- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- 1-1650-1083/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37743-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- R. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. R. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus – 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 22.55 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu jam nustatytas 2,25 ‰ girtumas; pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2018 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) jo kraujyje nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija – 2,47 ‰).
2.1. Kaltinamasis R. R. kaltu neprisipažino, nes įvykio metu automobilio jis nevairavo, tik stūmė jį. Parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 21 val., kartu su broliu R. R. automobiliu „Opel Vectra“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (varomas dyzelinu), atvažiavo prie turgelio, esančio prekybos centro (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme. Pastatęs automobilį su broliu nuėjo į alaus barą. Bare buvo maždaug iki 23 valandos, per tą laiką išgėrė 1,5 litro alaus. Apie 23 val. kartu su broliu išėjo į kiemą. Tuo metu jis suprato, kad yra neblaivus ir automobilio vairuoti negali, todėl neketino vairuoti minėto automobilio, bet nuėjo iki automobilio pasiimti mobiliojo ryšio telefono. Tuo metu pro šalį ėjo jam nepažįstamas vyriškis ir pradėjo priekaištauti jam, kad automobilis stovi ne vietoje, automobilis trukdo. Todėl jis nutarė automobilį nustumti nuo tako. Automobilis buvo sugedęs, neveikė jo starteris, todėl jis paprašė brolio, kad šis padėtų jam pastumti automobilį iki aikštelės. Jis pats automobilį stūmė atidaręs vairuotojo dureles, o jo brolis automobilį stūmė iš kitos pusės atidaręs dureles. Automobilį kontroliavo jis (kaltinamasis). Bestumiant automobilį atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai atvažiavo be švyturėlių. Atvykę policijos pareigūnai nustatė, kad jis neblaivus. Su jam nustatytu girtumu sutinka. Liudytojo D. A. jis nepažįsta, jokie santykiai jų nesiejo ir jis nežino, ar minėtas liudytojas turi pagrindą jį apkalbėti. Jis su savo broliu R. R. yra dvyniai, tačiau jis (kaltinamasis) yra stambesnis už savo brolį.
2.2. Liudytojas D. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu tiksliai visų aplinkybių nepamena. Galėjo būti, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d., nuo 21 iki 22.30 val. būdamas namuose per langą pamatė kaip į prekybos centro (duomenys neskelbtini) vidinį kiemą atvažiavo automobilis „Opel Vectra“, valstybinių numerių nepamena. Iš jo išlipęs vyriškis nuėjo į šalia esantį alaus barą. Vėliau tas pats vyriškis iš baro išėjo akivaizdžiai neblaivus. Kartu su juo buvo dar vienas vyriškis. Jie abu sėdo į automobilį, užkūrė automobilio variklį, uždegė šviesas ir manevravo kieme (važiavo pirmyn ir atgal) norėdamas išvažiuoti iš stovėjimo vietos, po to užgesus automobilio varikliui, abu vyriškiai stūmė automobilį link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilis užvestu varikliu nuvažiavo apie 20 metrų. Apie visa tai jis pranešė Bendrajam pagalbos centrui. Atvykus policijos pareigūnams jis buvo išėjęs į kiemą ir atpažino, kad automobilį vairavo bei jį stumiant valdė būtent kaltinamasis R. R., kuris buvo stambesnis už kitą kartu su juo buvusį vyriškį ir buvo be kepurės. Po to, kai užgeso automobilio „Opel Vectra“ variklis, vyriškiai alkoholio nevartojo. Nepastebėjo žmogaus, kuris būtų piktinęsis dėl netinkamai pastatyto automobilio. Motyvų apkalbėti kaltinamąjį R. R. jis neturi. Tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.
2.3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. A. duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. A. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 21 val. būdamas savo namų balkone pamatė, kaip prie turgelio, esančio prekybos centro (duomenys neskelbtini) vidiniame kieme, automobiliu „Opel“ atvažiavo vyriškis. Automobilio valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini). Į šį automobilį atkreipė dėmesį, nes jis užstatė kaimynų automobilį. Iš minėto automobilio išlipęs vyriškis nuskubėjo į šalia esantį alaus barą. Apie 22.30 val. jam vėl išėjus į balkoną, pamatė tą patį vyriškį, kuris iš alaus baro ėjo link savo automobilio. Vyriškis buvo stipriai neblaivus, nes ramstėsi į turėklus ir visiškai nesiorientavo aplinkoje. Priėjęs prie savo automobilio vyriškis į jį atsisėdo į vairuotojo sėdynę, pradėjo rūkyti, matė, kaip jis kosėjo ir spjaudėsi. Maždaug po 5 minučių prie minėto vyriškio priėjo kitas vyriškis, kuris atsisėdo į automobilio keleivio sėdynę. Abu vyriškiai parūkė ir užsikūrė automobilį. Automobilį užkurti pavyko neiškarto, jis vis užgesdavo. Jis tuo metu paskambino bendruoju pagalbos telefonu, kad atvyktų policijos pareigūnai. Matė, kad už vairo sėdintis vyriškis atsargiai važiavo atbuline eiga, po to vėl į priekį. Automobiliui išvažiavus iš savo stovėjimo vietos ir pavažiavus apie 20 metrų automobilio variklis užgeso. Tuomet automobilį vairavęs vyriškis liko sėdėti automobilyje, o kitas vyriškis išlipo iš automobilio ir stūmė jį iš galo. Tačiau automobilio pastumti negalėjo, todėl iš automobilio išlipo jo vairuotojas ir abu vyriškiai stūmė automobilį su atidarytomis durelėmis. Stumdami automobilį vyriškiai aplankstė gyvatvorę. Policijos pareigūnai atvyko po kokių 20 minučių ir pamatė, kaip vyriškiai stūmė automobilį, bet vairavimo fakto policijos pareigūnai nematė. Kai atvyko policijos pareigūnai, jie paskambino jam ir jis atėjęs paliudijo, kad tikrai matė, kaip vyriškis vairavo automobilį, o paskui stūmė, nes automobilis neužsivedė. Automobilį vairavęs vyriškis buvo stambaus kūno sudėjimo, vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius, o su juo buvęs kitas vyriškis buvo lieso kūno sudėjimo ir ant galvos buvo užsidėjęs kepurę su snapeliu (78–79 b. l.).
2.4. Liudytojas Ž. S. parodė, kad tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 2018 m. rugpjūčio 6 d., jis dirbo kartu su kolega D. V.. Apie 23 val. gavo pranešimą iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių namų kiemuose automobilio „Opel Vectra“ vairuotojas galimai neblaivus atsisėdo į automobilį ir galimai važiuos. Nepamena, ar į jiems nurodytą vietą jie važiavo įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius. Jiems atvažiavus į įvykio vietą pamatė pravažiavime stovintį minėtą automobilį ir du vyriškius. Vienas iš jų buvo kaltinamasis R. R.. Nepamena, ar jiems atvykus į vietą kuris nors iš vyriškių sėdėjo už minėto automobilio vairo. Kaltinamasis R. R. jiems sakė, kad automobilis sugedo, todėl jie abu stūmė automobilį. Jo kolega D. V. susisiekė su pranešėju, susitiko su juo ir bendravo. Taip pat jie fotografavo įvykio vietoje buvusį automobilį ir vyriškius, patikrino abiejų vyriškių girtumą ir atliko kitus būtinus veiksmus.
2.5. Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, analogiškus liudytojo Ž. S. parodymams. Papildė, kad po to, kai atvyko į įvykio vietą, jis susisiekė su pranešėju ir su juo susitiko. Pranešėjas buvo išėjęs į kiemą, bet nenorėjo rodytis šalia automobilio „Opel Vectra“ buvusiems vyriškiams. Nepaisant to, pranešėjas kartu su juo priėjo arčiau prie vyriškių ir tiksliai parodė, kad automobilį vairavo ir jį stumiant valdė kaltinamasis R. R.. Pagal pranešėjo nurodytas aplinkybes jam nekilo abejonių, kad būtent kaltinamasis R. R. vairavo automobilį. Nepamena, ar kaltinamasis R. R. sakė jiems, kad automobilį vairavo trečias žmogus. Įvykio vietoje jis fotografavo automobilį, abu šalia automobilio buvusius vyriškius ir atliko kitus būtinus veiksmus. Į įvykio vietą važiavo neįjungę švyturėlių. Tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
2.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu liudytojo D. V. duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. V. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 6 d. apie 22.55 val. dirbant kartu su kolega Ž. S. gavo pranešimą iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kad pranešėjas per langą mato kaip automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, kuris yra galimai neblaivus, atsisėdo į vairuotojo vietą ir galimai važiuos. Pranešėjas stebi situaciją. Jiems atvažiavus į įvykio vietą kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini) pamatė pravažiavime stovintį minėtą „Opel“ automobilį ir šalia jo stovinčius du asmenis. Vienas iš jų stovėjo vairuotojo pusėje, kitas – keleivio pusėje. Išlipus ir priėjus prie asmenų stovinčių prie automobilio, abu su kolega prisistatė ir paklausė, kas vairavo šį automobilį. Abu vyrai nurodė, kad asmuo jau pasišalino, kuris vairavo. Neva pasišalinusio asmens duomenų nepasakė, nurodė, kad neva nepažįsta. Tuomet jis paklausė, kaip šis automobilis atsidūrė šioje vietoje. Vairuotojo pusėje stovėjęs vyras nurodė, kad jie abu šį automobilį rankomis atstūmė nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) namo. Paklausus, kas vairavo automobilį, kai jie jį stūmė, vyras, stovėjęs prie vairuotojo pusės nurodė, kad jis vairavo automobilį. Jis pasakė, kad vairavo automobilį įkišęs rankas pro vairuotojo durelių atidarytą automobilio langą ir abu automobilį stūmė, o automobilio variklio užvedęs nebuvo. Šis asmuo, kuris teigė, kad tai jis vairavo automobilį, kai jį stūmė ir kuris stovėjo vairuotojo pusėje, prisistatė automobilio savininku R. R.. Automobilio keleivio pusėje stovėjo R. R.. Kaltinamasis R. R. yra stambesnio kūno sudėjimo už R. R.. Įvykio vietoje susisiekus su pranešėju D. A. šis atėjo į savo gyvenamo namo kiemą ir papasakojo, kad pro savo buto balkoną matė, kaip du asmenys atėjo nuo Aukštaičių g. 2 numeriu pažymėto pastato ir priėjo prie pilkos spalvos automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Stambesnio kūno sudėjimo asmuo, kuris buvo apsirengęs raudonos spalvos marškinėliais ir tamsiomis kelnėmis (tai atitiko R. R. apibūdinimą), atsisėdo į vairuotojo vietą, o šalia jo į keleivio vietą atsisėdo smulkesnio kūno sudėjimo vyras, su kepure su snapeliu ant galvos ir tamsiais šortais, rožinės arba oranžinės spalvos marškinėliais (tai atitiko R. R. apibūdinimą). Tuomet buvo užvestas automobilio variklis ir automobilis pradėjo važiuoti nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) namo, kol užgeso. Po to abu šie vyrai išlipo iš automobilio ir pradėjo jį stumti. Nustūmė automobilį iki (duomenys neskelbtini) namo. Pranešėjas nurodė, kad tuomet, kai vyrai stūmė automobilį, tai jį vairavo vyras, apsirengęs raudonais marškinėliais, t. y. tas pats, kuris vairavo automobilį, kai jis dar važiavo. Taip pat pranešėjas nurodė, kad iki pareigūnams atvykstant į įvykio vietą, vairuotojas su keleiviu nieko negėrė (71–72 b. l.).
2.7. Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra kieme namo, esančio (duomenys neskelbtini). Šiame kieme stovi automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis iš pažiūros tvarkingas, apžiūrėjus jį matosi jo apgadinimai ant kairės ir dešinės pusės šonų ir durų, ant kairės pusės galinio vaizdo veidrodžio, priekinio ir galinio bamperio, variklio dangčio (7–17 b. l.).
2.8. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas D. A. atpažino kaltinamąjį R. R. kaip asmenį, kuris 2018 m. rugpjūčio 6 d. užsikūręs važiavo automobiliu, o automobilio varikliui užgesus jį stūmė. Šį asmenį jis atpažino, nes gerai įsidėmėjo vyriškio išvaizdą, viską stebėjo pro savo namų balkoną. Be to, šis asmuo buvo stambesnio sudėjimo vyriškis ir ant galvos neturėjo kepurės, o kartu su juo buvęs kitas vyriškis buvo smulkaus kūno sudėjimo ir ant galvos dėvėjo kepurę su snapeliu (84–86 b. l.).
2.9. Iš asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu protokolo matyti, kad kaltinamajam R. R. 2018 m. rugpjūčio 6 d. 23.35 val. alkotesteriu buvo nustatytas 2,25 ‰ girtumas. (60–61 b. l.).
2.10. Pagal specialisto išvadą seka, kad pagal 2018 m. rugpjūčio 6 d. 23.35 val. siuntimą Nr. (duomenys neskelbtini) paimtame kaltinamojo R. R. kraujyje buvo nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 2,47 ‰ (62 b. l.).
2.11. Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktų pokalbio su telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) naudotoju įrašų matyti, kaip 2018 m. rugpjūčio 6 d. nuo 22.54 val. iki 23.07 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinęs liudytojas D. A. praneša apie neblaivų asmenį, kuris automobiliu „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuoja iš kiemo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir važiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės, o po to prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), stumia minėtą automobilį, nes automobilis nebeužsiveda. Tai patvirtina kompaktiniame diske esantys trys garso įrašai, kurių pavadinimai „2018_08_06_22-54-02_25.01“, „2018_08_06_23-00-37_25.00“ ir „2018_08_06_23-07-36_25.01“ (55–61 b. l.).
2.12. 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas saugoti į UAB (duomenys neskelbtini) aikštelę, o 2018 m. rugpjūčio 13 d. jis buvo grąžintas savininkei L. L. (23, 30–31, 33, 34, 40, 43 b. l.).
2.13. Iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašto matyti, kad už automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimą ir saugojimą UAB (duomenys neskelbtini) buvo sumokėta 38,26 Eur (46–51 b. l.).
2.14. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą seka, kad vidutinė automobilio „Opel Vectra“ (2004 metų pagaminimo, varomo dyzelinu) kaina Lietuvoje – 1834 Eur (be PVM) (161 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
3.1. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
3.2. Visi šioje byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu metu ir nurodytoje vietoje kaltinamasis R. R. buvo neblaivus, jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 ‰ alkoholio. Kaltinamasis R. R. to neginčija. Taip pat kaltinamasis neneigia to, kad būdamas neblaiviu jis valdė automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu, kai jiedu kartu su broliu stūmė šį automobilį (tuo metu automobilio variklis nebuvo užvestas). Kaltinamasis R. R. savo kaltę neigia tvirtindamas, kad jis automobilio užvestu varikliu nevairavo ir juo atitinkamo atstumo nenuvažiavo. Tačiau tokia kaltinamojo R. R. versija yra visiškai paneigta byloje surinktų įrodymų visetu.
3.3. Natūralu, jog kaltinamasis R. R., neigdamas savo kaltę padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, aplinkybes aiškina sau palankia linkme, savo parodymus derindamas prie kitų byloje esančių duomenų ir nutylėdamas jam nepalankias aplinkybes.
3.4. Teismas pažymi, kad liudytojas D. A. nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis R. R., būdamas stipriai neblaivus, sėdo už automobilio „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo, užvedė šio automobilio variklį ir jį vairavo, t. y. važiavo juo iš pradžių atbuline eiga, po to į priekį, o nuvažiavus apie 20 metrų šio automobilio variklis užgeso ir daugiau nebeužsivedė. Šias aplinkybes jis nuosekliai nurodė iš pradžių paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, po to atvykusiam policijos pareigūnui D. V. ir vėliau apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną. Liudytojas D. A. betarpiškai matė, kaip kaltinamasis R. R. vairavo automobilį užvestu varikliu, tiesiogiai telefonu komentavo įvykio seką ir kaltinamojo lokalizaciją į įvykio vietą vykusiems policijos pareigūnams ir vėliau aiškiai paaiškino, dėl ko jis nurodė, kad būtent kaltinamasis R. R. vairavo automobilį – jį vairavęs asmuo buvo stambesnis už kitą kartu buvusį asmenį, vilkėjo raudonos spalvos marškinėlius ir buvo be kepurės. Visa tai atitiko kaltinamojo R. R. apibūdinimą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino kaltinamąjį R. R. kaip asmenį, kuris būdamas neblaivus vairavo minėtą automobilį (84–86 b. l.). Visas šias aplinkybes liudytojas D. A. iš esmės patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, papildydamas, kad kaltinamasis R. R. uždegė minėto automobilio šviesas. Tokius liudytojo D. A. parodymus patvirtino ir kiti byloje esantys bei teisiamojo posėdžio metu patikrinti duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu protokolas, specialisto išvada, Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateikta informacija (pokalbio įrašai), policijos pareigūnų Ž. S. ir D. V. parodymai ir kt.
3.5. Byloje nėra jokių pagrįstų duomenų, kad liudytojas D. A., kuris, pamatęs kaltinamojo R. R. priešingą teisei elgesį, būdamas principingu ir sąžiningu piliečiu, pirmiausia iš karto apie tai nedelsdamas pranešė Bendrajam pagalbos centrui, dėl ko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, o po to viso proceso metu davė vienodus ir nuoseklius parodymus, turėtų kokį nors pagrįstą motyvą kaltinamąjį R. R. apkalbėti ir nepagrįstai kaltinti jį tuo, kad šis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. R. taip pat nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kurios leistų manyti, kad liudytojas D. A. galėtų būti suinteresuotas apkalbėti jį nepagrįstai kaltinant nusikalstamos veikos padarymu. Esant šioms aplinkybėms nėra jokio pagrindo netikėti liudytojo D. A. parodymais, kuriuos jis, be to, davė būdamas įspėtu dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą ir kuriuos patvirtina kiti pirmiau paminėti bylos duomenys. Tai, kad liudytojo D. A. parodymai buvo priešingi kaltinamojo R. R. parodymams, nepaneigia liudytojo parodymų objektyvumo.
3.6. Teismas pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką laikoma, jog asmuo padarė atitinkamą teisės pažeidimą vairuodamas transporto priemonę tuomet, kai didesnio pavojaus šaltinis – automobilis – važiuoja, dalyvauja viešajame eisme ir yra valdomas būtent šioje transporto priemonėje prie vairo esančio asmens. Šiuo atveju kaltinamasis R. R. ne tik stūmė automobilį neužvestu varikliu, bet vairavo jį ir važiavo automobiliu tuo metu, kai automobilio variklis buvo užvestas, kai automobilis judėjo jo variklio pagalba. Nors automobilį užvestu varikliu kaltinamasis vairavo ir juo važiavo namo kieme, automobiliu jis nuvažiavo palyginti nedidelį atstumą (apie 20 metrų), teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo R. R. dalyvavimo viešajame eisme, nes tuo metu jam galiojo teisės normos, reglamentuojančios saugų eismą (pavyzdžiui, saugų eismą gyvenamojoje zonoje (namo kieme) ir pan.).
3.7. Tokiu būdu, ištyrus ir įvertinus visus bylos įrodymus, teismui nelieka jokių abejonių, kad kaltinamasis R. R. 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 22.55 val., ties namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 ‰ alkoholio. Tokia savo veika jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
4.1. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytos trys bausmių rūšys – bauda, areštas arba terminuotas laisvės atėmimas.
4.2. Kaltinamojo R. R. atsakomybę lengvinančių ar ją sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
4.3. Skirdamas bausmę kaltinamajam R. R. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam girtumas; kaltinamasis automobiliu nuvažiavo nedidelį atstumą – apie 20 metrų), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (neteistas; baustas administracine tvarka už KET pažeidimus – greičio viršijimą, duomenų apie paskutinių dviejų jam paskirtų baudų sumokėjimą byloje nėra; šiuo metu niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje; paskutinėje darbovietėje buvo charakterizuojamas teigiamai, kaip suprantantis ir išmanantis savo darbą darbuotojas, užduotis atliekantis laiku ir be papildomos kontrolės, sugebantis dirbti savarankiškai), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir ją sunkinančių aplinkybių. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus galima pasiekti švelniausia BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta bausme – bauda. Todėl kaltinamajam R. R. skiriama bauda, švelnesnė už BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą tokios bausmės vidurkį (nuo 50 iki 2000 MGL).
5.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius KET pažeidimus.
5.2. Šiuo atveju kaltinamasis R. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis, tačiau artimas sunkiam girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengta skaudesnių šios nusikalstamos veikos pasekmių. Kaltinamasis neteistas, tačiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Nusikalstamą veiką jis padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kaltinamojo R. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) bus pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
6.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
6.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).
6.3. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuotas automobilis neabejotinai atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam R. R. būtina taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskavimą.
6.4. Tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, kad kaltinamojo R. R. nusikalstamai veikai panaudotas automobilis priklauso ne jam, o kitam asmeniui – L. L. (34 b. l.). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo konkrečiu atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą, kurį jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis paliekamas jo savininkei L. L., o iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma automobilio vidutinę vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis) – 1834 eurai.
7.1. Kaltinamasis R. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas 2018 m. rugpjūčio 6 d. 23.35 val., o iš sulaikymo paleistas 2018 m. rugpjūčio 7 d. 14.10 val. (1 para) (107, 110 b. l.). Šis kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas įskaitomas į paskirtą bausmę.
7.2. Taip pat kaltinamajam R. R. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (127–128, 130–131 b. l.), kurios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinamos.
7.3. Nuosprendžiui įsiteisėjus: 1) kaltinamojo R. R. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinama kaltinamajam R. R.; 2) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduodamas baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“; 3) automobilis ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal pakvitavimą perduotas L. L. (43 b. l.), paliekamas savininkei L. L.; 4) kompaktinis diskas su garso įrašais (56 b. l.) paliekamas saugoti byloje.
7.4. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo R. R. į valstybės pajamas išieškomos: 1) automobilio ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos (38,26 Eur (trisdešimt aštuoni eurai 26 ct)) (46–51 b. l.); 2) 5,70 Eur dydžio proceso išlaidos teismo procesiniams dokumentams įteikti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas
nusprendžia:
R. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 75 MGL (3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti R. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 1 parą, ją prilyginant 2 MGL (100 eurų) dydžio baudai.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti R. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. R. valstybei išieškoti automobilio „Opel Vectra“ vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą – 1834 Eur (vieną tūkstantį aštuonis trisdešimt keturis eurus).
Nuosprendžiui įsiteisėjus R. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, panaikinti.
- R. R. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti R. R.;
- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“;
- automobilį ,,Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti jo savininkei L. L.;
- kompaktinį diską su garso įrašais palikti saugoti byloje.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš R. R. į valstybės pajamas:
- automobilio „Opel Vectra“ nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 38,26 Eur (trisdešimt aštuonis eurus 26 ct));
- 5,70 Eur (penkis eurus 70 ct) už teismo procesinių dokumentų įteikimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti R. R., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Proceso išlaidas R. R. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Automobilio vidutinę vertę atitinkančią pinigų sumą R. R. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).
Mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos ir proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).
Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.