- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 1A-121-462/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31212-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- A. J.
- Advokatai
- Aivaras Surblys
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-01-25 nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir jam skirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-07-01 iki 2018-07-01 (viena para) ir paskirta galutinė bausmė – 98 MGL (4 900 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejus metus, terminą skaičiuojant nuo 2018-07-02. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. J. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. jis 2018-07-01, apie 02.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savo automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilių etilo alkoholio.
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas A. Surblys nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-01-25 nuosprendžiu, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. J. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo neprivalo įrodinėti, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė reikalavimų, kad nuosprendyje turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų išsami analizė, atskleidžiant jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, nuosprendyje neturi būti nepašalintų ir neaptartų prieštaravimų, nuosprendis gali būti pagrįstas tik įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje, teismo išvados turi atitikti aplinkybes, nustatytas teisiamajame posėdyje, nuosprendis turi būti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis ir visos abejonės, jeigu jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, nes byloje surinktus duomenis vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnyje numatytų reikalavimų, nepateikė argumentų, kodėl vienais įrodymais remiasi ir kodėl kiti įrodymai neturi reikšmės. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. J. pagal pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino ir parodė, kad automobilio būdamas neblaivus nevairavo. Paaiškino, jog 2018-06-30 iš Klaipėdos atvažiavo į SB „(duomenys neskelbtini)“, ten pas draugą M. J. nusiplovė naujai įsigytą automobilį. Alkoholio tuo metu nevartojo. Grįždamas namo vakare prie (duomenys neskelbtini) pamatė ten tuo metu gyvenančią pažįstamą R. M., kuri pasiūlė išgerti alkoholio. Sėdėdami automobilyje prie namo vartojo alkoholinius gėrimus ir niekur nevažiavo. Naktį prie jų privažiavo policijos automobilis ir pareigūnai pradėjo klausinėti, kas vairavo automobilį, nors net variklis nebuvo užvestas, tik buvo įjungtos automobilio šviesos, kad R. M. galėtų atrakinti vartelius. Liudytoja R. M. patvirtino A. J. parodymus, nurodydama, kad butelius nuo alkoholinių gėrimų išmetė į kieme esantį konteinerį. Liudytoja R. M. buvo apklausta tą pačią dieną, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai neapžiūrėjo kieme esančio konteinerio, kad būtų patvirtinti ar paneigti R. M. parodymai apie butelių nuo alkoholinių gėrimų išmetimą į konteinerį aplinkybes, nors tam buvo visos galimybės. Svarbu yra ir tai, kad gynyba bylos nagrinėjimo metu prašė iškvieti ir apklausti liudytoju M. J., pas kurį plovėsi automobilį A. J.. Šis asmuo būtų patvirtinęs ar paneigęs A. J. parodymus dėl alkoholio vartojimo. Tačiau šį gynybos prašymą teismas atmetė.
2.2. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnas A. N. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas, apklaustas prokuroro prašymu teisme, praėjus gan ilgam laiko tarpui po įvykio, tačiau jo parodymai, apelianto gynėjo nuomone, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl turėjo būti vertinami kritiškai. Byloje esančiame 2018-07-01 minėto pareigūno rašytame tarnybiniame pranešime neužsimenama apie tai, kad jis būtų tikrinęs variklio temperatūrą, paliesdamas automobilio variklio dangtį, nors teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis buvo šiltas. Byloje taip pat yra minėto pareigūno 2018-07-01 surašytas automobilio apžiūros protokolas, kuriame, apžiūrėjus automobilį, be kitų duomenų, nurodoma automobilio rida, tačiau nenurodoma, kokia buvo variklio temperatūra, kuri aiškiai matėsi automobilio prietaisų skydelyje. Kyla klausimas, kodėl vietoj to, kad užfiksuotų, kokia automobilio temperatūra objektyviai rodoma prietaisų skydelyje, policijos pareigūnas tik paliečia automobilio dangtį. Pareigūnė A. J., 2018-07-04 apklausta kaip liudytoja, parodė, jog nebuvo nustatinėjama, kokia buvo automobilio temperatūra.
2.3. Byloje yra vaizdo įrašai, daryti minėtų pareigūnų tarnybiniame automobilyje esančiu vaizdo registratoriumi, šie objektyvūs įrodymai parodo, kad iš pareigūnų automobilio objektyviai buvo matoma tik judanti šviesa ir objektas, tai net neleidžia nustatyti, ar šios šviesos ir objektas yra lengvojo automobilio ar kitos transporto priemonės. Kaip matyti iš registratoriaus laiko, pareigūnai iki A. J. automobilio privažiavo iš esmės per vieną minutę, o tai rodo, kad atstumas nuo pareigūnų tarnybinio automobilio iki A. J. pastatyto automobilio buvo apie 900 metrų. Minėti įrašai taip pat paneigia liudytojo A. N. duotus parodymus teisme, kad privažiavus prie automobilio, A. J. buvo beišlipąs iš automobilio, o tuo tarpu objektyviai yra užfiksuota, kad privažiavus pareigūnams, A. J. stovėjo prie automobilio priekio kairės jo pusės.
Šalies argumentai
2.4. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nurodo, jog iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau tai neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi iš šio apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ne įvykio vieta, o automobilis OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad būtent šis automobilis yra apžiūros objektas. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu gynyba pateikė teismui įvykio vietos nuotrauką ir šios vietovės žemėlapio gatvių schemą (http://www.maps.lt/map/print.aspxPlangMt) su prašymu pavesti prokurorui atlikti įvykio vietos apžiūrą, kadangi iš nuotraukos ir pateiktos žemėlapio gatvės schemos aiškiai matyti, jog į (duomenys neskelbtini) gatvę iš pietinės pusės įvažiuojama iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir sankryžoje galima pasukti į kairę, tai yra į (duomenys neskelbtini) gatvę. Ši sankryža yra apie 70–90 metrų nuo (duomenys neskelbtini), kur policijos pareigūnai rado stovintį A. J. automobilį ir prie jo stovinčius A. J. ir liudytoją R. M.. Be to, atlikus įvykio vietos apžiūrą, būtų nustatyta, iš kokio atstumo pareigūnai matė judančias šviesas ir objektą. Šie duomenys paneigtų liudytojo A. N. parodymus, kad daugiau jokių nusukimų (kelių ar įvažiavimų į kiemus) į kairę (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo. Taip pat šie duomenys patvirtintų tai, jog pareigūnai galėjo matyti kito automobilio (objekto), kuris nusuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, šviesas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į byloje esantį ROIK 0118000341650 pranešimą, kuriame nurodoma, kad „Sustabdytas automob. OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo neblaivus asmuo 2.12 ir su juo buvo keleivis, taip pat neblaivus 2.30 prom “. Pažymima, jog šis pranešimas neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi minėtas automobilis nebuvo sustabdytas, ir tai patvirtino abu pareigūnai bei byloje esanti vaizdo medžiaga.
2.5. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad A. J. parodymais tikėti nėra jokio pagrindo ir jie vertintini kaip neteisingi, siekiant tokiu būdu išvengti atsakomybės, tačiau gynyba pažymi, jog įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) parodymai, nepaisant jų specifiškumo (suinteresuotumas bylos baigtimi; nevaržomas priesaikos dėl atsakomybės už melagingus parodymus davimas; teisės turėjimas laisvai rinktis gynybos būdą ir pan.), pagal BPK 20 straipsnį, taip pat yra savarankiškas įrodymų šaltinis, todėl norint tokius parodymus patvirtinti ar paneigti būtina nurodyti, kokie kiti savarankiški ir patikimi įrodymai patvirtina arba paneigia nuteistojo nurodytas aplinkybes. Tačiau tokių įrodymų pirmosios instancijos teismas nenurodė, o remiantis skundžiamo nuosprendžio turiniu, matyti, kad pirmosios instancijos teismas A. J. parodymų neteisingumą ir prieštaringumą grindė iš esmės tik liudytojo policijos pareigūno A. N. parodymais, kurie yra neaiškūs, nenuoseklūs ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.
2.6. Nagrinėjamoje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių, t. y. pačios veikos, jog A. J. neblaivus vairavo transporto priemonę, taip pat subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio – kaltės. Nenustačius bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio, asmuo yra išteisinamas dėl to, kad tokia veika nepadaryta.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, paisydama apeliacinio skundo ribų, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme, patikrinusi pirmosios instancijos teismo priimto neįsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, įrodymai yra teisingai įvertinti. Nagrinėjamu atveju neabejotinai įrodyta A. J. kaltė padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog 2018-07-01, apie 02.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, A. J. vairavo savo automobilį „Opel Vectra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilių etilo alkoholio, t. y. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
6. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, jog proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016, 2K-41-648/2019 ir kt.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, o A. J. pripažino kaltu už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą ir nuteisė, remdamasis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma: nuteistojo A. J., liudytojų R. M., A. N., A. J. parodymais, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, daiktų apžiūros protokolais, kitais bylos įrodymais. Apkaltinamajame nuosprendyje visi byloje surinkti įrodymai įvertinti tiek atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susiejant į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Šios instancijos teismo baigiamajame akte, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo A. J. kaltę, taip pat aptarta šio nuteistojo gynybos versija, kad jis su R. M. ilgai vartojo alkoholį automobilyje, ji motyvuotai atmesta.
7. Nors A. J. vairavimo faktą neigia, nurodydamas, jog su R. M. alkoholį vartojo automobilyje, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), tačiau tokia nuteistojo versija, kaip minėta, yra paneigta baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei vaizdo medžiaga, paties nuteistojo bei R. M. prieštaringais parodymais, taip pat liudytojų parodymais.
8. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl automobilio vairavimo fakto tamsiuoju paros metu, t. y. apie 02.25 val. Tuo atveju, jeigu, kaip teigiama apeliaciniame skunde, būtų važiavęs kitas automobilis, atsižvelgiant į tai, kad buvo tamsus paros metas, automobilio su įjungtais šviesos signalais neįmanoma nepastebėti. Todėl apeliaciniame skunde keliama versija apie neva kitą važiavusį tuo metu automobilį atmestina kaip neįrodyta. Išvadą, jog važiavo ne kažkoks kitas automobilis, tačiau A. J. vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį, patvirtina baudžiamojoje byloje esantis vaizdo įrašas TS_N0763, iš kurio matyti, jog yra užfiksuotas vienintelis su įjungtais šviesos signalais važiuojantis automobilis. Be to, nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybe, jog policijos pareigūnai prie A. J. automobilio privažiavo apytiksliai per vieną minutę laiko. Iš baudžiamojoje byloje esančių vaizdo įrašų Nr. TS_N0763 ir TS_N0764 nustatyta, jog policijos pareigūnai nuo momento, kai tolumoje matomas šviesos šaltinis (automobilis su įjungtais šviesos signalais) staigiu manevru pasuko į kairę, iki momento, kai pareigūnai privažiavo prie A. J. nuosavybė teise priklausančio automobilio, praėjo tik 37 sekundės. Be to, 2018-09-24 teisiamojo posėdžio metu kaip liudytoja apklausiama policijos pareigūnė A. J. parodė, jog „ten buvo vienintelis šitas automobilis“. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek nuteistasis A. J., tiek kartu su juo įvykio metu buvusi R. M. prie jų automobilio privažiavusiems pareigūnams turėjo galimybę nurodyti bei būtų nurodę apie kitą važiavusį automobilį, tačiau tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Be to, kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. N., 2018-07-01 naktį patruliavęs bei privažiavęs prie A. J. nuosavybės teise priklausančio automobilio, priėjęs palietė automobilio variklio dangtį, jis buvo šiltas. Išdėstytos aplinkybės paneigia A. J. versiją, jog automobilio jis nevairavo, tiesiog sėdėjo automobilyje, bei patvirtina faktą, jog A. J. automobilį 2018-07-01, apie 02.25 val., vairavo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pareigūnų A. N. ir A. J. parodymais, minėti asmenys nėra suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi ar A. J. nuteisimu priešingai negu pats A. J. ar kartu su juo buvusi R. M., kurie yra suinteresuoti nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi ir galimybe A. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Be to, kad A. J. versija, jog automobilio jis nevairavo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, patvirtina toliau dėstomi motyvai.
9. Iš baudžiamojoje byloje esančio 2018-07-01 Tarnybinio pranešimo (b. l. 1) nustatyta, jog policijos pareigūnams A. N. ir A. J., pastebėjus (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį automobilį, kuris staigiu manevru pasuko į kairę pusę prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, bei privažiavus prie automobilio, kurio vairavimo faktą nagrinėjamu atveju ginčija apeliantas, prieš sodinant R. M. į tarnybinį automobilį, buvo atliekama dalinė asmens apžiūra, kurios metu moteris pasakė, kad automobilį vairavo A. J., o ne ji. Šiuos R. M. žodžius, kad vairavo būtent A. J., o ne ji, patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti vaizdo medžiaga Nr. 2018_0701_030258_018.
Žemesnės instancijos teismas
10. Apklausiama kaip liudytoja policijos pareigūnė A. J., kartu su policijos pareigūnu 2018-07-01 patruliavusi bei privažiavusi prie automobilio, kurio vairavimą neigia A. J., be kita ko, parodė, jog prieš sodinant R. M. į tarnybinį automobilį, buvo atliekama dalinė asmens apžiūra, kurios metu moteris pasakė, kad automobilį vairavo A. J., o ne ji (2018-07-04 liudytojo apklausos protokolas, b. l. 29–30). Kaip minėta, pareigūnas A. N. nurodė, jog A. J. nuosavybės teise priklausiusio automobilio variklio dangtis buvo šiltas.
11. Be to, pastebėtina ir tai, jog R. M. nurodė, kad namą, prie kurio stovintis rastas A. J. nuosavybės teise priklausantis automobilis, statybų metu ji prižiūri bei jame gyvena (2018-12-20 teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 160–162). R. M. parodė, kad ji buvo savo kieme. A. J. parodė, jog važiuodamas pamatė rūkančią R. M. ir sustojo (2018-09-24 teisiamojo posėdžio protokolas, b. l. 148–150). Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog A. J. priklausančiame automobilyje R. M. sėdėjo su rankine. R. M. parodė „dabar prisimenu, kad kai mane sulaikė policijos pareigūnai, su savimi turėjau rankinę, kurioje buvo piniginė“ (2018-07-19 Liudytojo papildomos paklausos protokolas, b. l. 39). Kad R. M. sulaikymo metu su savimi turėjo rankinę, patvirtina baudžiamojoje byloje esantis 2018-07-01 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas (b. l. 49). Teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiška, kad asmuo į savo namo kiemą išeidamas tiesiog parūkyti, kartu pasiimtų rankinę su visais daiktais. Todėl ir dėl šios priežasties A. J. versija, jog jis neva nevairavo automobilio, atmestina kaip neįrodyta.
12. Be to, apeliaciniame skunde pateikiamos versijos, jog A. J. automobilio nevairavo, prieštaringumą taip pat patvirtina ir tai, jog apeliaciniame skunde nurodoma, kad automobilio šviesos buvo įjungtos tam, kad R. M. galėtų atrakinti vartelius. Baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2018-09-24 teisiamajame posėdyje A. J. jau nurodo, jog automobilio šviesos buvo įjungtos tam, kad R. M. norėjo užrakinti vartelius. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiška nuteistojo versija nei dėl vartelių atrakinimo, nei dėl užrakinimo. Pažymėtina, jog kaip liudytoja apklausiama R. M. parodė, jog į namus buvo nuėjusi net keletą kartų (2018-07-01 Liudytojo apklausos protokolas, b. l. 35–36), todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nelogiška nuteistojo versija, kad varteliai buvo užrakinti ir R. M. juos neva norėjo atrakinti. Be to, jei, kaip teigia nuteistasis, jis ir R. M. sėdėjo automobilyje prie kiemo vartelių, taip pat nelogiška versija, jog R. M. norėjo vartelius užrakinti, tuo labiau, kad, kaip minėta, R. M. nurodė, jog ji keletą kartų ėjo į namus. Be to, nei apie vartelių atrakinimą, nei apie užrakinimą apklausiama kaip liudytoja nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu R. M. neužsiminė. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu apie tai, jog automobilio šviesos buvo įjungtos dėl to, kad R. M. norėjo atrakinti (užrakinti) kiemo vartelius, nė karto neužsiminė ir pats nuteistasis, todėl šios versijos iškėlimas nagrinėjant baudžiamąją bylą teismo posėdyje vertintinas kaip A. J. siekis išvengti už vairavimą neblaiviam jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės.
13. Teisėjų kolegija papildomai pažymi ir aplinkybę, jog 2018-07-01 policijos pareigūnams privažiavus prie A. J. priklausančio automobilio bei automobilį apžiūrėjus, girtavimo pėdsakų automobilyje nebuvo, aplinkybės, kad neva automobilyje vartoto alkoholio tara yra išmesta į konteinerį, policijos pareigūnams taip pat nenurodė nė vienas iš asmenų (A. J., R. M.). O versijos, kad neva automobilyje vartoto alkoholio tara yra išmesta į konteinerį, pateikimas tada, kai jos neįmanoma patikrinti, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pasirinkta gynybos taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
14. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Tačiau baudžiamojo proceso normos nereikalauja, kad kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai ir kad to nepadarius pažeidžiamos kaltinamojo procesinės teisės ir įrodinėjimo tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-483-976/2015, 2K-71-976/2017). Kaip minėta, proceso dalyviui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-7-130-699/2015, 2K-173-976/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, jog A. J., būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 1,91 promilių etilo alkoholio, 2018-07-01, apie 02.25 val., vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (objektyvioji BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pusė), atsižvelgiant į tai, jog BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tyčia (subjektyvioji padarytos nusikalstamos veikos pusė), konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino A. J. kaltu ir nuteisė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados atitinka baudžiamosios bylos medžiagą, procesinis sprendimas yra motyvuotas, jame nėra jokių prieštaravimų, todėl konstatuotina, jog skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019-01-25 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas, o A. J. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. J. gynėjo advokato Aivaro Surblio apeliacinį skundą atmesti.