- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-27
- Bylos Nr.
- 2A-261-560/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42357-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Varanauskaitė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- UAB „Autopaštas“
- Atsakovas
- „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, Jūratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo UAB „Autopaštas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autopaštas“ ieškinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdančio savo veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, dėl draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Autopaštas“ pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo “BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdančio savo veiklą „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, ieškovo naudai 15 007,17 Lt draudimo išmoką, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad ieškovui priklauso autovežis (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) Ieškovas su atsakovu sudarė 2012-08-02 Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį. Draudimo polise Nr. TPD 071060 nurodyta, kad apdrausta draudimo rizika, tame tarpe avarija TPD; numatyta besąlyginė išskaita – 700 Lt; draudimo variantas – su nusidėvėjimu, nemažėjančia draudimo suma. Poliso pastabose nurodyta, kad autovežio su antstatu vertė sutarties sudarymo dienai pagal VšĮ „Emprekis“ patvirtinimą yra 52 000 Lt. 2012-11-14 autoįvykio metu ieškovui priklausantis automobilis buvo apgadintas ir apdraustai transporto priemonei padaryta 42 881,17 Lt dydžio žala be PVM. Ši suma paskaičiuota įvertinant 40 proc. nusidėvėjimą. Nurodė, kad atsakovas sutiko sumokėti tik dalį žalos (draudimo išmokos) – 29 588 Lt, kadangi atsakovas nurodė, jog sutarties 1.12 p. nurodytas nevisiškas draudimas. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas sumažino draudimo išmoką iki 29 588 Lt sumos bei iš jos atėmė 700 Lt dydžio išskaitą ir 1 014 Lt sumą, kurią užskaitė kaip įmoką, kuri nebuvo sumokėta. Iš viso atsakovas ieškovui išmokėjo 27 874 Lt. Atsakovas 2013-04-25 raštu nurodė, kad draudimo išmokos nemokės, nes transporto priemonė apdrausta nepilna verte, kadangi rinkos vertė draudimo sutarties sudarymo metu buvo 75 073 Lt, o draudimo sutartyje nurodyta rinkos vertė – 52 000 Lt. Mano, kad toks atsakovo atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas, todėl iš atsakovo turi būti priteista 15 007,17 Lt. Pažymėjo, kad atsakovas pats nurodė transporto priemonės rinkos vertę pagal VšĮ „Emprekis“ nurodytas vertes, šia verte turtas ir apdraustas. Jokių duomenų, kad transporto priemonė būtų apdrausta ne visišku draudimu, nėra. Nurodė, kad remontas, atmetus 40 proc. naujų detalių vertę, yra mažesnis nei draudimo suma. Pažymėjo, kad ieškovas su atsakovu susitarė, jog transporto priemonės vertė (rinkos vertė) yra 52 000 Lt, ir ši vertė yra lygi transporto priemonės draudimo sumai.
Atsiliepimas
Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdantis savo veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, ir prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei išreikalauti iš ieškovo buhalterinius dokumentus, susijusius su transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) įsigijimu, t. y. automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sąskaitą-faktūrą, bankinių mokėjimų išrašus. Nurodė, kad 2012-08-02 ieškovas ir atsakovas sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TPD 071060, draudimo apsaugos laikotarpis 2012-08-02 – 2013-08-01 (2012-11-28 nutraukta ieškovo prašymu) su 1 352 Lt draudimo įmoka, 700 Lt dydžio besąlygine išskaita bei 52 000 Lt dydžio šalių susitarta draudimo suma. Draudimo suma šalių susitarimu buvo nustatyta pagal vidutinę autovežio – važiuoklės su antstatu rinkos kainą 2012 m. rugpjūčio mėnesį. Nurodė, kad draudimo įmoka buvo apskaičiuota draudimo sumą padauginus iš ieškovui pritaikyto 2,6 proc. tarifo, todėl draudimo suma yra faktorius, tiesiogiai įtakojantis draudimo įmokos dydį. 2012-11-14 įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovui priklausanti transporto priemonė. Dėl šio įvykio atsakovas ieškovui išmokėjo 27 874 Lt draudimo išmoką, taip pat 1 000 Lt dydžio draudimo išmoką už transporto priemonės transportavimo paslaugas. Draudimo išmoka buvo paskaičiuota ir ieškovui išmokėta dalis jo patirtų nuostolių, proporcinga draudimo sumos ir vertės santykiui. Nurodė, kad ieškovas, susitardamas su atsakovu dėl 52 000 Lt draudimo sumos, žinojo, jog tai nėra jo transporto priemonės (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) vertė, o nevisiško draudimo pasekmės yra įtvirtintos Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 1.12 p. Šalys susitarė dėl konkrečios transporto priemonės vertės (52 000 Lt) ir atitinkamai draudimo sumos, nors tikroji transporto priemonės rinkos vertė yra daugiau nei 20 000 Lt didesnė. Šiuo atveju nepriklausomas vertintojas žalos dydį nustatinėjo atsižvelgdamas į tai, jog transporto priemonės vertė yra 73 100 Lt, tačiau šalys buvo susitarusios, jog transporto priemonė bus draudžiama mažesne verte, todėl žalos dydis būtent ir turėjo būti nustatytas ne nuo realios, o proporcingai nuo mažesnės šalių susitartos transporto priemonės vertės. Apskaičiuodamas draudimo išmoką, atsakovas rėmėsi Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 017, galiojusiomis draudimo sutarties sudarymo momentu. Pažymėjo, kad sudarant sutartį ieškovo transporto priemonė buvo drausta tik 69 proc. dydžio realios jos vertės sumai, todėl nustatyta transporto priemonės draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo atlyginti draudėjui dalį jo patirtų nuostolių, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-10 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju 2012-08-02 Sausumos transporto priemonių draudimo sutartyje nurodyta transporto priemonės draudimo suma – 52 000 Lt, o draudimo vertė (pinigais išreikšta draudžiamojo turto vertė) nenurodyta, todėl svarbu nustatyti, ar draudimo suma ir draudimo vertė sutampa. Teismo vertinimu, tik tokios sutapties atveju galima spręsti, kad šalys susitarė dėl visiško draudimo. Teismas pažymėjo, kad tą aplinkybę, jog draudimo sutarties sudarymo metu transporto priemonės rinkos vertė viršijo 70 000 Lt, patvirtina ieškovo paaiškinimai, taip pat tiek ieškovo, tiek atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai: UAB „Auto balt“ transporto vertinimo ataskaitos. Taigi, teismo vertinimu, ieškovas, žinodamas realią draudžiamos transporto priemonės rinkos vertę (virš 70 000 Lt), turėdamas patirties draudimo santykiuose, nes draudė ir kitus 8 automobilius, negalėjo tikėtis, kad nurodžius mažesnę draudimo sumą (52 000 Lt) gaus didesnę draudimo apsaugą, nes mažesnės draudimo sumos nurodymas tiesiogiai susijęs su draudimo įmokos dydžiu. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog 2012-08-02 Sausumos transporto priemonių draudimo sutartimi šalys susitarė dėl nevisiško draudimo. Taip pat teismas nurodė, kad Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 1.12 p. yra įtvirtintos nevisiško draudimo pasekmės, numatant, kad kai nustatyta draudimo suma yra mažesnė už draudimo vertę, įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakovas išmoka išmokos dalį, proporcingą draudimo sumos ir draudimo vertės santykiui. Todėl teismui konstatavus, kad šalys buvo susitarusios dėl nevisiško draudimo, teismas padarė išvadą, jog apskaičiuojant draudimo išmokos dydį minėta Taisyklių nuostata atsakovas vadovavosi pagrįstai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Autopaštas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas šiuo atveju yra tik vartotojas, o atsakovas – verslininkas. Nepriklausomai nuo to, kad ieškovas yra apdraudęs dar 8 automobilius, jis nėra laikomas patyrusiu draudimo santykių dalyviu, todėl kilus ginčui sutartis turi būti aiškinama ieškovo naudai. Pažymėjo, kad sutartyje nebuvo nurodyta, jog transporto priemonė draudžiama nepilnu draudimu, o transporto priemonės vertė nustatyta ne ieškovo, o atsakovo iniciatyva. Pažymėjo, kad draudiminio įvykio metu transporto priemonei padaryta žala – 42 881,17 Lt, yra mažesnė, nei sutarta transporto priemonės draudimo suma. Nurodo, kad šiuo atveju draudimo polise nurodyta, jog transporto priemonės draudimo suma – transporto priemonės rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną (ne draudimo sutarties sudarymo dienai). Pažymėjo, kada būtent atsakovas sutartyje nurodė, jog transporto priemonės rinkos vertė draudimo dienai yra 52 000 Lt. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į individualiai nustatytas draudimo sąlygas ir netinkamai aiškino draudimo sutartį. Pažymėjo, kad draudimo suma sutampa su transporto priemonės rinkos verte autoįvykio dienai ir šią vertę nustatė turto vertintojas. Taip pat pažymėjo, kad draudiminis įvykis įvyko po dviejų mėnesių nuo draudimo sutarties sudarymo, todėl nusidėvėjimas neskaičiuotinas.
Atsiliepimas
Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdantis savo veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį prašė atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apeliantas nėra vartotojas, nes jis yra juridinis asmuo, be to, jis dirba transporto srityje, yra vežėjas, todėl laikytinas patyrusiu rinkos dalyviu. Nurodo, kad, priešingai nei teigia ieškovas, draudimo suma buvo nustatyta ne atsakovo, o šalių susitarimu, bet to, pats apeliantas teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad draustos transporto priemonės vertė yra didesnė nei 70 000 Lt, todėl akivaizdu, jog jis puikiai žinojo, kad draudimo sutartimi šalys susitarė dėl mažesnės transporto priemonės vertės. Nurodo, kad draudimo polise šalys susitarė dėl konkrečios transporto priemonės vertės (52 000 Lt) ir atitinkamai draudimo sumos, nors tikroji transporto priemonės rinkos vertė yra daugiau nei 20 000 Lt didesnė. Šiuo atveju nepriklausomas turto vertintojas žalos dydį nustatinėjo atsižvelgdamas į tai, jog transporto priemonės vertė yra 73 100 Lt, tačiau šalys buvo sutarusios, jog transporto priemonė bus draudžiama mažesne verte, todėl ir žalos dydis turėjo būti nustatytas ne nuo realios, o nuo proporcingai mažesnės šalių numatytos transporto priemonės vertės. Pažymėjo, kad transporto priemonės rinkos vertė įvykio dienai yra 73 100 Lt. Taip pat nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų dėl to, jog atsakovas neturi skaičiuoti transporto priemonės nusidėvėjimo, dėl to mano, kad šie teiginiai nevertintini.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo UAB „Autopaštas“ ieškinį atmetė ir konstatavo, jog 2012-08-02 Sausumos transporto priemonių draudimo sutartimi Nr. TPD 071060 šalys susitarė dėl nevisiško draudimo. Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012-08-02 šalys sudarė Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį Nr. TPD 071060, kuria buvo apdraustas automobilis (duomenys neskelbtini), v. n. (duomenys neskelbtini) Įvykus draudiminiam įvykiui, atsakovas apskaičiavo transporto priemonei padarytą žalą (42 881,17 Lt) ir išmokėjo draudimo išmoką – 27 874 Lt. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar tarp šalių sudarytoje draudimo sutartyje šalys susitarė dėl visiško, ar nevisiško draudimo.
Apeliaciniame skunde apeliantas, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas šiuo atveju yra tik vartotojas, o atsakovas – verslininkas, todėl kilus ginčui sutartis turi būti aiškinama ieškovo naudai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto teiginiais. Pažymėtina, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p. nurodyta, jog vartotojas – fizinis asmuo, kuris pareiškia savo valią pirkti, perka ir naudoja prekę ar paslaugą asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o vartojimo sutartimi yra laikoma sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.; Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 14 d.). Nagrinėjamu atveju matyti, kad ieškovas UAB „Autopaštas“ yra juridinis asmuo, Sausumos transporto priemonių draudimo sutartį sudaręs verslo tikslais, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovas laikytinas vartotoju, o tarp šalių sudaryta draudimo sutartis – vartojimo sutartimi. Atsižvelgiant į tai, minėti ieškovo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Apeliaciniu skundu ieškovas taip pat nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo išvada, jog šalys 2012-08-02 Sausumos transporto priemonių draudimo sutartimi Nr. TPD 071060 susitarė dėl nevisiško draudimo. Nurodo, kad sutartyje nebuvo nurodyta, jog transporto priemonė draudžiama nepilnu draudimu, o transporto priemonės vertė (draudimo suma) nustatyta ne ieškovo, o atsakovo iniciatyva. Pažymėtina, kad Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 017 1.11 p. apibrėžta draudimo sumos sąvoka, numatant, jog tai draudimo sutartyje nurodyta arba draudimo sutartyje nustatyta tvarka apskaičiuojama pinigų suma, kurios negali viršyti draudimo išmoka. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš turto draudimo sutarčių ypatumų yra draudimo vertės kategorija, kuri yra svarbi nustatant draudimo sumą, draudimo įmoką ir draudimo išmoką. Draudimo vertės kategorija yra susijusi su draudimo interesu. Draudimo intereso, kurį draudžia draudėjas, vertė vadinama draudimo verte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad tuo atveju, kai individualiose sutarties sąlygose nurodyta draudimo vertė ir draudimo išmokos suma sutampa, ir jei šios sąlygos draudikas nenuginčijo, nėra pagrindo pripažinti, jog šalys susitarė dėl nevisiško draudimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, jog Sausumos transporto priemonių draudimo liudijimą/polisą, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės vertė (draudimo suma) sudaro 52 000 Lt, pasirašė abi ginčo šalys, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovas, dėl to šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog transporto priemonės vertė buvo nustatyta vienašališkai atsakovo. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktose UAB „Auto balt“ vertinimo ataskaitose nurodyta, jog transporto priemonės rinkos vertė sudaro 73 100 Lt (b. l. 12-25), taigi, darytina išvada, kad tikroji sutarties draudimo vertė yra būtent 73 100 Lt. Iš byloje esančių duomenų ir ieškovo paaiškinimų taip pat matyti, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog transporto priemonės rinkos vertė buvo didesnė nei nurodyta draudimo sutartyje. Taigi, iš to darytina išvada, jog ieškovas žinojo apie didesnę transporto priemonės rinkos vertę, tačiau šalys tarpusavio susitarimu draudimo sutartyje nurodė mažesnę turto rinkos vertę (draudimo sumą), tokiu būdu prisiimdamos tam tikras Sausumos transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr. 017 nurodytas pasekmes. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad draudimo vertė ir draudimo suma, nurodyta tarp šalių sudarytoje draudimo sutartyje, sutampa ir dėl to šalys susitarė dėl visiško draudimo. Be to, pažymėtina, kad šiuo atveju atmestini ieškovo teiginiai, jog jis nėra laikomas patyrusiu draudimo santykių dalyviu, nes, minėta, ieškovas yra juridinis asmuo, vežėjas, veikiantis transporto srityje, turintis patirties draudimo santykiuose, t. y. nuo 2012 m. ieškovas jau yra apdraudęs ir kitus 8 automobilius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas, kaip patyręs rinkos dalyvis, sulygdamas su atsakovu dėl draudimo sutarties sąlygų ir būtent atitinkamomis sąlygomis pasirašydamas draudimo sutartį, negalėjo tikėtis, kad nurodžius mažesnę draudimo sumą (52 000 Lt), jis gaus didesnę draudimo apsaugą.
Teisėjų kolegija taip pat, atsižvelgdama į tai, jog draudiminis įvykis įvyko praėjus trims mėnesiams po draudimo sutarties sudarymo, neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į individualiai nustatytas draudimo sąlygas, kuriose numatyta, kad transporto priemonės draudimo suma – transporto priemonės rinkos vertė draudžiamojo įvykio dieną, kuri sudaro žymiai mažesnę sumą. Pažymėtina, kad jau aukščiau minėtose UAB „Auto balt“ vertinimo ataskaitose, sudarytose 2012-11-26, nurodyta, jog transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą – 73 100 Lt, tuo tarpu draudiminis įvykis, bylos duomenimis, įvyko 2012-11-14. Atsižvelgiant į tai, aukščiau minėti apelianto teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama apelianto teiginius, jog šiuo atveju neskaičiuotinas ir transporto priemonės nusidėvėjimas, pažymi, jog jokių šiuos teiginius pagrindžiančių argumentų ieškovas apeliaciniame skunde nepateikė. Be to, nusidėvėjimas yra numatytas ir tarp šalių sudarytoje draudimo sutartyje, pasirašytoje abiejų ginčo šalių, dėl to dėl aukščiau išdėstytų apelianto teiginių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija plačiau nepasisako.
Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Autopaštas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-10 sprendimo, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdantis savo veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų, kad tokios išlaidos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo patirtos, nepateikė, dėl to šis atsakovo prašymas yra netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovo UAB „Autopaštas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.