Šiaulių apygardos teismo nutartis, AN2-115-300/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-08
Bylos Nr.: AN2-115-300/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-36-3-00048-2021-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti

Teisėjas: Vidmantas Mylė (pirm.)
Pažeidėjas: M. P.
Institucija: Alplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyba
Advokatai: Mantas Šriupša

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-115-300/2021Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00048-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.1; 1.5.3; 12.6.7; 21.1.7; 21.5.2; 21.11.10 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. ir jo atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2021 m. vasario 26 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas V. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 246 straipsnio 3 dalį, kuriame nurodė, kad 2020 m. gruodžio 21-29 d., atliekant UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), esančios: (duomenys neskelbtini), planinį patikrinimą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad M. P., būdamas atsakingas už tvenkinių įrenginių priežiūrą ir aplinkosauginių reikalavimų vykdymą (duomenys neskelbtini) padalinyje, neužtikrino, kad iš (duomenys neskelbtini) tvenkinio, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 27 d. išleidžiant nuotekas į (duomenys neskelbtini) upę nuotekose nebūtų viršytos Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2 lentelėje nustatytos didžiausios leistinos momentinės 25 mg/l skendinčių medžiagų koncentracijos. Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) tyrimų skyrius atlikęs tyrimus nustatė, kad iš (duomenys neskelbtini) tvenkinio 2020 m. spalio 27 d. išleidžiamose nuotekose (mėginių ėmimo vieta – (duomenys neskelbtini) skyrius), skendinčių medžiagų koncentracija buvo 44±5 mg/l ((duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) tyrimų skyriaus Tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)). Tuo jis pažeidė Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2 lentelėje nustatytus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies reikalavimus (b. l. 2-3).

Žemesnės instancijos teismas

2. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimu M. P. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį 100 (vieno šimto) eurų bauda (b. l. 48-50).

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

3. Apeliaciniu skundu M. P. atstovas advokatas Mantas Šriupša prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

3.1. Dėl nutarimo motyvuojamajai daliai keliamų reikalavimų advokatas skunde nurodo, jog apylinkės teismas nenurodė ir neanalizavo byloje pateiktų duomenų, neanalizavo administracinio nusižengimo sudėties. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai išvardino Institucijos surinktus duomenis, kurie neva grindžia M. P. kaltę. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog M. P. administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta neišsamiai ir neobjektyviai, tinkamai neištyrus ir neįvertinus gynybos pateiktų reikšmingų aplinkybių, paneigiančių inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių buvimą M. P. veiksmuose, t. y. neįvertinta, kad iš aplinkos paimtas upės vanduo dar prieš juo užpildant tvenkinį buvo daug labiau užterštas, nei tuomet, kai jis iš tvenkinio buvo išleistas. Be to, byloje buvo apsiribota administracinio nusižengimo protokolą surašiusios Institucijos pateiktų duomenų išvardijimu neatlikus byloje esančių duomenų analizės bei nebuvo analizuojama administracinio nusižengimo sudėtis. Advokatas mano, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas negali būti laikomas teisėtu ar pagrįstu.

3.2. Dėl administracinio nusižengimo protokolo skunde akcentuoja, kad M. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų (ANK 609 straipsnis). Teigia, kad M. P. veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 246 straipsnio 3 dalyje, kurioje atsakomybė numatyta už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyta administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Tačiau administracinio nusižengimo protokole nėra nurodyta, kada ir kokį administracinį nusižengimą M. P. padarė, kad jo veiksmai būtų kvalifikuojami kaip pakartotiniai. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole arba netinkamai nurodyta straipsnio dalis, arba netinkamai nurodyta administracinio nusižengimo padarymo esmė, todėl šias aplinkybes buvo būtina patikslinti, kad M. P. galėtų tinkamai gintis nuo administracinio nusižengimo protokole suformuoto kaltinimo. Advokato manymu, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nesilaikant ANK nuostatų ir neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, o pirmosios instancijos teismas šios klaidos neištaisė, kas turi būti vertinama kaip M. P. teisės į gynybą suvaržymas.

3.3. Dėl administracinio nusižengimo sudėties pažymi, kad M. P. veiksmuose nėra jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties (priežastinio ryšio) požymių. Advokatas skunde teigia, jog tiek UAB „(duomenys neskelbtini)”, tiek pats administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. ne užteršė, o išvalė vandenį, kuriuo buvo užpildytas (duomenys neskelbtini) tvenkinys. Prieš užpildant tvenkinį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upėje nustatytas suspenduotų medžiagų kiekis atitinkamai buvo 593 mg/1 ir 397 mg/1 (vidurkis – 495). Tuo tarpu išleistame vandenyje medžiagų koncentracija buvo 44 mg/1. t. y. daugiau, nei 11 kartu mažesnė. Pažymi, kad vien tai, jog (duomenys neskelbtini) upės vanduo buvo užterštas dar iki to, kol juo buvo užpildytas (duomenys neskelbtini) tvenkinys, negali būti UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojo M. P. atsakomybės klausimas. Nurodo, jog tiek UAB „(duomenys neskelbtini)”, tiek pats M. P. dėjo visas pastangas, kad užterštas vanduo būtų išvalytas, o būtent pavasarį (potvynių metu vanduo užlieja (duomenys neskelbtini) laukus, ant kurių yra (duomenys neskelbtini) produktų) užterštas pavasarį paimtas vanduo buvo laikomas suprojektuotuose nusėsdintuvuose, o vėliau išleidžiamas. Vandens tyrimų rezultatai rodo, kad išleisto vandens kokybė buvo daugiau, nei 11 kartų geresnė, nei užpildomo vandens. Anot atstovo, galima traktuoti, kad M. P. padarė administracinį nusižengimą tik tuomet, jei, atsižvelgiant į monitoringų duomenis būtų matoma akivaizdžiai bloga gaunamo vandens kokybė, t. y. apskaičiuojant gauto vandens ir išleidžiamo vandens kokybę. Tik nustačius, kad išleidžiamo vandens kokybės santykis yra blogesnis, nei gaunamo, tai būtų galima traktuoti kaip administracinį nusižengimą. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp M. P. veiksmų ir kilusių padarinių.

3.4. Dėl teisės aktų, reglamentuojančių taršos leidimų išdavimą, pakeitimą, jų panaikinimą bei juridiniam asmeniui nutrauktos administracinio nusižengimo teisenos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas akcentuoja, kad 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB yra pamatinė ir esminė vandens kokybės gerinimo srityje, kurios nuostatos yra įgyvendinamos per nacionalinės teisės aktus. Šios direktyvos 2 straipsnyje vartojama sąvoka: „Tarša” – tai dėl žmogaus veiklos įvykęs tiesioginis ar netiesioginis medžiagų ar šilumos išleidimas į orą, vandenį ar žemę, galįs turėti žalingą poveikį žmonių sveikatai, vandenų ekosistemų ar žemės ekosistemų, tiesiogiai priklausančių nuo vandenų ekosistemų, kokybei, dėl ko gali būti padaryta žala materialiam turtui, aplinkai, trukdoma ja džiaugtis ir kitaip teisėtai naudotis. Teisinio pagrindo remtis administracinių nusižengimo protokole naudojama „Taršos leidimo“ sąvoką nėra pagrindo, nes jei „Tarša yra dėl žmogaus veiklos įvykęs tiesioginis ar netiesioginis medžiagų vandenį ar žemę išleidimas“ su direktyvoje nurodytomis pasekmėmis tai M. P. veiksmuose nėra veikos, nes užterštų medžiagų savo veikla jis nepagamino, išleido tai, ką gavo, ir mažiau užtreštą vandenį, sumažindami pasekmes, numatytas direktyvoje. Pažymi, jog tiek M. P., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)” veiksmai atitinka visas Direktyvos 6 punkte numatytas aplinkybes, kuomet laikinas vandens telkinių būklės suprastėjimas nėra laikomas šios Direktyvos reikalavimų pažeidimu. Aktualu tai, kad upės vanduo prieš juo užpildant tvenkinį buvo užterštas dėl M. P. ir UAB „(duomenys neskelbtini)” neįveikiamų aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti. Anot advokato, pažeidimą sąlygojo pavasariniai potvyniai ir žemės ūkio veikla. Nurodo, jog dėl šio pažeidimo, kuomet buvo išleistas vanduo viršijo Taršos leidime nustatytas normas, administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas ir juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)”. Tačiau (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos departamento nutarimu buvo nutraukta juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byla. Minėtame nutarime konstatuota, jog byloje nėra duomenų, kad įmonė būtų pažeidusi Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatas. Kadangi įmonė, kuriai ir buvo išduotas Taršos leidimas, pažeidimų nepadarė, tuomet akivaizdu, jog įmonės darbuotojui M. P. taip pat negali kilti administracinė atsakomybė.

3.5. Dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir nagrinėjamoje situacijoje taikomos apeliacinės instancijos teismo nutarties teigia, jog dėl šios problemos dar iki M. P. surašant administracinio nusižengimo protokolą, UAB „(duomenys neskelbtini)” kaip juridinis asmuo kreipėsi į (duomenys neskelbtini), prašydama (duomenys neskelbtini) inicijuoti aktualių klausimų išsprendimą, teisės aktų tobulinimą ar naujų priėmimą, kas, anot advokato, įrodo atsakingą įmonės požiūrį į taršą ir gamtą. Be to, po pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo, UAB „(duomenys neskelbtini)” nuotoliniu būdu komunikavo tiek su (duomenys neskelbtini), tiek su (duomenys neskelbtini) asociacija, kur pakartotinai aptarė susiklosčiusią situaciją. Įmonė buvo informuota, jog bus siekiama peržiūrėti galiojantį teisinį reguliavimą ir spręsti susidariusią problemą. Šiuo atveju negalima bausti M. P. už administracinio nusižengimo padarymą, o yra reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, ieškant šios problemos sprendimo būdų. Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, jog Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-380/2021 iš esmės panašioje situacijoje administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, konstatuodamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo objektyvių galimybių neišleisti į aplinką į taršos leidimą neįtrauktų teršalų. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutarime pažymėjo ir tai, kad teršėjai yra netoliese esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) ir net pati (duomenys neskelbtini) valdyba, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tik išleidžia šias nuotekas. Advokato manymu, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi nurodyta teismo praktika, kadangi yra susiklosčiusi iš esmės analogiška situacija.

3.6. Dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir nekaltumo prezumcijos teigia, jog M. P., vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirta mažesnė, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali, bauda. Advokatas nesupranta kaip paskirta administracinė nuobauda (100 – vieno šimto eurų bauda) gali atitikti jos paskirtį, kai akivaizdu, kad M. P. neatliko, jokių neteisėtų veiksmų, kurie lemtų, jog išleidžiant nuotekas į (duomenys neskelbtini) upę nuotekose būtų viršytos Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 lentelėje nustatytos didžiausios leistinos momentinės 25 mg/1 skendinčių medžiagų koncentracijos. Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad M. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 3 dalyje (b. l. 70-86).

4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. P. prašo tenkinti advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

4.1. Skunde teigia, jog nei jis, nei UAB „(duomenys neskelbtini)” vandens neužteršė, o jį išvalė, todėl administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta. Nurodo, kad pagal mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijas už (duomenys neskelbtini) m. (duomenys pridedami) matyti, kad taršos mokesčio UAB „(duomenys neskelbtini)“ už (duomenys neskelbtini) skyrių – nemoka. Atliekant monitoringo skaičiavimus, iš rudenį išleidžiamo vandens teršalų kiekio atimamas pavasarį paimto vandens teršalų kiekis. Gautas neigiamas rezultatas parodo, kad į aplinką įmonė išleidžia geresnės būklės vandenį, nei gauna pavasarinio potvynio metu. Apibendrindamas savo apeliacinį skundą teigia, jog minėti duomenys patvirtina, kad taršos nebuvo, kadangi momentinis nuotekų užterštumas negali būti vertinamas kaip tarša, nes atlikus skaičiavimus nustatyta, kad taršos nėra ir įmonė taršos mokesčio nemoka, todėl administracinio nusižengimo byla turi būti nutraukta (b. l. 55-68).

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) prašo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą palikti nepakeistą, o M. P. atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.1. Atsiliepime Institucija nurodo, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, nes apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Administracinio nusižengimo bylos medžiagoje pateikti duomenys patvirtina M. P. kaltę. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog už aplinkosauginių reikalavimų vykdymą gamyboje (duomenys neskelbtini) padalinyje yra atsakingas M. P. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotame taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2 lentelėje nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) padalinyje didžiausias leidžiamas nuotekų (DLK mom, mg/l) užterštumas, jas išleidžiant į aplinką, yra 25 mg/l skendinčių medžiagų. (duomenys neskelbtini) tyrimų protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2020 m. spalio 27 d. paimtame mėginyje nustatyta 44±5 mg/l skendinčių medžiagų. Iš (duomenys neskelbtini) patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog (duomenys neskelbtini) padalinio (duomenys neskelbtini) skyriuje nustatytas nuotekų užterštumas – 44 mg/l skendinčių medžiagų. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog M. P. (duomenys neskelbtini) administracine tvarka baustas pagal ANK 246 straipsnio 1 dalį, taigi pažeidimas nustatytas galiojant administracinei nuobaudai už analogišką administracinį nusižengimą.

5.2. Pažymi, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo išklausyti Institucijos atstovo, surašiusio administracinio nusižengimo protokolą, ir administracinėn atsakomybėn traukiamo M. P. paaiškinimai, liudytojo A. G. parodymai, kurie kartu su kitais byloje esančiais įrodymais buvo įvertinti priimant nutarimą. Institucijos teigimu, apylinkės teismas buvo aktyvus, tyrė pateiktus duomenis ir įvertino kiekvieną iš jų, priimdamas sprendimą. Taigi daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo aktyvus ir neištyrė byloje surinktų įrodymų nėra teisinio pagrindo.

5.3. Administracinio nusižengimo protokole, priešingai nei nurodo apeliantas, nurodytas ANK straipsnis ir jo dalis, numatantis atsakomybę už administracinį nusižengimą, t. y. ANK 246 straipsnio 3 dalis, todėl pakartotinumo požymis yra jau įvertintas, kvalifikuojant padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju administracinio nusižengimo protokole nenurodytas pakartotinumo faktas nekeičia administracinio nusižengimo kvalifikacijos. Be to, skundžiamame žemesnės instancijos teismo nutarime nurodyta, jog administracinio nusižengimo bylos 15-16 lapuose yra pažyma apie M. P. paskirtas administracines nuobaudas. Iš minėtos pažymos matyti, kada, kokiu nutarimu ir už kokį administracinį nusižengimą buvo baustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

5.4. M. P. patrauktas administracinėn atsakomybėn už teisės aktuose, kurie susiję su aplinkos apsauga, nustatytų reikalavimų nesilaikymą vykdant ūkinę veiklą, t. y. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinyje atsakingas už aplinkosauginių reikalavimų vykdymą gamyboje, būdamas baustas už analogišką administracinį nusižengimą, neužtikrino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, išleisdama nuotekas į (duomenys neskelbtini) upę iš jai priklausančio (duomenys neskelbtini) tvenkinio, neviršytų didžiausio leidžiamo nuotekų užterštumo, numatyto Taršos leidime. Būtent Taršos leidime nustatytų sąlygų nesilaikymas bei numatytų privalomų reikalavimų nevykdymas ir lemia M. P. kaltę. Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra visi ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties elementai, skundžiamu nutarimu jis pagrįstai pripažintas kaltu, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

5.5. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, jog tiek M. P., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai atitinka Direktyvos 6 punkte numatytas aplinkybes, kadangi minėtoje Direktyvos nuostatoje nurodytos išimtinės gamtinės priežastys ar neįveikiamos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju, pažeidimas nustatytas praėjus ilgam laikotarpiui po pavasarį buvusių potvynių, jokių duomenų apie stichinius potvynius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nepateikė, o vykdoma žemės ūkio veikla taip pat negali būti laikoma išimtine priežastimi ar neįveikiama (nenugalima) aplinkybe.

5.6. Atkreipia dėmesį į tai, jog negali būti laikoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. P. padaryti pažeidimai sutampa. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu (duomenys neskelbtini) priimtu nutarimu juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta, nesant pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, sudėties. M. P. pritaikyta atsakomybė už ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą, t. y. už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą – nuotekų išleidimą į aplinką, viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes.

5.7. Apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktus įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimų protokolus, iš kurių matyti, kad į tvenkinius patenka (duomenys neskelbtini) kartus labiau užterštas vanduo, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, asmeniui skyrė ženkliai mažesnę baudą. Šiuo atveju taip pat nėra pagrindo taikyti in dubio pro reo principą, kadangi administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų pilnai pakanka patraukti M. P. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliaciniai skundai atmestini.

6. Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, subjektas gali tiesiog pritarti žemesnio subjekto priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, Series A n. 288, p. 20, par. 61; 2011-05-10 sprendimas byloje Česnulevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 41922/06). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-94-696/2016.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą.

8. Įvertinęs pateiktoje administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus bei apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, įrodančių M. P. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 246 straipsnio 3 dalyje.

Dėl surašyto administracinio nusižengimo protokolo trūkumų.

9. Apeliantas skunde nurodo, kad M. P. surašytame administracinių nusižengimų protokole nėra nurodytas jo padarytas ankstesnis administracinis nusižengimas, pagrindžiantis M. P. inkriminuotą pakartotinumo požymį. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

10. Šioje byloje esančiame administracinio nusižengimo protokole (b. l. 2-3) yra nurodyta administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas, aprašyta nusižengimo esmė, bei nurodytas pažeistas teisės aktas – Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalis (ANK 609 straipsnis). Iš tiesų, administracinio nusižengimo protokole nėra nurodytas konkretus M. P. ankstesnis padarytas administracinis nusižengimas. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo manymu, nėra pagrindo administracinio nusižengimo protokolą papildomai detalizuoti, nurodant konkretų M. P. padarytą administracinį nusižengimą (ANK 246 straipsnio 1 dalį), juolab, kad protokole aiškiai nurodomas ANK 246 straipsnio 3 dalies pažeidimas. Apylinkės teismas nagrinėdamas administracinę bylą ir priimdamas skundžiamą nutarimą M. P. padarytą administracinį nusižengimą traktavo kaip pakartotinį, kadangi iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, jog M. P. už nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) padarytą analogišką administracinį nusižengimą (skęstančių medžiagų kiekis – 25 mg/l, nustatytas – 167 mg/l) (duomenys neskelbtini) administraciniu nurodymu nubaustas 85 (aštuoniasdešimt penkių) eurų bauda. Paskirta bauda sumokėta (duomenys neskelbtini), o naujas administracinis nusižengimas padarytas 2020 m. spalio 27 d. (b. l. 15). Be to, ANK 40 straipsnyje taip pat reglamentuota, jog, jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos […], padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta nėra pagrindo teigti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto M. P. teisė žinoti kuo yra kaltinamas bei gintis nuo jam pareikšto kaltinimo buvo suvaržytos. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad M. P. administracinio nusižengimo protokole nurodytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 246 straipsnio 3 dalyje buvo padarytas pakartotinai, todėl jam yra pagrįstai kvalifikuota ANK 246 straipsnio 3 dalis.

Dėl ANK 246 straipsnio 3 dalyje inkriminuoto administracinio nusižengimo.

11. Pažymėtina, kad ANK 246 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už nuotekų išleidimą į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas. Atsakomybė už pirmoje straipsnio dalyje numatytą administracinį nusižengimą kyla tuomet, kai dėl nerūpestingumo ar kitų aplinkybių buvo pažeisti nustatyti reikalavimai. Šiuo atveju nėra būtina nustatyti, kad sąmoningai buvo siekiama išleisti į aplinką nuotekas, viršijančias nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes, užtenka nustatyti, kad buvo pažeisti reikalavimai, t. y. nustatyti, kad tinkamai nevykdė teisės aktais nustatytų pareigų, nesiėmė visų būtinų priemonių, kad pažeidimo būtų išvengta.

12. Tuo tarpu ANK 246 straipsnio 3 dalyje šio straipsnio 1, 2 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

13. ANK 246 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nurodanti, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nuoroda į kito teisės akto nuostatos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodoma, kad M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatas. Minėto įstatymo 19 straipsnio 2 dalis (straipsnio suvestinė redakcija nuo 2020 m. liepos 10 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.) reglamentuoja, kad fizinis ar juridinis asmuo ūkinės veiklos objektą eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydamas aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. Pirmosios instancijos teismas pasiremdamas byloje esančiu (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus A. G. įsakymu „Dėl atsakingų asmenų paskyrimo” 3 punktu, nurodė, kad M. P. (duomenys neskelbtini) padalinyje (kur buvo užfiksuotas pažeidimas) yra atsakingas už aplinkosauginių reikalavimų vykdymą gamyboje (b. l. 14). Pažymėtina, kad šią aplinkybę apylinkės teisme patvirtino apklaustas pats M. P. ir liudytojas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktorius A. G. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, M. P. yra tinkamas administracinio nusižengimo subjektas, nes (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus A. G. įsakymu (duomenys neskelbtini) padalinyje yra atsakingas už aplinkosauginių reikalavimų vykdymą gamyboje, todėl jam pagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

14. Nagrinėjamu atveju, išleidžiant nuotekas į (duomenys neskelbtini) upę buvo pažeisti aplinkosauginiai reikalavimai, t. y. išleidžiamose nuotekose buvo viršytas Taršos leidime Nr. (duomenys neskelbtini), 2 lentelėje nustatytas didžiausias leistinas momentinis 25 mg/l skendinčių medžiagų kiekis. Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) tyrimų skyrius atlikęs tyrimus nustatė, kad iš (duomenys neskelbtini) tvenkinio 2020 m. spalio 27 d. išleidžiamose nuotekose (mėginių ėmimo vieta – (duomenys neskelbtini) skyrius), skendinčių medžiagų koncentracija buvo 44±5 mg/l. ((duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) tyrimų skyriaus Tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)). Šias aplinkybes byloje patvirtina (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijos atliktas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) tyrimų skyriaus tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) skyriuje nustatytas nuotekose 44±5 mg/l suspenduotų (skendinčių) medžiagų kiekis, (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)” Aplinkos apsaugos agentūros išduotas Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialaus leidimo priede „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas” 2 punkte, (duomenys neskelbtini) padalinyje nustatytas nuotekose esantis minimalus – 25 mg/l skendinčių medžiagų kiekis (b. l. 4-9, 11-13).

15. Iš (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto (duomenys neskelbtini) upės tyrimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad paviršiniame vandenyje suspenduotų medžiagų (skendinčios medžiagos) rezultatas – 897 mg/l (b. l. 39). Iš (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų (duomenys neskelbtini) upės, prie (duomenys neskelbtini) paimto paviršinio vandens mėginių tyrimo protokolų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) matyti, jog (duomenys neskelbtini) paimtame paviršinio vandens mėginyje užfiksuotas suspenduotų medžiagų (skendinčių medžiagų) rezultatas – 397 mg/l, o (duomenys neskelbtini) paimtame vandens mėginyje užfiksuotas jau didesnis suspenduotų medžiagų (skendinčių medžiagų) rezultatas – 593 mg/l (b. l. 40). Be to, iš kartu su M. P. apeliaciniu skundo pridėtų (duomenys neskelbtini) m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių deklaracijų matyti, kad už taršą (duomenys neskelbtini) padalinyje įmonė nemoka taršos mokesčių (b. l. 57-68).

16. ANK 5 straipsnis nustato, kad vienas iš administracinio nusižengimo požymių yra pavojingumas, todėl vertinant kiekvieną ANK numatytą pažeidimą būtina įvertinti ir konkrečios atliktos veikos pavojingumą, o ne tik jos formalią atitiktį ANK nuostatoms. Todėl skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar nustatytas pažeidimas yra pavojingas ir už jį turėtų būti taikoma atsakingam asmeniui atsakomybė, būtina vertinti ne tik tai, ar buvo laikomasi Taršos leidime nustatytų sąlygų, bet ir tai, ar buvo viršyti aplinkos apsaugos normatyvai bei standartai. Nagrinėjamu atveju, pagal Aplinkos apsaugos agentūros išduotą Taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei specialaus leidimo priede „Nuotekų tvarkymas ir išleidimas” 2 punktą, (duomenys neskelbtini) padalinyje nustatytas vandenyje esantis minimalus – 25 mg/l skendinčių medžiagų kiekis. (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos agentūros (duomenys neskelbtini) departamento (duomenys neskelbtini) tyrimų skyriaus tyrimų protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) skyriuje, upės nuleidimo metu, 2020 m. spalio 27 d. paimtame nuotekų mėginyje nustatytas 44±5 mg/l suspenduotų (skendinčių) medžiagų kiekis. Dėl to, (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (duomenys neskelbtini) valdybos (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos inspekcijoje buvo atliktas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, kad įmonė išleisdama nuotekas į (duomenys neskelbtini) upę iš jai priklausančio (duomenys neskelbtini) padalinio ir viršydama didžiausią nuotekų užterštumą (nustatyta 44 mg/l) pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 6 priedo 1 punkto reikalavimus ir Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) specialiosios leidimo dalies 3 priedo 1 priedelio 2 lentelės sąlygas. Bylos duomenimis taip pat nustatyta ir tai, jog iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų (duomenys neskelbtini) upės tyrimų matyti, kad iki pažeidimo padarymo (duomenys neskelbtini) upėje fiksuoti skendinčių medžiagų rezultatai – 397 mg/l, 593 mg/l, o po pažeidimo padarymo, t. y. (duomenys neskelbtini) skendinčių medžiagų rezultatas – 897 mg/l, kas pagrindžia apeliantų skundų argumentus, jog (duomenys neskelbtini) upė yra užteršta. Priešingai, nei teigia apeliantas, iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad ši aplinkybė (dėl vandens užterštumo) buvo įvertinta M. P. skiriant švelnesnę nei įstatyme numatytą administracinę nuobaudą.

17. Pažymėtina ir tai, kad advokatas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad išvalomo vandens kokybė yra žymiai didesnė, bei kad jie ne teršia, o valo vandenį. Apygardos teismas atsakydamas į šį argumentą pažymi, kad M. P. būdamas įmonės direktoriaus įsakymu atsakingas už tvenkinių įrenginių priežiūrą ir aplinkosauginių reikalavimų vykdymą (duomenys neskelbtini) padalinyje privalo užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi aplinkosauginių reikalavimų ir dėti visas pastangas, kad valomos ir išleidžiamos nuotekos neterštų aplinkos bei atitiktų Taršos leidime nurodytus reikalavimus.

18. Nors apylinkės teismas skundžiamame nutarime ir paminėjo byloje surinktus įrodymus, tačiau aukštesnės instancijos teismas dar kartą įvertinęs byloje esančius įrodymus, jų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjant M. P. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės, padarius ANK 246 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi. Be to, skundžiamame apylinkės teismo nutarime buvo išnagrinėti visi administracinio nusižengimo bylai reikšmingi duomenys, su kuriais sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Aukštesnysis teismas, be kita ko, pažymi, kad vien tai, jog M. P. ir jo atstovas laikosi savo versijos, jog yra nekaltas dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir anksčiau aptarti įrodymai patvirtina M. P. kaltę, todėl tai, kad žemesnės instancijos teismo jie buvo įvertinti pažeidėjo nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog apylinkės teismas šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai.

19. Pagrindo keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nesudaro ir advokato apeliaciniame skunde cituojamas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-124-380/2021.

20. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-699/2017, 2K-78-693/2018 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 29 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-648/2018).

21. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog apeliaciniame skunde cituojamas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 3 d. nutarimas neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių (administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas laikinai įmonės direktoriaus pareigas ėjęs asmuo, nuotekos buvo užterštos cheminėmis medžiagomis, kurios nebuvo įtrauktos į Taršos leidimą, papildomai inkriminuotas ANK 316 straipsnis), todėl Klaipėdos apygardos teismo nutarimu nesivadovaujama, nagrinėjant M. P. administracinio nusižengimo bylą.

Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų.

22. Atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo teisena, tai ir M. P. ji taip pat turi būti nutraukta. Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 81-84) matyti, kad dėl tų pačių faktinių aplinkybių pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalį buvo traukiama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutarime pažymėta, kad byla yra nutraukiama, nesant pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje, sudėties. Taigi, kaip matyti iš nutarimo, M. P. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 246 straipsnio 3 dalį, o ne už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje. Todėl nėra pagrindo minėtu nutarimu remtis ir M. P. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

23. Administracinėn atsakomybėn patrauktam M. P. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį (nutarime nurodyta 5 dalis) yra paskirta žymiai mažesnė nei straipsnio dispozicijoje už administracinį nusižengimą numatytas minimalus baudos dydis. Apygardos teismo nuomone, M. P. mažesnės administracinės nuobaudos – 100 (vieno šimto) eurų baudos taikymas yra proporcingas M. P. asmenybės ir jo padaryto administracinio nusižengimo (ANK 246 straipsnio 3 dalis) pavojingumui, iš esmės yra suderintas su kitais administracinės nuobaudos tikslais.

24. Atsižvelgdamas į visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas, patikrinus jį, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar pakeisti teismo nutarimą dėl apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvas nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. gegužės 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir M. P. ir jo atstovo advokato Manto Šriupšos apeliacinius skundus atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjasVidmantas Mylė