Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Silvijai Gervienei, Loretai Dosinienei, Agnei Kuckailienei, privačiai kaltintojai nukentėjusiajai L. B., jos atstovei advokatei Rūtai Survilienei, kaltinamajai A. K., jos gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, privataus kaltinimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini) Kauno r., neteista,

privačios kaltintojos nukentėjusiosios L. B. kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. spalio 5 d. Kauno r. savivaldybės Kultūros švietimo ir sporto skyriaus vedėjui parašė tikrovės neatitinkantį, nukentėjusiąją L. B. šmeižiantį ir įžeidžiantį pareiškimą, jame parašydama: „L. B. - labai prasto išsilavinimo, žemos kultūros. Necenzūriniais žodžiais kiekvieną dieną mane iškolioja, nelabai sveiko proto pagal mano mąstymą"; pareiškime nurodė, kad L. B. „naktimis miške ant kaladžių, nes neturi nei kėdžių, nei stalų, nes viską prageria, geria abu su vyru ir kitais svetimais vyrais. Prisigėrę rėkia ant vaikų"; L. B. „įsiveždavo į garažą ir kratydavo vežimėlyje vaikus, vos vaikai neiššokdavo iki garažo lubų iš vežimuko", L. B. „abu su vyru mane su dukra sumušė“, „vagia"; „pradinėje klasėje antros klasės aritmetikos nemoka suskaičiuoti - jau ir antrokai supranta, kad L. B. nieko nemoka"; „kiekvieną dieną abu išėję į kiemą mane provokuoja, kolioja, specialiai laukia kada aš išeisiu iš kambario į lauką. Pagal mane, jie ne tokio proto, kaip visi sveiki žmonės", - tai yra A. K. raštu apšmeižė ir įžeidė nukentėjusiąją L. B., padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. (ideali nusikalstamų veikų sutaptis).

Aprašęs kaltinamosios parodymus teismas konstatuoja, kad iš pačios kaltinamosios parodymų matyti, kad čia aptariamą pareiškimą apie nukentėjusiąją L. B. 2010-10-05 parašė ir Kauno r. savivaldybės Kultūros švietimo ir sporto skyriui įteikė ne kas kitas, o kaltinamoji. Nors kaltinamoji kalta dėl nukentėjusiosios įžeidimo ir šmeižimo neprisipažįsta nurodydama, kad neturėjo tikslo nieko įžeisti ar apšmeižti, teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindžia toliau aptariamais duomenimis. Kaltinamosios parodymų teismas nevertina parodymais, sudarančiais pagrindą išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-5/2014 matyti kad kaltinamajai laikotarpiu nuo 2014-01-07 iki 2014-04-14 buvo atlikta Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės. Joje nurodoma, kad kaltinamoji nusikalstamų veikų padarymo metu ir šiuo metu supranta savo veiksmus, gali juos valdyti, yra pakaltinama, nors jai diagnozuojama paranoidinė šizofrenija (ligos remisijos stadija). Teismui nėra pagrindo abejoti gydytojų komisijos išvada, kurioje nurodoma, kad A. K. „Asmenybė itin primityvi. Interesai buitinio pobūdžio. Egocentriška. Mastymas konkretus. Savęs vertinimas perdėtai teigiamas. Būdingas psichopatologijos padidintas dirglumas, nepakankama emocijų kontrolė“ (b.l.99). Šio ekspertizės akto pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji yra pakaltinama. Kartu teismas pastebi, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2009-05-04 nutartimi kaltinamajai buvo panaikinta anksčiau paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas konstatuojant, kad ji pasveiko.

Nukentėjusioji L. B. parodė kad raštą, kurį parašė A. K., pati A. K. pateikė Švietimo skyriui. Dėl to buvo atliekamas jos darbo patikrinimas – ji dirba Kauno r. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Jai skambino iš Švietimo skyriaus, pati buvo nuvykusi į Švietimo skyrių, turėjo aiškintis dėl kaltinamosios pareiškime išdėstytų teiginių. Jaučiasi įžeista, neteisingai apkaltinta, kadangi visi kaltinamosios pareiškime išdėstyti pareiškimai yra visiškas melas, neteisybė. Ji yra apšmeižta kaip mama, kuri „vaikų neprižiūri“, kaip mokytoja, kuri „nemoko vaikų“, kaip moteris, kuri „geria su vyrais ir viską yra pragėrusi, vagia“. Labai dėl to pergyvena, negali dabar ramiai kalbėti, jai nebuvo noro eiti į darbą, jautėsi labai prastai. Jautėsi labai blogai, labai pergyveno, tai matė jos šeima, darbdaviai, kolegos. Iki dabar jaučia didžiulę nuoskaudą, net dabar negali apie tai ramiai kalbėti. Jos vyro atžvilgiu A. K. taip pat pareiškimą parašė, vyksta dar vienas baudžiamasis procesas, kuriame A. K. yra pripažinta kaltinamąja. Parodė, kad mokė A. K. anūkę. Tai buvo pirmoje ir trečioje klasėje, kai mokėsi antroje ir ketvirtoje klasėje buvo motinystės atostogose. A. K. niekada ji nemušė. Dėl to, kaip prižiūri vaikus, dėl to, kad neva supuvusiais obuoliais maitina juos, nėra bausta už tai. Mokykloje dirba penkiolika metų, niekada neturėjo jokių drausminių nuobaudų, puikiai sutaria su vaikais, su vaikų tėvais, konfliktų jokių nėra. Joks analogiškas pareiškimas jos atžvilgiu nebuvo parašytas. Jos emocinė būsena po to karto pasikeitė, ji labai jautriai reaguoja į visus įvykius. Tai, kad ji A. K. sekioja, persekioja, kolioja - netiesa. Yra priešingai nei kaltinamoji sakė. Kai ji išeina į kiemą, ją be pagrindo užsipuola A. K.. Šalia A. K. gyvena jau septinti metai. Skundus prieš ją, prieš jos sutuoktinį kaltinamoji rašo dažnai ir į įvairias institucijas. Visuose raštuose rašoma, kad ne ten malkas sukrovė, dar kažkas, kaip sako, neva kolioja, primuša. Ką bedarytų - viskas kaltinamajai užkliūna. Kaime, kuriame gyvena yra apie penkiasdešimt namų. Su visais kaimynais sutaria, bendrauja, išskyrus A. K., kuri su niekuo nebendrauja. Prašo priteisti 10000 litų neturinei žalai atlyginti. Žala pasireiškia tuo, kad dėl A. K. įžeidžiančio ir šmeižikiško rašto ji patyrė didelį emocinį nepatogumą, tiesioginiai darbdaviai atliko patikrinimus, ji buvo iškviesta į Švietimo skyrių, turėjo aiškintis dėl nebūtų dalykų. Praliejo daug ašarų, turėjo iškęsti pažeminimą, apie kurį žinojo ir kolegos, ir mokiniai. Parodė, kad nesutarimai su A. K. prasidėjo tada, kai prieš septynerius metus persikėlė gyventi į Margavos kaimą. Daug kartų girdėjo negražių žodžių, kuriuos sakė A. K. jos atžvilgiu. Nenorėjo niekur kreiptis, turėjo viltį, kad tai kažkada pasibaigs, o kai pamatė, kad niekas nesikeičia, tada kreipėsi į teismą, A. K. pasakė, kad ją išmes iš darbo. Parodė, kad niekada nėra nieko pavogusi, negeria miške ir savo turto nėra pragėrusi. Parodė, kad miškelyje, maždaug už 100 metrų nuo kaltinamosios namo yra įrengta poilsiavietė. Miškas – privati jos tėvo nuosavybė.

Liudytoja V. Š. parodė, kad su L. B. dirba vienoje darbovietėje. Jos ir L. B. darbovietėje buvo gautas A. K. skundas. Skundas buvo ištirtas. Girdėjo, kai mokytojai L. B. teko teisintis, aiškintis dėl skundo. Ji neturi duomenų, kad L. B. neprižiūrėtų savo vaikų, kad girtuokliautų, kirstų svetimus medžius. L. B. būsena po pranešimo jai apie skundą buvo bloga. Ji pradėjo verkti, teko ją raminti, kitą dieną, savaitę matė, kad ji pergyvena dėl kaltinamosios pareiškimo. Kaip kolegę ji L. B. gali apibūdinti kaip pareigingą mokytoją, gerai išmokančią vaikus, kaip jautrią, mokančią bendrauti su vaikais, švelnią, jos kompetencija nekelia abejonių, jos išmokyti moksleiviai gauna aukštus įvertinimus, mokosi progimnazijoje. Ji nėra konfliktiška asmenybė, per penkerius metus ji neturėjo nei vieno konflikto su L. B., kolegių tarpe to nėra buvę. Iš tėvų pusės niekas nėra atėjęs, pasakęs kažką blogo mokytojai, nei tarp tėvelių su mokytoja, nei tarp mokytojų nėra konfliktų. Apie kaltinamosios pareiškimą gali pasakyti, kad tai labai L. B. žeminantis pareiškimas. Jai, dirbančiai tokį darbą, pareiškimas gali labai pakenkti: mokiniai patys renkasi mokytojus, mokyklas.

Motyvuojamoji dalis

Aprašęs liudytojos V. Š. parodymus teismas konstatuoja, kad jos parodymai paneigia kaltinamosios teiginius apie nukentėjusiosios elgesį ir patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad tinkamai atlieka savo darbą, tinkamai auklėja savo auklėtinius, yra išimtinai gerai charakterizuojama. Kartu teismas daro išvadą, kad šios liudytojos parodymai paneigia kaltinamosios parodymus dėl L. B. kaip mokytojos elgesio, jos kvalifikacijos, blogo mokinių ugdymo.

Kauno rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracija išskirtinai gerai charakterizuoja gimnazijos mokytoją nukentėjusiąją L. B. (b.l.11). Lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) administracija gerai charakterizuoja nukentėjusiosios L. B. dukrų U. ir V. elgesį ugdymo institucijoje (b. l. 8, 9). (duomenys neskelbtini) gimnazijos administracija išskirtinai gerai charakterizuoja nukentėjusiosios dukrą M.(b.l. 10).

Kaltinamosios prašymu liudytojais buvo apklaustos jos dukros V. L. ir L. V..

Liudytoja V. L. parodė: „man žinoma, kad mama parašė pareiškimą dėl L. B.. Mano mama remiasi faktais, o ne nebūtais dalykais. Sakykim vienas iš faktų, pati ne kartą esu mačiusi, kai dukra L. B. buvo nedidelė, mano mamos yra tvoros, bet nėra vartų, būdavo ateidavo pas mano mamą į kiemą, nors jai 2-3 metukai tik buvo. Tai buvo pieš septynerius – aštuonerius metus. Dabar, kai vaikai ūgtelėjo neina į kiemą aišku. Du metukai buvo vaikai, ateidavo pas mamą, manau, kad tai nepriežiūra vaikų, negali juk eiti per kaimynus vaikai dar tokio amžiaus. Dėl L. B. elgesio, žinau, kad kartais lauke dalyvaujama, švenčiama. Aš tikrai, mačiau, kai vasaros šiltais vakarais muzika visu garsu groja. Pas mus antras aukštas, palėpė, atidarome langus, kad užmigtum reikia langus uždaryti, kad negirdėtum triukšmo, vaikų klegesio. Nesakau, kad kiekvieną savaitgalį tai, tačiau į mėnesį kartą du taip būna, tokie susitikimai. Intensyviau būdavo prieš penkerius - šešerius metus, kai mama parašė pareiškimą, gal ji taip jau nesielgia. Nei manęs, nei mano mamos nemušė L. B. vyras, bet mane sužalojo, tai pripažino ir Kauno rajono teismas, o Kauno apygardos teismas išteisino. Mano mama jau keturiasdešimt metų gyvena ten, prieš tai gyveno kiti kaimynai, viskas gerai buvo, kai jie atsikėlė prasidėjo viskas dėl riboženklių. Aš nekviesdavau policijos dėl triukšmo. Pas L. B. susibūrimai būdavo, atvykdavo draugai, vykdavo su alkoholiu pobūvis. Buvo įvykis, kai grįžau su mašina vaikų kamuolys ant kelio buvo, mano mama išlipo nuspirti kamuolį, atbėgo B. su L. B., kurie aiškino, kad per greitai važiuoju. Mano mama nuspyrė kamuolį. B. pradėjo sakyti, kad blogai važiuoju“.

Liudytoja L. V. parodė, kad apie savo mamos, kaltinamosios pareiškimą dėl L. B. elgesio žino. Nesutarimai kilo dėl tvoros. Matė nukentėjusiosios vaiką vežimėlyje, nukentėjusioji vežimėlį kratė. Tai buvo prieš daug metų, gal aštuonerius metus. Matė, kad poilsiavietėje prie miškelio vyksta pobūviai, vartojamas alkoholis. Parodė, kad mama jai ne viską pasakoja, ji yra „silpnų nervų, į viską reaguoja“.

Aprašęs liudytojų V. L. ir L. V. parodymus teismas konstatuoja, kad jų parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad kaltinamosios 2010-10-05 pareiškime išdėstyti duomenys apie nukentėjusiąją yra teisingi ir atitinka objektyvią tikrovę: šios liudytojos neparodė, kad nukentėjusioji vagia, viską yra pragėrusi, muša jos motiną. Būtent apie tai pareiškime parašė kaltinamoji 2010-10-05 ir teismas aptartų įrodymų pagrindu tai laiko šmeižimu.

Dėl veikų kvalifikavimo.

Kaltinamosios padaryta veika kvalifikuojama pagal LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. (ideali nusikalstamų veikų sutaptis), nustačius aplinkybę, kad kaltinamoji viešai, raštu parašydama pareiškimą ir jį pateikdama Kauno r. savivaldybės Kultūros švietimo ir sporto skyriaus vedėjui, įžeidė nukentėjusiąją ir ją apšmeižė: neturėdama ir nenurodydama jokių įrodymų, paskleidė apie nukentėjusiąją tikrovės neatitinkančią informaciją, aptartą šiame nuosprendyje. Kaltinamosios veika kvalifikuojama pagal LR BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. (ideali veikų sutaptis).

Dėl bausmės.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatoma.

Kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, yra pensininkė, padarė du nesunkius nusikaltimus (ideali veikų sutaptis).

Kaltinamajai skirtinos bausmės, artimesnės švelnesnėms, numatytoms LR BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. sankcijose, o paskirtos bausmės subendrintinos, taikant bausmių apėmimo principą (LR BK 63 str. 5 d. 1 p.).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusioji prašo priteisti iš kaltinamosios 1000 litų, tokia pinigų suma įvertindama dėl kaltinamosios padaryto šmeižto ir įžeidimo jai atsiradusią neturtinę žalą - kaltinamajai viešai paskleidus informaciją apie jos tariamai padarytą nusikaltimą (vagystę), viso turto pragėrimą, kaltinamosios sumušimą ir t.t., ji buvo pažeminta, pakirstas pasitikėjimas ja ir jos veikla bendradarbiams, draugams ir artimiesiems.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad pagrindiniai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra pasekmės ir neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nors padaryti nesunkūs nusikaltimai, tačiau jie sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiajai, kuri buvo viešai pažeminta, apkaltinus ją padarius nusikaltimą (vagystę) ir kitus teisės pažeidimus. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį (kaltinamoji yra pensininkė) laiko, kad civilinis nukentėjusiosios ieškinys dėl neturinės žalos tenkintinas iš dalies: 1000 Lt suma yra pakankama nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų.

Nukentėjusioji pateikė duomenis, kad už atstovavimą advokatei sumokėjo 3500 litų.

Teismas daro išvadą, kad 3500 litų atstovavimo išlaidos yra pagrįstos. Šios išlaidos priteistinos nukentėjusiajai iš kaltinamosios Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 1 d., ir skirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d., ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Pagal LR BK 63 str. 5 d. 1 p. bausmes subendrinti, taikant bausmių apėmimo principą, ir nustatyti A. K. galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Išaiškinti nuteistajai, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Patenkinti nukentėjusiosios L. B. civilinį ieškinį iš dalies. Priteisti iš A. K., nukentėjusiajai L. B. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti nukentėjusiajai L. B. iš kaltinamosios A. K., 3500 Lt (tris tūkstančius penkis šimtus) litų proceso (advokato atstovavimo) išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).

Iki bausmės vykdymo pradžios nuteistajai kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.