kad asmenys tarpusavyje bendravo, tačiau tai nepatvirtina, kad buvo bendraujama dėl narkotinių medžiagų platinimo.
3.4. Nuteistasis pažymi, kad pirmosios instancijos teisme jis teigė, jog narkotinių medžiagų nepardavė, tačiau teismas į tokius jo paaiškinimus neatsižvelgė, todėl nepagrįstai jį pripažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo užfiksuotas nei vienas susitikimas su I. V., juo labiau nebuvo užfiksuotas narkotinių ar psichotropinių medžiagų perdavimo momentas. Kratos metu pas jį namuose rastų maišelių su medžiagų dulkėmis negalima susieti su I. V. automobilyje ant kilimėlio išbarstytomis medžiagomis. Nors nurodytos medžiagos yra vienodos, tačiau byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad šių medžiagų kilmės šaltinis yra vienas ir tas pats.
3.5. Nuteistasis R. M. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį, jo kaltę grindė prielaidomis, tuo pažeisdamas BPK 20, 305 straipsnių ir 331 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Nuteistasis pažymi, kad kaltinamasis aktas taip pat neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, nes jame nurodytas tik apytikslis parduotos medžiagos kiekis, tai yra kad buvo parduoti apie 4 g. Toks jam pareikštas kaltinimas yra nekonkretus ir nesuprantamas. Dėl nurodytų aplinkybių buvo pažeista jo teisė žinoti kuo jis yra kaltinamas, taip pat dėl nurodytų aplinkybių buvo suvaržyta jo teisė į gynybą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį tik išvardino baudžiamojoje byloje pateiktus įrodymus, tačiau nepateikė išvadų, kokie byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
4. Nuteistasis N. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir jį dėl minėtų nusikalstamų veikų išteisinti, nes bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad jis dalyvavo padarant nurodytas nusikalstamas veikas. Taip pat nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnes bausmes.
4.1. Nuteistasis N. M. nurodo, kad skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimant jį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, taip pat buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Pirmosios instancijos teismas priimdamas N. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai ištyrė ir įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Be to, priimant skundžiamą nuosprendį įrodymais buvo pripažinti duomenys, kurie neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Skundžiamas nuosprendis buvo grindžiamas vien prielaidomis – kitų kaltinamųjų gynybinėmis versijomis, netgi nevertinant to, kad kai kurios prielaidos patvirtina jo nekaltumą.
4.2. Nuteistojo manymu, bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes paskiriant jam gynėją nebuvo atsižvelgta į tai, kad advokatas negalės jo tinkamai ginti dėl advokato darbo krūvio, nagrinėjamos baudžiamosios bylos specifikos bei sudėtingumo.
4.3. Nuteistasis N. M. atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai. Jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kvalifikuojant veiką nesiremta baudžiamosios teisės teorija bei teismų praktika. Ikiteisminio tyrimo metu ir surašant kaltinamąjį aktą, padarytos klaidos skundžiamame teismo nuosprendyje nebuvo ištaisytos.
4.4. Nuteistasis N. M. pažymi, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jo parodymai buvo nuoseklūs ir aiškūs, jie patvirtina, kad jis nepadarė BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų nusikalstamų veikų.
4.5. Nuteistasis, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2009, 2K-225/2009, 2K-168/2011, 2K-276-976/2015 teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas N. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai neatsižvelgė į A. S. ir D. L. statusą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Pasak nuteistojo, vertindamas minėtų asmenų parodymus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jiems nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat buvo pareikšti kaltinimai. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje savo išvadas grindė nepatikimais, abejotinais įrodymais ir jų pagrindu padarytomis prielaidomis, nepašalino byloje esančių prieštaravimų, tuo padarydamas esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis N. M. ir nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo N. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Dėl nuteistojo R. M. apeliacinio skundo
7. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigdamas, kad jo kaltę teismas grindė vien prielaidomis, tai yra kad skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas tik nenuosekliais, keletą kartų pakeistais I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti baudžiamojoje byloje pateikti duomenys. Nuteistasis R. M., nesutikdamas su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde teigia, kad jis neplatino narkotinių medžiagų, todėl dėl kratos metu jo namuose rastos narkotinės medžiagos pėdsakų jo veika atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Tokie apeliacinio skundo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
7.1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas R. M. pripažindamas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį būtų padaręs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė neišanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumos, remdamasis prielaidomis, išskirtinai vertindamas I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje įvertino byloje surinktus, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, palygino juos tarpusavyje ir nurodė, kuriais remiasi, darydamas išvadas dėl R. M. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, o kuriuos atmeta. Šiuo atveju apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis, išdėstęs byloje surinktus įrodymus, pateikė jų vertinimo motyvus. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos.
Dėl BK 260 straipsnio 1 dalies taikymo R. M.
8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo R. M. veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tinkamai pritaikė įstatymą.
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad nuteistasis R. M. neteisėtai disponavo (pardavė) nedideliu kiekiu psichotropinės medžiagos – metamfetaminu, rėmėsi I. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodyta aplinkybe, kad K. T. automobilyje rastas psichotropines medžiagas – metamfetaminą ji įsigijo iš R. M.. Iš I. V. 2016 m. sausio 21 d. parodymų matyti, kad ji nuosekliai tvirtino, jog į susitikimą su R. M. važiavo norėdama įsigyti psichotropinių medžiagų. Susitikimo prie parduotuvės „Maxima“ vietoje, į automobilį įsėdusiam R. M. ji padavė 40 Eur, už ką turėjo gauti 4 g psichotropinės medžiagos. Po to kartu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur R. M. kažkur išėjo, o grįžęs padavė jai paketėlį, kuriame turėjo būti 4 g psichotropinės medžiagos. Važiuojant link Jonavos, automobilį ėmė stabdyti policijos pareigūnai, todėl ji, norėdama atsikratyti įgyta medžiaga, netyčia ją automobilyje išbėrė (t. 5, b.l. 161-162, 166-167). Vėlesnių apklausų metu ir pirmosios instancijos teisme I. V. parodymus pakeitė teigdama, kad psichotopines medžiagas, kurias išbėrė K. T. automobilyje ji įsigijo ne iš R. M., o iš jai nepažįstamo romų tautybės asmens (t. 5, b.l. 170-171, t. 9, b.l. 96-97). Pirmosios instancijos teismas tokius vėlesnius I. V. parodymus pagrįstai vertino kritiškai ir jais nesirėmė R. M. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti, kad I. V. R. M. kaltinančius parodymus davė dėl neva pareigūnų jos atžvilgiu naudoto psichologinio smurto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad I. V. tokius pačius parodymus, kad automobilyje surastas psichotropines medžiagas ji įsigijo iš R. M., davė tiek 2016 m. sausio 21 d. vykusios apklausos metu, kai ji buvo apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnų (t. 5, b.l. 161-162), tiek 2016 m. sausio 21 d. vykusios apklausos metu, kai ji buvo apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 5, b.l. 166-167). Akivaizdu, kad apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, policijos pareigūnai I. V. nedarė ir negalėjo daryti jokio spaudimo ar įtakos. Taigi, šioje byloje aplinkybių, kurios leistų konstatuoti buvus neleistiną poveikį I. V., nenustatyta. Be to, tai kad būtent 2016 m. sausio 21 d. vykusių apklausų metu I. V. parodymai yra teisingi, patvirtina ir baudžiamojoje byloje pateiktas R. M. susirašinėjimas laiškais su G. M.. Iš R. M. laiškų, siųstų G. M. matyti, kad jis G. M. prašo pašnekėti su Laimiu, kad šis pašnekėtų su savo sugyventine ir kad ši nueitų pas pareigūnus ir pakeistų parodymus. Kad Laimio sugyventinė pasakytų, jog iš R. M. nieko neėmė, o jį apkaltino išsigandusi, kad ją sulaikys. Ji turi prisipažinti, kad jau viską turėjo prieš jiems važiuojant automobiliu. R. M. siūlo Ingą nusivežti pas jo advokatą, kuris jai patars ką sakyti, kad jį paleistų (t. 4, b.l. 158, 163-166). Iš 2016 m. vasario 5 d. G. M. R. M. siųsto laiško taip pat matyti, kad jame G. M. nurodė, jog buvo atvažiavęs Laimis ir pasakė jai, kad viskas gerai, parodymai pakeisti. Jai daugiau nieko nepasakojo, tik perspėjo, kad R. M. nenustebtų, jog bus kalbama, kad Inga yra jo meilužė (t. 4, b.l. 170). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, būtent po pirmiau aptarto R. M. ir G. M. susirašinėjimo laiškais, I. V. pakeitė savo parodymus, ir davė tokius parodymus kurie iš esmės yra palankūs tik R. M.. Be to, vėlesnių apklausų metu I. V. nurodė būtent tokias aplinkybes, kokias savo laiškuose buvo liepęs nurodyti R. M. (t. 5, b.l. 170-171). Tai, kad R. M. ir G. M. laiškuose minimas Laimis yra I. V. sugyventinis, savo apklausose patvirtino K. T. ir R. M., teigdami, kad I. V. yra L. M. sugyventinė (t. 2, b.l. 155, t. 6, b.l. 11-12). Atsižvelgdama į pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo ir nesirėmė vėlesniais, tai yra po 2016 m. vasario 18 d. I. V. duotais parodymais bei pagrįstai juos vertino kaip siekį padėti R. M. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad I. V. vėlesni, tai yra po 2016 m. vasario 18 d. duoti parodymai iš dalies dėl svarbių aplinkybių nesutapo ir su paties nuteistojo R. M. parodymais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad I. V. vėlesnių apklausų metu teigė, jog su R. M. važiavo susitikti siekdama grąžinti jam 40 eurų skolą (t. 5, b.l. 170-171, t. 9, b.l. 96-97). Tuo tarpu R. M. 2016 m. sausio 21 d. vykusios apklausos metu nieko apie I. V. norą susitikti dėl skolos grąžinimo neminėjo. R. M. tik pirmosios instancijos teisme jau teigė, kad su I. V. susitiko, nes ji norėjo grąžinti jam 20 eurų skolą (t. 6, b.l. 6-7, t. 9, b.l. 97-98). I. V. ir R. M. aiškinimą, kad tiriamo įvykio dieną jie susitiko tam, jog I. V. grąžintų R. M. skolą, paneigia ir 2016 m. rugsėjo 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad 2015 m. sausio 20 d. tarp I. V. ir R. M. vykusio pokalbio metu, pirmiausia R. M. I. V. paklausė „kiek reikia“, o ši jam atsakė, kad „20“. Tai patvirtina, kad pokalbio metu buvo kalbama apie kažko įsigijimą iš R. M., o ne apie skolos grąžįnimą. Be to, pokalbio pabaigoje R. M. paklausus I. V. „kur skola“, ši jam atsakė, kad „rytoj“ (t. 4, b.l. 58-59). Taigi, iš minėto I. V. ir R. M. telefoninio pokalbio akivaizdu, kad I. V. ir R. M. tiriamo įvykio dieną susitiko ne dėl skolos grąžinimo, kaip kad teigė nuteistasis R. M. pirmosios instancijos teisme.
8.2. Tai, kad būtent I. V. automobilyje „Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išpylė baltus miltelius patvirtino liudytojas K. T., kuris viso proceso metu tvirtino, kad jam paskambinusi I. V. paprašė ją nuvežti į Jonavą. Nuvykus į Jonavą prie parduotuvės jų laukė vyras ir moteris, kurie atsisėdo į jo automobilį. Į jo automobilį atsisėdęs vyras jam rodė kelią, tačiau kur ir kokiu tikslu jie važiavo jis nežinojo. Minėtas vyras jam parodė važiuoti iki (duomenys neskelbtini). Minėtame kaime jie privažiavo prie daugiabučio ir sustojo. Jo automobilyje sėdėjęs vyras išlipo ir kažkur nuėjo, tačiau kur nuėjo, jis nematė. Vyras grįžo panašiai po 5 minučių. Po to jie visi važiavo į Jonavą. Važiuojant automobiliu juos sustabdė policijos pareigūnai. Stabdant policijos pareigūnams, jis staiga padarė posūkį ir pamatė, kad I. V. kažką išbėrė iš savo rankų, tačiau kur ir ką išbėrė iš pradžių nepastebėjo. Išlipęs iš automobilio pamatė, kad ant jo sportinių kelnių yra baltų miltelių liekanų. Taip pat jis pamatė, kad vairuotojo pusėje ant automobilio kilimėlio yra išbyrėję baltos spalvos milteliai. Iš kur I. V. gavo šiuos miltelius, jis nežino. Jam I. V. apie narkotines medžiagas nieko nepasakojo (t. 2, b.l. 155, 156-157, t. 9, b.l. 127). Byloje nustatyta, kad atlikus automobilio „Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrą, vairuotojo pusėje, ties pavarų perjungimo svirtimi, ant grindų kiliminės dangos, matosi išbarstyti baltos spalvos milteliai, šalia jų suplėšytas plastikinis maišelis su baltos spalvos miltelių likučiai (t. 1, b. l. 38-43). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2016 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(615)-IS1-818 konstatuota, kad ant suplėšyto plastikinio maišelio, 2016 m. sausio 20 d. rasto ir paimto automobilio „Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai. Ant dviejų automobilių kiliminės dangos dalių, kurios 2016 m. sausio 20 d. buvo išpjautos iš automobilio „Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, paviršių rasti psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (t. 1, b. l. 55-56).
8.3. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad apžiūros metu automobilyje Mercedes Benz C200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastus miltelius, tai yra psichotropinę medžiagą – metamfetaminą, I. V. 2016 m. sausio 20 d. automobilyje pardavė būtent R. M..
Žemesnės instancijos teismas
8.4. Tai, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytas R. M. I. V. parduotų draudžiamų medžiagų tikslus kiekis nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad jis padarė BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką.
8.4.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nedideliu kiekiu laikoma ne daugiau, kaip 20 g metamfetamino. Pirmosios instancijos teismas nustatė R. M. psichotropinių medžiagų pardavimo vietą, laiką, būdą, narkotinių medžiagų rūšį ir kainą, todėl tai, kad nenustatytas R. M. I. V. parduotos psichotropinės medžiagos – metamfetamino tikslus kiekis, neduoda pagrindo spręsti apie teisės taikymo klaidos kvalifikuojant R. M. nusikalstamus veiksmus padarymą, nes parduotos psichotropinės medžiagos buvo išbertos automobilyje ant vairuotojo kilimėlio, tad tiksliai nustatyti jų kiekį nebuvo ir nėra objektyvios galimybės, juolab kad Rekomendacijose nustatytos tik viršutinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio kiekio ribos, žemutinė konkrečių medžiagų nedidelio kiekio riba neapibrėžta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2012).
8.4.2. Priešingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamajame akte išdėstytos R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės netrukdė bylos nagrinėti teisme. R. M. I. V. parduotos psichotropinės medžiagos – metamfetamino tikslaus kiekio nenurodymas, negali būti vertinamas kaltinamojo akto trūkumu, trukdžiusiu pirmosios instancijos teismui baudžiamąją bylą nagrinėti iš esmės, nes kaltinamajame akte buvo nurodytas toks parduotos draudžiamos medžiagos kiekis, kokį ikiteisminio tyrimo meytu pavyko nustatyti. Kita vertus iš I. V. parodymų matyti, kad ji iš R. M. už 40 Eur tikėjosi įsigyti apie 4 g metamfetamino, todėl toks R. M. I. V. parduotos psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekis pagrįstai nurodytas R. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos aprašyme. Be to, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu, perskaičius kaltinamąjį aktą, R. M. nurodė suprantantis kuo yra kaltinamas ir kaltu neprisipažino (t. 9, b. l. 93). Tai patvirtina, kad tiek R. M., tiek jo poziciją atstovavusiam gynėjui pareikšto kaltinimo esmė buvo aiški, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad R. M. pareikštas tokios apimties kaltinimas, tai yra nenurodžius tikslios parduotos draudžiamos medžiagos kiekio, suvaržė nuteistojo teisę gintis, taip pat trukdė teisingai nagrinėti bylą teisme.
9. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrsįtai konstatavo, jog R. M. I. V. pardavė ne daugiau kaip 4 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, tai yra nusikalto veikdamas tiesiogine tyčia, suprato ir žinojo, kad I. V. parduoda nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, todėl R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Kvalifikuoti nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo.
Dėl R. M. paskirtos bausmės
10. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, ją vertina kaip per griežtą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad R. M. parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį būtų neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
10.1. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, į charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam R. M. paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra sankcijoje nustatyta minimali bausmė, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, todėl nėra pagrindo jos keisti. Šiuo atveju sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą R. M. nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Taip pat pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę pagrįstai subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme ir tinkamai paskyrė galutinę subendrintą bausmę, nepažeisdamas BK 63 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų (Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653, įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 6 d. (TAR, 2017, Nr. 2017-15859) redakcija).
Dėl nuteistojo N. M. apeliacinio skundo
Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su BPK pažeidimais
11. Nuteistasis N. M. apeliaciniame skunde tvirtina, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pažeista jo teisė į gynybą, nes paskiriant gynėją nebuvo atsižvelgta į tai, kad advokatas negalės jo tinkamai ginti dėl turimo darbo krūvio, nagrinėjamos baudžiamosios bylos specifikos bei sudėtingumo.
11.1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą nenustatė BPK 44 straipsnio 8 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų dėl gynėjo pažeidimų. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 16 d. prieš įtariamajam N. M. pareiškiant įtarimus jam buvo paskirtas gynėjas R. B., kuris dalyvavo įtariamojo apklausose, taip pat dalyvavo sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo ir jos pratęsimo klausimus bei atliekant kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus (t. 7, b.l. 46, 49, 51-55, 57, 60-62). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme N. M. interesus taip pat gynė advokatas R. B.. Taigi, bylos proceso metu N. M. buvo užtikrintas gynėjo dalyvavimas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, tuo tarpu pats nuteistasis N. M. viso proceso metu nepareiškė pastabų dėl jam paskirto gynėjo gynimo bei jo kompetencijos, taip pat pats savo iniciatyva gynėjo neatsisakė, nors jam tokia teisė buvo išaiškinta. Nurodytas aplinkybes dėl paskirto gynėjo iškėlė tik apeliaciniame skunde.
12. Nėra pagrindo sutikti ir su tais nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai. Teisėjų kolegija šiuos skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. Nuteistasis N. M. apeliaciniame skunde nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kurie patvirtintų jo apeliacinio skundo teiginius dėl nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atlikto ikiteisminio tyrimo. Be to, tiek nuteistasis N. M., tiek jo gynėjas advokatas R. B. susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga nurodė, kad susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir tyrimo papildyti nepageidauja (t. 8, b.l. 142).
13. Taip pat teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį grindė neišanalizavęs byloje surinktų įrodymų visumos, remdamasis prielaidomis. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl N. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų. Apygardos teismas byloje surinktus įrodymus vertino laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių. Teismas padarė motyvuotas ir pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės, su kuriomis teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Skundžiamas nuosprendis atitinka jam keliamus BPK reikalavimus, taip pat nenustatyta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurie būtų paveikę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, taip pat lėmę nuteistojo teisės į tinkamą teismo procesą, gynybą ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimus.
Dėl BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo N. M.
14. Iš nuteistojo N. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo dėl jo nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jo kaltumo padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) bei BK 260 straipsnio 3 dalyje. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. M. teigia, kad jo kaltė yra grindžiama vien tik A. S. ir D. L. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Be to, vertinant minėtų asmenų parodymus, nebuvo atsižvelgta į jų procesinį statusą baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija baudžiamąją bylą nagrinėja šio apeliacinio skundo ribose, o tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
15. N. M. viso proceso metu savo kaltę dėl BK 260 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų nusikalstamų veikų padarymo neigė (t. 7, b.l. 53-55, 60-62, t. 9, b.l. 98-100). Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tokius nuteistojo parodymus, pagrįstai įvertino kritiškai, kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie paneigti byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtais įrodymais.
15.2. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 12 d. atlikus D. L. asmens kratą pas jį buvo rastas ir paimtas permatomas maišelis, kuriame buvo penki maišeliai su baltos spalvos milteliais (t. 6, b.l. 37-41). 2016 m. vasario 12 d. atlikus A. S. asmens kratą pas jį buvo rastas ir paimtas permatomas maišelis su žalsvos spalvos augaline medžiaga (t. 6, b.l. 88-92). Apžiūros protokoluose nurodyta, kad 2016 m. vasario 12 d. apžiūrėjus automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo D. L. ir A. S., jo salone buvo rasta ir paimta dėžutė su užrašu „Orbit“ su viduje esančiais 89 polietileniniais, užspaudžiamais maišeliais, baltos spalvos plastikinė dėžutė su 2 polietileniniais maišeliais su milteliais, rakto metalinis antgalis, kuriame rastas vienas polietileninis maišelis su baltos spalvos milteliais (t. 1, b. l. 121-130, 131-133). Specialisto išvadoje Nr. 140-(931)-IS1-1570 konstatuota, kad baltos spalvos miltelių iš penkių plastikinių maišelių, rastų ir paimtų 2016 m. vasario 12 d. (specialisto išvadoje nurodyta 2012 m., tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad visi ikiteisminio tyrimo veiksmai šioje baudžiamojoje byloje buvo atlikti 2016 m., todėl tai specialisto išvadoje pripažįstama rašymo apsirikimo klaida) atliekant D. L. asmens kratą, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio masė yra 0,595 g. Rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, rasta ir paimta atliekant A. S. asmens kratą, yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios masė yra 3,656 g. Rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga, 2016 m. vasario 12 d. rasta ir paimta atliekant kratą bute, (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurios masė yra 28,027 g. Baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, 2016 m. vasario 12 d. rastų ir paimtų atliekant automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūrą, sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio masė yra 2,090 g. Baltos spalvos miltelių iš plastikinio paketėlio iš metalinio rakto antgalio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio masė yra 0,106 g. Baltos spalvos miltelių iš dviejų plastikinių maišelių iš plastikinio buteliuko sudėtyje yra psichotropinės medžiagos - metamfetamino, kurio masė yra 2,587 g (t. 1, b. l. 183-188).
15.3. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti D. L. ir A. S. parodė, kad jie kratų metu pas juos surastas narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo iš N. M.. N. M. didesnius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius laikydavo (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate, o mažesnius kiekius laikydavo namuose - balkone, (duomenys neskelbtini) (t. 6, b.l. 47-48, 49-51, 54-55, 78-79, 99-100, 113-115, 118-119, 140-141). Tyrėja E. T. patvirtino, kad ji atliko D. L. ir A. S. pirmąsias apklausas ikiteisminio tyrimo metu ir nenustatė, kad minėtų asmenų elgesys apklausų metu buvo neįprastas, neadekvatus, kas leistų manyti apie jų prastą savijautą, apsvaigimą nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų ir būtų pagrindas nutraukti apklausas (t. 10, b.l. 20-21). Iš esmės tokias pačias aplinkybes, kartu patvirtindami savo duotų parodymų teisingumą ikiteisminio tyrimo metu, D. L. ir A. S. parodė ir apklausiami pirmosios instancijos teisme bei teigdami, kad pas juos rastas narkotines medžiagas jie įsigijo iš N. M. (t. 9, b.l. 93-95). Taigi, minėtų asmenų parodymai dėl pas juos rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo iš N. M. iš esmės buvo nuoseklūs ir nesikeitė viso proceso metu, tik pirmosios instancijos teisme po nuteistojo N. M. apklausos, A. S. iš esmės pakeitė ankstesnius savo parodymus teigdamas, kad narkotines ir psichotropines medžiagas jis įsigijo ne iš N. M., o iš V. K.. A. S. nurodė, kad pirmiau davė kitokius parodymus, siekdamas apsaugoti savo draugą V. K. (t. 9, b.l. 100). Teisėjų kolegija tokius A. S. pirmosios instancijos teisme duotus parodymus dėl narkotinių medžiagų įsigijimo iš V. K., atmeta kaip nepagrįstus ir neatitinkančius tikrovės, kadangi juos paneigia byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, kurie pripažįstami įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, visuma bei remiasi ikiteisminio tyrimo metu bei pirminiais pirmosios instancijos teisme A. S. duotais parodymais apie tai, kad draudžiamas medžiagas įsigijo iš N. M..
15.4. Tai, kad D. L. ir A. S. nagrinėjamoje byloje taip pat buvo pareikšti įtarimai dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, neduoda pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu dėl draudžiamų medžiagų įsigijimo iš N. M.. D. L. ir A. S., kuriems nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat buvo pareikšti kaltinimai dėl disponavimo draudžiamomis medžiagomis, dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, visi proceso dalyviai galėjo užduoti jiems klausimus ir ginčyti jų parodymus. Pirmosios instancijos teismas atliko D. L. ir A. S. duotų parodymų vertinimą (priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde) kitų byloje surinktų ir patikrintų įrodymų kontekste ir iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, jog nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nustatant faktines nusikaltimo aplinkybes, D. L. ir A. S. duodami tokius parodymus, būtų turėję pagrindą apkalbėti N. M.. Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija. Be to, iš karto po sulaikymo, nors ir buvo apklausti skirtingu metu, tačiau D. L. ir A. S. parodymai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų įsigijimo iš N. M. ir jų laikymo aplinkybių iš esmės buvo tarpusavyje nesiskyrė. Todėl nėra pagrindo jais netikėti.
15.5. Tiek D. L., tiek A. S. atpažino N. M. kaip asmenį iš kurio pirko tiriamo įvykio metu pas juos rastas narkotines ir psichotropines medžiagas (t. 6, b.l. 56-60, 120-124). Taip pat D. L. ir A. S. parodymų patikrinimo vietoje metu, parodė ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kur N. M. laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, kur jie ne kartą iš N. M. pirko narkotines ir psichotropines medžiagas (t. 6, b.l. 70-73, 126-131). Ūkinio pastato, esančio dviejų aukštų namo Nr. 18, kieme, (duomenys neskelbtini) dešiniame kampe, prie sienos rastas ir paimtas paketas su milteliais ir du paketai su kieta medžiaga (t. 1, b. l. 76-82). Specialisto išvadoje Nr. 140-(930)-IS1-1518 konstatuota, kad atliekant ūkinio pastato, esančio prie dviejų aukštų namo, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą rasta rudos spalvos augalinės medžiagos plytelė yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 98,525 g. Rastas rudos spalvos augalinės medžiagos plytelės fragmentas su įspaudu „BING“ yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 91,363 g. Rastos gelsvos spalvos medžiagos iš 4 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios bendroji masė yra 47,600 g (t. 1, b. l. 86-88). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad N. M. aiškinimai, jog ūkiniame pastate, esančiame, (duomenys neskelbtini) dviejų aukštų namo kieme, jo leidimu savo daiktus laikė D. L. ir A. S., gal ir V. K., tačiau jis nežinojo, kad ten bus laikomos draudžiamos medžiagos yra nepagrįsti, nes paties nuteistojo N. M. parodymai skirtinguose bylos etapuose prieštaravo tiek jo paties duotiems parodymams, tiek kitų asmenų parodymams, tiek ir kitiems bylos įrodymams (t. 7, b.l. 53-55, 60-62, t. 9, b.l. 98-100). Be to, tokius, jo teiginius paneigia iš esmės nuoseklūs ir neprieštaringi D. L. ir A. S. parodymai, kuriuose jie nurodė, kad į minėtą pastatą ne kartą vyko su N. M. paimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir kad būtent N. M. jas ten laikė.
15.6. D. L. ir A. S. parodymus apie tai, kad N. M. dalį draudžiamų medžiagų laikydavo savo namuose (duomenys neskelbtini) ir kad ten buvo pasveriamos draudžiamos medžiagos mažesnėmis dozėmis patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje pateikti ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai. 2016 m. vasario 12 d. atlikus kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena N. M., rastos elektroninės svarstyklės „Pocet Scale“, dvi metalinės dėžutės su „Playboy“ logotipu, plastikinė dėžutė su viduje esančiais 157 vnt. polietileniniais užspaudžiamais maišeliais, rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga (t. 1, b. l. 148-161, t. 2, b. l. 117-119, 130). 2016 m. vasario 12 d. atlikus kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno N. M., rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės (t. 1, b. l. 170-172). Baudžiamojoje byloje pateikta specialisto išvada Nr. 140-(931)-IS1-1570 patvirtino, kad atliekant kratą pas N. M. bute, (duomenys neskelbtini), ant rastų ir paimtų elektroninių svarstyklių paviršių rasti psichotropinės medžiagos - metamfetamino, narkotinės medžiagos - kokaino ir narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai. Atliekant kratą pas N. M. bute, (duomenys neskelbtini), ant rastų ir paimtų elektroninių svarstyklių, paviršių rasti psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai. Ant juodos spalvos metalinės dėžutės vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakai. Ant rožinės spalvos metalinės dėžutės vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos - metamfetamino ir narkotinių medžiagų - kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai. Ant plastikinio maišelio su baltos spalvos miltelių likučiais vidinių paviršių rasti psichotropinės medžiagos - metamfetamino pėdsakai. Rasta rudos spalvos supresuota augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapių derva, kurios masė yra 28,027 g (t. 1, b. l. 183-188).
15.7. Taigi, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad N. M. labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų laikė tiek savo slėptuvėje ūkiniame pastate esančiame (duomenys neskelbtini) (52,978 g psichotropinės medžiagos -metamfetamino ir 189,888 g narkotinės medžiagos – kanapių dervis), tiek savo gyvenamojoje vietoje bute, (duomenys neskelbtini) (31,683 g – narkotinės medžiagos – kanapių dervos), turėdamas tikslą jas platinti bei dalį šių draudžiamų medžiagų pardavė D. L. ir A. S.. Tiek N. M. slėptuvėje ūkiniame pastate, tiek jo gyvenamojoje vietoje surastų draudžiamų medžiagų kiekis iš kurio galima padaryti didelį skaičių dozių, rodo, kad draudžiamos medžiagos buvo skirtos ne asmeniniam vartojimui, kaip teigė N. M., o realizavimui. Tą patvirtina ir N. M. draudžiamų medžiagų pardavimo D. L. ir A. S. faktas. Išvadą, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo skirtos ne asmeniniam vartojimui, o pardavimui, patvirtina ir tai, kad nuteistojo N. M. gyvenamosiose vietose kratų metu buvo rastos ir priemonės narkotinių medžiagų dozėms daryti, tai yra buvo rastos svarstyklės ant kurių buvo rasti draudžiamų medžiagų pėdsakai ir didelis skaičius polietileninių maišelių, kurie naudojami narkotinių medžiagų dozavimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad nuteistasis N. M. pats vartoja narkotikus ir sulaikymo metu buvo nuo jų apsvaigęs (t. 7, b.l. 147), nepaneigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisme ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka įvertintais įrodymais pagrįstą išvadą, kad N. M. neteisėtai laikė labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas platinti, taip pat dalį jų pardavė D. L. ir A. S.. Apygardos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.
15.8. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad N. M. inkriminuotoje veikoje yra visi BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai N. M. pripažino kaltu padarius tris atskiras nusikalstamas veikas: 2 nustatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje ir vieną BK 260 straipsnio 3 dalyje.
16. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas ar įgijimas ir tolesnis tų pačių narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas paprastai nesudaro nusikalstamų veikų daugeto ir padarytos veikos kvalifikuojamos kaip viena nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-442/2011).
16.1. Nagrinėjamoje byloje būtent ir susiklostė tokia teisinė situacija. Iš pirmiau aptartų įrodymų nustatyta, kad N. M. kratų metu surastas narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą platinti, laikydavo ūkiniame pastate esančiame (duomenys neskelbtini) namo kieme iš kur, mažesnius kiekius draudžiamų medžiagų turėdamas tikslą parduoti gabendavo į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) ir šių į butą atgabentų draudžiamų medžiagų dalį pardavė D. L. ir A. S.. Taigi, iš pirmiau aptartų aplinkybių nustatyta, kad trys N. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo vykdomos vieninga tyčia, nukreipta disponuoti turint tikslą platinti įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Visos trys N. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos iš esmės buvo padarytos tuo pačiu metu, analogišku būdu, taip pat ir draudžiamos medžiagos rastos tuo pačiu metu, tik skirtingose vietose, D. L. ir A. S. pardavė dalį tų pačių jo žinioje buvusių draudžiamų medžiagų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teisme prokuroras sakydamas savo baigiamąją kalbą taip pat prašė N. M. veiksmus kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką (t. 10, b.l. 89). Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas N. M. veiksmus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų gabenimu ir laikymu bute (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei dalies jų pardavimu D. L. ir A. S. kvalifikuodamas kaip atskirus nusikaltimus netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo susiformavusios kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-P-267/2011, 2K-7-48/2012 ir kt.) ir pripažįsta, kad N. M. padarė BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas pasireiškė tuo, kad nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius ir dalis, pagal kuriuos tai reikėjo daryti (BPK 369 straipsnio 2 dalis).
16.2. Nustačius, kad N. M. veiksmuose yra visi BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymiai (disponavo labai dideliu kiekiu draudžiamų medžiagų turėdamas tikslą platinti), teisėjų kolegija konstatuoja, kad N. M. įvykdė nusikaltimą nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, o būtent N. M. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2016 m. vasario 11 d., į savo gyvenamąją vietą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą platinti, neteisėtai atgabeno didelį kiekį – 31,683 g narkotinės medžiagos - kanapių dervos, po to 2016 m. vasario 11 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), dalį šios narkotinės medžiagos - 3,656 g už 20 Eur, neteisėtai pardavė A. S., o likusį didelį kiekį - 28,027 g. narkotinės medžiagos - kanapių dervos, turėdamas tikslą ją platinti, toliau neteisėtai laikė nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. vasario 12 d., 16.10 val., kai kratos metu neteisėtai laikomas didelis kiekis narkotinių medžiagų buvo surastas ir paimtas; tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tai yra nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko iki 2016 m. vasario 12 d., turėdamas tikslą platinti, ūkiniame pastate, esančiame greta dviejų aukštų namo (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė didelį kiekį – 52,978 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, dalį šios psichotropinės medžiagos - 5,378 g metamfetamino 2016 m. vasario 12 d. neteisėtai atgabeno į savo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2016 m. vasario 12 d. dalį šios psichotropinės medžiagos - 0,595 g metamfetamino neteisėtai pardavė D. L. ir 2016 m. vasario 12 d. dalį šios psichotropinės medžiagos – 4,783 g. metamfetamino, neteisėtai pardavė A. S., tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir turėdamas tikslą platinti, psichotropines medžiagas, likusią dalį, didelį kiekį - 47,600 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir labai didelį kiekį - 189,888 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos toliau neteisėtai laikė ūkiniame pastate, esančiame greta dviejų aukštų namo (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. vasario 12 d., 15.10 val., kai neteisėtai laikoma psichotropinė medžiaga buvo surasta ir paimta.
16.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju taip kvalifikuojant N. M. nusikalstamą veiką nebus pasunkinta jo teisinė padėtis, priešingai iš esmės ji bus palengvinta, nes jis pripažįstamas kaltu ne dėl trijų nusikalstamų veikų (BK 260 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir 260 straipsnio 3 dalyje), bet dėl vienos tęstinės nusikalstamos veikos, nustatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo.
Dėl N. M. paskirtos bausmės
17. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad N. M. parenkant bausmės rūšį bei nustatant jos dydį dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo būtų neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.
17.1. Baudžiamasis įstatymas už nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą nustato tik su laisvės atėmimu susisijusią bausmę, tai yra laisvės atėmimą nuo 10 iki 15 metų. Apygardos teismas N. M. už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrė dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
17.2. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgė į N. M. padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas), į jo asmenybę apibūdinančius bylos duomenis (anksčiau teistas (t. 2, b.l. 54-55), nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui), į nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisėjų kolegijos manymu, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, apygardos teismo skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam N. M. paskirta sankcijoje nustatyta minimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, nėra aiškiai per griežta. Tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą nagrinėjamoje byloje N. M. nėra teisinio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl N. M. už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos keisti.
17.3. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu N. M. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 260 straipsnio 3 dalį kaip atskiri nusikaltimai, perkvalifikuojamos pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika, pakeičiama ir skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo taikant BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 2 punkto nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, N. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, apėmimo būdu subendrinama su pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, paskirtomis bausmėmis.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendį pakeisti:
N. M. nusikalstamas veikas kvalifikuotas kaip atskiri nusikalstimai, nustatyti BK 260 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir BK 260 straipsnio 3 dalyje kvalifikuoti kaip vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje ir N. M. už jo padarymą paskirti dešimties metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu N. M. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis paskirtomis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį bei 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti galutinę subendrintą dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Kitą Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo R. M. (dabartinė pavardė M.) apeliacinį skundą atmesti.