- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-2395-480/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00196-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- D. P.
- Ieškovas
- ERGO Life Insurance SE
- Kategorijos
- 28.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės D. P. apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-302-327/2012 pagal ieškovės ERGO Life Insurance SE ieškinį atsakovei Dianai Pečiulienei dėl komisinio atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1905,24 Lt komisinio atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2009-04-24 sudarė Pavedimo sutartis Nr. A-FA-544, o 2009-10-12 – naują Pavedimo sutarties Nr. A-FA-544 redakciją (toliau vadinama Sutartimi), kurių pagrindu atsakovė vykdė draudimo tarpininkavimo veiklą, už kurią jai buvo mokamas komisinis atlyginimas. Sutarčių Priedo Nr. 1 „Susitarimas dėl apmokėjimo už gyvybės draudimo, papildomų draudimų ir pensijų kaupimo sutartis tvarkos ir sąlygų“ 1.8.2. punkte buvo numatyta, kad jeigu per pirmus draudimo sutarties galiojimo metus yra nutraukiama pavienė kaupiamojo gyvybės draudimo, studijų, pensinio ar investicinio gyvybės draudimo sutartis, tai dalį sumokėto pagal šią sutartį komisinio atlyginimo atsakovė privalo grąžinti ieškovui. Iš Pavedimo sutarties galiojimo metu atsakovei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių devynios draudimo sutartys buvo nutrauktos per pirmus jų galiojimo metus, todėl atsakovė privalo grąžinti už šias sutartis gautą komisinį atlyginimą. 2010-11-27 Sutartis buvo nutraukta. 2012-01-02 atsakovei buvo išsiųstas pranešimas, nurodant, kad turi grąžinti komisinį atlyginimą iki 2012-01-23, tačiau ji nesutiko. Sudarant sutartį šalys buvo numatę, kad Sutarties Priedo Nr. 1 1.13 punkto nuostatos dėl komisinio atlyginimo grąžinimo galioja nepriklausomai ar pavedimo sutartis galioja ar ne.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 1446,75 Lt komisinio atlyginimo, paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas.
Teismas sprendime nurodė, kad atsakovė, būdama vidutinio išsilavinimo ir pakankamai ilgai dirbusi ieškovės draudimo tarpininke, pati bendravusi su draudėjais ir ruošusi draudimo sutartis, privalėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai. Pasirašydama vėlesnę pavedimo sutartį atsakovė sutiko su sutarties sąlygomis. Atsakovė tiek iki šios sutarties pasirašymo, tiek po to, vykdė savo įsipareigojimus pagal abi sutartis – ieškojo draudėjų, ruošė su jais draudimo sutartis, gaudavo iš ieškovo komisinį atlyginimą. Iš grąžintino komisinio atlyginimo ataskaitų (b. l. 30, 31) matyti, kad nutrauktų draudimo sutarčių pradžia užfiksuota nuo 2009-10-01 iki 2010-08-01, tai yra ir iki formalios šios sutarties datos (2009-10-12), ir po jos, ir iki atsakovės nurodytos vėlesnės pavedimo sutarties pasirašymo datos, ir po jos, tai yra atsakovė nuosekliai vykdė savo funkcijas pagal abi sutartis. Todėl teismas pripažino, kad atsakovė tuo ir pati vėlesnę sutartį pripažino galiojančia. Be to teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinyje kaip ieškinio pagrindą nurodė abi pavedimo sutartis, todėl sprendė, kad nėra pagrindo netenkinti ieškinio tuo pagrindu, kad atsakovė remiasi tik vėlesne tarp šalių sudaryta pavedimo sutartimi.
Taip pat teismas nurodė, kad nors atsakovės atstovas nurodė, kad atsakovė savo sutarties dalį įvykdė sudariusi draudimo sutartis, pagal kurias buvo sumokėtos draudimo įmokos, pavedimo sutarčių nuostatos, reglamentuojančios komisinio atlyginimo grąžinimo sąlygas ir dydį nutraukus draudimo sutartis, pagal savo formulavimą ir pobūdį nustato, kad atsakovė prisiima įsipareigojimus ne tik iki pirmos draudėjo įmokos, bet ir metų laikotarpiui nuo sutarties sudarymo momento ir nuo pirmosios įmokos, ir šiuos įsipareigojimus turi vykdyti per nurodytą laikotarpį ir nutraukus pavedimo sutartį su ieškovu. Pavedimo sutartyse nėra nurodoma kieno iniciatyva nutraukus draudimo sutartį tarpininkė turi grąžinti gautą komisinį atlyginimą. Tačiau atsakovei tarpininkaujant sudarytas draudimo sutartis ieškovas nutraukė dėl to, kad klientai nemokėjo draudimo įmokų, tai yra remiantis draudimo sutarčių sąlygomis. Todėl teismas sprendė, kad atsakovė, ruošdama draudimo sutartis su draudėjais pagal abiejų pavedimo sutarčių sąlygas, turėjo prisiimti riziką dėl draudimo įmokų mokėjimo trukmės per pirmus draudimo sutarties galiojimo metus, kaip numato abi pavedimo sutartys. Dėl išdėstytų priežasčių teismas atmetė atsakovės ir jos atstovo argumentus, kad atsakovė neprivalo vykdyti sutarties, kad ieškovė ieškinyje nepagrįstai remiasi vėlesne pavedimo sutartimi ir kad ieškovė nebegali reikalauti grąžinti atsakovei sumokėtą komisinį atlyginimą nutraukus pavedimo sutartį. Atsakovės atstovo nurodytą argumentą, kad atsakovei sumokėtas komisinis atlyginimas gali būti prilygintas darbo užmokesčiui, teismas taip pat vertino kaip niekuo nepagrįsą. Nurodė, kad atsakovė veikė pagal pavedimo sutartis, kaip pats atstovas teigia – jų santykiai kvalifikuotini kaip komercinis tarpininkavimas, šiuose atsakovės ir ieškovės santykiuose nėra jokių darbo sutarties požymių.
Teismas nurodė, kad iš ieškovo pateiktų 2011-12-23 ir 2012-04-17 grąžintino komisinio atlyginimo ataskaitų (b. l. 30, 31) matyti, kad draudimo sutartys, kurias sudarė atsakovė, buvo nutrauktos sumokėjus daugumoje tik vieną įmoką, kad atsakovė privalo ieškovui grąžinti iš viso 1905,24 Lt komisinio atlyginimo. Kadangi ieškinio reikalavimo dydis dėl dviejų ieškinyje ir grąžintino komisinio atlyginimo ataskaitose nurodytų kaupiamojo gyvybės draudimo sutarčių – draudimo liudijimo Nr. 71-522-062683 ir Nr. 71-522-064166, nebuvo patvirtintas jokiais kitais dokumentais (draudimo liudijimais, pranešimais apie draudimo sutarčių nutraukimą ar kt.), todėl teismas ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:
1. 2009-10-12 pavedimo sutartis Nr. A-FA-544, iš kurios ieškovas kildina savo reikalavimą, ieškovo iniciatyva buvo nutraukta 2010-11-27. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Ieškinio reikalavimą reikia vertinti kaip reikalavimą įvykdyti prievolę natūra, kas prieštarauja nurodytai normai. Teismas sprendime dėl šio atsakovės nurodyto argumento nepasisakė, netaikė CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatų, ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
2. Teismas priteisdamas ieškovui iš atsakovės komisinį atlyginimą, kurį ieškovė atsakovei sumokėjo už draudimo sutarčių, įformintų 2009-12-02 draudimo liudijimu Nr. 71-522-064233, 2010-02-02 draudimo liudijimu Nr. 71-522-065313, 2010-02-19 draudimo liudijimu Nr. 71-522-065318, 2010-02-20 draudimo liudijimu Nr. 71-522-065325 išėjo už ieškinio faktinio pagrindo ribų, nes taikė sutartį, kuria ieškovė nesirėmė bei nepagrįstai taikė 2010-03-30 sudarytą sutartį šalių santykiams buvusiems iki šios sutarties sudarymo. Teismo nuomone, ieškovas kaip ieškinio pagrindą nurodė abi pavedimo sutartis, t. y. 2009-04-24 pavedimo sutartį Nr. A-FA-544 ir 2009-10-12 pavedimo sutartį Nr. A-FA-544. Tačiau ieškinio reikalavimus ieškovė kildino tik iš 2009-10-12 pavedimo sutarties Nr. A-FA-544 1 priedo 1.8.2 punkto ir tą konkrečiai įvardijo ieškinyje. Faktiškai 2009-10-12 pavedimo sutartis Nr. A-FA-544 buvo sudaryta 2010-10-30. Šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytojos E. P. ir L. V.. Todėl 2009-10-12 pavedimo sutarties Nr. A-FA-544 1 priedo 1.8.2 punkte nustatyta taisyklė galėtų būti taikoma tik dėl tų draudimo sutarčių, kurios buvo sudarytos po pavedimo sutarties Nr. A-FA-544 sudarymo, t. y. kurios buvo sudarytos 2010-10-31 ir vėliau.
3. Atsakovės ir ieškovės santykiai kvalifikuotini kaip komercinis atstovavimas, kur atsakovė veikė kaip prekybos agentas. CK 2.160 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prekybos agentas įgyja teisę į atlyginimą nuo sandorio sudarymo, jeigu atstovaujamasis įvykdė sandorį ar turėjo pagal su trečiąja šalimi pasirašytą sutartį įvykdyti sandorį, ar trečioji šalis įvykdė sandorį. Pagal visas atsakovės sudarytas draudimo sutartis, su kurių nutraukimu ieškovas siejo savo reikalavimą, tretieji asmenys mokėjo ieškovei draudimo įmokas. Tai reiškia, kad egzistavo faktinės aplinkybės, su kurių buvimu minėta teisės norma sieja prekybos agento teisės į atlyginimą įgijimą, o ieškovė neturi pagrindo reikalauti grąžinti sumokėtą atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas pagrįstai netaikė CK 6.221 straipsnio 1 dalies, kadangi atsižvelgiant į tikruosius Pavedimo sutarties šalių ketinimus ir valią turi būti taikoma CK 6.221 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo.
2. Teikiant ieškinį buvo nurodytos tiek 2009-04-24, tiek 2009-10-12 pavedimo sutarčių Nr. A-FA-544 redakcijos. Abejose sutarties redakcijose buvo numatyta atsakovės pareiga grąžinti dalį komisinio atlyginimo, jei atsakovei tarpininkaujant sudaryta draudimo sutartis būtų nutraukta per pirmuosius metus. Teismas teisingai įvertino šį aspektą ir jį išsamiai paaiškino sprendime.
3. Sudarydamos sutartį šalys susitarė dėl komisinio atlyginimo mokėjimo sąlygų ir numatė, jog draudimo sutarčių nutraukimo rizika tenka tiek atsakovei, tiek ieškovui. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytomis faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės D. P. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai ir motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir nesudaro pagrindo teisėtam ir pagrįstam sprendimui panaikinti.
Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės Ergo Life Insurance SE ir atsakovės D. P. 2009-04-24 buvo sudaryta Pavedimo sutartis Nr. A-FA-544 (b. l. 18-28), o 2009-10-12 – nauja Pavedimo sutartis Nr. A-KA-544 (b. l. 4-17). Sutarčių prieduose Nr. 1 „Susitarimas dėl apmokėjimo už gyvybės draudimo, papildomų draudimų ir pensijų kaupimo sutarties tvarkos ir sąlygų“ (tiek 2009-04-24 sutarties priedo 1.7.2 punktu, tiek ir 2009-10-12 sutarties priedo 1.8.2 punktu) šalių buvo vienodai aptarta, kad jeigu per pirmus draudimo sutarties galiojimo metus yra nutraukiama prievolė kaupiamojo gyvybės draudimo, studijų, pensinio ar investicinio gyvybės draudimo sutartis, tai visą arba dalį (priklausomai nuo draudimo sutarties galiojimo laikotarpio) sumokėto pagal šią sutartį komisinio atlyginimo, atsakovė privalo grąžinti ieškovei. Kadangi iš Pavedimo sutarties galiojimo metu atsakovei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių devynios iš jų buvo nutrauktos per pirmus draudimo sutarties galiojimo metus, ieškovė prašo grąžinti komisinį atlyginimą, apskaičiuotą pagal grąžintino komisinio atlyginimo ataskaitą, su kuo atsakovė nesutinka.
Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.156 straipsnis įtvirtina sutarties laisvės principą. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu, nustatančiu teises ir pareigas. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010). Taigi, sutarties šalių ginčo dėl sudarytos sutarties įsipareigojimų vykdymo atveju yra svarbu vadovautis šalių sutartomis sąlygomis ir įsipareigojimais, įtvirtintais sutartyje, ir nuo jų nukrypti galima tik esant atitinkamiems nurodytiems atvejams, taikant ne sutarties, bet įstatymo nuostatas.
Apeliantė neginčijo nei 2009-04-24 Pavedimo sutarties Nr. A-FA-544, nei jos sąlygų, o taip pat 2009-10-12 Pavedimo sutarties Nr. A-FA-544 nutraukimo ieškovės iniciatyva 2010-11-27 teisėtumo. Nors atsakovė ir nesutiko su 2009-10-12 Pavedimo sutarties Nr. A-FA-544 sudarymo data, neginčydama kitų jos sąlygų, tačiau pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog pasirašydama šią sutartį atsakovė sutiko su sutarties sąlygomis ir nuosekliai vykdė savo įsipareigojimus tiek iki šios sutarties pasirašymo, tiek ir po to, bei pripažinus, kad atsakovė tuo ir pati vėlesnę sutartį pripažino galiojančia, apeliantė šios teismo sprendimo dalies neginčijo, todėl 2009-10-12 laisva valia sudaryta sutartis šalims turi įstatymo galią. Iš grąžintino komisinio atlyginimo ataskaitų matyti (b. l. 30-31), kad buvo nutrauktos draudimo sutartys, sudarytos laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-08-01, tačiau pirmosios instancijos teismui, nesant įrodymų, ieškinio reikalavimų dalį dėl komisinio atlyginimo grąžinimo pagal draudimo liudijimus Nr. 71-522-062683 ir Nr. 71-522-064166 netenkinus, grąžintinas komisinis atlyginimas yra už laikotarpį nuo 2009-12-02 iki 2010-08-01 sudarytas bei vėliau nutrauktas draudimo sutartis (b. l. 30, 37). Nors ieškovė ieškinyje kaip ieškinio pagrindą nurodė abi pavedimo sutartis, kuriose abejose buvo numatyta atsakovės pareiga grąžinti komisinį atlyginimą (2009-04-24 Pavedimo sutarties priedo Nr. 1 1.7.2 p., 2009-10-12 Pavedimo sutarties Priedo Nr. 1 1.8.2 p.), tačiau esant nustatytoms pamintoms aplinkybėms, ginčui aktuali yra 2009-10-12 Pavedimo sutarties Nr. A-Fa-544 redakcija. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėja sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo taikant 2009-10-12 Pavedimo sutartį, kuria ieškovė nesirėmė, bei nepagrįstai taikant 2010-03-30 sudarytą sutartį (tokia apeliantė laiko 2009-10-12 Pavedimo sutartį) santykiams, buvusiems iki jos sudarymo, yra nepagrįsti.
Taip pat atmestini apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo netaikytos CK 6.221 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas ir neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 str. 2 d., 3 d.). 2009-10-12 Pavedimo sutarties 1 Priedo 1.13 punkte nustatyta komisinio atlyginimo grąžinimo tvarka, o taip pat nurodyta, kad šio punkto nuostatai galioja nepriklausomai, ar pavedimo sutartis galiojanti, ar ne (b. l. 8-11). Dėl to pagal šalių sudarytos Pavedimo sutarties 1 Priedo 1.13 punkto ir CK 6.221 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliantė turi pareigą grąžinti komisinį atlyginimą (atitinkamą jo dalies dydį, 1 Priedo 1.8 p.). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog šalys susitarė dėl komisinio atlyginimo grąžinimo kai nutraukiama draudimo sutartis; sprendžia, kad toks susitarimas neprieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 str.), viešajai tvarkai (CK 1.81 str.) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 str.).
Apeliacinio teismo teisėjos vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad šalių sudarytos sutarties turinys atitinka jos formą ir pavadinimą, t. y. ji kvalifikuotina kaip Pavedimo sutartis (CK 6.756 str. 1 d.), o prekybos agento atlyginimo mokėjimo tvarką reglamentuojančios teisės normos (CK 2.160 str. 1 d.) šiuo atveju netaikytinos.
Apeliacinės instancijos teismo teisėja sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl, priešingai nei teigia apeliantė, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.