- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-16
- Bylos Nr.
- e2YT-148-335/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00820-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- ŽŪB „AUGA Alanta“, VĮ Turto bankas
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. Š. pareiškimą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys ŽŪB „AUGA Alanta“, VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas, atstovaujamas advokatės, kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad A. Š. nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) garažą pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodė ir pareiškėjo atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad 1992-03-29 Molėtų r., (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota ŽŪB „Vastapai“, kuri 1996-02-07 likviduota ir išregistruota iš Lietuvos Respublikos įmonių rejestro. 1992-07-10 aktu iš buvusios ŽŪB „Vastapai“ Alantos žemės ūkio bendrovei buvo perduotas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, tarp kurių 13 punkte nurodytos mechaninės dirbtuvės, kurių vertė po indeksavimo buvo 526000 piniginiai vienetai. Dar 1995-07-28 ŽŪB „Vastapai“ visuotiniame narių susirinkime buvo patvirtintas turto paskirstymo bendrovės nariams projektas ir tuo pagrindu privatizuoti bendrovei priklausantys pastatai už pajus. Antruoju darbotvarkės klausimu pažymėta, kad skirstant pastatus buvo atsižvelgta į jų naudingumą – nors Alantos mechaninės dirbtuvės gana neseniai statytos ir jų vertė didelė, tačiau nauda maža. Kaip ir kada buvo iš naujo įvertinti mechaninių dirbtuvių pastatai, duomenys neišliko. Tačiau ŽŪB „Vastapai“ likvidavimo komisijos turto perdavimo pajininkų grupei 1995-08-10 akte nurodyta, kad dirbtuvių – garažų vertė 2003 pajiniai litai. Pajininkų grupėje buvo įrašytas ir A. Š., kuriam teko garažų dalis už 31 litą. Teigė, kad pagal susitarimą, sudarytą tarp bendrovės pirmininko K. B. ir A. Š., ŽŪB „Vastapai“ pastarojo asmeniniam naudojimui perdavė prie Alantos dirbtuvių esantį garažą už bendrovei jo duotas atsargines dalis, kurių vertė 2400 litų. Pareiškėjas turėjo ir daugiau turtinį įnašą detalizuojančių dokumentų, tačiau jų neišsaugojo. Pažymėjo, kad turto perdavimo pajininkams metu 1995 m. turtas nebuvo inventorizuotas, nebuvo konkretizuotos patalpos - garažai, todėl dokumente nebuvo nurodytas nei garažo (patalpos) numeris, nei jo plotas. Nekilnojamojo turto registre šiuo metu ŽŪB „AUGA Alanta“ vardu, adresu Molėtų r., (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti 1976 m. statybos pastatai - garažai, tarp kurių ir pareiškėjo minimas garažas, plane pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pastato vidaus ploto eksplikaciją (kadastro duomenys užfiksuoti 2003-07-16), jame yra 13 atskirų patalpų – garažų, tarp kurių ir (duomenys neskelbtini) kv. m ploto patalpa – garažas Nr. 24 ir jis kaip atskiras turto vienetas nėra suformuotas, bet sudaro (duomenys neskelbtini) dalį minimo statinio (duomenys neskelbtini). Ši patalpa ir buvo pareiškėjui 1995 m. paskirta, kuria jis naudojasi iki šiol kaip savo nuosavybe. Jo naudojama patalpa-garažas yra tinkamai prižiūrima: pakeista stogo danga, įstatytos metalinės durys. Šiuo metu jo leidimu ūkininkas K. L. garaže laiko žemės ūkio techniką. Esą nekilnojamojo daikto teisinė registracija ŽŪB „AUGA Alanta“ vardu nėra nuosavybės teisės įgijmo pagrindas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. Š. palaikė savo prašymą ir papildomai paaiškino, kad buvo sudaryta komisija ir pagal pajus padalintas bendrovės turtas, iš kurio jam atiteko dirbtuvių garažas, tuo laiku bendrovėje dirbo (duomenys neskelbtini). Garažai nebuvo inventorizuoti ir registruoti. Jis pakeitė stogą, duris ir jais naudojasi, ten laikoma technika, nors pats jis gyvena (duomenys neskelbtini). Teigė, kad buvęs Alantos ŽŪB vadovas turėjo žinoti, kad pagal pajus žmonių grupei atiteko dalis tų garažų ir darydami inventorizaciją privalėjo informuoti, jog tie garažai priklauso kitiems žmonėms, tad mano, kad apgavo Registrų centrą. Pareiškėjo įsitikinimu minimas turtas yra jo nuosavybė, nes Susitarimą jam perduoti šį turtą pasirašė bendrovės pirmininkas ir buhalterė. Teigė, kad iki tol pagal faktą tie garažai priklausė Vastapų bendrovei.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo ŽŪB „AUGA Alanta“ atsiliepimais ir atstovė teismo posėdyje prašė pareiškimo netenkinti, kadangi ŽŪB „AUGA Alanta“ daiktinė teisė į visą pastatą-garažą yra įregistruota Steigiamojo susirinkimo protokolo Nr. 1 ir Perdavimo akto pagrindu ir šie įrašai nėra nuginčyti ar įstatymų nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais. Teigė, kad nėra nuosavybės teisių į ginčo garažo dalį patvirtinančių įrodymų ir patikimų duomenų, jog nuosavybės teisės į garažą/jo dalį buvo perleistos pareiškėjui. Todėl nesant nuginčytiems registro duomenims, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatomas, kadangi jis nesukels pareiškėjui siekiamų teisinių pasekmių, t. y. turtinių teisių atsiradimo. Taip pat iš pareiškėjo pateiktų dokumentų neaišku, nei koks konkrečiai nekilnojamasis daiktas ir kur esantis (nenurodytas adresas) buvo perduotas šešiolikai pajininkų, kadangi dokumentuose nėra jokių nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių duomenų, nei kokia konkrečiai dalis to nekilnojamojo daikto buvo perduota pareiškėjui. Be to, Susitarime nurodyta, kad garažas, esantis prie Alantos dirbtuvių, perduotas jo asmeniniam naudojimui, o ne nuosavybėn. Akcentavo, kad 1995-08-10 perdavimo-priėmimo akte ir susitarime apie Alantos dirbtuvių-garažų perdavimą A. Š. nenurodyta asmens gimimo data, kodas, todėl net neaišku ar minėtuose dokumentuose yra nurodytas tas pats asmuo – pareiškėjas. Be to, nekilnojamąjį daiktą perleisti kitiems asmenims turi teisę tik šio daikto savininkas, o registre nėra duomenų, kad garažas nuosavybės teise būtų priklausęs ŽŪB „Vastapai“ ir kad ši bendrovė galėtų jį perleisti kitiems asmenims, taigi ir pareiškėjui. Akcentavo ir tai, kad jis daugiau kaip 18 metų nesirūpino savo tariamos subjektinės teisės įgyvendinimu ir praleido senaties terminą.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad jokių duomenų apie ŽŪB ,,Vastapai“ vykdytas likvidavimo procedūras ir jos turėtą turtą, taip pat atsiskaitymus už jį ir jo perleidimą pajininkams nėra gavusi. VĮ Turto banko nuomone šioje civilinėje byloje pareiškėjo prašymas turėtų būti nagrinėjamas, atsižvelgus į suinteresuoto asmens ŽŪB ,,AUGA Alanta“ procesiniuose dokumentuose nurodytus faktus dėl nuosavybės teisių įgijimo į pareiškime nurodytą garažą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas netenkintinas.
Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Bylose dėl valdymo fakto patvirtinimo teisminio nagrinėjimo dalykas yra faktinio valdymo, t. y. kad asmuo faktiškai turi daiktą ir jį valdo kaip savą, konstatavimas. Valdymo fakto į tam tikrą daiktą patvirtinimas taip pat gali būti siejamas, pavyzdžiui, su eliminavimu galimybės tą daiktą pripažinti bešeimininkiu (CK 4.57 straipsnio 2 dalis). Fakto, kad asmuo daiktą valdo kaip savą, išviešinimas kitiems asmenims yra to daikto valdymo savo vardu įregistravimas viešame registre. Dėl nekilnojamojo daikto tai gali būti atlikta nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, priimtu pagal asmens, valdančio tą daiktą kaip savą, prašymą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius tenkinti prašymą ir įregistruoti valdymą dėl to, kad nėra pakankamai tokį faktą patvirtinančių įrodymų, asmuo, valdantis atitinkamą daiktą kaip savą, tačiau nesantis to daikto savininku, gali prašyti, kad daikto valdymo faktas būtų patvirtintas teismine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
Nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, adresu (duomenys neskelbtini), be kitų statinių yra įregistruotas pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m. (toliau – garažas). Nuosavybės teisė į visą garažą nuo 2004-01-28 įregistruota ŽŪB „AUGA Alanta“ vardu, įregistravimo pagrindas: 1992-06-02 Protokolas Nr. 1, kuriuo steigiamojo susirinkimo įsteigta Molėtų raj. ŽŪB „Alanta“ ir 1992-06-15 Perdavimo - priėmimo aktas (buvusio Molėtų raj. Alantos kolūkio materialinių vertybių perdavimo Alantos ŽŪB aktas).
Pareiškėjas pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad 1995-07-28 ŽŪB „Vastapai“ visuotiniame narių susirinkime (Protokolas Nr. 3) buvo patvirtintas turto paskirstymo projektas ir 1995-08-10 šios bendrovės likvidacinė komisija Alantos dirbtuves-garažus, kurių vertė 2003 pajiniai litai, perdavė akte nurodytiems 16 pajininkų, tame tarpe ir A. Š. nurodant, kad jam perduota šio turto už 31 pajinį litą. Pagal Susitarimą, pasirašytą ŽŪB „Vastapai“ pirmininko ir buhalterės, garažas, esantis prie Alantos dirbtuvių, perduotas asmeniniam A. Š. naudojimui už bendrovei jo duotas atsargines dalis, kurių vertė 2400 litų, bet jo pačio parašų abiejuose aktualiuose dokumentuose nėra. 1995-03-29 sprendimu ŽŪB „Vastapai“ buvo likviduota ir 1996-02-07 Likvidavimo akte nurodyta, kad visas turtas išdalintas 99 bendrovės pajininkams, o 13 punktu nurodytos mechaninės dirbtuvės, kurių vertė po indeksavimo – 526000 piniginiai vienetai. Su šiais dokumentais A. Š. 2022-05-03 kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dėl jo nuosavybės teisės į garažą įregistravimo, tačiau toks jo prašymas buvo atmestas, nurodant, kad pateikti dokumentai nepatvirtina jo nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą, kadangi į garažą jau yra įregistruota nuosavybė.
Liudytoja D. S. M., gim. (duomenys neskelbtini), teismui paaiškino žinanti, kad pareiškėjo Š. vardas yra A., jis buvo Vastapų bendrovės narys. Pagal turimus pajus buvo pasiskirstytas turtas ir A., kuris nupirko atsargines dalis, teko to garažo pastato dalis už pajus, taip pat ir jai pačiai atiteko garažas, bet jos ir kitų nuosavybė į jį irgi liko neįteisinta, ji tuo laiku dirbo (duomenys neskelbtini) Vastapuose ir su pirmininku yra pasirašiusi perdavimo-priėmimo aktą, kuriuo pajininkams paskirtas turtas.
Liudytoja O. A., gim. (duomenys neskelbtini), teismui paaiškino, kad pareiškėjas buvo bendrovės narys, pajininkas, jį sutrumpintai vadindavo A. O ji tuo metu dirbo buhalterijoje ir buvo bendrovės likvidacinės komisijos narė, pagal pajus skirstė turtą pajininkams ir jam paskyrė garažą. Jai pačiai turto neteko, skirstė tiems žmonėms, kurie gyveno Alantos krašte. Nežino, kodėl jis ir kiti neįteisino garažų nuosavybės. Mano, kad pagal pajų gavus turtą tai buvo asmeninė to žmogaus nuosavybė.
Liudytojas K. B., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad jis (duomenys neskelbtini) metais buvo bendrovės pirmininkas ir su pareiškėju paskutinį kartą matėsi 1993-1994 metais. Jis jiems (bendrovei) teikdavo atsargines dalis technikai, paremdavo ir tada sutarė jam kaip pajininkui už pajus duoti išsirinktą garažą visam laikui ir nuosavybėn. Tai buvo patvirtinta susirinkime. Garažų vertė tais laikais buvo nemaža, jiems reikėjo daug pajų, tai jų nelabai kas norėjo, todėl garažą šalia Alantos mechaninių dirbtuvių (jų yra atskiras pastatas) atidavė pareiškėjo naudojimui. Būtent garažų boksai pajininkams buvo perduoti, o ne dirbtuvės, tais laikais galimai dokumentais tai nebuvo tinkamai suforminta. Jis, K. B., kaip pirmininkas, dokumentuose pasirašė, o A. Š. tuo metu gal nedalyvavo, bet žinantis, kad jis visą laiką ir naudojosi juo. Tai žino, nes kai buvo garažuose su K. L., tai jis sakė, kad A. yra dvigubos durys įdėtos.
Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju vienareikšmiškai nenustatyta nei koks konkrečiai nekilnojamasis daiktas buvo perduotas 16 pajininkų, tarp jų pareiškėjui, nes dokumentuose nėra jokių nekilnojamąjį daiktą identifikuojančių tokių duomenų, kaip adreso, ploto ir kt., nei kokia konkrečiai dalis buvo perduota pareiškėjui – tik nurodyta, kad jam perduota dirbtuvių-garažų dalis už 31 pajinį litą. O Susitarime be datos pažymėta, kad garažas prie Alantos dirbtuvių perduotas jo asmeniniam naudojimui, ką nurodė ir liudytojai, tačiau tai niekaip nepatvirtina jo valdymo nuosavybės teise. Nekilnojamąjį daiktą perleisti kitiems asmenims turi teisę tik šio daikto savininkas, o VĮ „Registrų centras“ nėra duomenų, kad garažas nuosavybės teise būtų priklausęs ŽŪB „Vastapai“.
Teismas nustatė, kad nuosavybės teisė į visą garažų pastatą, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) kv. m. ploto patalpą Nr. 24, nesuformuotą kaip atskiras turto vienetas, yra pripažinta ŽŪB „AUGA Alanta“ vardu nuo 2004-01-28 ir įregistruota Steigiamojo susirinkimo 1992-06-20 protokolo Nr. 1 bei Perdavimo akto 1992-06-15 pagrindu, kai iš buvusio Molėtų raj. Alantos kolūkio materialinės vertybės buvo perduotos Alantos žemės ūkio bendrovei. ŽŪB „AUGA Alanta“ nuo 2001-05-02 iki 2008-11-19 vadinosi Molėtų rajono ŽŪB „Alanta“, nuo 2008-11-19 iki 2016-12-27 –ŽŪB „Agrowill Alanta“ ir aktualus bendrovės pavadinimas galioja nuo 2016-12-27, taigi jos daiktinė teisė nėra nuginčyta įstatymų numatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.262 str.).
Be kita ko, iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, kad perduodamas objektas buvo būtent tas garažas, kuriuo naudojasi pareiškėjas, nes 1995-07-28 ŽŪB „Vastapai“ visuotinio narių susirinkimo Protokole Nr. 3 apie turto paskirstymą projektą, be kita ko minima „Alantos mechaninės dirbtuvės“, „Vastapų klojimas ir mediniai garažai“, „Vastapų dirbtuvės“, „mašinų garažai“, „kombainų garažai“, „Alantos dirbtuvių pastatai“. Taigi šiame protokole kai kurie objektų pavadinimai skiriasi nuo 1992-07-10 akte nurodytų objektų pavadinimų. Abiejuose dokumentuose kalbama apie Vastapų dirbtuves ir Alantos dirbtuvių pastatus, kas reiškia, kad buvo daugiau negu vienas dirbtuvių pastatas. Sutiktina su ŽŪB „AUGA Alanta“ pozicija, kad nors Susitarime apie garažo perdavimą pareiškėjui minimas „garažas prie Alantos dirbtuvių“, nėra aiškumo nei apie kokį garažą kalbama, nei kokios konkrečiai dirbtuvės minimos, nes žodis „prie“ nesuteikia pakankamo informatyvumo. Į bylą pateikta foto nuotrauka iš kadastro žemėlapio patvirtina, kad šalia garažo yra ir daug kitų pastatų – garažų. Iš šių duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, koks konkretus garažas buvo perduotas pareiškėjui naudoti ir ar būtent (duomenys neskelbtini) dalis to garažo, plane pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškime nurodyta, kad nekilnojamojo daikto teisinė registracija nėra nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė išviešindama šiuos faktus siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. Visgi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – įstatymas) 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų Nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą, kad registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Minėta, kad garažas ŽŪB „AUGA Alanta“ vardu įregistruotas 1992-06-02 Protokolo Nr. 1 ir 1992-06-15 Perdavimo - priėmimo akto pagrindu ir šie dokumentai nenuginčyti ar įstatymo nustatyta tvarka pripažinti negaliojančiais, o teisinė registracija nepanaikinta.
Taigi tam, kad būtų galima patvirtinti valdymo faktą, valdomas daiktas neturi turėti kito teisėto savininko kaip šiuo atveju.
Dėl nurodytų aplinkybių, juridinę reikšmę turintis faktas negali būti nustatytas, kadangi jis nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių.
Pareiškėjas pateikdamas ieškinį sumokėjo 112,50 Eur žyminį mokestį, tačiau bylą išnagrinėjus ypatingosios teisenos tvarka, žyminio mokesčio permoka – 57,50 Eur (112,50-55) jam grąžintina.
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (4,48 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, 529 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo A. Š. pareiškimo netenkinti.
Grąžinti pareiškėjo atstovei Rimai Žiautienei 57,50 Eur žyminio mokesčio permoką (2022-10-19 mokėjimo nurodymas Nr. 64), išaiškinant, kad mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.