- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-30
- Bylos Nr.
- AS-756-859-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00373-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
- Pareiškėjas
- Telšių rajono savivaldybės
- Atsakovas
- Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūra, Telšių medžiotojų
- Kategorijos
- 70.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės skundą atsakovui Telšių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl rašto panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūra, Telšių medžiotojų ir žvejų draugija ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Telšių rajono savivaldybė (toliau – ir pareiškėjas, Savivaldybė) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 3–8), kuriuo prašė panaikinti Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2011 m. gegužės 13 d. raštą Nr. (6.1)-R16-3640 „Dėl ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų išieškojimo“.
Atsakovas Inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti (b. l. 40–41). Teismo posėdyje atsakovo atstovė nurodė, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio pranešimas, paaiškino, jog tik tada, jei savivaldybės Inspekcijos pasiūlyme nurodytu laiku neperveda lėšų, Inspekcija priima sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Telšių rajono agentūra (toliau – ir Agentūra) pateiktame atsiliepime (b. l. 34–35) nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašo jį atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau –ir Aplinkos ministerija) atsiliepime (b. l. 57–60) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Aplinkos ministerijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka su atsakovo nuomone, jog skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio ir juo nebuvo pareiškėjui sukurtos konkrečios pareigos.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Telšių medžiotojų ir žvejų draugija atsiliepime (b. l. 27) nurodė, kad mano, jog pareiškėjo skunde išdėstyti faktai ir motyvai yra pagrįsti ir tenkintini, skundžiamas raštas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 10 d. nutartimi (b. l. 80–83) administracinę bylą nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Teismas rėmėsi administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010 ir kt.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-637 patvirtintų Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo patikrinimo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 8 punktu, Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (toliau – ir SAARSP įstatymas) 4 straipsnio 4 dalimi ir padarė išvadą, kad Inspekcijos 2011 m. gegužės 13 d. raštas yra viešojo administravimo procedūros metu priimamas dokumentas, kuris nėra galutinis ir pareiškėjui nesukelia materialiųjų teisinių pasekmių. Teismas konstatavo, kad skundžiamas raštas yra tik procedūrines pasekmes sukeliantis dokumentas, priimtas etape iki mokesčių administratoriaus sprendimo išieškoti lėšas iš savivaldybės ne ginčo tvarka priėmimo. Akcentavo, kad materialios teisinės pasekmės pareiškėjui kiltų tik tuo atveju, jeigu Inspekcija priimtų sprendimą išieškoti lėšas ne ginčo tvarka, kuris galėtų būti ginčijamas teisme.
III.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą (b. l. 90–93), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį ir perduoti klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.
Pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys, kuriomis rėmėsi pirmosios instancijos teismas, faktinėmis aplinkybėmis yra skirtingos nei nagrinėjama administracinė byla, todėl jose suformuluotomis taisyklėmis nėra pagrindo vadovautis. Mano, kad ginčijamame rašte suformuluotas nurodymas iki 2011 m. rugpjūčio 13 d. sumokėti ne pagal tikslinę paskirtį panaudotus 34 187,64 Lt į Valstybės iždo sąskaitą yra ne faktinių aplinkybių konstatavimas, o įpareigojimas, kuris paliečia Savivaldybės teises ir sukelia teisines pasekmes. Paaiškina, kad Savivaldybė kasmet patvirtina biudžetą, o 34 187,64 Lt pervedimas į Valstybės iždo sąskaitą reiškia papildomas išlaidas, kurių nebuvo galima numatyti tvirtinant biudžetą, o nenumatytos išlaidos reiškia biudžeto perskirstymą, todėl mano, kad ginčijamame rašte suformuluotas įpareigojimas tiesiogiai paliečia Savivaldybės teises. Akcentuoja, kad analogiškus Inspekcijos raštus, surašytus to paties patikrinimo akto pagrindu, Šiaulių apygardos administracinis teismas vertina priešingai. Paaiškina, kad Savivaldybė buvo gavusi Inspekcijos 2010 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. (6.1)-R16-10264, kuriuo nurodoma iki 2010 m. gruodžio 25 d. sumokėti 34 187,64 Lt į Valstybės iždo sąskaitą, o 2010 m. gruodžio 28 d. raštu Nr. (6.1)-R16-10712 Inspekcija nurodė, kad iki 2011 m. vasario 11 d. nevykdys ne pagal tikslinę paskirtį panaudotų SAARP lėšų išieškojimo ne ginčo tvarka. Akcentavo, kad 2011 m. sausio 10 d. Savivaldybė pateikė skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui su prašymu panaikinti Inspekcijos 2010 m. gruodžio 10 d. raštą Nr. (6.1)-R16-10264 bei 2010 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. (6.1)-R16-10712 ir Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-276-257/2011 panaikino ginčytus Inspekcijos raštus. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A526-1326/2010. Teigia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje viešojo administravimo subjektų raštus, kuriuose formuluojamas nurodymas grąžinti atitinkamą pinigų sumą, pripažįsta individualiu administraciniu aktu (2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1250/2010).
Atsiliepimas
Atsakovas Inspekcija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Paaiškina, kad ginčijamas raštas yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuriame informuojama, kad nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigalioja nauja SAARSP įstatymo redakcija, kuria vadovaujantis siūlė pareiškėjui per 3 mėnesius pervesti 34 187,64 Lt į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Akcentuoja, kad jei nurodytu laiku pareiškėjas neperves lėšų, Inspekcija priims sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto pagal patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko formą FR0497. Tokiu būdu būtų išieškomos lėšos ne ginčo tvarka ir tai būtų vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso nustatyta tvarka, ir toks patvarkymas – sprendimas būtų privalomas pareiškėjui, t. y. sukeliantis atitinkamas teisines pasekmės. Atkreipia dėmesį, kad tokio pobūdžio sprendimas nebuvo ir nėra priimtas, todėl informacinis pranešimas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Paaiškina, jog skundžiamas raštas yra pasiūlymas pareiškėjui netinkamai panaudotas lėšas per nurodytą terminą sumokėti savo noru. Pareigą savivaldybėms pagal galiojančius, ginčui taikytinus, teisės aktus suformuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas išieškoti lėšas ne ginčo tvarka, kuris priimamas po to, kai savivaldybės institucijos nepasinaudoja SAARSP įstatymo sutiekiama teise netinkamai panaudotas lėšas pervesti į Valstybės iždo sąskaitą savo noru. Mano, kad ginčijamas raštas savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, o juo tik pradedama vykdyti procedūra dėl lėšų išieškojimo. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl momento, nuo kurio savivaldybei kyla reali pareiga sumokėti netinkamai panaudotas lėšas, 2011 m. birželio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-143/2011 konstatavo, kad tik priėmus galutinį sprendimą, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai priėmus sprendimą išieškoti panaudotas lėšas į Valstybės iždo sąskaitą, pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems padariniams.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Paaiškina, kad tai, jog skundžiamame rašte nurodyta suma – 34 187,64 Lt – panaudota ne pagal paskirtį, nedviprasmiškai leido suprasti Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 21 nutartimi. Akcentuoja, kad šios išvados pareiškėjas neginčija, todėl Agentūra mano, kad pareiškėjas SAARP lėšas skyrė pažeisdamas įstatymo nuostatas, todėl atsakovas pagrįstai surašė įpareigojimą netinkamai panaudotas lėšas sumokėti į Valstybės iždo sąskaitą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Atskiruoju skundu skundžiama 2011 m. spalio 10 d. nutartimi Šiaulių apygardos administracinis teismas nutarė nutraukti administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu – kai byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010 ir kt.).
Įvertinusi pareiškėjo ginčijamo – 2011 m. gegužės 13 d. – rašto (b. l. 9) turinį teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas raštas iš esmės yra informacinio pobūdžio. Iš šio rašto turinio matyti, kad juo pareiškėjas yra informuojamas apie nuo 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojusią naują SAARSP įstatymo 4 straipsnio 4 dalies redakciją, taip pat, kad Inspekcijos 2010 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. (6.1)-R16-10264 Savivaldybei buvo persiųstas 2010 m. lapkričio 29 d. Aplinkos ministerijos raštas Nr. (9-2)-D8-11116, kuriuo, vadovaujantis SAARSP įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, prašoma ne ginčo tvarka iš Savivaldybės išieškoti ne pagal tikslinę paskirtį panaudotus 34 187,64 Lt pagal 2010 m. lapkričio 10 d. Agentūros patikrinimo aktą Nr. 98. Ginčijamu raštu Inspekcija pasiūlė Savivaldybei nurodytą sumą iki 2011 m. rugpjūčio 13 d. sumokėti į Valstybės iždo sąskaitą ir įspėjo, kad iki nurodytos datos nesumokėjus nurodytos sumos, išieškojimas bus vykdomas ne ginčo tvarka.
Vertinant skundžiamo rašto pobūdį atsižvelgtina į tai, kad jo surašymo metu galiojusioje SAARSP įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (2010 m. lapkričio 9 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1104) nustatyta, kad specialiosios programos lėšas, panaudotas nenumatytiems šiame Įstatyme tikslams, Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos teikimu Valstybinė mokesčių inspekcija pasiūlo savivaldybėms per tris mėnesius pervesti į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Jeigu savivaldybės Valstybinės mokesčių inspekcijos pasiūlyme nurodytu laiku neperveda lėšų, Valstybinė mokesčių inspekcija priima sprendimą šias lėšas išieškoti ne ginčo tvarka. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas išieškoti lėšas ne ginčo tvarka yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Ne ginčo tvarka išieškotos lėšos pervedamos į Valstybės iždo sąskaitą, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos, ir naudojamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme numatytiems tikslams.
Šioje teisės normoje yra reglamentuota specialiosios programos lėšų, panaudotų nenumatytiems šiame Įstatyme tikslams, sugrąžinimo (išieškojimo) procedūra, kuri yra suskirstyta į kelis etapus – 1) lėšų sugrąžinimo procedūros inicijavimas (Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos Valstybinei mokesčių inspekcijai paduoda teikimą); 2) pasiūlymo sugrąžinti lėšas pateikimas (Valstybinei mokesčių inspekcijai yra numatyta pareiga savivaldybėms pasiūlyti lėšas, panaudotas nenumatytiems šiame Įstatyme tikslams, per tris mėnesius pervesti į Valstybės iždo sąskaitą); 3) sprendimo lėšas išieškoti ne ginčo tvarka priėmimas (Valstybinė mokesčių inspekcija priima šį sprendimą, jei per nustatytą terminą (3 mėn.) savivaldybės lėšų, panaudotų nenumatytiems šiame Įstatyme tikslams, neperveda į Valstybės iždo sąskaitą); 4) ne ginčo tvarka priimto sprendimo išieškoti lėšas vykdymas (Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas išieškoti lėšas ne ginčo tvarka yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka).
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundžiamas raštas yra tik procedūrines pasekmes sukeliantis dokumentas, priimtas etape iki mokesčių administratoriaus sprendimo išieškoti lėšas iš savivaldybės ne ginčo tvarka priėmimo, toks raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių tiesiogiai nesukelia.
Teisėjų kolegija pažymi, kad visos faktinės aplinkybės, susijusios su Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų panaudojimo teisėtumu (nesutikimo su procedūriniais sprendimais (veiksmais) argumentai), gali būti vertinamos ginčijant Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą išieškoti lėšas ne ginčo tvarka. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011, 2011 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-191/2011, 2011 m. birželio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-413/2011 ir kt.). Akcentuotina, kad ši išvada neprieštarauja ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutartyje (kuria remiasi pareiškėjas teigdamas, kad buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos), priimtoje administracinėje byloje Nr. A526-1326/2010, padarytai išvadai, kad teisines pasekmes sukelia patvarkymas (įpareigojimas) dėl lėšų išieškojimo.
Neturi reikšmės tai, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas iš esmės analogiško turinio Inspekcijos raštus vertino skirtingai – vienu atveju tokį aktą laikė aktu, pareiškėjui sukeliančiu teisines pasekmes ir administracinę bylą nagrinėjo, kitu atveju (nagrinėjamoje administracinėje byloje), tokį aktą laikė nesukeliančiu materialinių teisinių pasekmių ir bylą dėl tokio akto nutraukė kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Pažymėtina, kad vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi – vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, kuria pareiškėjas remiasi atskirajame skunde teigdamas, kad viešojo administravimo subjektų raštai, kuriuose formuluojamas nurodymas grąžinti atitinkamą pinigų sumą, pripažįstami individualiais administraciniais aktais (2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1250/2010), šioje byloje nėra aktuali, kadangi ginčo teisinius santykius reguliuoja skirtingi teisės aktai, be to, byloje, kurioje priimta nutartimi remiasi pareiškėjas, buvo ginčijamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimas, kuriuo pareiškėjai buvo nurodyta grąžinti susidariusią skolą ir teismas konstatavo, kad ginčijamame rašte iš esmės nurodoma, jog pareiškėjos atžvilgiu buvo pritaikyta sankcija, todėl faktinė situacija iš esmės skiriasi.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nutarta nutraukti administracinę bylą, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, tad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį paliekant nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo Telšių rajono savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.