Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. patikslintą skundą dėl notarės veiksmų, suinteresuotas asmuo notarė Dalia Rogovaitė,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjos bei suinteresuoto asmens rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja 2023-03-14 kreipėsi su prašymu į suinteresuotą asmenį Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro notarę Dalią Rogovaitę, prašydama išduoti 2020-07-09 Pirkimo pardavimo sutartį sudarytą tarp O. B. ir J. N. bei J. N., nurodydama, jog sudaryta sutartimi yra šiurkščiai pažeistos jos teisės. N. D. Rogovaitė 2023-06-16 raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodydama, jog negali pateikti Pirkimo pardavimo sutarties kopijos, nes pareiškėja nėra minėto sandorio šalimi.

5. Pareiškėja, nesutikdama su notarės atliktais veiksmais, pateikė teismui skundą, kuriuo prašo įpareigoti notarę Dalią Rogovaitę nedelsiant pateikti pareiškėjos prašomos 2020-07-09 Pirkimo pardavimo sutarties patvirtintą kopiją, argumentuodama tuo, jog notarė, neišduodama pirkimo pardavimo sutarties kopijos, kurioje yra paminėta pareiškėjos pavardė ir vardas, pažeidžia jos turtinius interesus ir jos teisę gauti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018-12-31 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018 pareiškėjai priteistą 63000 Eur dydžio kompensaciją. Teigia, jog Pirkimo pardavimo sutartimi buvo už akių išspręsta dėl kompensacijos negavimo ir vengimo pervesti priteistą kompensaciją, ją pervedant pašaliniam asmeniui, o ne pareiškėjai, kaip nurodyta teismo 2018-12-31 sprendime, todėl pareiškėja mano, jog ji turi teisę gauti pirkimo pardavimo sutarties kopija ir ją skųsti įstatymo nustatyta tvarka, siekdama apginti savo teises.

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su notarės priimtu sprendimu, todėl šios bylos nagrinėjimo dalykas notarės veiksmai, t. y. ar notarė pagrįstai atsisakė atlikti veiksmą - išduoti pareiškėjai 2020-07-09 Pirkimo pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) kopiją.

7. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 ir 2 straipsnio nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011).

8. Notariato įstatymo 14 straipsnyje numatyta, jog notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami tik juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami notariniai veiksmai, ar jų įgaliotiniams. Sandorio šalys, jų teisių perėmėjai ir jų teisėti atstovai gali atleisti notarą nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį.

9. T. N. įstatyme yra aiškiai reglamentuota, jog notaras gali išduoti dokumentus tik sandorio šalims, taip pat Notariato įstatyme numatyta išimtis, jog sandorio šalys gali atleisti notarę nuo pareigos saugoti notarinių veiksmų paslaptį. Nagrinėjamu atveju notarė D. Rogovaitė, gavusi pareiškėjos prašymą dėl 2020-07-09 pirkimo pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) kopijos išdavimo ir nustačiusi, jog pareiškėja nėra šio sandorio šalis, atsisakė išduoti pareiškėjai šio sandorio kopiją. Iš byloje dalyvaujančių asmenų rašytinių paaiškinimų nustatyta, jog 2020-07-09 Pirkimo pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) šalimis yra O. B. ir J. N. bei J. N.. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja buvo pateikusi sandorio šalių sutikimą, jog jie atleidžia notarę nuo pareigos saugoti notarių veiksmų paslaptį. Iš pareiškėjos pateiktos sutarties kopijos 12 puslapio matyti, jog sandorio šalys 3.1 punkte buvo susitarusios dėl daikto kainos sumokėjimo, tačiau, tai, jog pareiškėjos vardas ir pavardė buvo paminėta sutartyje, nesudaro pagrindo laikyti, jog pareiškėja yra šio sandorio šalis. Taigi pareiškėja nepatenka į asmenų ratą, kuriam galėtų būti suteikiama teisė gauti Pirkimo pardavimo sutartį, kadangi pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentų kopijos išduodamos tik asmenims, kurių pavedimu arba kuriems buvo atliekami veiksmai, ar jų įgaliotiniams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog notarė nepažeidė įstatymų normų ir jos veiksmus pripažinti neteisėtai bei įpareigoti notarę išduoti pirkimo pardavimo sutarties kopiją pareiškėjai nėra teisinio bei faktinio pagrindo.

10. Pareiškėja vieną iš argumentų nurodo, jog šalių sudarytas sandoris pažeidžia jos teises, todėl jai būtina gauti šio sandorio kopija ir skųsti ją įstatymo nustatyta tvarka, siekiant apginti savo teises.

11. Teismas nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsnyje reglamentuota, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK, Civilinis kodeksas) numatytais atvejais prašymai dėl teismo leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kiti klausimai, pagal Civilinį kodeksą ir kitus įstatymus nagrinėtini supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjami šiame skyriuje nustatyta tvarka, jeigu CK nenumato kitos tokių prašymų nagrinėjimo tvarkos. CPK 579 straipsnyje numatytų nagrinėjamų pareiškimų ratas nėra baigtinis. Pažymėtina, kad kreiptis į teismą dėl leidimų veiksmams atlikti išdavimo, pareiškimų ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitais klausimais galima tais atvejais, kai Civiliniame kodekse ar kituose civilinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose yra nustatyta, kad toks klausimas yra sprendžiamas teisme supaprastinto proceso tvarka. Notariato įstatymo 14 straipsnyje numatyta, jog teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno reikalavimu pažymos apie notarinius veiksmus ir dokumentai išduodami dėl jų žinioje esančių baudžiamųjų ir civilinių bylų, taip pat kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais. Taigi pareiškėja, siekdama gauti jai būtina dokumentą, šiuo atveju pirkimo pardavimo sandorį, kurį gavusi ketina kreiptis į teismą, siekdama apginti galimai pažeistas jos teises, turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su prašymu dėl leidimo gavimo gauti iš notarės pirkimo pardavimo sandorio kopiją. Be to, pažymėtina, jog ir notarė nurodė, jog esant teismo įpareigojimui būtų išduota pirkimo pardavimo sutarties kopija. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, darytina išvada, jog įstatyme yra nustatyta aiški tvarka, kaip gali asmuo gauti būtinus dokumentus, kuriais remiantis įrodinės aplinkybes teisme, todėl pareiškėjos teisės gauti jai būtinus dokumentus iš notarės, įrodžius teismui kokiam tikslui jai dokumentai būtini, nėra suvaržytos.

12. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad notarė, būdama valstybės įgaliotu asmeniu, tinkamai vykdė jai Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 1 straipsniu pavestas pareigas, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti notarės veiksmus neteisėtais ir įpareigoti notarę atlikti veiksmą - išduoti pareiškėjai 2020-07-09 Pirkimo pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) kopiją.

13. Visapusiškai išanalizavus bylos duomenis, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, pareiškėjos nurodytus argumentus darytina išvada, jog notarės veiksmai dėl atsisakymo išduoti pareiškėjai 2020-07-09 Pirkimo pardavimo sutarties (duomenys neskelbtini) kopiją yra teisėti, todėl pareiškėjos skundas dėl notarinių veiksmų atmestinas (CK 1.5 str., CPK 3 str. 1 d., CPK 513 str.).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

14. Pareiškėja skundu prašo priteisti iš suinteresuoto asmens 5 procentų dydžio procesines palūkanas.

15. Teismas 2023-04-28 nutartyje, nustatydamas terminą pareiškėjai pašalinti skundo trūkumus, išaiškino, jog skundas dėl notarinių veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka, skundo dalykas – notaro atliktas/neatliktas veiksmas, todėl pareiškėja, teikdama skundą, negali reikšti reikalavimų dėl procesinių palūkanų priteisimo, nes tokie reikalavimai gali būti nagrinėjami tik ginčo teisenos tvarka, be to pareiškėja jokių argumentų dėl tokio reikalavimo nenurodė. Pareiškėja, šalindama skundo trūkumus, šio reikalavimo neatsisakė.

16. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.37 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas ir reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Šios palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007; 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-915/2018, 45 punktas).

17. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 2 dalis, ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė.

18. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, įvertinus tai, jog pareiškėjos skundas dėl notarinių veiksmų nagrinėjamas ypatingosios teisenos tvarka ir jokie reikalavimai, kurie nagrinėjami tik ginčo teisenos tvarka, negali būti reiškiami, be to pareiškėja jokio materialinio turtinio reikalavimo suinteresuotam asmeniui nebuvo pareiškusi, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl procesinių palūkanų nenagrinėtinas ir byla toje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 9 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Bylos dėl notarinių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 5 punktas). Pagal bendrąją taisyklę, tokio pobūdžio bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Šioje byloje pareiškėjos ir suinteresuoto asmens notarės Dalios Rogovaitės interesai yra priešingi, todėl atmestus pareiškėjos skundą yra pagrindas priteisti suinteresuotam asmeniui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.

20. Suinteresuotas asmuo iki bylos išnagrinėjimo nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, kita vertus pareiškėjos skundą atmetus nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų pareiškėjai priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 513 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos T. Ž. skundą dėl notarinių veiksmų atmesti.

Nutraukti bylos dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.