- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-15
- Bylos Nr.
- 2YT-4017-671/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00971-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audronė Alčauskienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- A. L.
- Advokatai
- Mauras Urbonavičius, Vitalijus Vasilionokas
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. skundą antstoliui Vaidui Drungilui dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo A. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas (skolininkas) V. T. pateikė antstoliui Vaidui Drungilui skundą, kuriuo prašo išreikalauti iš A. L. (išieškotojo) originalią 2016 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį; išreikalauti iš A. L. banko patvirtintą išrašą, kuriame matytųsi pinigų sumokėjimo į Šiaulių kredito unijos sąskaitą faktas; pateikti originalų Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-1585-772 arba jo kopiją, patvirtintą, kaip „Originalo kopija tikra“. Nurodė, kad jo įgaliotas teisininkas Šiaulių apylinkės teisme susipažino su civilinės bylos Nr. 2YT-5992-772/2016 dokumentais, padarė jų kopijas, tačiau vykdomojo rašto Nr. 2VP-1585-772 byloje nerado. Paaiškėjo, kad kaip ir jam, teismui yra pateikta Reikalavimo teisių perleidimo sutartis, patvirtinta Šiaulių kredito unijos atstovės advokatės E. D.- J. kaip „Neoriginalaus dokumento kopija tikra“. Pagrįstai kyla įtarimas, kad originalios reikalavimo teisių perleidimo sutarties galimai apskritai nėra. Tuo labiau, kad ta pati advokatė E. D.-J. iš karto tapo naujojo kreditoriaus A. L. atstove ir pasirašinėjo dokumentus jau jo vardu. Pažymėjo, kad iš antstolio nereikalauja nei kvestionuoti teismo išduoto vykdomojo dokumento, nei tirti vykdomojo dokumento išdavimo aplinkybes. Išieškojimo metu paaiškėjus naujoms aplinkybėms, prašo antstolio išreikalauti iš išieškotojo dokumentus, kuriuos išieškotojas A. L. privalo turėti ir kurie negali būti jokia paslaptis tarp ginčo šalių.
Antstolis Vaidas Drungilas 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkymu Nr. S-21-47-16442 atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi teisę tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie priskirti jo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju skolininkas savo skundu siekia, jog antstolis spręstų vykdomojo rašto teisėtumo klausimą. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tokiu būdu nėra jokio teisinio pagrindo antstoliui reikalauti iš išieškotojo pateikti iki vykdomojo dokumento išdavimo momento sudarytas sutartis (pvz. reikalavimo perleidimo sutartis) ir/ar įrodymus susijusius su atsiskaitymu pagal reikalavimo perleidimo sutartis. Paminėtina, jog patikrinus Lietuvos teisinę duomenų bazę Infolex, matyti, jog 2016 m. lapkričio 10 d. Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-5992-772/2016 patvirtino išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį, kurios pagrindu buvo išduotas bei antstoliui pateiktas vykdomasis dokumentas. Tokiu būdu nėra jokio pagrindo abejoti ir/ar kvestionuoti antstoliui pateiktu vykdomuoju dokumentu, o taip pat nėra pagrindo atlikti procesinius veiksmus, kurie nepriskirti antstolio kompetencijai ir nesusiję su skolos išieškojimo procedūra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, jog vykdomojoje byloje Nr. 0047/20/01245 vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti teisėtai, priimto vykdomojo dokumento pagrindu antstolis galėjo atlikti vykdymo veiksmus ir sukelti jais siekiamų pasekmių.
Suinteresuotas asmuo A. L. nepateikė atsiliepimo į pareikštą skundą.
Pareiškėjas V. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jis informuotas tinkamai.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimus dėl originalios 2016 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir banko patvirtino išrašo, kuriame matytųsi pinigų sumokėjimo į Šiaulių kredito unijos sąskaitą faktas, išreikalavimo iš išieškotojo A. L., atsisakė skundo reikalavimo dėl originalaus Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. vykdomojo rašto Nr.2VP-1585-772 arba jo kopijos, patvirtintos, kaip „Originalo kopija tikra“ pateikimo. Papildomai paaiškino, kad byloje suinteresuoto asmens (išieškotojo) A. L. pateiktos reikalavimo perleidimo sutarties priedo Nr. 1 turinys ir forma nesutampa su civilinėje byloje 2YT-5992-772/2016 pateiktos tos pačios reikalavimo teisių perleidimo sutarties tuo pačiu priedu Nr. 1. Šios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl išieškotojo sąžiningumo. Vykdymo procese gali paaiškėti aplinkybės, kad galbūt vykdomasis dokumentas išduotas nepagrįstai ir vykdymo procesas pradėtas neteisėtai.
Antstolio atstovas teismo posėdžio metu palaikė antstolio 2021 m. rugpjūčio 6 d. patvarkyme nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šiuo atveju, jeigu pareiškėjui kyla pagrįstų abejonių dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties, jos priedų ar kitų dokumentų originalumo, šie klausimai nėra sprendžiami vykdymo procese. Pareiškėjas neginčija, kad 2016 m. Šiaulių apylinkės teismui buvo pateikta jo ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) A. L. sudaryta taikos sutartis, kuri buvo teismo patvirtinta ir jos pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Šiuo atveju pareiškėjas reiškia abejones dėl aplinkybių, kurios buvo iki vykdomojo rašto išdavimo, skunde nėra ginčijamas vykdomasis raštas. Antstolis neturi pareigos ir nekvestionuoja aplinkybių, buvusių iki vykdomojo rašto išdavimo. Šiuos klausimus turi nagrinėti teismas, kuris patvirtino taikos sutartį. Antstolio pareiga yra vykdyti vykdomąjį dokumentą. Teismo nutartis, kuria patvirtinta skolininko ir išieškotojo taikos sutartis, priimta prieš ketverius metus, tačiau iki šiol skolininkas vykdomojo dokumento teisėtumo neginčijo. Darytina išvada, kad tokiais pareiškėjo veiksmais yra tik vilkinamas vykdymo procesas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Antstolio Vaido Drungilo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0047/20/01245, pradėta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-1585-772 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininko V. T. išieškotojo A. L. naudai (v. b., b. l. 1, 2). Vykdomasis raštas išduotas įsiteisėjusios Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties pagrindu, kuria patvirtinta pareiškėjo (skolininko) V. T. ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) A. L. 2016 m. lapkričio 8 d. sudaryta taikos sutartis (v. b., b. l. 11, 12). Skolininkui V. T. nevykdant įsipareigojimų, antstolis pradėjo skolos išieškojimo veiksmus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas (skolininkas) V. T. ginčija antstolio veiksmus, kuriais antstolis nevykdė pareiškėjo prašymo iš išieškotojo A. L. išreikalauti originalią 2016 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį iš banko patvirtintą išrašą, kuriame matytųsi pinigų sumokėjimo į Šiaulių kredito unijos sąskaitą faktas. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad galbūt vykdomasis dokumentas išduotas nepagrįstai ir vykdymo procesas pradėtas neteisėtai.
Teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Vykdymo veiksmus atlieka specialusis viešosios teisės subjektas – antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktas teises, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnyje numatyta, kad antstolis, gavęs vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. CPK 651 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose yra išvardytos konkrečios akivaizdžios kliūtys, kurioms esant negalimas vykdomojo dokumento priėmimas ir vykdymo veiksmų pradėjimas. Tačiau pažymėtina, kad antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, o tik, kaip nurodyta prieš tai, nustatyti akivaizdžius trūkumus, užkertančius kelią išieškojimo pradžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis byloje 3K-3-127/2007).
Iš vykdomosios bylos Nr. 0047/20/01245 medžiagos matyti, kad antstolio Vaido Drungilo 2020 m. liepos 22 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-47-14356 nustačius, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priimtas vykdyti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. vykdomasis raštas Nr. 2VP-1585-772 dėl skolos ir palūkanų išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) V. T. išieškotojo A. L. naudai. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 31 d. suinteresuotas asmuo A. L. ir Šiaulių kredito unija sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu suinteresuotam asmeniui (išieškotojui) A. L. buvo perleista pareiškėjo V. T. skola. Tarp pareiškėjo V. T. ir naujojo kreditoriaus A. L. buvo sudaryta taikos sutartis, kuri, kaip minėta, patvirtina Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi, kurios pagrindu išduotas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. vykdomasis raštas Nr. 2VP-1585-772. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėjas (skolininkas) V. T. kreipdamasis į antstolį ir prašydamas išreikalauti iš išieškotojo A. L. dokumentus, kurie susiję su skolos perleidimu, siekia, kad antstolis atliktų jo kompetencijai nepriskirtus veiksmus, t. y. spręstų vykdomojo dokumento, pagal kurį jau pradėti vykdymo veiksmai, teisėtumo klausimą. Kaip nurodyta prieš tai, pareiškėjo (skolininko) V. T. atžvilgiu vykdymo veiksmai buvo pradėti pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-1585-772, išduotą įsiteisėjusios Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties pagrindu, kuria patvirtinta pareiškėjo (skolininko) V. T. ir suinteresuoto asmens (išieškotojo) A. L. 2016 m. lapkričio 8 d. sudaryta taikos sutartis. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismo patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo teisinei galiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2011). Taigi, teismo pavirtintos taikos sutarties galiojimui, nuginčijimui, keitimui, vykdymui ir kt. klausimams galioja tos pačios įstatymo nuostatos kaip ir teismo sprendimui. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima (CPK 365–369 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-611/2020). Šiuo atveju pareiškėjas (skolininkas) V. T., kilus abejonėms dėl reikalavimo perleidimo sutarties teisėtumo, turėtų ginčyti su išieškotoju A. L. sudarytą taikos sutartį, paduodant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, o ne teikiant skundą dėl antstolio veiksmų, kuriais siekiama, kad būtų vertintas dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumas ir pagrįstumas. Konstatuotina, kad pareiškėjo (skolininko) skolos susidarymo pagrindas, reikalavimo perleidimo fakto teisėtumas ar perleistos skolos dydis negali būti antstolio kvestionuojamas vykdant išieškojimo veiksmus pagal teisėtai priimtą vykdomąjį dokumentą ir tokiu būdu atliekant antstolio kompetencijai nepriskirtus procesinius veiksmus.
Taip pat teismas pažymi, kad nors į bylą suinteresuotas asmuo (išieškotojas) A. L. pateikė pareiškėjo skundu prašomą išreikalauti originalią 2016 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyką sudaro būtent antstolio veiksmų, o ne vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo įvertinimas, todėl teismas nesprendžia dėl byloje pateiktos 2016 m. rugpjūčio 31 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumo.
Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad antstolis nagrinėjamoje vykdomojoje byloje jokių neteisėtų veiksmų neatliko, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, todėl antstolio patvarkymas laikomas pagrįstu ir pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo V. T. atstovas atsisakė skundo reikalavimo dėl originalaus Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. vykdomojo rašto Nr.2VP-1585-772 arba jo kopijos, patvirtintos, kaip „Originalo kopija tikra“ pateikimo. Pareiškėjo atsisakymas dėl dalies skundo reikalavimų neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia jokių asmenų teisių bei teisėtų interesų, todėl priimtinas ir šioje dalyje civilinė byla nutrauktina (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas, 443 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo V. T. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Priimti pareiškėjo V. T. skundo dalies dėl originalaus Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. vykdomojo rašto Nr.2VP-1585-772 arba jo kopijos, patvirtintos, kaip „Originalo kopija tikra“ pateikimo atsisakymą ir toje dalyje civilinę bylą nutraukti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.