- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-2530-259/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05986-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Arvydas Žibas, Galina Blaževič
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- UAB „NEP Pipe“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Albinos Rimdeikaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-10722-945/2015 pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei UAB „NEP Pipe“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių sumų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė panaikinti atsakovės UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos“ (bylos nagrinėjimo metu pavadinimas pakeistas į UAB „NEP Pipe“) direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P-15-016 ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, priteisti ieškovui iš atsakovės 2867,24 Eur išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 4874,30 Eur premiją pagal individualią atlygio sistemą, 5% dydžio metines procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakove 2011 m. birželio 8 d. sudarė darbo sutartį, kurią pakeitus 2014 m. balandžio 1 d., pradėjo eiti eksporto vadovo pareigas, ieškovui buvo nustatytas 3300 Lt darbo užmokestis. 2015 m. vasario 10 d. 10 val. 43 min. į darbo funkcijoms atlikti naudojamą elektroninį paštą ieškovas gavo J. G. elektroninį laišką su užklausimu dėl konkrečių parametrų vamzdžio ir jo pristatymo kainų. Po dvidešimties minučių ieškovas pateikė atsakymą. Be to, ieškovas šį laišką persisiuntė savo asmeninio elektroninio pašto adresu. 2015 m. vasario 24 d. tarnybiniu raštu darbdavys ieškovą informavo, kad persiųsdamas laišką ieškovas pažeidė šalių sudarytos 2012 m. gruodžio 30 d. Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutarties 1 dalį, taip pat eksporto vadovo pareiginių nuostatų 26 punktą, kad laiškas privalėjo būti perduotas atsakovės darbuotojui K. D. pagal nustatytą tvarką dėl atstovavimo užsienio šalyse. 2015 m. vasario 26 d. atsakovės sudaryta komisija parengė tyrimo aktą, kuriame konstatuoti nurodyti pažeidimai. Šio akto pagrindu ginčijamu įsakymu ieškovui pritaikyta griežčiausia drausminė nuobauda. Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutartyje nėra nurodyta, jog duomenys apie atsakovės paslauga besidomintį asmenį, kuris dar nėra pateikęs užsakymų, dėl ko nelaikytinas klientu, taip pat pardavimo kainos yra konfidenciali informacija. Duomenys apie atsakovės teikiamas prekes ir paslaugas yra viešai prieinami. Kartu ieškovas nurodo persiųstos informacijos neatskleidęs tretiesiems asmenims. Ieškovas akcentavo, jog jam nebuvo žinoma atsakovės atstovavimo užsienio šalyse tvarka, tuo tarpu ieškovo pareiginiuose nuostatuose nurodyta, kad jis privalo realizuoti atsakovės produkciją Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities rinkose. Kad atsakovė nebuvo tikra dėl savo veiksmų teisėtumo, patvirtina ir jos kreipimasis į darbo ginčų komisiją dėl situacijos įvertinimo. Ieškovo atleidimą iš darbo pripažinus neteisėtu, į darbą jis negrąžintinas, jam priteistinos DK 300 straipsnio 4 dalyje nurodytos sumos. Neturtinės žalos ieškovui atsiradimą nulėmė atleidimo iš darbo pagrindo parinkimas, dėl ko ieškovas darbo rinkoje vertinamas nepalankiai, sumažėjo jo konkurencingumas, taip pat atleidimo iš darbo aplinkybės, kai iš ieškovo pareikalauta grąžinti telefoną, užblokuotas elektroninis paštas, apribotos galimybės susipažinti su dokumentais. Be to, ieškovui už jo 2014 m. pasiektus rezultatus nebuvo išmokėta jam priklausiusi premija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (rašymo apsirikimo klaida ištaisyta 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi) priėmė ieškovo atsisakymą reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė, likusius ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovo 1000 Eur atstovavimo išlaidų.
Dėl ieškovo atleidimo iš darbo teisėtumo
Teismas konstatavo, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, kuris, pagal savo pobūdį ir kontekstą, galėjusias kilti pasekmes bei ieškovo elgesio įtaką jo, kaip darbuotojo, užimančio reikšmingas pareigas atsakovės organizacinėje struktūroje, vertinimui ir darbdavio pasitikėjimui juo, vertintinas kaip šiurkštus pažeidimas, už kurį, vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu, ieškovo atžvilgiu pagrįstai pritaikyta griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo.
Teismas nustatė, kad drausminė nuobauda ieškovui pritaikyta už tai, jog jis 2015 m. vasario 24 d. 7:50 val. iš jam darbdavio priskirto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) persiuntė J. G. 2015 m. vasario 10 d. elektroninį laišką ir paties ieškovo tos pačios dienos atsakymą į savo asmeninį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini). Ieškovo persiųstuose elektroniniuose laiškuose buvo potencialaus atsakovės kliento kontaktiniai duomenys, jį dominanti atsakovės produkcija, taip pat atsakovės minėtam asmeniui nurodyti atitinkamos produkcijos įkainiai. Teismo vertinimu, šios informacijos atitikimą CK 1.116 straipsnio 1 dalyje pateiktam komercinės paslapties apibrėžimui patvirtina kelios reikšmingos aplinkybės. Pirma, šia informacija disponuodama atsakovė turėjo galimybę užmegzti su potencialiu klientu verslo santykius ir iš to gauti pelno. Antra, ieškovas sau persisiuntė ir atsakovės vardu potencialiam klientui išsiųstą komercinį pasiūlymą, t.y. informaciją, kuria disponuojant galima ne tik parengti alternatyvų pasiūlymą potencialiam klientui, bet ir jį parengti taip, kad šis pasiūlymas būtų adresatui priimtinesnis. Trečia, atsakovė, sudarydama su ieškovu Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutartį, ėmėsi pakankamų priemonių atitinkamai informacijai apsaugoti. Šios sutarties turinys patvirtina, kad ieškovas neturėjo teisės teikti konkuruojančių pasiūlymų tiek esamiems, tiek potencialiems atsakovės klientams, tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis vykdant pareigas gautais duomenimis ar informacija, kartu aiškiai nurodant, jog komercine paslaptimi pripažįstama informacija apie bendrovės klientus, kurios tiekimas tretiesiems asmenims gali pakenkti bendrovės interesams. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovo ir jo atstovo argumentas, jog J. G. laiško persiuntimo metu nebuvo atsakovės klientas, negali būti vertinamas kaip paneigiantis persiųstos informacijos, kaip konfidencialios, statusą, nes ieškovo prisiimti įsipareigojimai yra tiesiogiai siejami su draudimu ne bendrovės vardu kontaktuoti su potencialiais bendrovės klientais teikiant jiems alternatyvius pasiūlymus. Kaip nepagrįstą teismas atmetė ir ieškovo bei jo atstovo išdėstytą argumentą, jog duomenys apie atsakovės tiekiamas prekes ir teikiamas paslaugas nėra slapti. Teismas pažymėjo, jog informacijos persiuntimo metu buvo susiklosčiusi situacija, kai potencialų klientą domina atsakovės teikiamos paslaugos ir tiekiamos prekės, tačiau sutartis dar nėra sudaryta, taip pat aiškios yra ir atsakovės jam teikto komercinio pasiūlymo sąlygos, t.y. ieškovas užvaldė komerciniu požiūriu jautrią informaciją, kuria galėjo pasinaudoti su atsakovės interesais nesuderinamais tikslais. Toks ieškovo elgesys, teismo vertinimu, pagrįstai buvo pripažintas darbo drausmės pažeidimu.
Teismas, vertindamas, ar pažeidimas buvo pakankamai šiurkštus, kad už jį būtų galima skirti griežčiausią drausminę nuobaudą, reikšmingomis pripažino kelias aplinkybes. Pirma, ieškovo pareigybė atsakovės organizacinėje struktūroje buvo pakankamai reikšminga, ieškovas kuravo (buvo atsakingas už) įmonės eksportą, ne tik ieškojo klientų, bet ir derino su jais sutarčių sąlygas, turėjo teisę nustatyti įmonės produkcijos pardavimo kainą. Antra, pažeidimo padarymo kontekstas. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015 m. vasario 23 d. šalys buvo pasiekę žodinį susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, t. y. komercinę paslaptį sudarančią informaciją ieškovas sau persisiuntė suvokdamas, jog jo darbo santykiai su atsakove netrukus bus nutraukti, negalėdamas nesuvokti, jog darbo funkcijoms vykdyti nurodyta informacija jam tikrai nėra reikalinga. Trečia, teismui sukėlė abejonių ieškovo bylos nagrinėjimo metu nurodyta informacijos persiuntimo priežastis - siekis išsiųsti atsisveikinimo laišką. Be to teismas nurodė, kad ieškovas sau nepersiuntė kitų esamų klientų, su kuriais turėjo ilgalaikį kontaktą, duomenų, dėl neaiškios priežasties persisiųsdamas tik su asmeniu, kuris, kaip akcentavo pats ieškovas ir jo atstovas, laiško persiuntimo metu net nebuvo atsakovės klientas, tebuvo potencialiai susidomėjęs bendradarbiavimu su atsakove, susijusią informaciją. Informaciją ieškovas persisiuntė ne darbo pabaigoje, prieš išeidamas iš darbo, t.y. po to, kai suvokė, jog darbo laiku laiško persiųsti nesuspės, bet darbo dienos pradžioje, kai dar turėjo laiko užbaigti visus nebaigtus darbus. Teismas pažymėjo ir tai, jog, kaip matyti iš 2015 m. vasario 26 d. protokolo, teikdamas paaiškinimus pažeidimą nagrinėjusiai komisijai ieškovas aptariamos laiško persiuntimo priežasties neįvardijo, nurodydamas, jog informaciją jis persisiuntė per klaidą. Ketvirta, aplinkybė, jog ieškovas, išsiuntęs laišką, ištrynė šio išsiuntimo faktą patvirtinančius duomenis, teismui sukėlė abejonių ieškovo sąžiningumu, kaip labiausiai tikėtiną leidžia vertinti aplinkybę, jog šiuos duomenis ištrynė tikslingai, siekdamas nuslėpti atitinkamo savo veiksmo faktą. Penkta, aplinkybė, jog J. G. buvo tik potencialus atsakovės klientas, parodo, jog galimybės užmegzti su juo komercinius santykius apeinant atsakovę buvo platesnės. Net ir pateikęs pradinį pasiūlymą atsakovės vardu ir palikęs atsakovei tarpusavio susirašinėjimo duomenis, disponuodamas sau persiųsta informacija ieškovas turėjo galimybę ją panaudoti teikdamas savo ar kito asmens vardu potencialiam klientui alternatyvų pasiūlymą, taip veikdamas prieš atsakovės interesus. Šešta, aplinkybė, jog ieškovas faktiškai niekam persiųstos informacijos neperdavė ir ja nepasinaudojo pats, nagrinėjamu atveju nelaikytina reikšminga dėl to, jog taip galėjo atsitikti ne dėl atitinkamos paties ieškovo valios, bet dėl suvokimo, jog atsakovė nedelsdama išsiaiškino persiuntimo faktą, pradėjo tyrimą ir pareikalavo, kad ieškovas paaiškintų informacijos persiuntimo tikslus. Septinta, atsakovė kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl išaiškinimo, ar už aptariamą pažeidimą gali būti taikoma drausminė atsakomybė. Sprendimus dėl drausminės atsakomybės taikymo priima darbdavys ir tokie sprendimai gali būti vertinami tik įstatyme nustatyta individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka. Tai, kuo darbdavys nebuvo užtikrintas priimdamas ginčijamą sprendimą, buvo įvertinta išnagrinėjus teisme civilinę bylą.
Iš į bylą pateiktų įrodymų teismas nustatė, jog darbdavys laikėsi procedūrinių reikalavimų drausminei nuobaudai paskirti - pareikalavo, kad darbuotojas pateiktų pasiaiškinimą, nuobaudą paskyrė nepraleisdamas įstatyme įtvirtintų terminų. Nurodytų aplinkybių visumos pagrindu teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl ieškovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu atmestinas.
Pripažinęs nepagrįstu ieškovo reikalavimą dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, teismas atmetė ir reikalavimus dėl išeitinės išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų faktas siejamas su ieškovo atleidimo iš darbo aplinkybėmis. Konstatavęs, jog atleisdamas ieškovą iš darbo jo teisių darbdavys nepažeidė, teismas sprendė, jog nebuvo atliktas neteisėtas veiksmas, su kurio atlikimu siejamas neturtinės žalos atsiradimas. Taip pat pažymėjo, jog ieškovo argumentai dėl žalos atsiradimo yra deklaratyvaus pobūdžio, šalys buvo susitarę dėl darbo santykių nutraukimo, net ir pripažinus, jog darbdavio parinktu pagrindu nutraukus darbo sutartį ieškovo teisės yra pažeistos, nurodytas pažeidimas galėtų būti pašalinamas patikslinant aptartą pagrindą, ieškovas neįvykdė jam tenkančios pareigos įrodyti specifines atleidimo iš darbo pasekmes, kurios galėtų tapti pagrindu spręsti, jog ieškovas patyrė neturtinę žalą.
Dėl reikalavimo priteisti ieškovui premiją pagrįstumo
Teismas nurodė, kad aplinkybę, jog šalys buvo susitarę dėl su metiniais darbo rezultatais siejamos premijos, pripažino tiek ieškovas, tiek ir atsakovė. Ginčas tarp šalių kilo tik dėl tokio susitarimo sąlygų bei šių sąlygų įvykdymo 2014 m. Atsakovė pateikė į bylą UAB „City Plaza“ darbuotojų ir dukterinių įmonių skatinimo politiką, taip pat duomenis, jog atsakovė buvo valdoma UAB „City Plaza“, vėliau - po šios bendrovės reorganizavimo atsiskyrusios bendrovės. Atsakovės į bylą pateikto buvusio atsakovės direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d., t.y. po to, kai ieškovas buvo perkeltas į naujas pareigas, išsiųsto elektroninio laiško turinys atskleidžia, jog kartu su šalių į bylą pateikta individualaus atlygio sistema ieškovui buvo išsiųsta ir skatinimo politika. Teismas pažymėjo, jog skatinimo politikoje minima individualaus atlygio sistema atitinka ieškovo pasirašytąją, šioje sistemoje vartojamos analogiškos ieškovo pasirašytoje individualaus atlygio sistemoje vartojamoms sąvokos. Be to, pats ieškovas teikdamas teismui ieškinį prie jo pridėjo tikslų pasiekimo formą MT-01, kaip individualaus atlygio sistemos priedą, kurioje nurodyta skatinimo politikoje minima sąlyga- Ebidta tiesiogiai įtvirtinta kaip prioritetinis rodiklis ir aiškiai nurodyta, kad privalu pasiekti bent 80% planuojamo Ebidta dydžio. Šios sąlygos neįvykdžius, premijos nemokamos nei vienam darbuotojui pagal su juo sutartą individualaus atlygio sistemą. Teismas nurodė, kad kaip matyti iš į bylą pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų, atsakovės Ebidta planas buvo įvykdytas tik 60%. Tiek buhalterines paslaugas teikiančios įmonių grupės įmonės vadovė A. U., tiek ir kiti liudytojai patvirtino, jog būtent šis rodiklis nulėmė, kad už 2014 m. nei vienam atsakovės darbuotojui nebuvo išmokėtas priedas pagal individualaus atlygio sistemą. Ieškovas atsakovės pateiktų finansinių duomenų teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijo, nurodęs, jog aptariamas rodiklis nuo jo veiklos rezultatų nepriklausė, be to, ieškovui nebuvo žinoma apie atitinkamą sąlygą. Poziciją dėl ieškovo veiksmų įtakos aptariamam rezultatui, iš vienos pusės, teismas vertino kaip nepaneigiančią atsakovės atsisakymo mokėti ieškovui premiją pagrįstumo, iš kitos pusės, neatitinkančią į bylą pateiktų finansinių dokumentų turinio, iš kurių matyti, jog ieškovas pasiekė ne visus į su juo sudarytą individualaus atlygio sistemą įtrauktus tikslus. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas įvykdė su rinkų skaičiumi susijusį rodiklį, neginčijamas ir klientų skolų suvaldymas, taip pat faktas, jog eksporto rinka padidėjo. Iš kitos pusės, nebuvo pasiektas ne tik vertės didinimo rodiklis, bet ir įmonės pelningumo rezultatai. Kaip nurodė tiek atsakovės direktorius, tiek ir liudytoja apklausta A. U., pastarąjį rodiklį nulėmė būtinybė šalinti ieškovo įgyvendinto projekto trūkumus, o taip pat ir pardavimo kainų parinkimas (faktas, jog prekės buvo tiekiamos ir paslaugos teikiamos taikant mažą pelno maržą, ir galėjo nulemti aplinkybę, jog ieškovo įgyvendinto projekto apyvarta buvo ženkliai didesnė, nei planuota, tuo tarpu pelningumas ženkliai mažesnis, kas atskleidžia ieškovo vykdytos veiklos orientaciją į kiekybinį rodiklį, nevertinant, ar šio rodiklio didinimas pelno maržos sąskaita yra naudingas atsakovei). Teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė parodo, jog orientuodamasis į asmeninius rodiklius, ieškovas tiesiogiai įtakojo pelningumo rodiklius, kurie aiškiai neatitiko minimalių ieškovo su atsakove pasiekto susitarimo sąlygų (vietoj planuoto 216.000 Lt pelno, gautas 8.700 Lt nuostolis), kas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su Ebidta rodikliu (vietoj planuotų 1.497.000 Lt gauta 898.000 Lt). Ieškovas negalėjo tikėtis, jog prioritetiniu tikslu nurodžius bendrovės vertės didinimą, šį tikslą aiškiai įtraukus į individualaus atlygio sistemą, tiek pelningumo dydžiui, tiek ir vertės didinimo rodikliui esant akivaizdžiai neįvykdytam ženklia dalimi vien aplinkybė, jog ieškovas įvykdė įsipareigojimą išlaikyti tris užsienio rinkas ir padidino pardavimus šiose rinkose pelno maržos sąskaita, suteikia jam teisės reikalauti mokėti premiją. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertino kaip pagrindą atmesti reikalavimą dėl premijos ieškovui priteisimo.
Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas priteisimo
2015 m. gegužės 6 d. posėdžio metu ieškovo atstovas patvirtino atsisakantis reikalavimo priteisti ieškovui iš atsakovės procesines palūkanas. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas, vertindamas ieškovo veiksmus, 2015 m. vasario 24 d. persisiunčiant į savo asmeninį elektroninį paštą 2015 m. vasario 10 d. 10.43 val. į darbo funkcijoms atlikti naudojamą elektroniniams laiškams rašyti skirtą programą gautą elektroninį laišką iš J. G., nepagrįstai juos pripažino darbo pareigų pažeidimu - komercinės paslapties atskleidimu. Teismas netinkamai aiškino LR CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą komercinės paslapties sampratą, nes komercine paslaptimi laikė potencialaus atsakovės kliento kontaktinius duomenis, jį dominančią atsakovės produkciją, taip pat atsakovės minėtam asmeniui nurodytus atitinkamos produkcijos įkainius, kurie iš tiesų nesudaro komercinės paslapties turinio. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus, jog ši informacija neturėjo jokios tikros ar potencialios komercinės vertės, kadangi, visų pirma, persiųstame elektroniniame laiške nurodyti kliento kontaktiniai duomenys (bendrovės SIA „Vesmas Projekts“ buveinės adresas, faksas) yra viešai prieinami, be to, šie duomenys nesuteikia jų turėtojui jokio konkurencinio pranašumo, antra, duomenimis apie atsakovės produkciją ieškovas disponavo dėl to, jog šioje įmonėje dirbo jau ketverius metus ir minėtą informaciją, būdamas eksporto vadovu, žinojo mintinai, trečia, pats ieškovas nurodė atitinkamus produkcijos įkainius, kuriuos taipogi dėl darbinės patirties žinojo mintinai. Taigi, minėtos informacijos, kurią ieškovas žinojo mintinai, persisiuntimas sau negali būti tapatinamas su jos atskleidimu tretiesiems asmenims, nes ši informacija ir toliau liko tik ieškovo dispozicijoje, kurią jis ir taip atsimena dėl savo ilgalaikio darbo bendrovėje bei gali sužinoti viešoje erdvėje. Teismas pažeidė pareigą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.), kadangi byloje nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, jog ieškovas būtų panaudojęs komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir taip pakenkęs atsakovės interesams.
2. Teismas nepagrįstai pripažinęs, jog ieškovo veiksmai atitiko nesąžiningos konkurencijos veiksmus – komercinės paslapties panaudojimą, taip pat nepagrįstai pripažino, jog šis darbo drausmės pažeidimas laikytinas šiurkščiu pažeidimu, ir šiai išvadai pagrįsti nurodė vien prielaidomis pagrįstus argumentus. Atsakovei nusprendus, jog ieškovas galimai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus panaudodamas komercinę paslaptį sudarančią informaciją, turėjo teisę ginti savo tariamai pažeistas teises reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo, tačiau tokių priemonių nesiėmė, nes jokios turtinės žalos nepatyrė. Būtent šis faktas patvirtina teiginį, jog ieškovo veiksmai net ir juos pripažinus darbo drausmės pažeidimu, negalėjo būti vertinami kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, kuris nulėmė ieškovo atleidimą iš darbo be įspėjimo. Be to, ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad elektroninio laiško išsiuntimas į savo asmeninio elektroninio pašto dėžutę buvo įrodymas, patvirtinantis ieškovo siekį išsiųsti atsisveikinimo laiškus atsakovės partneriams ir klientams, nurodant naują darbuotoją, su kuriuo bus tęsiamas bendradarbiavimas. Kadangi šalys buvo susitarę, jog nuo 2015 m. vasario 25 d. ieškovui suteikiamos atostogos, matydamas likusį atlikti darbų krūvį, jis persiuntė vieną elektroninį laišką į savo asmeninę pašto dėžutę, ketindamas atsisveikinimo laišką parašyti po darbo. Tokį elgesį nulėmė būtent ieškovo užimamos vadovaujamos pareigos su joms būdinga specifika, dėl kurių ieškovas suvokė, jog neveikimas galėjo sąlygoti atsakovės klientams, tiekėjams, partneriams nepatogumus, nepasitenkinimą. Be to, tokio atsisveikinimo reikalingumą patvirtino ir paties darbdavio nurodymas perduoti ieškovo darbus kitam darbuotojui K. D., kurį ieškovas tinkamai vykdė. Byloje nustatyta, kad po tarnybinio rašto surašymo 2015 m. vasario 25 d. buvo pakeisti prisijungimo kodai prie ieškovo darbo elektroninio pašto ir vidinių darbo informacinių sistemų, todėl jis neturėjo galimybės išsiųsti daugiau atsisveikinimo laiškų arba persisiųsti kitų klientų kontaktų ir su jais atsisveikinti po darbo. Teismas taip pat ieškovo nenaudai vertino 2015 m. vasario 26 d. protokole nurodytą informaciją, neva ieškovas nurodė, jog informaciją išsiuntė sau per klaidą, nors liudytojai pripažino, kad protokole nurodyta informacija nevisiškai atitiko ieškovo žodžius. Liudytojas A. J. negalėjo patvirtinti, kad iš tiesų būtent ieškovas nurodė laišką persisiuntęs netyčia, liudytojas parodė, kad tiesiog girdėjo tą frazę, jog netyčia, nes komisijai buvo svarbiausia konstatuoti faktą, jog informacija buvo persiųsta.
Taip pat apeliantas nurodo, kad skiriant drausminę nuobaudą, turi būti atsižvelgiama į darbuotojo kaltę dėl darbo drausmės pažeidimo (DK 238 str.). Tuo tarpu šioje civilinėje byloje nustatyta tam tikrų veiksmų atlikimo galimybė nulėmė tokios situacijos susidarymą, kuomet ieškovas pripažįstamas kaltu padaręs darbo drausmės pažeidimą, kai jokių realių darbo drausmę ar sutartį pažeidžiančių veiksmų neatliko. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, tarp jų ir atsakovės 2015 m. kovo 2 d. prašymą darbo ginčų komisijai dėl atleidimo iš darbo teisėtumo, akivaizdu, jog net ir pati atsakovė dvejojo, ar ieškovo veiksmai traktuotini kaip šiurkštus darbo drausmės pažeidimas ir, ar už tokį pažeidimą reikėtų skirti pačią griežčiausią drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo. Atsižvelgiant į šį įrodymą bei šalių pateiktus paaiškinimus, jog jos derėjosi dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau pagrindinis ginčas buvo kilęs dėl ieškovui išmokėtinos premijos dydžio, darytina išvada, jog atsakovės sprendimas taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą buvo sąlygotas ieškovo nesutikimu su siūlomu išmokėti premijos dydžiu. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad pati griežčiausia drausminė nuobauda ieškovui buvo skirta ir už tai, kad neperduodamas J. G. elektroninio laiško atsakovės darbuotojui K. D. ieškovas pažeidė atsakovės direktoriaus K. S. nustatytą tvarką dėl atsakovės atstovavimo užsienio šalyse. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepaneigė ieškovo paaiškinimų, kad J. G. užklausimas buvo perduotas atsakovui, be to, neįrodė, jog ieškovas būtų supažindintas su tvarka dėl atsakovės atstovavimo užsienio šalyse, todėl ieškovas vykdė 2014 m. balandžio 1 d. pareiginių nuostatų „Bendroji dalis“ numatytą pareigą realizuoti produkcijos eksportą į Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Kaliningrado srities rinkas. Taigi, antroji aplinkybė, dėl kurios ieškovui buvo paskirta drausminė nuobauda, buvo neįrodyta, o teismas apie tai net nepasisakė, visus įrodymus vertindamas tik atsakovės naudai.
3. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai pripažino, kad atsakovės paskirta griežčiausia drausminė nuobauda atitiko ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, buvo jam proporcinga. Apelianto nuomone, šioje ginčo situacijoje, kuomet šalys ir taip buvo susitarę, jog darbo santykiai netrukus baigsis, tačiau derėjosi dėl pačių darbo sutarties nutraukimo sąlygų, drausminės nuobaudos paskyrimas nebūtų pasiekęs tikslo pakeisti darbuotojo elgesį ar padaryti įtaką darbo drausmės užtikrinimui, kadangi buvo akivaizdu, jog darbuotojas netrukus išvis nebevykdys darbo funkcijų. Tuo tarpu parinkta švelnesnė drausminė nuobauda būtų buvusi tikslingesnė - įspėjusi darbuotoją, jog elektroninio laiško persiuntimą į savo asmeninę elektroninio pašto dėžutę darbdavys vertina kaip darbo drausmės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad civilinėje byloje buvo nustatyta darbdavio ir darbuotojo nesutarimų aplinkybė, teismas privalėjo padidinti dėmesį vertinant, ar byloje surinkti įrodymai patvirtina įstatyme nustatytą pagrindą skirti atitinkamo griežtumo drausminę nuobaudą ieškovui, tačiau šios pareigos nesilaikė, o minėtos drausminės nuobaudos parinkimą pripažino teisėtu, vadovaudamasis vien tik atsakovės prielaidomis apie galimą ateityje įvyksiantį nekonkuravimo pažeidimą, komercinės paslapties atskleidimą.
4. Teismas netinkamai vertino rašytinus įrodymus spręsdamas, ar ieškovui mokėtina premija už metinius darbo rezultatus. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovės įrodytą aplinkybę, jog ieškovas buvo supažindintas su Skatinimo politika ir žinojo premijų skaičiavimo tvarką. Teismas nevertino faktinės aplinkybės, jog Skatinimo politika buvo parengta terminuotam laikotarpiui, joje buvo nurodyta, jog iki 2013-07-01 bus parengta ilgalaikė skatinimo politika. Atsakovei nepateikus rašytinio įrodymo apie 2014 m. galiojusią Skatinimo politiką, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis atsakovės teiginiais apie privalomą Ebidta dydį (80 proc.), kaip būtiną sąlygą premijai išmokėti. Atsakovė, kaip įrodymą, jog ieškovas žinojo apie premijų apskaičiavimo tvarką, pateikė elektroninio laiško kopiją, kurioje matyti, kad 2014 m. balandžio 3 d. buvo išsiųstas elektroninis laiškas adresu (duomenys neskelbtini), kurio vienas iš priedų nurodytas dokumentas „Plaza Group skatinimo politikos standartas“. Tokio dokumento civilinėje byloje pateikta nebuvo, todėl nėra žinomas jo turinys. Tinkamai organizuoti darbą privalo darbdavys, jis turi užtikrinti, kad darbuotojai tiksliai žinotų savo pareigas, jų atlikimo tvarką, dėl to turi supažindinti juos su darbo tvarkos taisyklėmis, pareigybės aprašymais ir nuostatais (LR DK 227 str. 1 d., 229-232 str.). Apeliantas pažymi, jog jis buvo supažindintas tik su Individualia atlygio sistema (toliau – IAS), kuri buvo nustatyta šalių susitarimu laikotarpiu nuo 2014-04-01 iki 2014-12-31. Joje buvo nurodoma, jog ieškovo kintamas atlyginimo dydis priklauso nuo įmonės finansinių tikslų (NEP vertės didinimo ir eksporto pardavimų pelningumo išlaikymo) bei ieškovo asmeninių tikslų (eksporto rinkų dalies didinimo ir eksporto klientų skolų suvaldymo). Prie NEP vertės didinimo buvo nurodyta reikšmė - 1,497 t. Lt, terminas - 2014-12-31, procentai - 5 proc., tačiau niekur nebuvo nurodyta, kad būtina sąlyga, jog minėtas dydis nebūtų mažesnis nei 80 proc., be to, niekur nenurodyta, kaip minėtas rodiklis apskaičiuojamas. Atsakovė pripažino, kad ieškovas įvykdė abu jam iškeltus asmeninius tikslus daugiau nei 130 proc. (eksporto rinkos dalies didinimas įgyvendintas 184 proc., eksporto klientų skolų valdymas - 133 proc.), atsižvelgiant į tai, vadovaujantis IAS, skaičiuojant premijos dydį brutto turėjo būti nurodomas 16830 Lt, tačiau atsakovės 2015 m. birželio 18 d. pažymoje brutto buvo paskaičiuotas prie 100 proc. rezultatų įvykdymo - 9 900 Lt. Teismo posėdžio metu paklausus, kodėl rašytiniuose įrodymuose yra tokie neatitikimai, liudytoja atsakovės finansininkė A. U. parodė, kad 184 proc. yra tarpinis rezultatas, nors buvo vertinami visi 2014 m. rezultatai, todėl nėra aišku apie kokius tarpinius rezultatus liudytoja kalbėjo. Be to, ieškovo pateiktas AB Šiaulių bankas Kauno filialo atsiskaitomosios sąskaitos išrašas patvirtina, jog ieškovui buvo išmokamas skirtingo dydžio darbo užmokestis (2014-06-11 išmokėta 2538 Lt, 2014-07-10 – 2994 Lt, 2014-08-08 – 2538 Lt), taigi, akivaizdu, jog 2014 m. liepos mėnesį ieškovui buvo išmokėtas priedas už darbo rezultatus, todėl atsakovės teiginiai, kad premijos buvo mokamos tik esant ne mažesniam nei 80 proc. Ebidta dydžiui, yra prieštaraujantys rašytiniams įrodymams.
Taip pat apeliantas nurodo, kad atsakovė pateikė UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos“ metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2014-12-31 pasibaigusius metus, kaip įrodymą, jog įmonėje Ebidta nesiekė nustatytų 80 proc. Tačiau apeliantas nesutinka ir su šių įrodymų teisingumu, kadangi apelianto manymu atsakovės pelningumo rodikliai buvo dirbtinai sumažinti, siekiant išvengti premijos mokėjimo apeliantui. Be to, priežastys, kurias nurodė atsakovė ir liudytoja A. U., dėl kurių įmonės pelningumas neva buvo itin mažas, kilo ne dėl ieškovo veiksmų, kadangi ne jo kompetencijai buvo priskirta nustatyti, kokią pelno maržą bendrovė sutinka gauti iš konkretaus projekto, priešprojektinius pelningumo skaičiavimus atliko UAB „City Plaza“ finansininkas, galutinę sutartį pasirašė pats atsakovės direktorius K. S., be to, ne ieškovas buvo atsakingas už 2014 m. lapkričio 25 d. DPM Industry nurodytus defektus dėl netinkamos gamybos technologijos ir atsakovės atstovo direktoriaus netinkamų veiksmų, sprendžiant susidariusią konfliktinę situaciją su užsakovu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovės turėtas teisinės pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, jog ieškovas pažeidė tarp šalių sudarytą Nekonkuravimo susitarimą. Iš šio susitarimo turinio matyti, jog apeliantas neturėjo teisės teikti konkuruojančių pasiūlymų tiek esamiems, tiek potencialiems atsakovės klientams, tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis vykdant pareigas gautais duomenimis ar informacija. Teismas pagrįstai sprendė, kad apelianto persiųstuose elektroniniuose laiškuose buvo potencialaus atsakovės kliento kontaktiniai duomenys, jį dominanti atsakovės produkcija, taip pat laiške buvo nurodyti atitinkamos produkcijos įkainiai, t.y. informacija sudaranti komercinę paslaptį. Būtent informacijos blokas - klientas, dominančios paslaugos ir paslaugų įkainiai, sudaro komercinę paslaptį ir ją ieškovas privalėjo saugoti, neatskleisti tretiesiems asmenims ir nenaudoti pats su įmonės interesais nesusijusiais tikslais. Šia informacija disponuodamas atsakovas turėjo galimybę užmegzti su potencialiu klientu verslo santykius ir iš to gauti pelno - galėjo parengti klientui alternatyvų (konkuruojantį atsakovo pasiūlymui) pasiūlymą ir parengti jį taip, kad pasiūlymas būtų adresatui priimtinesnis. Ieškovas, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, neginčijo ir neneigė, kad laišką su komerciniu pasiūlymu persiuntė į savo asmeninį paštą. Ieškovas, paklaustas apie elektroninio laiško persiuntimo motyvus ir priežastis, negalėjo aiškiai jų suformuluoti. Pirminė versija, fiksuota dar 2015 m. vasario 26 d. darbuotojų komisijos posėdyje, neva laišką persiuntė netyčia. 2015 m. gegužės 6 d. vykusio teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad laišką persiuntė norėdamas „atsisveikinti su klientais, tame tarpe ir su J. G.“. Pastarosios pozicijos ieškovas laikosi ir apeliaciniame skunde, tačiau kartu apeliaciniame skunde J. G. laikomas potencialiu klientu, o ne klientu. Tokia nenuosekli ieškovo pozicija kelia abejonių dėl jo tikrųjų ketinimų ir siekių. Jeigu J. G. nebuvo klientas, nebuvo prasmės su juo atsisveikinti. Be to, ieškovas persiuntė elektroninį laišką su komerciniu pasiūlymu paskutinę darbo dieną bei tuomet, kai buvo aptartos darbo sutarties su ieškovu nuraukimo sąlygos, todėl kelia abejonių apeliacinio skundo motyvas, jog ieškovui mintinai buvo žinoma persiųsta informacija. Jei būtų tai, kaip teigiama apeliaciniame skunde, tuomet nebūtų prasmės siųsti minėto elektroninio laiško į savo asmeninį elektroninį paštą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nepateikia logiško paaiškinimo, taip pat įvertinus tai, kad ieškovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme buvo nenuoseklus, spręstina, kad persiųsdamas elektroninį laišką į savo asmeninę elektroninio pašto dėžutę, ieškovas pažeidė Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutartį.
2. Pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino LR CK 1.116 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą komercinės paslapties sampratą. Teismas, aiškindamas Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutarties nuostatas, pagrįstai sprendė, kad ieškovui buvo draudžiama tiek atskleisti tretiesiems, tiek pačiam naudotis informacija, susijusia su atsakovės esamais ar potencialiais klientais, jeigu tokios informacijos panaudojimas, įskaitant konkuruojančių pasiūlymų teikimą, galėtų pakenkti atsakovės interesams. Todėl apeliacinio skundo argumentas neva, informacija, sudaranti komercinę paslaptį, nebuvo atskleista tretiesiems asmenis nėra teisiškai reikšminga, kadangi vien komercinę paslaptį sudarančios informacijos persiuntimas į asmeninį ieškovo elektroninį paštą traktuotinas kaip Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutarties pažeidimas. Be to, atsakovė nurodo, jog nustatant Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutarties pažeidimą nėra privaloma nustatyti žalos, atsiradusios dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimo, faktą. Ieškovas faktiškai persiųstos informacijos niekam neperdavė ir ja nepasinaudojo pats todėl, kad atsakovė nedelsiant išsiaiškino persiuntimo faktą, pradėjo tyrimą ir pareikalavo ieškovo pasiaiškinti. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog neva atsakovė neįrodė, kokiu būdu buvo pakenkta atsakovės interesams.
3. Atsakovė nesutinka su apelianto argumentais dėl darbo pareigų pažeidimo kvalifikavimo. Pirmos instancijos teismas nustatė ir svarbiomis pripažino šias aplinkybes: pirma, ieškovo pareigybė organizacinėje struktūroje buvo reikšminga; antra, padaryto pažeidimo aplinkybės; trečia, ieškovo nurodytos elektroninio laiško persiuntimo priežastys; ketvirta, ieškovo nesąžiningumas; penkta, J. G. buvo potencialus klientas ir egzistavo galimybės užmegzti su juo komercinius santykius apeinant atsakovę; šešta, ieškovas faktiškai neperdavė ir nepasinaudojo informacija dėl to, kad atsakovė nedelsiant išsiaiškino persiuntimo faktą. Nustatęs būtent šias aplinkybes, pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovo atžvilgiu pagrįstai pritaikyta griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo, nes tokį atsakovės sprendimą sąlygojo pasitikėjimo ieškovu praradimas.
4. Pirmos instancijas teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo pagrįstos išvados - atmesti reikalavimą dėl premijos ieškovui priteisimo. Ieškovas su Skatinimo politika buvo supažindintas. Šią aplinkybę patvirtina teismo posėdžio metu apklausti liudytojai ir paties ieškovo veiksmai, t.y. ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė tikslų pasiekimo formą MT-01, kurioje nurodoma skatinimo politikoje minima sąlyga - Ebidta tiesiogiai įtvirtinta kaip prioritetinis rodiklis ir aiškiai nurodyta, kad privalu pasiekti 80 % planuojamo Ebidta dydžio. Atsakovė, įrodinėdama aplinkybę, kad Ebidta nepasiekė 80 %, pateikė teismui finansinės atskaitomybės dokumentus, įvertintus ir tinkamais pripažintus išorinio audito. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, atsakovės Ebidta planas buvo įvykdytas tik 60 %. Būtent šis rodiklis nulėmė, kad už 2014 metus nei vienam atsakovės darbuotojui nebuvo išmokėtas priedas pagal individualaus atlygio sistemą. Ieškovas dar 2015 m. vasario 23 d. tariantis dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų pats pageidavo ir sutiko laukti kol bus pateikti audito duomenys. Kadangi pagal audito duomenis Ebidta planas buvo įvykdytas tik 60 % premija ieškovui nebuvo išmokėta. Pirmos instancijos išvadą dėl pasiektų rezultatų padarė įvertinęs auditoriaus patvirtintus finansinės atskaitomybės dokumentus ir liudytojų parodymus. Abejoti šių šaltinių teikiamais duomenis pagrindo nėra. Be to, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti pirmos instancijos teismo padarytą išvadą, o apeliaciniame skunde nurodo tik prielaidas, kurios jokiais įrodymais nepagrįstos (LR CPK 178 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo, reglamentuojančių darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarką ir procedūras ir dėl išmokos (premijos), susijusios su darbo teisiniais santykiais darbuotojui priteisimo (DK 186 str. 2 d., 234 -240 str.).
Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas A. A. ir darbdavys UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos“ (bylos nagrinėjimo metu pavadinimas pakeistas į UAB „NEP Pipe“) 2011 m. birželio 8 d. sudarė darbo sutartį, kuria (pakeitus 2014 m. balandžio 1 d.), ieškovas atliko bendrovėje eksporto vadovo pareigas, ieškovui buvo nustatytas 3300 Lt darbo užmokestis. Kadangi ieškovą ir atsakovę siejo darbo santykiai, ieškovas atsakovės buvo supažindintas su 2014 m. balandžio 1 d. patvirtintais pareiginiais nuostatais, kurių 26 punkte numatyta atsakomybė už komercinės paslapties neišsaugojimą, taip pat buvo pasirašęs 2012 m. gruodžio 30 d. Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutartį, kuria įsipareigojo nekonkuruoti su atsakove (2.1 p.), nesiūlyti priimti konkuruojančius užsakymus iš esamo ar potencialaus bendrovės kliento (2.2.2 p.), nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenaudoti jokios informacijos ar duomenų, kurie yra komercinė bendrovės paslaptis kitais tikslais, nei paslaugoms bendrovei, neatskleisti jokiems tretiesiems asmenims tokios informacijos ar duomenų turinio (3.1 p.), apibrėžiant, jog komercine paslaptimi laikoma bet kokia komercinė, technologinė ar finansinė informacija apie bendrovę, jos akcininkus, klientus, tiekėjus ar partnerius, kurios atskleidimas tretiesiems asmenims pakenktų bendrovei ar aukščiau paminėtiems asmenims (1 p.). Drausminė nuobauda ieškovui pritaikyta už tai, jog jis 2015 m. vasario 24 d. 7:50 val. iš jam darbdavio priskirto elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) persiuntė J. G. 2015 m. vasario 10 d. elektroninį laišką ir paties ieškovo tos pačios dienos atsakymą į savo asmeninį elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini); darbdavys vertino, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, kuris, pagal savo pobūdį ir kontekstą, galėjusias kilti pasekmes bei ieškovo elgesio įtaką jo, kaip darbuotojo, užimančio reikšmingas pareigas atsakovės organizacinėje struktūroje, vertinimui ir darbdavio pasitikėjimui juo, vertintinas kaip šiurkštus pažeidimas, už kurį, vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu, ieškovo atžvilgiu taikytina griežčiausia drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo.
Ieškovas prašė panaikinti atsakovės UAB „Nepriklausomos energijos paslaugos“ (bylos nagrinėjimo metu pavadinimas pakeistas į UAB „NEP Pipe“) direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. P-15-016 ieškovui paskirtą drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo, priteisti ieškovui iš atsakovės 2867,24 Eur išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 4874,30 Eur premiją pagal individualią atlygio sistemą, 5% dydžio metines procesines palūkanas, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (rašymo apsirikimo klaida ištaisyta 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartimi) priėmė ieškovo atsisakymą reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo ir bylos dalį dėl šio reikalavimo nutraukė, likusius ieškinio reikalavimus atmetė; priteisė atsakovei iš ieškovo 1000 Eur atstovavimo išlaidų.
Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą skundžia ieškovas, esminiai apeliacinio skundo motyvai grindžiami tais argumentais, jog teismas, vertindamas ieškovo veiksmus, 2015 m. vasario 24 d. persisiunčiant į savo asmeninį elektroninį paštą 2015 m. vasario 10 d. 10.43 val. į darbo funkcijoms atlikti naudojamą elektroniniams laiškams rašyti skirtą programą gautą elektroninį laišką iš J. G., nepagrįstai juos pripažino darbo pareigų pažeidimu - komercinės paslapties atskleidimu; teismas nepagrįstai pripažinęs, jog ieškovo veiksmai atitiko nesąžiningos konkurencijos veiksmus – komercinės paslapties panaudojimą, taip pat nepagrįstai pripažino, jog šis darbo drausmės pažeidimas laikytinas šiurkščiu pažeidimu, ir šiai išvadai pagrįsti nurodė vien prielaidomis pagrįstus argumentus ; teismas nepagrįstai pripažino, kad atsakovės paskirta griežčiausia drausminė nuobauda atitiko ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, buvo jam proporcinga; teismas netinkamai vertino rašytinus įrodymus spręsdamas, ar ieškovui mokėtina premija už metinius darbo rezultatus.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias darbuotojų drausminės atsakomybės sąlygas ir pagrindus, drausminės nuobaudos skyrimo tvarką ir procedūras ir šio instituto taikymo ribas (LR DK 99 str. 1d., 4 d., 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p.), darbo užmokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarką (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys), dėl ko šalių ginčas buvo išspręstas teisingai, teismo sprendimo išvados ir vertinimai yra pagrįsti byloje surinktų įrodymų visuma, todėl apeliacinis skundas yra atmestinas, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Ši teisėjų kolegijos išvada grindžiama žemiau nurodomais motyvais.
Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą (DK 99 straipsnio 4 dalis). Byloje nekilo ginčo tarp šalių dėl tos aplinkybės, jog ieškovas atsakovės buvo supažindintas su 2014 m. balandžio 1 d. patvirtintais pareiginiais nuostatais, kurių 26 punkte numatyta atsakomybė už komercinės paslapties neišsaugojimą, taip pat buvo pasirašęs 2012 m. gruodžio 30 d. Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutartį, kuria įsipareigojo nekonkuruoti su atsakove (2.1 p.), nesiūlyti priimti konkuruojančius užsakymus iš esamo ar potencialaus bendrovės kliento (2.2.2 p.), nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nenaudoti jokios informacijos ar duomenų, kurie yra komercinė bendrovės paslaptis kitais tikslais, nei paslaugoms bendrovei, neatskleisti jokiems tretiesiems asmenims tokios informacijos ar duomenų turinio (3.1 p.). Todėl teisėjų kolegija vertina, kad darbdavys tinkamai vykdė įstatymo leidėjo DK 99 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą supažindinti darbuotoją A. A. su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą, tame tarpe ir su tais aktais, kurie reglamentuoja komercinę paslaptį, jos atskleidimą ir panaudojimą. Beje dėl šios aplinkybės ginčo tarp šalių byloje nekilo.
Ginčydamas paskirtąją drausminę nuobaudą ir jos pagrįstumą, apeliantas skunde teigė, jog Kauno apylinkės teismas, vertindamas ieškovo veiksmus, 2015 m. vasario 24 d. persisiunčiant į savo asmeninį elektroninį paštą 2015 m. vasario 10 d. 10.43 val. į darbo funkcijoms atlikti naudojamą elektroniniams laiškams rašyti skirtą programą gautą elektroninį laišką iš J. G., nepagrįstai juos pripažino darbo pareigų pažeidimu - komercinės paslapties atskleidimu, o nepagrįstai pripažinęs, jog ieškovo veiksmai atitiko nesąžiningos konkurencijos veiksmus – komercinės paslapties panaudojimą, taip pat nepagrįstai pripažino, jog šis darbo drausmės pažeidimas laikytinas šiurkščiu pažeidimu. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Teisėjų kolegija pažymi, jog komercinė paslaptis apibrėžta CK 1.116 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Taigi komercinė paslaptis gali būti duomenys, atitinkantys tokius požymius: 1) nevieša informacija; 2) saugojama informacija; 3) turinti komercinę vertę informacija. Pagal šiuos požymius komercine paslaptimi gali būti informacija, kuri neprivaloma viešai skelbti, nėra žinoma tretiesiems asmenims ir ją pagal įstatymą nedraudžiama pripažinti komercine paslaptimi; kurią savininkas saugo protingomis pastangomis, pavyzdžiui, fizinėmis, techninėmis, teisinėmis, organizacinėmis ar kitokiomis priemonėmis; kuri turi komercinę vertę arba jos praradimas būtų komerciškai žalingas. Ūkio subjektui priklausanti komercinę paslaptį sudaranti informacija užtikrina jo pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, jos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje darbo sutarties šalys susitarė dėl komercinės paslapties apsaugos, atsakovė, sudarydama su ieškovu Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutartį, ėmėsi pakankamų priemonių atitinkamai informacijai apsaugoti. Byloje Kauno apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju ieškovo persiųstuose elektroniniuose laiškuose buvo potencialaus atsakovės kliento kontaktiniai duomenys, jį dominanti atsakovės produkcija, taip pat atsakovės minėtam asmeniui nurodyti atitinkamos produkcijos įkainiai. Šios informacijos atitikimą aukščiau pateiktam komercinės paslapties apibrėžimui patvirtina tos reikšmingos aplinkybės, jog šia informacija disponuodama atsakovė turėjo galimybę užmegzti su potencialiu klientu verslo santykius ir iš to gauti pelno, t.y. atsakovei buvo žinomi kontaktai asmens, kurį domina konkrečios paslaugos ir/ar prekės, kurias vykdydama savo veiklą teikia atsakovė. Antra, ieškovas sau persisiuntė ir atsakovės vardu potencialiam klientui išsiųstą komercinį pasiūlymą, t.y. informaciją, kuria disponuojant galima ne tik parengti alternatyvų (konkuruojantį atsakovės pasiūlymui) pasiūlymą potencialiam klientui, bet ir jį parengti taip, kad šis pasiūlymas būtų adresatui priimtinesnis (palankesnis). Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančiuos Nekonkuravimo sutarties turinio nustatė, kad ieškovas neturėjo teisės pasisiųsti ir tai sudaryti galimybę naudotis informacija, susijusia su atsakovės potencialiais klientais, jeigu tokios informacijos panaudojimas, įskaitant konkuruojančių pasiūlymų teikimą, galėtų pakenkti atsakovės interesams. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas aiškindamas Nekonkuravimo sutarties nuostatas kartu su ieškovo pareiginiais nuostatais, kurių 26 punkte numatyta atsakomybė už komercinės paslapties neišsaugojimą, padarė teisingą išvadą, jog ieškovui buvo draudžiama tiek atskleisti tretiesiems asmenims, tiek pačiam sudaryti galimybę naudotis informacija, susijusia su atsakovės esamais ar potencialiais klientais. Teisėjų kolegija vertina, kad byloje nustatytas faktas, jog ieškovas nepateisinamai, be jokio tarnybinio būtinumo asmeniškai užvaldė komerciniu požiūriu atsakovei naudingą informaciją, kuria atvėrė galimybę pasinaudoti su atsakovės interesais nesuderinamais tikslais. Toks ieškovo elgesys pagrįstai darbdavio ir Kauno apylinkės teismo buvo pripažintas darbo drausmės pažeidimu.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą nustatytą aplinkybę, jog Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs nustatytų aplinkybių ir juridinių faktų visumą, sprendė, jog ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, kuris, pagal savo pobūdį ir kontekstą, pasekmes bei ieškovo elgesio įtaką jo, kaip darbuotojo, užimančio reikšmingas pareigas atsakovės organizacinėje struktūroje, vertinimui ir darbdavio pasitikėjimui juo, vertintinas kaip šiurkštus pažeidimas, už kurį, vadovaujantis DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktu pagrįstai buvo skirta drausminė nuobauda, numatyta DK 136 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Tokiu būdu teismas nekonstatavo, jog ieškovas atskleidė konkuruojančiam subjektui komercinę ar technologinę paslaptį, netaikė DK 235 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas. Dėl to apeliacinio skundo motyvai, jog teismas ieškovo nustatytus veiksmus pripažino darbo pareigų pažeidimu - komercinės paslapties atskleidimu, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai ieškovo neteisėtus veiksmus atliekant darbines pareigas kvalifikavo pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą ir pagrįstai sprendė, kad ieškovas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, todėl padarė teisingą išvadą, jog darbdavys teisėtai nutraukė su juo darbo sutartį DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo išvada, jog paskirta griežčiausia drausminė nuobauda atitiko ieškovo padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, buvo jam proporcinga. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms iš išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus (skundo 1-3 punktai) , kuriuos ginčijamas nusižengimas darbo pareigoms, jo vertinimas, paskirtosios nuobaudos atitikimas pažeidimo sunkumui.
Pripažinęs ieškovo atleidimą iš darbo teisėtu ir pagrįstu, Kauno apylinkės teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimus dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir 2896,20 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovas byloje ir apeliaciniame skunde įrodinėjo, kad jam priklauso išmokėti premiją už 2014 metų darbo rezultatus. Teisėjų kolegija pažymi, jog darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbuotojo pagal darbo sutartį atliekamą darbą, apimantis pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Premijos, priedai, priemokos – tai kintamoji darbo užmokesčio dalis, nustatoma atsižvelgiant į darbuotojo profesines savybes, jo atliekamo darbo kokybę darbuotojas, įvykdęs nustatytas darbo normas, įgyja subjektyvią teisę reikalauti premijos, o darbdavys – pareigą ją mokėti. Teisėjų kolegija nustatė, jog nagrinėjamu atveju darbdavys ir darbuotojas buvo susitarę dėl nuo darbuotojo pasiektų darbo rezultatų skaičiuojamos premijos mokėjimo (DK 186 str. 2 d.). Byloje ir apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl tokio susitarimo sąlygų vertinimo bei šių sąlygų įvykdymo ginčo laikotarpiu. Nustatyta, kad ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės jam 4874,30 eurų premiją už 2014 m. darbo rezultatus.
Teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovas, teikdamas teismui ieškinį prie jo pridėjo Tikslų pasiekimo formą MT-01 ir jo pasirašytą individualią atlygio sistemą IAS laikotarpiui nuo 2014 04 01 iki 2014 12 31. Atsakovė pateikė į bylą UAB „City Plaza“ darbuotojų ir dukterinių įmonių skatinimo politiką, taip pat duomenis, jog atsakovė buvo valdoma UAB „City Plaza“, (Kauno apylinkės teismas sprendė, jog ši į bylą pateikta individualaus atlygio sistema ieškovui buvo išsiųsta elektroniniu paštu ir jis su minėtu dokumentu buvo supažindintas tinkamai). Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, yra visiškai nepagrįsti šioje ginčo dalyje ieškovo skundo argumentai, kad apie bendrovėje galiojusią skatinimo politiką ieškovas nebuvo informuotas. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliacinio skundo motyvus, kuriuose teigiama, jog ieškovas įvykdė bendrovėje patvirtintas ir galiojusias 2014 metais Darbuotojų Skatinimo politikos reikalavimus ir jam priklauso išmokėti prašoma priteisti premija. Kauno apylinkės teismas, vertindamas darbuotojo (ieškovo) ir bendrovės darbo rezultatus 2014 metais, pagrįstai pažymėjo, jog bendrovėje Skatinimo politikos turinio esminė sąlyga, kurios neįvykdžius premijos nemokamos nei vienam darbuotojui pagal su juo sutartą individualaus atlygio sistemą, yra ta, jog privalu pasiekti įmonės Ebidta minimumą 80%. Kaip matyti iš į bylą pateiktų atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų, kuriuos įvertino ir tinkamais pripažino išorinis auditorius, taip pat šių dokumentų pagrindu parengtų pažymų apie planų įvykdymą, atsakovės Ebidta finansinis planas buvo įvykdytas tik 60%. Kauno apylinkės teismo vertinimu šis bendrovės finansinis rodiklis pagrįstai nulėmė, kad už 2014 metus nei vienam atsakovės darbuotojui nebuvo išmokėtas priedas pagal individualaus atlygio sistemą, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti prašomą premiją. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tas nustatytas faktines aplinkybes byloje, jog ieškovas neįvykdė 2014 metais ir Skatinimo politikoje numatyto ne tik vertės didinimo rodiklio, bet ir įmonės pelningumo rezultatų, nes kaip matyti iš darbdavio pateiktos pažymos bei duomenų apie projekto, už kurį buvo atsakingas ieškovas, įgyvendinimą, pelningumo rodiklis buvo itin mažas. Kauno apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog pastarąjį rodiklį nulėmė būtinybė šalinti ieškovo įgyvendinto projekto trūkumus (šią aplinkybę patvirtina ir užsakovo duomenys apie nuostolių kilmę), o taip pat ir pardavimo kainų parinkimas (faktas, jog prekės buvo tiekiamos ir paslaugos teikiamos taikant mažą pelno maržą, ir galėjo nulemti aplinkybę, jog ieškovo įgyvendinto projekto apyvarta buvo ženkliai didesnė, nei planuota, tuo tarpu pelningumas ženkliai mažesnis. Teismas vertino, jog ta aplinkybė parodo, jog, orientuodamasis į asmeninius rodiklius, ieškovas tiesiogiai įtakojo pelningumo rodiklius, kurie aiškiai neatitiko minimalių ieškovo su atsakove pasiekto susitarimo sąlygų (vietoj planuoto 216.000 Lt pelno, gautas 8.700 Lt nuostolis).
Teisėjų kolegija todėl atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog teismas netinkamai vertino rašytinus įrodymus, spręsdamas ar ieškovui mokėtina premija už metinius darbo rezultatus. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų, priimant pirmosios instancijos teismui sprendimą pažeidimo vertinimo, nenurodo tai patvirtinančių aplinkybių, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados byloje.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir nurodomų motyvų pagrindu teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys).
Dėl naujų įrodymų byloje prijungimo.
Kauno apygardos teisme kartu su atsakovės atsiliepimu į apeliacinį skundą 2015 11 02 pateikti priedai elektroniniu paštu išsiųstas laiškas ir valdybos posėdžio protokolas. Atsakovė prašo šiuos įrodymus prijungti prie bylos, jais vadovautis sprendžiant dėl apeliacinio skundo. Teisėjų kolegija vertina, kad šie įrodymai neprijungtini prie bylos, kadangi jie neturi ryšio su nagrinėjamos bylos faktiniu pagrindu ir dalyku.
Kauno apygardos teisme 2015 11 12 gautas apelianto A. A. prašymas dėl naujų įrodymų prijungimo apeliacinėje instancijoje, kuriame prašoma prijungti prie bylos 2015 08 31 pranešimą dėl sutarties vienašališko nutraukimo ir skolos priteisimo, AB „Lietuvos paštas“ 2015 11 06 pažymą apie registruotos siuntos įteikimą, AB „Šiaulių bankas“ 2015 10 27 pažymą. Teisėjų kolegija iš prašomo prijungti pranešimo turinio nustatė, kad ieškovas 2015 08 31 surašė atsakovei UAB „NEP Pipe“ skirtą pranešimą, kuriame nurodo, kad jis vienašališkai nuo 2015 10 02 nutraukia 2012 12 30 sudarytos Nekonkuravimo ir konfidencialumo sutarties 1 straipsnio sąlygas ir ragina sumokėti UAB „NEP Pipe“ jam 641,71 eurų skolą į jo sąskaitą. Teisėjų kolegija netenkina ieškovo prašymo prijungti prašomus dokumentus prie nagrinėjamos apeliacine tvarka civilinės bylos, kadangi jie neturi jokio ryšio su byloje nagrinėjamu faktiniu ieškinio pagrindu ir dalyku.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 800 eurų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, šias išlaidas prašo priteisti iš apelianto. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės prašymas tenkintinas (LR CPK 98 str.).
Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „NEP Pipe“ (į. k. 110733977) iš A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 800 eurų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.