Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. M., gim. (duomenys neskelbtini), a.k(duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, turinti negalią, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji I. M. kaltinama tuo, kad 2017-07-10, apie 14:45 val., (duomenys neskelbtini) bute, barnio dėl mirusios J. Z. pinigų metu, I. M. tyčia sugriebė L. V. už kairio žasto, stipriai jį suspaudė ir L. V. pastūmė ir tokiu būdu I. M. smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai L. V. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosrūvą kairio žasto srityje, kas sukėlė nukentėjusiajai L. V. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji I. M. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu kalta neprisipažino. Ji parodė, kad 2018-07-10 ji atvažiavo pas savo seserį J. Z., gyvenančią(duomenys neskelbtini). Sutiko sesers draugę Vilmą, kuri paklausė jos, ar palaiko ryšį sus seserimi. Atsakė, kad jau dvi dienas negali prisiskambinti seseriai. Paskambinus į duris, niekas neatidarė. Nusprendė laužti duris ir iškvietus pareigūnus, buvo išlaužtos durys. Bute rado savo seserį mirusią. Atvykus medicinos darbuotojams, jie paprašė mirusios asmens dokumento. Ji kartu su Vilma pradėjo ieškoti kambaryje stovėjusioje sekcijoje asmens dokumento. Sesers draugė rado asmens pasą. Po kiek laiko atvyko sesers dukra L. V., kuri jos paklausė, ar turi paėmusi mamos piniginę. Ji stovėjo priešais L. V., kuri griebė už jos rankinės. Ji iš savo rankinės išėmė joje buvusius daiktus ir viską parodė L. V.. Po to šio konflikto ji išėjo iš buto ir nuvažiavo į gydymo įstaigą paimti mirties liudijimo, kurį atidavė L. V. prie laidojimo namų. Ji smūgių nesudavė L. V., jos apsižodžiavo dėl rankinės. Civilinio ieškinio nepripažįsta, prašo išteisinti, nes nieko nusikalstamo nepadarė.

Nukentėjusioji L. V. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2018-07-10 jai brolis pranešė, kad mirė jų motina. Jis su drauge I. S. nuvažiavo į motinos butą. Motinos bute rado moterį vardu Vilma ir motinos seserį I. M.. Jai atvažiavus, motinos sesuo ir kartu buvusi Vilma pradėjo kambaryje ieškoti pinigų ir aukso, nes motinos sesuo žinojo, kad motina jų turėjo. Ieškojo spintoje ir sekcijoje tarp rūbų. Iš spintos buvo ištraukti suvynioti pinigai ir aukso žiedai. Pinigus suskaičiavo ir dalį pinigų paėmė ji, kitus motinos sesuo, kuri pinigus įsidėjo į rankinę. Motinos sesuo pasakė, kad reikia važiuoti paimti mirties liudijimą. Tada ji paprašė I. M. parodyti rankinę, nes įtarė, kad ji paėmė motinos piniginę su bankine kortele. Tuo momentu I. M. I. M. griebė jai už rankų ir papurtė. I. S. įsikišo, sakydama, kad muštynių čia nebus. I. M. pradėjo isteriškai raustis po savo rankinę ir pasakė, kad I. M. išėjus, mamos piniginė buvo padėta ant lovos, nors prieš tai jos nebuvo. Paėmusi už rankų, I. M. padarė kraujosruvą rankoje, kurią kitą dieną pamatė jos draugė I. S. ir jai pasakė apie tai. Todėl ji kreipėsi į policiją dėl sužalojimo. Prašo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos, nes dėl tokio sužalojimo jautė skausmą, baimę, sumažėjo bendravimas su artimaisiais, dabartiniu metu vis dar geria raminančius vaistus.

Nukentėjusioji L. V. savo parodymus patvirtino akistatos su kaltinamąja I. M. metu(b.l.37-38).

Liudytoja V. D. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2018-07-10 ji kartu su I. M., nuvažiavo į savo draugės J. Z. butą, nes J. Z. kelintą dieną neatsiliepė į telefono skambučius. Iškvietus specialiąsias tarnybas, rado J. Z. mirusią. Atvykę greitosios pagalbos darbuotojai paprašė mirusiosios paso, kurį ji rado. Vėliau, atvažiavus mirusiosios dukrai su drauge, ieškojo pinigų. Ieškojo ji, I. M., mirusios dukra ir jos draugė. Rastus pinigus padėjo ant stalo, kur juos skaičiavo mirusios dukra su savo drauge. Pinigus paėmė dukra. Ji kartu su kaimyne išėjo į koridorių parūkyti ir tuo metu išgirdo sąmyšį kambaryje. Įėjusi į kambarį pamatė iškratytą I. M. rankinę, ant žemės mėtėsi kažkokie maišeliai. Atvažiavus jos sutuoktiniui, ji kartu su I. M. nuvažiavo į gydymo įstaigą, kur buvo išduotas mirties liudijimas. Gavus mirties liudijimą, nuvažiavo prie laidojimo namų ir I. M. atidavė mirties liudijimą mirusios dukrai.

Liudytoja I. S. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji kartu su L. V. nuvažiavo į jos motinos butą. Atvažiavusios pamatė buto svetainėje I. M. ir moterį šviesiais plaukais. Išvežus L. V. motiną, kambaryje buvusi I. M. ir moteris šviesiais plaukais pradėjo ieškoti pinigų. Moteris šviesiais plaukais rado pinigus, suvyniotus į popierių ir ten buvo auksiniai žiedai. I. M. paėmė žiedus, kuriuos įsidėjo į rankinę susiskaičiavo pinigus, kurie buvo Jungtinės Karalystės svarais ir juos irgi įsidėjo į rankinę. Po to buvo rasta dar Pinigių, kuriuos pasiėmė L. V.. Kai I. M. ruošėsi išeiti, L. V. jai užstojo kelią ir liepė parodyti rankinę, ar ši nepaėmė mirusiosios piniginės. Tada I. M. čiupo L. V. už rankų ir stūmė L. V. link spintos. Tada ji įsikišo, sakydama, kad muštynių nebus. I. M. vertė savo rankinę, norėdama parodyti, kad jokios piniginės neturi, ištraukė kažkokius maišelius. I. M. išėjus, piniginę rado ant sofos, nors prieš tai jos ten nebuvo. Sekančią dieną, prieš važiuojant š laidojimo namus, ji ant L. V. rankos pamatė kraujosruvą. Šis įvykis buvo didelė trauma L. V., nes ji bijo eiti į parduotuę, naktimis nemiega.

Iš teismo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nukentėjusiajai L. V. yra padaryta poodinė kraujosruva kairio žasto srityje ne mažiau vieno trauminio poveikio kietu buku ribotą paviršių daiktu sudavimo ar suspaudimo pasėkoje. Poodinė kraujosruva kairėje rankoje yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto(b.l.32).

Liudytojas I. K. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad jis su savo seserimi L. V. prie laidojimo namų konfliktavo, griebė už plaukų ir už tai jis yra nuteistas. Jokių sužalojimų rankose jis nepadarė.

Kaltinamoji I. M. yra kaltinama tuo, kad tyčia sugriebė L. V. už kairio žasto, stipriai jį suspaudė ir L. V. pastūmė ir tokiu būdu I. M. smurtaudama sukėlė nukentėjusiajai L. V. fizinį skausmą ir padarė poodinę kraujosruvą kairio žasto srityje, kas sukėlė nukentėjusiajai L. V. nežymų sveikatos sutrikdymą

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK straipsnio 3 dalis).

Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia – tiek tiesiogine, tiek netiesiogine, kas reiškia, jog kaltininkas, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus – mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmeniui, prieš kurį atliekami nurodyti veiksmai, sukėlė pasekmes – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą ar trumpam jį susargdino ir atlikdamas tokius veiksmus tokių pasekmių norėjo (tiesioginė tyčia), ar, suvokdamas pavojingą daromos nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti straipsnio dispozicijoje numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos matyti, kad nagrinėjant situaciją, kurią galimai reiktų kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį, būtina vertinti ne tik formalią veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai, bet ir situaciją, kurioje kaltininko veiksmai buvo realizuoti (konfliktinė situaciją tarp sutuoktinių, kaimynų ir pan., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-07-10 kaltinamoji I. M. atvyko į butą(duomenys neskelbtini), kur rado mirusią savo seserį J. Z.. Praėjus kuriam laikui, į butą atvyko nukentėjusioji L. V., mirusios J. Z. dukra. Abi ir kiti bute buvę asmenys, ieškojo mirusios pinigų, reikalingų laidotuvėms organizuoti. Radus pinigus, tarp kaltinamosios ir nukentėjusios kilo konfliktas dėl neva kaltinamosios paimtos mirusiosios piniginės su bankine kortele. Konflikto metu, nukentėjusiajai bandant sulaikyti išeinančią kaltinamąją, kad patikrinti, ar ne ji paėmė piniginę, ši rankomis nustūmė nukentėjusiąją, parodė rankinę, kad joje nėra piniginės ir išėjo iš buto. Vertinant kaltinamosios veiksmus, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji yra giminaitės, konfliktas įvyko tuoj pat po abiejų artimo žmogaus mirties, dėl ko abi konflikto šalys buvo labiau nei įprasta susijaudinusios ir galėjo neadekvačiai vertinti situaciją. Nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į konflikto kilmę, eigą, konfliktinėje situacijoje esančių asmenų elgesio tikslus ir motyvus, rodo, kad kaltinamoji neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiąją ar sukelti jai fizinį skausmą, o galėjo nevalingai sureaguoti į nukentėjusios reikalavimą patikrinti rankinę ir kliudymą išeiti iš kambario, suimdama nukentėjusiąją už rankų. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamoji I. M. išteisintina, nesant jos veikoje nusikaltimo sudėties – tyčios sužaloti kitą asmenį.

Nukentėjusioji L. V. pareiškė 1000 Eur civilinė ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamoji I. M. išteisinta, todėl ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d.)

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303 - 307 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

I. M. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusios L. V. ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.