Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo L. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 8 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) L. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių, už tai, kad jis 2025 m. gegužės 5 d., 7.55 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punktą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl L. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės švelninimo

6. ANK 424 straipsnio 5 dalies sankcija numato baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio eurų, o to paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju L. B. buvo kaltintas ir nubaustas už tai, kad jis 2025 m. gegužės 5 d., 7.55 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pakartotinai vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Teisė vairuoti transporto priemonę iš L. B. buvo atimta 18 mėnesių. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

7. Kadangi apeliaciniame skunde nėra ginčijamas Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, taip pat neginčijama L. B. kaltė, padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl L. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės pagrįstumo bei galimybės ją, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sušvelninti / jos neskirti. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Institucijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarimą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą L. B. Švelnesnės administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju neleistų pasiekti administracinei nuobaudai keliamų tikslų. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė (ANK 34 straipsnio 3 dalis).

9. L. B. padarė itin šiurkštų administracinį nusižengimą, t. y. ne tik vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės, kai jam ji jau buvo atimta, bet tą darė pakartotinai. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad iki aptariamo nusižengimo padarymo L. B. jau buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o tai rodo, kad padarytas nusižengimas nebuvo atsitiktinis įvykis jo gyvenime, be to, praeityje taikytos nuobaudos jo neveikia. Nepriklausomai nuo nagrinėjamų veiksmų atlikimo priežasties, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai vertino L. B. atliktus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys, kad L. B. nagrinėjamu atveju nubaustas už pakartotinį Kelių eismo taisyklių pažeidimą, padarytą galiojančių administracinių poveikio priemonių vykdymo laikotarpiu. Tai rodo L. B. lengvabūdišką ir nerūpestingą elgesį, nihilistinį požiūrį į įstatymus ir visuomenėje priimtas bendras gyvenimo taisykles. Taigi aptartos aplinkybės neleidžia L. B. charakterizuoti kaip drausmingo eismo dalyvio, atitinkamai jo padarytas administracinis nusižengimas negali būti vertinamas kaip atsitiktinis. L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad L. B. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl jo gailisi, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, buvo įvertinta individualizuojant jam skiriamą nuobaudą, t. y., skiriant straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą, bei nustatant straipsnio sankcijoje numatytą minimalų specialiosios teisės atėmimo terminą. Nors L. B. padarytu nusižengimu nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai, tačiau, jeigu jo pažeidimas nebūtų buvęs užfiksuotas ir jis nebūtų buvęs sustabdytas policijos pareigūnų, tikėtina tokiu būdu ir ateityje būtų vairavęs transporto priemones, neturėdamas teisės, nes tokią išvadą pagrindžia ir ankstesnis lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys. Todėl vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingo ir jo nepateisina.

10. Išskirtine negali būti laikoma aplinkybė, jog L. B. teisė vairuoti yra reikalinga tam, kad galėtų nuvykti į darbą ir vykdyti darbines funkcijas, o ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones neturėjimas esmingai pablogintų jo ir jo (duomenys neskelbtini) gyvenimo kokybę. Šią aplinkybę, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Natūralu, jog, patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jam pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, taip pat ir susijusius su rūpinimusi kitais asmenimis, tačiau šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, akivaizdžiai egzistavo ir L. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neteisėto elgesio jo nesustabdė. Neabejotina, kad, būdamas socialiai ir finansiškai atsakingas už save ir savo (duomenys neskelbtini) narius, jis privalėjo būti itin atsargus, įvertinti savo atliekamus neteisėtus veiksmus ir dėl to galinčias kilti nepageidaujamas pasekmes. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų / administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-9/2015, 2AT-88/2016, 2AT-8/2019).

11. Nagrinėjamu atveju L. B. nurodomos aplinkybės (duomenys neskelbtini) jau egzistavo nusižengimo padarymo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negalėjo nesuprasti, jog, netekęs teisės vairuoti transporto priemones, jis neišvengiamai patirs su tuo susijusių nepatogumų. Akivaizdu, jog tai suponavo dar didesnį rūpestingumo ir atidumo poreikį bei jo pareigą itin kruopščiai laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog aktualioje teismų praktikoje, net ir tais atvejais, kai teisė vairuoti transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su asmens darbine veikla, ši aplinkybė nevertinama kaip išskirtinė. Teismų praktikoje pažymima, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Atsižvelgiant į tai, vien L. B. paskirtos administracinio poveikio priemonės sukeliami nepatogumai nėra pakankamas pagrindas trumpinti jam paskirto teisės vairuoti atėmimo terminą ar šios administracinio poveikio priemonės apskritai neskirti. Papildomai pažymėtina, kad, analizuojant galimybes pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, svarbus yra ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, kaip (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vertinimas, tačiau ir praeityje jo padarytų administracinių nusižengimų bei už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumo įvertinimas.

12. Labai svarbu įvertinti aplinkybę, kad savo padarytus administracinius nusižengimus L. B. vis bando teisinti susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Vienu atveju nurodo, kad turėjo vykti į (duomenys neskelbtini) objektą dėl galimo dujų nuotėkio, kitu atveju pažymi, jog turėjo vežti (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju teismo užduotis nėra įvertinti L. B. emocijų ar pergyvenimo iš žmogiškosios pusės, t. y. neneigiama, jog susiklosčiusios situacijos galėjo turėti įtakos L. B. elgesiui, kilusiam nerimui, siekiui išspręsti viską kuo greičiau pačiam, tačiau gyvenime tokių situacijų dar gali kilti ne kartą, o paskirtų administracinio poveikio priemonių asmenys privalo laikytis be išlygų ir ne tik tuomet, kada tai jiems yra patogu ar nesudėtinga savo elgesį derinti su įstatymo reikalavimais. Apygardos teismas supranta L. B. argumentą, kad transporto priemonę jis vairavo, nors neturėjo tam teisės, siekdamas kuo greičiau atvykti į įvykio vietą (dujų nuotėkio atveju) ir norėdamas pasirūpinti (duomenys neskelbtini) nario (duomenys neskelbtini), pastarajai (duomenys neskelbtini), tačiau, priėmęs sprendimą tokiu būdu teikti pagalbą, L. B. turėjo įvertinti, kokios gali kilti pasekmės, ir prisiimti atsakomybę dėl savo veiksmų. Tuo labiau, jei kažkas jį informavo apie dujų nuotėkį, vadinasi buvo kam ir pasirūpinti tuo, kad būtų iškviestos atitinkamos tarnybos ir asmenys, galintys operatyviai spręsti problemą. Norėdamas padėti (duomenys neskelbtini), L. B. galėjo iškviesti (duomenys neskelbtini) pagalbą arba taksi (kitą pavėžėją), kurie ją taip pat būtų nugabenę į (duomenys neskelbtini). Apibendrinant galima daryti išvadą, jog būtinojo reikalingumo situacija nei vienu, nei kitu atveju nebuvo kilusi, kadangi L. B. turėjo galimybę elgtis su įstatymu suderinamu būdu ir laikytis jam paskirtos administracinio poveikio priemonės, tačiau pasielgė priešingai. Transporto priemonės vairavimas nė vienoje iš situacijų nebuvo vienintelis įmanomas elgesio variantas.

13. Apygardos teismas pažymi, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje labai išsamiai argumentuota, kodėl nagrinėjamu atveju negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir neskiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apskritai. Tvirtinimas, kad priemonė neadekvati, yra visiškai nepagrįstas ir neatitinka įstatymų leidėjo valios. Atkreiptinas dėmesys, jog L. B. savo apeliaciniame skunde iš esmės nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios atskleistų jo asmenybės ar padaryto administracinio nusižengimo mažesnį pavojingumą, o visi jo skundo argumentai iš esmės buvo orientuoti į tai, kaip, paskyrus, jo vertinimu, itin griežtą administracinio poveikio priemonę, nukentės jis pats, jo darbinė veikla ir jo (duomenys neskelbtini) gyvenimas. Kaip jau minėta prieš tai, skiriant administracinio poveikio priemonę, savaime suprantama, kad kyla neigiami, kartais ir itin varžantys padariniai, tačiau tokių padarinių kilimo galimybę ir jų poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi apsvarstyti, prieš nuspręsdamas elgtis teisei priešingu būdu. Būtina įvertinti ir tai, jog teisę vairuoti transporto priemones L. B. prarado po to, kai buvo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę neblaivus, t. y. po vieno iš pačių šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymo. Akivaizdu, jog L. B. ir toliau nepasimoko iš savo teisei priešingo elgesio ir nesilaiko jam paskirtų įpareigojimų, kaltindamas dėl to aplinką ir susiklostančias sudėtingas situacijas. Šie duomenys atskleidžia, kad L. B. dėl savo neteisėto elgesio nėra pasidaręs tinkamų išvadų, jo nevertina kritiškai ir neįžvelgia (neprisiima) asmeninės atsakomybės. Darytina išvada, jog reikalingas netrumpas laiko tarpas ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens maksimalios pastangos, kad jo elgesys atitiktų įstatymo reikalavimus, nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei kitiems eismo dalyviams, ir galiausiai L. B. savo veiksmus pradėtų vertinti kritiškai, iš tiesų stengdamasis paisyti jam paskirtų draudimų.

14. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir L. B. už jo padarytą nusižengimą skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę ar jos apskritai neskirti. Institucijos 2025 m. gegužės 28 d. nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė ir nustatytas jos terminas yra proporcingi L. B. padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, nėra per griežta ir padės užtikrinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytus prevencinius tikslus. Apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis), todėl priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo L. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.