Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę byloje pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovams A. V., V. J. dėl bendraturčių įpareigojimo atlaisvinti bendro naudojimo patalpas ir nekliudyti naudotis bendro naudojimo patalpomis, tretieji asmenys V. J., D. J., G. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ieškovė yra namo bendrasavininkė nuo 1973 metų, gyvenamojo namo dalį paveldėjo iš senelės. Nurodo, kad negali gyventi jai priklausančioje namo dalyje, kadangi iš atsakovams priklausančių gyvenamojo namo dalių sklinda blogi kvapai. Nurodė, kad atskirą įėjimą į savo gyvenamojo namo dalį pasidarė todėl, kad bijo atsakovų. Nurodė, kad durys iš virtuvės į bendro naudojimo patalpą užtaisytos, bendru kaminu su A. V. nesinaudoja. Ieškiniu prašo leisti remontuoti kaminą, kadangi jį reikia nutinkuoti, nudažyti, iš kamino sklinda kvapas, taip pat reikia apšiltinti lubas. Ieškovės neįleidžia į patalpą 2A1m (verandą), durys užrakintos, viskas apkrauta.

Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu apžiūrėtos ieškovės ir atsakovų bendrojo naudojimo patalpos. Į ginčo patalpą II-1/4,58 kv. m. patenkama per verandą, nuo kurios durų ieškovės teigimu ji neturi rakto, o atsakovas A. V. jos neįleidžia. Patalpoje jokių daiktų nėra, kairėje pusėje į ieškovės naudojamas patalpas buvusi durų anga užtaisyta ir patekti nėra galimybės. Į palėpę patenkama mediniais laiptais, užlipus kairėje pusėje yra durys į atsakovo A. V. naudojamą patalpą, dešinėje į atsakovo V. J. naudojamą patalpą. Atsakovas V. J. pabrėžė, kad jis nesinaudoja patalpa II-1/4,58 kv. m. patekimui į jo naudojamas palėpėje patalpas, jo naudojamos patalpos su ieškovės patalpomis nesusisiekia. A. V. naudojamos patalpos dalis yra virš ieškovės pirmame aukšte naudojamų patalpų. Kita virš ieškovės patalpų esanti palėpės dalis yra uždengta apšiltinimo medžiaga. Atviroje palėpės dalyje prie laiptų, kurių anga atitverta turėklais, yra kaminas, stogo danga sena, tarp kamino ir stogo dangos yra plyšys. Už laiptų turėklų į pastogės dalį (į kiemo pusę) patekimas yra labai siauras, pastogėje yra pridėta įvairių daiktų – supakuotos plėvele baltos spalvos statybinės medžiagos, ruda medinė dėžė, lagaminai, baldų detalės, kt.. Tarp kamino ir A. V. naudojamos patalpos pastatytos medinės durys. Buvo apžiūrėta atsakovo A. V. naudojama patalpa, esanti palėpėje – ji prikrauta įvairių baldų, rakandų, daiktų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi bendro naudojimo patalpomis.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso V. J., D. J., G. J., V. J., A. V., R. J. (b. l. 5-8). 1978 m. gegužės 22 d. sutartimi R. J., K. J. ir E. V. sudarė gyvenamojo namo patalpų ir žemės sklypo naudojimosi sutartį, kuria susitarė, jog R. J. naudosis visu mūriniu kiemo rūsiu (5jo/p), ir gyvenamojo namo patalpomis: II-2/9,98 kv.m., II-3/7,13 Kv.m., priestatu (2a1/m), gyvenamojo namo patalpos II-1/4,58 kv. m. laiptinė ir žemės sklypo dalis, pažymėta „E“/ 229 kv. m. lieka bendro naudojimo; taip pat visi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai naudojasi praėjimu per verandą (2a1/m).(b. l. 10-11).

Iš byloje Nr. 2-1381-717/2016 esančios namų valdos techninės apskaitos bylos Nr. 20/212875 (b. l. 10-30) nustatyta, kad pastogėje yra įrengtos patalpos I-4 ir III-4, likusioje pastogės dalyje patalpa nesuformuota, joje yra laiptinė bei kaminas. Nesuformuotos pastogės dalis ir atsakovo A. V. naudojama patalpa I-4 yra virš ieškovės naudojamų patalpų.

Nustatyta, kad į šalių gyvenamąsias patalpas yra keli atskiri įėjimai, tačiau ieškovė faktiškai į gyvenamojo namo pastogę gali patekti tik per verandą 2a1/m, kuria 1978-05-22 sutartimi tarp namo bendraturčių jai, R. J., buvo paskirta naudotis, o kitiems sutarties dalyviams palikta teisė naudotis praėjimu per šią verandą, iš kurios patenkama į ginčo koridorių-laiptinę (II-I).

Atsakovas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovei nėra būtina naudotis šiuo praėjimu, kadangi ieškovė į savo naudojamas patalpas gali patekti per priestatą, kurį ji pasistatė iš lauko pusės; taip pat nurodė, kad veranda buvo padalinta į dvi dalis, kurios ½ teko ieškovei, o ieškovė šiuo pagrindu atsisakė naudotis praėjimu į savo patalpas per ginčo patalpą II-1.

Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3179-1997, E. V. ir K. J. buvo įpareigoti netrukdyti R. J. statyti priestatą (duomenys neskelbtini) pagal suderintą architekto projektą, įėjimą į priestatą įsirengiant R. J. lėšomis iš šiaurės pusės, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad R. J. atsisakė teisės naudotis likusia verandos dalimi.

Nustatyta, kad ieškovė naudojasi patalpomis plane pažymėtomis II-2 ir II-3. Ieškovė į savo gyvenamąsias patalpas patenka per tambūrą 1 ir priestatą 2, kurie nėra inventorizuoti. Iš ieškovės naudojamos patalpos, plane pažymėtos II-3, ieškovė anksčiau galėjo patekti į ginčo patalpą – koridorių-laiptinę, kuri plane pažymėta II-1, per duris, buvusias jos patalpoje II-3, tačiau pagal ieškovės pateiktą 2005 m. parengtą Gyvenamojo namo rekonstravimo statant priestatą (nauja statyba) (duomenys neskelbtini) projektą, nustatyta, kad minėtas praėjimas projekte pašalintas, toje vietoje numatyta siena (b. l. 121-123 ). Apžiūrėjus patalpas vietoje, nustatyta, kad ir faktiškai buvęs praėjimas iš patalpos II-3 į koridorių II-1 yra pašalintas, buvusi anga sienoje užtaisyta.

Atsakovas A. V. naudojasi namo patalpa pastogėje, plane pažymėta I-4, kurios dalis yra virš ieškovės gyvenamųjų patalpų. A. V. į savo patalpą pastogėje patenka įeidamas per verandą ir iš patalpos II-1, pakildamas laiptais į pastogę. Atsakovo teigimu, pastogės esančioje patalpoje jis negyvena, ten tik laiko daiktus. Durys į verandą yra rakinamos. Raktą nuo šio įėjimo turi A. V.; ieškovė šiuo praėjimu naudotis negali, nes atsakovas jai neduoda rakto. Atsakovai prašo ieškovės ieškinį atmesti tuo pagrindu, jog ieškovė į savo patalpas patenka per priestatą, jai nėra būtinybės naudotis patalpa II-1, taip pat nurodo, kad antrame aukšte bendro naudojimo patalpų nėra, yra tik palėpės „kišenės“, kurių aukštis nuo 0,5 iki 1,30 m.

Dėl netinkamo atsakovo

Atsakovas V. J. prašė jo atžvilgiu ieškinį atmesti, nelaikyti jo atsakovu civilinėje byloje, kadangi jis negali įtakoti ieškovės patekimo į patalpą II-1. V. J. nurodė, kad jis yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtis, tačiau jokių daiktų savo gyvenamojo namo dalyje, esančioje (duomenys neskelbtini), nelaiko. V. J. priklauso gyvenamojo namo patalpos, esančios priešingoje pusėje negu ieškovės, į savo patalpas jis patenka per įėjimą iš gatvės pusės, įėjimu per verandą bei ginčo patalpą II-1 nesinaudoja, raktų neturi. Atsižvelgiant į tai, jog V. J. neįtakoja ir nepažeidžia ieškovės teisių naudotis įėjimu per verandą ir ginčo patalpą, pažymėtą II-1, jis nelaikytinas tinkamu atsakovu šioje civilinėje byloje, todėl ieškinio reikalavimas jo atžvilgiu atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl ieškovės reikalavimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės objektą ir juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, todėl bendraturčiai, įgyvendindami šias teises, privalo išnaudoti visas galimybes, derindami savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo. Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti taikant nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo, interesų derinimo ir pusiausvyros principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-09 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1, Teismų praktika Nr. 32). Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad spręsdamas bendraturčio veiksmus kaip darančius žalą kitų bendraturčių teisėms ar teisėtiems interesams, turi įvertinti, ar jie savo veiksmais įgyvendindami turimas teises į turtą, esantį bendrąja daline nuosavybe, nesukūrė padėties, apsunkinančios to turto tolesnį naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-972/2003, 2008-12-23 nutartis byloje Nr. 3K-3-588/2008, 2009-02-13 nutartis byloje Nr. 3K-3-33/2009 ir kt.).

Pagal Konstitucijos 28 straipsnį asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.137 straipsnis nustato, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, nepažeisti kito asmens teisių ir teisėtų interesų. Jeigu pažeidžiamos savininko teisės, jis gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).

Kai asmuo ginčija kitų bendraturčių veiksmus, kaip darančius žalą jo teisėms ar teisėtiems interesams, būtina įvertinti, ar tie veiksmai iš tikrųjų sukūrė padėtį, apsunkinančią vieno iš bendraturčių turto tolesnį naudojimą. Ieškovė kelia reikalavimą įpareigoti atsakovus ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti bendro naudojimo patalpas – patalpą plane pažymėtą indeksu II-1, 4,58 kv. m. ir laiptinę bei įpareigoti atsakovus nekliudyti ieškovei R. J. patekti į bendro naudojimo palėpę, remontuoti jai priklausantį kaminą ir apšiltinti jos kambario ir virtuvės lubas. Ieškovė nurodo, kad ji negali patekti į gyvenamąjį namą per verandą, negali patekti į bendro naudojimo patalpą, plane pažymėtą II-1, patekti į pastogę, prieiti prie kamino, jį remontuoti. Nurodo, kad atsakovai bendro naudojimo patalpose laiko nereikalingus daiktus, šiukšles, chemines medžiagas. Įėjimu į gyvenamąjį namą per verandą naudojasi atsakovas A. V., jis įėjimą laiko užrakintą.

Pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė atsisakė savo teisės naudotis veranda 2A/m bei bendrąja patalpa II-1. 1978 m. gegužės 22 d. sutartis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo patvirtina, kad patalpa II-1 yra bendro naudojimo patalpa, kuria turi teisę naudotis visi bendraturčiai. Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatyta, kad iš patalpos II-1 vedančiais laiptais patenkama į antrą aukštą – pastogę. Antrame aukšte esančioje laiptų aikštelėje, bendro naudojimo patalpoje, yra kaminas, naudojamas ieškovės ir A. V., bei durys į A. V. ir V. J. patalpas. Atsakovas A. V. atsiliepime pripažįsta, jog duris į verandą bei patalpą, pažymėtą Nr. II-1, laiko užrakintas, ieškovė į šias patalpas patekti negali. Kadangi pastogėje esanti neįrengta patalpa, stogo konstrukcijos, kaminas yra bendro naudojimo objektai, ieškovė turi ne tik teisę patekti į bendro naudojimo patalpas, naudotis bendrojo naudojimo patalpomis, bet ir pareigą kartu su kitais bendraturčiais jas prižiūrėti, konstatuotina, kad atsakovas A. V., trukdydamas naudotis ieškovei bendrąja daline nuosavybe priklausančiu turtu, šiose patalpose laikydamas įvairius daiktus, trukdančius prieiti prie bendrai naudojamo turto, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir atsakovui gera valia su ieškovės reikalavimais nesutinkant, ieškovės reikalavimas netrukdyti jai naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpomis ir į jas patekti laikytinas pagrįstu, todėl tenkintas (CPK 178 str.). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie šiuo metu pastogės patalpoje atsakovo laikomas kokias nors chemines medžiagas, todėl ši ieškovės nurodoma aplinkybė laikoma neįrodyta.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kaminas ir perdanga tarp pastogės ir pirmojo aukšto patalpų, esantys bendrojo naudojimo pastogės dalyje, yra bendrosios dalinės nuosavybės objektai, todėl ieškovė, siekdama kaminą remontuoti ar atlikti perdangos apšiltinimo darbus bendrojo naudojimo pastogės dalyje, privalo savo ketinimus suderinti su bendraturčiais ir tam gauti kitų bendraturčių sutikimus, o tik jų negavusi, turi teisę kreiptis į teismą atlikti statybos darbus be bendraturčių sutikimo. Šioje byloje ieškovė tokio reikalavimo nereiškė ir neįrodinėjo, kad kreipėsi į bendraturčius dėl sutikimų gavimo, atskleisdama jiems, kokius statybos darbus ketina atlikti, o pastarieji atsisakė jai tokį sutikimą duoti. Ieškovė neteisingai teismui nurodė, kad kaminu naudojasi tik ji viena, nors iš tiesų juo naudojasi ir atsakovas A. V., neįrodė, kad kaminui būtinas remontas, bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad kaminas nėra naudojamas gyvenamojo namo patalpų apšildymui. Savo gyvenamųjų patalpų lubas apsišiltinti ieškovė gali ir kitu būdu – iš savo naudojamų patalpų, o iš bendrojo naudojimo pastogės yra galimybė apšiltinti tik labai mažą ieškovės lubų dalį ir tai ji jau iš dalies padarė, sudėdama bendro naudojimo pastogės dalyje apšiltinimo medžiagą. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovės teisės šiuo aspektu buvo pažeistos, todėl ieškovės reikalavimas nekliudyti ieškovei remontuoti jai priklausantį kaminą ir apšiltinti jos kambario ir virtuvės lubas atmestinas.

Dėl kitų ieškovės nurodomų aplinkybių, kaip nesusijusių su pareikštu reikalavimu ir nereikšmingų teisingam ginčo išsprendimui, nepasisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Buvo patenkinta pusė ieškovės reikalavimų. Ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų bylinėjimosi išlaidas. 2017 m. lapkričio 21 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-10847, patvirtina, jog byloje susidarė 408,36 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą, todėl ½ šių išlaidų dalis – 204,18 Eur priteistina valstybei iš atsakovo A. V..

Ieškovė R. J. pateikdama ieškinį Kauno apylinkės teismui buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Teismui patenkinus ieškinio reikalavimus, žyminis mokestis būtų priteisiamas iš atsakovo (96 str. 1 d.). Mokėtinas žyminis mokestis šioje byloje yra 150 Eur (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.), todėl ½ dalis- 75 Eur priteistina iš atsakovo valstybei (CPK 93 str. 1d.; 98 str.).

Nagrinėjant bylą susidarė 25,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Ieškinį patenkinus, ½ šių išlaidų dalis – 12,56 Eur priteistina valstybei iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

V. J. nelaikyti tinkamu atsakovu šioje byloje ir jam pareikštą ieškinį atmesti.

Įpareigoti A. V. ne vėliau kaip per 3 dienas nuo teismo nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti bendro naudojimo patalpas – patalpą, plane pažymėtą indeksu II-1/4,58 kv. m., ir laiptinę, esančias gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir nekliudyti R. J. patekti į bendro naudojimo pastogės dalį.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Valstybei iš A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti bylinėjimosi išlaidas: 12,56 Eur (dvylikos eurų 56 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, bei 204,18 Eur (du šimtus keturis eurus 18 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas – 188659752) surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.