- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- I-5442-244/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05027-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- P. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, dalyvaujant atsakovės atstovui Aigerdui Skroliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. L. skunde (b. l. 1) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau –Tarnyba), jo naudai 500 Eur neturtinės žalos.
Skunde pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. balandžio 17 d. maršrutu iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniuje į Kybartų pataisos namus buvo konvojuojamas žiauriomis nežmoniškomis sąlygomis, senu etapavimo automobiliu, kurio kabina padalinta į tris kameras, kurių plotas neviršija 2 m². Į kameras buvo patalpinta po 6-7 asmenis. Įskaičius asmeninius daiktus, kamerose neliko erdvės, be to jose nėra ventiliacijos, apšvietimo, langų, pertvaros aprūdijusios. Važiuojant pakaitomis vieni sėdėjo, kiti stovėjo. Automobilyje nebuvo saugos diržų, todėl trankėsi į pertvaras. Važiavo tris valandas. Šios konvojavimo sąlygos pažeidžia Kelių eismo taisykles. Konvojuojamas minėtomis sąlygomis patyrė didelius nepatogumus, fizinį nuovargį, diskomfortą, nervinę įtampą, sveikatos sutrikimus, susijusius su nemiga, taip pat psichologinę kančią. Remiasi Kardomojo suėmimo įstatymo, Suėmimo vykdymo įstatymo, Konstitucijos nuostatomis, Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir teigia, kad žmogų draudžiama kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis. Etapuojant nepriimtinomis sąlygomis buvo pažeista konstitucinė teisė į orumą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, emocinę depresiją, pablogėjo sveikata, sutriko miegas, prasidėjo depresija, tapo dirglus, nervingas, jaučia padidėjusią fobiją uždarom mažom patalpom. Neturtinę žalą įvertina 500 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą (b. l. 11–13) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėją konvojavo Mersedes Benz markės specialiąja transporto priemone. Specialiosios paskirties sunkvežimiai Mersedes Benz yra specialieji automobiliai - transporto priemonės sunkvežimiai furgonai, turintys uždarą kėbulą pritaikytą žmonėms vežti. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Pabrėžia, kad visas tarnybinis transportas, tame tarpe ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu; kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu. Tarnybos specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, turi aukščiau išvardintus dokumentus. Paminėti dokumentai išduoti Lietuvos Respublikos valstybės vardu. Pabrėžia, kad specialiojo transporto, skirto asmenų konvojavimui, eksploatacija grindžiama išvardintais dokumentais, o ne emocijomis ar nuomonėmis. Asmenų konvojavimas vykdomas Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Konvojavimo taisyklės). Kitų teisės aktų reglamentuojančių konvojavimo eigą nėra. Visam Tarnybos specialios paskirties transportui yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 109 str., Tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios besąlygiškai užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Pateiktuose konvojaus kelionės dokumentuose nėra užfiksuota pareiškėjo skundų ar prašymų. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti. Pažymi, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 p., konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumo tarnyba tokių duomenų neturi. Atkreipia dėmesį, kad Tarnyboje iki šiol nebuvo užfiksuota aplinkybių, kad suimtasis patyrė ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) pareiškėjui Civilinio kodekso 6.270 straipsnio prasme.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų, 2014 m. balandžio 17 d. konvojuojant jį maršrutu iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vilniuje į Kybartų pataisos namus, atlyginimo.
Deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, nustato Civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtu aktu pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 3 dalį laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ar interesams.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Kaip minėta, pareiškėjas, prašydamas priteisti jo naudai neturtinės žalos atlyginimą, teigė, kad 2 m² patalpoje buvo vežama po 6-7 asmenis su asmeniniais daiktais, todėl trūko vietos, automobilis senas, aprūdijusiomis pertvaromis, kamerose nebuvo ventiliacijos, apšvietimo, langų, taip pat saugos diržų, todėl trankėsi į pertvaras.
Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės. Šios taisyklės numato, kad konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šio ginčo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai, remdamiesi konvojavimo paraiškomis, pareiškėją 2014-04-17 konvojavo planiniu maršrutu Vilnius–Kybartai–Vilnius. Pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiuoju automobiliu „Mercedes Benz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio konvojavimo talpa 26 asmenys (b. l. 17). Iš transporto priemonės registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Mercedes Benz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priskiriamas N₂–BAB tipui ar kategorijai (b. l. 15). Iš automobilio „Mercedes Benz“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemos matyti, kad automobilyje yra suformuotos 3 kameros, kurių ilgis 3,4 m, o plotis – 0,8 m. ir vienutė, kurios ilgis bei plotis po 0,63 m., kas patvirtina, kad yra besąlygiškai užtikrinama konvojuojamųjų izoliacija pagal papildomus kriterijus (rėžiminius, operatyvinius, medicininius). Kiekvienoje kameroje yra įrengti vėdinimo liukai, apšvietimo lemputės, atsarginis išėjimas. Automobilyje taip pat įrengta šildymo sistema (b. l. 25). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) patvirtina, kad transporto priemonė „Mercedes Benz“ (valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus (b. l. 16). Techninės apžiūros rezultatų kortelės duomenys paneigia pareiškėjo teiginius, kad automobilis senas, surūdijusiom pertvarom.
Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Kaip jau minėta, specialiajame automobilyje, kuriuo buvo konvojuojamas pareiškėjas, leidžiama konvojuoti 26 asmenis, o 2014-04-17 buvo gabenami 14 asmenų (b. l. 17, 19). Įvertinus šio automobilio kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui, schemoje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad šiame automobilyje 14 asmenų pakako vietos, o leistinas vežti asmenų skaičius nebuvo viršytas. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo vežamas perpildytose kamerose, yra pagrįsti. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti skiriamas vienam asmeniui konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė nėra ilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga, todėl argumentai dėl vietos nepakankamumo laikomi nepagrįstais.
Byloje esantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2012-10-24 dirbtinės apšvietos matavimo protokolas Nr. F-A-275 (b. l. 14) ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolas Nr. F-M-258 (b. l. 26) patvirtina, kad buvo tikrinta ar automobilis atitinka Konvojavimo taisyklių 146.4 p. nustatytus reikalavimus (specialiajame automobilyje turi būti: įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai)). Automobilis, kuriuo buvo konvojuojamas pareiškėjas ginčo laikotarpiu, Konvojavimo taisyklių 146.4 punkte nustatytus reikalavimus atitiko. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl vėdinimo ir šviesos trūkumo atmestini, kaip nepagrįsti.
Pagal Konvojavimo taisyklių 107 ir 137 punktus, visos konvojuojamųjų pareikštos pretenzijos įrašomos į kelionės žiniaraštį, taip pat visi konvojuojamieji, atvykę į paskirties tašką, turi teisę surašyti skundą dėl konvojavimo sąlygų, kuris privalomai perduodamas Viešojo saugumo tarnybos vadovybei.
Byloje esančių kelionės žiniaraščių duomenys (b. l. 19) patvirtina, kad pareiškėjas neteikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų. Pažymėtina, kad atsakovės atstovas teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai nesusiję su konvojavimu. Pareiškėjo skunde išsakyti nusiskundimai nėra patvirtinti objektyviais įrodymais, o abstraktūs teiginiai apie psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, nervinę įtampą ir nepatogumus nėra pakankami galimai padarytai žalai įrodyti.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad konvojuojant pareiškėją į kitą paskirties punktą, buvo laikytasi visų Konvojavimo taisyklių reikalavimų, buvo užtikrintas saugus jo transportavimas, specialus transportas, kuriuo buvo konvojuotas pareiškėjas į kitą įstaigą, ir konvojavimo sąlygos visiškai atitiko Konvojavimo taisyklių reikalavimus. Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo P. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.