- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-150-327/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38091-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė, Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- R. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo R. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir nuteistas:
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme,pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – vienerių metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė bausmė paskirta vienerių metų laisvės atėmimas.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 punktais, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, bausmės vykdymas atidėtas vienerių metų laikotarpiui ir paskirtos pareigos – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš R. Š. priteista S. K. naudai 76 (septyniasdešimt šeši) eurai nusikalstamais veiksmais padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1000 Eur (tūkstantis eurų) neturtinei žalai atlyginti, Luko D. K. naudai – 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo Luko D. K. pilnametystės nustatyta jo atstovė pagal įstatymą S. K..
Iš R. Š. S. K. naudai priteista 380 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt eurų) už turėtas išlaidas dėl advokato padėjėjo darbo apmokėjimo.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
R. Š. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 22 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, antro aukšto aikštelėje, konflikto dėl mažareikšmės priežasties (dėl paskalų) metu, kitų daugiabučio namo gyventojų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smūgių sudavimu nukentėjusiajai S. K. į veidą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia ne mažiau kaip du kartus dešine ranka suduodamas nukentėjusiajai S. K. į veidą, po to sugriebdamas nukentėjusiosios rankas ir su jėga jas stipriai suspausdamas, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiosios S. K. sveikatą dėl padarytų poodinės kraujosruvos kaktoje, dešinės plaštakos IV piršto II pirštakaulio lūžio, po to, tyčia vieną kartą ranka pastumdamas išbėgusį į laiptinę nukentėjusįjį mažametį L. D. K., po ko mažametis atsitrenkė į gruoblėtą laiptinės sieną ir dėl to jam buvo sukeltas fizinis skausmas, sutrikdė daugiabučio namo gyventojų poilsį ir laisvalaikį.Be to, R. Š. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 1 d., apie 22 val., viešoje vietoje – daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, antro aukšto aikštelėje, konflikto dėl mažareikšmės priežasties (dėl paskalų) metu, tyčia iš chuliganiškų paskatų, siekdamas priešpastatyti save kitiems, daugiabučio namo gyventojų akivaizdoje ne mažiau, kaip du kartus dešine ranka sudavė nukentėjusiajai S. K. į veidą, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą kaktoje, po to sugriebdamas nukentėjusiosios S. K. rankas ir su jėga jas stipriai suspausdamas, tuo padarydamas jai dešinės plaštakos IV piršto II pirštakaulio lūžį, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikė nukentėjusiosios S. K. sveikatą, nes dėl padaryto sužalojimo (piršto lūžio) nukentėjusioji S. K. sirgo ilgiau nei dešimt dienų.Kauno apylinkės teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis R. Š. be priežasties panaudojo intensyvų fizinį smurtą nukentėjusiosios S. K. atžvilgiu, mušdamas ją rankomis, stumdamas mažametį L. D. K.. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai atlikti viešoje vietoje – gyvenamojo namo laiptinėje, matant asmenims, kurie dėl triukšmo išėjo į laiptinę, minėti veiksmai buvo padaryti dėl menkavertės priežasties, iš chuliganiškų paskatų.Apeliaciniame skunde nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.Skunde nurodo, jog nukentėjusiosios parodymai nenuoseklūs. Pareiškime policijai 2016 m. rugpjūčio 2 d. nukentėjusioji S. K. teigia, kad jai buvo sumuštas veidas ir galva, o mažametis sūnus L. K. pastumtas atsitrenkė į laiptinės sieną, jam padarant nubrozdinimą dešinės kojos šlaunyje. Apklausta liudytoja S. K. 2016 m. rugpjūčio 12 d., teigia, kad krisdama už rankos jai sugriebė liudytoja D. Š.; R. Š., laikydamas savo vaiką ant rankų, sudavė jai į kaktą, dėl to iškilo gumbas. Ji stūmė R. Š. nuo savęs gindamasi ir jai buvo suduoti ne mažiau kaip 4-5 smūgiai. Vėlesnėje apklausos dalyje S. K. tvirtina, kad R. Š. jos jau nestūmė, bet nubloškė jos sūnų į sieną, dėl ko vaikui padarytas sužalojimas - dešinės kojos šlaunies nubrozdinimas. Ant vaiko kaklo buvo nagų žymės – įdrėskimai, kuriuos padarė D. Š. Nukentėjusioji tvirtina, kad liudytojai A. G. ir A. S. atitraukė Š. nuo jos, konfliktą matė S. S. (šių parodymų nepatvirtino liudytojas A. S.). Apklausta 2016 m. spalio 24 d. nukentėjusioji teigė, kad į veidą jai suduota ne mažiau 2 kartus kumščiu, pirmo smūgio metu padarė piršto sužalojimą, nes buvo sugriebęs už rankos, stipriai spaudė pirštus. 2017 m. vasario 6 d. apklausos metu nurodė, kad vaiką laikė kairėje, o dešine smūgiavo į veidą. 20l6 m. rugpjūčio 18 d. ekspertizės akte nurodyta, kad nukentėjusioji specialistams paaiškino, kad jai buvo suduota 4-5 smūgiai į galvą, sužalotas dešinės rankos IV pirštas. Apraše iš medicininių duomenų nurodyta, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. gydytojai neva nustato, kad nukentėjusiajai padaryti dešinės plaštakos IV-o piršto II-o pirštakaulio lūžimas, kaktos sumušimas be kraujosruvų su įdrėskimo žymėmis. 2016 m. rugsėjo 19 d. diagnozė - ūmus sinusitas, piršto dalių patempimas. Ekspertė nurodė, išorinių sužalojimų žymių nesimato, bet nemato ir langetės, kurią, neva nukentėjusioji nešiojo 3 savaites. Nematė ir rentgeno nuotraukos. Apelianto teigimu, vertindama sveikatos sutrikdymo mastą, ekspertė privalėjo jį nustatyti objektyviais duomenimis ir teismas, vertindamas ekspertizės aktą, turėjo vertinti duomenis taip pat, kaip ir kitus duomenis visos bylos kontekste. Klausimai ar galėjo susižaloti nukentėjusioji smūgiuodama, ekspertei neužduoti.Netikrinta versija ar nuketėjusioji įvykio metu buvo blaivi, kai tuo tarpu mažametis L. K. apklausos metu nurodė, kad mama su draugėmis „baliavojo“. Analogišką faktą užfiksuoja ir bendrosios pagalbos stoties darbuotoja. Šio fakto neneigė ir liudytojai. Jei S. K. atvėrus duris ir bendraujant su D. Š. nebūtų įvykęs abipusis žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į gilesnį konfliktą tarp abiejų moterų, nebūtų ir jokių pasekmių. Skunde taip pat teigiama, kad liudytojų parodymai vertintini kritiškai, nes yra prieštaraujantys ir jais siekiama padėti S. K. Byloje apklaustas pareigūnas paaiškino, kad įvykio vietoje nematė sužalotų asmenų. Teismo vertinimas, kad R. Š. nebuvo padaryti jokie sužalojimai, o jis, būdamas vyras puolė mušti moterį pašalinių žmonių akivaizdoje, grįsti šališkumu, abejonėmis. Apeliantui kelia abejones ir tai, ar buvo atlikta rentgenograma ir S. K. nustatyti lūžimai, tad buvo tikslinga paskirti pakartotiną ekspertizę, užduodant klausimus ne tik dėl sužalojimo atsiradimo, bet ar atlikta rentgenograma yra nukentėjusiosios. Ar jai tikrai padaryti lūžimai, nes vėlesniuose įrašuose atsiranda prieštaringas įrašas – piršto dalių patempimas. Gydanti gydytoja K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad S. K. turi problemų, susijusiu su rankų pirštų kaulais. Skunde keliamas klausimas, kas nustatė, kad jei toks sužalojimas ir neva buvo, kad jis atsirado ne D. Š. sugriebiant už rankos siekiant nenukristi, ar pačiai nukentėjusiajai krentant, ar jai smūgiuojant R. Š.. Nepagrįsti kiti įtarime nurodyti sužalojimai, nes tokių nematė ekspertai, medikai matė tik įdrėskimą kaktoje, nors kaip teigia pati nukentėjusioji S. K., jai buvo suduoti 4-5 smūgiai. Nei vienas liudytojas nepatvirtina, kad vaikas buvo sužalotas. Nepaneigta faktinė aplinkybė, kad vaikas susižalojo pats. Ekspertai jokių sužalojimų nematė, nors apžiūra daryta tuoj po įvykio, o gydanti gydytoja paaiškino, kad vaiko S. K. pas ją nebuvo atsivedusi. Byloje yra duomenų, kad vaikas yra jautrus, tad pas psichologus galėjo būti vedamas ne dėl įvykio metu patirtos psichologinės traumos. Vaikas galimai sako netiesą ar sąžiningai klysta. S. K. dar po įvykio keletą kartų provokavo konfliktus, todėl D. Š. ir R. Š. kvietė policiją. Šių duomenų netikrino pareigūnai, nors tai charakterizuoja nukentėjusiąją. Nukentėjusioji teigia, kad ji ir sūnus lankėsi pas psichologus, tačiau tokių duomenų nėra.Liudytojos S. S. parodymai vertintini kritiškai, nes ji buvo viso įvykio metu, tad stumiant vaiką ji būtų mačiusi. Jei S. K. R. Š. būtų sugriebęs už rankos ji taip pat būtų mačiusi. Surinkti įrodymai nepatvirtina R. Š. kaltės, nepašalinti prieštaravimai. Tokiu būdu pažeista R. Š. teisė į teisingą teismą, nekaltumo prezumpciją. Prie civilinio ieškinio nepateikti jokie rašytiniai įrodymai, nėra duomenų ar vaistus skyrė medikai, ar S. K. juos pirko. R. Š. nebuvo įvykio iniciatorius, jis gynė savo sutuoktinę nuo S. K. neteisėtų veiksmų ir tai negali būti vertinama menkaverte dingstimi. Nukentėjusioji elgėsi provokuojančiai, savo nederamais veiksmais sukėlę tokią situaciją. Nukentėjusioji S. K. pateikė atsikirtimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendį palikti galioti; pripažinti prie atsikirtimo pridedamas nuotraukas įrodymais ir pridėti jas prie bylos medžiagos.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, palaikė skunde nurodytus argumentus, prokurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus. Skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo R. Š. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistojo R. Š. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą, daro išvadą, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis R. Š. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija tokią išvadą grindžia nukentėjusiosios S. K. parodymais. Jos parodymus patvirtino liudytojai S. S., R. G., I. G., L. R., A. S., A. G.. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kad nuteistasis konflikto metu ranka smūgiavo jai į galvos sritį. Tai, kad nukentėjusioji duodama parodymus naudojo sinonimus, o ne atkartojo tuos pačius žodžius, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nedaro jos parodymų prieštaringais ar nenuosekliais. Liudytoja S. S. parodė, kad laiptais nusileidęs R. Š. trenkė S. K. į kaktą. Tuo metu liudytoja buvo tarp R. Š. ir S. K.. Smūgį nukentėjusiajai R. Š. sudavė perduodamas vaiką D. Š.. Tuo metu toje vietoje liudytoja matė ir L. K., kuris puolė ant R. Š., šaukdamas: „Ką darai mano mamai? Paleisk mano mamą, nemušk mano mamos“. Po to L. K. puolė D. Š., šaukdamas: „Ką jūs darote?“. Liudytoja R. G. parodė, kad matė, kaip R. Š. mušė S. K., laikė, spaudė jos rankas, nukentėjusioji rankomis ir kojomis gynėsi nuo R. Š.. Liudytoja L. R. parodė, kad matė, kaip laiptais nusileido R. Š., D. Š. su vaiku rankose pakilo laiptais į viršų, o R. Š. kumščiu trenkė S. K., įsitempė ją į aikštelę. Liudytojas A. S. parodė, kad išgirdo laiptinėje triukšmą. Išėjęs į laiptinę, pamatė susirinkusius kaimynus, visi kažką aiškinosi, suprato, kad įvyko konfliktas. Liudytojas A. G. parodė, kad išgirdo didelį triukšmą laiptinėje. Užbėgęs laiptais į viršų, pamatė besigrumiančius S. K. ir R. Š., bandė juos išskirti. Tuo metu S. K. buto tarpduryje buvo liudytojo žmona I. G., L. K.. Liudytojas atitraukė S. K. nuo R. Š.. Analogiškus parodymus visi liudytojai davė ir apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Taigi, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, vertinant nukentėjusiosios ir minėtų liudytojų parodymus, matyti, jog esminių prieštaravimų tarp jų nėra, nes kiekvienas iš jų parodė apie tai, ką matė ir ką prisimena, jų parodymai vieni kitus papildo, parodymai skiriasi neesmingai, todėl skundo argumentai, kad liudytojų bei nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja vieni kitiems, atmetami kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Tai, kad nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai, būtent šio įvykio metu dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajai lūžo pirštakaulis, įrodo ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad S. K. konstatuotas dešinės plaštakos IV piršto ir II pirštakaulio lūžis, poodinė kraujosruva kaktoje, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti 2016 m. rugpjūčio 1 d., sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų ir daugiau trauminių poveikių pasėkoje, jie nebūdingi tyčiniam savęs žalojimui. Specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) surašiusi teismo medicinos ekspertė Z. M. apklausiama teismo posėdyje liudijo, jog išvadoje nurodytas dešinės plaštakos ketvirto piršto pirštakaulio lūžis be poslinkio buvo konstatuotas remiantis rentgenorama. Ekspertė nurodė, kad iš pateiktų dokumentų galėjo daryti išvadą, kad minėtas lūžis galėjo būti padarytas 2016 m. rugpjūčio 1 d., jokių abejonių dėl medicinos dokumentų nekilo, pačių retgenogramų neprašė, nes jas aprašo Kauno klinikinės ligoninės rentgenologai. Todėl apeliacinio skundo argumentai, jog rentgenograma gali būti ne nukentėjusiosios ir keliamos abejonės, ar tikrai S. K. lūžo pirštai, atmetamos kaip nepagrįstos. Tą patį nurodė ir specialistė V. K., į kurią kreipėsi nukentėjusioji dėl galvos skausmo, svaigimo, dešinės plaštakos IV piršto tinimo ir skausmo. S. K. buvo diagnozuota veido hematoma kaktoje ir dilbyje, piršto skausmas, paraudimas, ji pacientei išdavė siuntimą pas traumatologą, kuris S. K. diagnozavo lūžį. Remiantis byloje surinktais įrodymais ir specialistų išvadomis, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog sužalojimai nukentėjusiajai buvo padaryti, ir kad išvados padarytos remiantis pateiktais medicininiais dokumentais būtent apie nukentėjusiosios būklę. Skunde nurodytas argumentas, jog jei S. K. nebūtų atidariusiu durų D. Š. ir su ja konfliktavusi, nebūtų kilusios ir pasekmės, niekaip negali paneigti nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusioji, išgirdusi durų skambutį atidarė savo namų duris, niekaip negalėjo būti lemiančiu faktu, kuris išprovokavo konfliktą. Skunde taip pat keliamos abejonės, ar nukentėjusioji buvo blaivi ir ar galėjo adekvačiai reaguoti į situaciją. Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusioji S. K. ar kiti asmenys įvykio metu būtų apsvaigę nuo alkoholio ar kitų narkotinių medžiagų. Tokių abejonių nekilo ir į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams, todėl nebuvo jokio pagrindo tikrinti nukentėjusiosios blaivumo. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad nuteistojo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų, jis gynė žmoną. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių, arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis (kasacinės nutartys Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010, 2K-286/2011). Byloje neginčijamai nustatyta, kad žodinį konfliktą sukėlė D. Š., kuri be priežasties prikibo prie nukentėjusiosios. Tuo tarpu nuteistasis R. Š., neva gindamas savo žmoną, kuriai nebuvo kilęs joks pavojus, pradėjo mušti S. K.. Duomenų, kad nukentėjusioji būtų provokavusi R. Š., jam grasinusi ar jo atžvilgiu pavartojusi smurtą, byloje nėra. Pats apeliantas, prisijungdamas prie žodinio moterų konflikto, jokių priekaištų dėl netinkamo nukentėjusiosios elgesio neišsakė, t. y. nebandė išsiaiškinti pačios situacijos, o iš karto panaudojo smurtą, kas nustatyta byloje. Kadangi nei pačiam nuteistajam nei jo žmonai, kurią neva gynė, jokios realios grėsmės dėl nukentėjusiosios S. K. veiksmų nebuvo, tai apeliantui nebuvo pagrindo prieš ją smurtauti. Apelianto versija, jog jis taip pat to paties konflikto metu patyrė sužalojimus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir niekaip nepaneigia nuteistojo kaltės sužalojus nukentėjusiąją S. K.. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog apeliantas prieš nukentėjusiąją smurtavo iš chuliganiškų paskatų, todėl apelianto nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.Apeliantas taip pat teigia, kad jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog nukentėjusiosios S. K. sūnus L. D. K. buvo sužalotas. Atmesdama šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad R. Š. nuteistas už tai kad L. D. K. sukėlė fizinį skausmą, o ne už tai, kad jį sužalojo. Pažymėtina ir tai, kad skunde nurodyta aplinkybė, kad skambučio į pagalbos centrą metu liudytoja S. S. neįvardijo nukentėjusiojo L. D. K. sužalojimų. Pažymėtina ir tai, kad į pakartotinį pagalbos centro darbuotojos klausimą, ar vaikas sužalotas, liudininkė paminėjo, kad reiktų jį apžiūrėti, kas parodo, kad liudytoja S. S., prieš atsakydama į pagalbos centro darbuotojos klausimą, nebuvo apžiūrėjusi nukentėjusiojo L. D. K. dėl sužalojimų. Apie patirtą skausmą nurodė pats L. D. K.. Tai patvirtino liudytoja R. G., kuri parodė, kad L. D. K. kieme sakė: „man skauda”. Pirmosios instancijos teismas savo nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo netikėti paties nukentėjusiojo L. D. K. parodymais dėl patirto skausmo.Teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas R. Š. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, juos išanalizavo ir įvertino, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmos instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. Š. bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems S. K. ir L. D. K. išsamiai motyvavo, sprendimas priteisti žalos atlyginimą yra pagrįstas ir teisėtas, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249, 6.250 ir 6.263 straipsnių nuostatas ir principus. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį apylinkės savo sprendimą tinkamai argumentavo, priteistos neturtinės žalos dydis atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes kolegija nemato pagrindo tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nukentėjusioji S. K. pateikė prašymą pripažinti bylinėjimosi išlaidomis 200 eurų išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir priteisti jas iš apelianto. Prašymui pagrįsti nukentėjusioji pateikė teisinių paslaugų sutartį (t. 3, b. l. 124) ir lėšų pervedimo nurodymą (t. 3, b. l. 125).Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Prašomos priteisti išlaidos, sietinos su atsikirtimu į apeliacinį skundą. Kadangi R. Š. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiosios turėtos išlaidos laikomos pagrįstomis, protingo dydžio ir atitinkančios advokato padėjėjos darbo sąnaudas, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš apelianto.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš nuteistojo R. Š. 200 (du šimtus) eurų nukentėjusiajai S. K. jos turėtų išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.