Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi-staklininku, išsituokęs, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. T., 2014 metų rugsėjo 19 dieną apie 20.44 valandą Šiauliuose, Pramonės gatvėje, vairuodamas kelių transporto priemonę – mopedą SUKIDA SK50Q-16B, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 37 ir 133 punktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) reikalavimus, tai yra, vairavo mopedą būdamas neblaivus, kraujyje rasta 1,78 promilės etilo alkoholio, ir, artėdamas Pramonės gatvės pirmąja eismo juosta prie Pramonės ir Ganyklų gatvių sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį A. A., ir dėl to jį kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam A. A. buvo padaryti šie sužalojimai: kairės čiurnos vidinės kulkšnies lūžis, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje, dešiniame sėdmenyje ir dešinėje čiurnoje, o dėl kairės čiurnos vidinės kulkšnies lūžio A. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose užfiksuoti eismo įvykio vietos, esančios Šiauliuose, Pramonės ir Ganyklų gatvių sankryžoje, požymiai. Protokole užfiksuota mopedo SUKIDA SK50Q-16B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padėtis po eismo įvykio – ant žalios vejos, už pėsčiųjų perėjos, išmatuoti reikiami atstumai. Eismo įvykio metu buvo tamsus paros metas, gatvės apšvietimas įjungtas. Važiuojamoji kelio dalis paženklinta linijomis, skiriančiomis eismo juostas. Įvykio vietoje rasti ir paimti daiktai – 1 basutė, kuprinė su 1 kg medaus, 2 MANIJA šokoladukai, mobilusis telefonas LD su dėklu (b. l. 6-13).

Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyti mopedo SUKIDA SK50Q-16B, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio V. J. T., sugadinimo požymiai: sulūžusios mopedo apdailos detalės, nulaužtas veidrodėlis. Padangų būklė, vairo mechanizmo būklė, kojinio stabdžio būklė, apšvietimo signalų prietaisų būklė – atitinka techninius reikalavimus (b. l. 14-18). Mopedas po apžiūros perduotas saugoti G. T. (b. l. 24).

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad kaltinamojo G. T., nukentėjusiojo A. A., liudytojų A. A., N. N., A. M., V. J. T. parodymai, specialisto išvados, eismo įvykio apžiūros protokolas, daiktų ir transporto priemonės apžiūros protokolai liudija, kad kaltinamasis, būdamas neblaivus, artėdamas Pramonės gatvės pirmąja eismo juosta prie Pramonės ir Ganyklų gatvių sankryžoje esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuodamas kelių transporto priemonę – mopedą SUKIDA SK50Q-16B, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 37 ir 133 punktų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) reikalavimus, nesulėtino greičio prieš pėsčiųjų perėją ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį A. A., ir dėl to jį kliudė, tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio nukentėjusiajam A. A. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokie kaltinamojo G. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį, kadangi vairuodamas transporto priemonę, būdamas neblaivus, jis pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamojo G. T. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę G. T. už nusikalstamos veikos padarymą, teismas atžvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad G. T. praeityje buvo teistas, tačiau teistumai išnykę (b. l. 95), administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus baustas 3 kartus: paskutinį kartą – 2009-05-07 (vairavo transporto priemonę neblaivus), baustumai išnykę (b. l. 88-90), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ staliumi - staklininku, darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 86, 87), sveikas (b. l. 92), veikdamas nusikalstamo nerūpestingumo forma padarė neatsargų nusikaltimą, kuris sukėlė skaudžias pasekmes nukentėjusiajam A. A..

Todėl, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes bei į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, į kaltinamojo asmenybę, jo teigiamus socialinius ryšius, t. y. dirba, charakterizuojamas teigiamai, neteistas, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti G. T. paskyrus bausmę – baudą, kurios dydis nustatomas mažesnis nei sankcijos vidurkis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 str. 1 d. uždraudimas naudotis specialia teise yra terminuotas draudimas naudotis tokia teise, kuria naudojantis padaryta nusikalstama veika. Šios priemonės skyrimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Vienas iš bausmės, o kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.). Tai suponuoja pareigą teismui skirti tokią bausmę ar baudžiamojo poveikio priemonę, kuria nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam būtų pagrįsti bei įgyvendinami. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į jos tikslus, kaltininko asmenybę, bylos aplinkybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, uždraudimas vairuoti kelių transporto priemonę paprastai skiriamas, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, kad Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnyje nurodytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Nr. 2K-427/2011).

Byloje nustatyta, kad G. T. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė skaudžias pasekmes A. A., sukeldamas eismo įvykį, kaltinamasis buvo neblaivus. Toks kaltinamojo elgesys rodo itin didelį jo neatsakingumą ir lengvabūdiškumą eksploatuojant bei vairuojant transporto priemonę. Nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl teismui yra pagrindas taikyti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui. Teismas, taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis eismo įvykį padarė būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,78 promilės), praeityje baustas 3 kartus už KET pažeidimus, paskutinį kartą 2009-05-07 baustas už vairavimą esant neblaiviam – nustatytas 0,82 promilių girtumas (b.l. 88-89), paskirtos nuobaudos yra įvykdytos ir nusikalstamos veikos padarymo metu nebegaliojo, tačiau ankstesni baustumai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo minėtų taisyklių nesilaikymas, nebuvo atsitiktinis pažeidimas, todėl atsižvelgus į visas šias anksčiau nurodytas aplinkybes, G. T. skirtina LR BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytam laikotarpiui.

Paskirta bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė yra pakankamos tiek bendrajai, tiek specialiajai prevencijai (sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų), tiek apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, tiek užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina (b.l. 96-97).

Daiktas - mopedas SUKIDA SK50Q-16B, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis V. J. T., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintas savininko neribotai nuosavybei (b. l. 18, 24-25).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės.

Nukentėjusiojo A. A. įstatyminis atstovas A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos (b. l. 35-36, 37).

Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už kitas jo veikas materialiai atsakingas asmuo. Teismas, nustatydamas žalos dydį, vadovaujasi 2001 m. birželio 14 d. Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra nuo 2012 m. birželio 11 d. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos) bei 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Teismas, spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą dėl atsakovo atsakomybės ir nustatydamas privalantį atlyginti žalą asmenį nagrinėjamu atveju, vadovaujasi byloje nustatyta aplinkybe, kad transporto priemonė - mopedas SUKIDA SK50Q-16B, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausanti V. J. T., yra drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „BTA Insurance Company“, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), galiojanti nuo 2014-08-29 iki 2014-09-28 (b. l. 19-20). Šia sutartimi buvo apdrausta G. T. civilinė atsakomybė, taip pat ir neturtinė žala.

Nukentėjusiojo A. A. įstatyminis atstovas A. A. civiliniame ieškinyje (b.l. 35-37) nurodė, kad A. A. dėl eismo įvykio patyrė didelę neturtinę žalą, patyrė traumą, didžiulius fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus, patyrė nepatogumus, buvo apsunkintas judėjimas, sumažėjo galimybė mokytis bei gyventi visavertį gyvenimą tiek gydymosi laikotarpiu, tiek ateityje.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie jam sukelia išgyvenimus. Asmeniui nenaudingą poveikį gali daryti fizinis skausmas, kūno sužalojimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai asmeniui apmąstant įvykio pasekmes. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad, kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Susiformavusioje teismų praktikoje absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Pagal teisminę praktiką, jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos, tai prie neturtinės žalos gali būti priskiriami tokie išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis, t. y. kaip įvykio metu patirtas sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti operacija ar operacijomis bei išgyvenimas dėl pačios operacijos fakto, nes operacijos sukelia asmeniui papildomų fizinių, organizacinių bei materialinių pasekmių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-548/2012, Nr. 2K-644/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, savo sprendimuose nurodydamas sumas, priteistinas minėtais atvejais kaip neturtinės žalos atlyginimą, taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2000 Lt iki 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisiama tuomet, kai nėra pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-548/2012, 2K-350/2012).

Nukentėjusiojo A. A. įstatyminis atstovas A. A. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos (b. l. 35-36, 37). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad dėl G. T. kaltės įvykusio eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. A. buvo padaryti šie sužalojimai: kairės čiurnos vidinės kulkšnies lūžis, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje, dešiniame sėdmenyje ir dešinėje čiurnoje. A. A. dėl kairės čiurnos vidinės kulkšnies lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b. l. 67). Įvertinus nukentėjusiojo A. A. patirtų sužalojimų pobūdį, gydymosi trukmę – buvo išrašytas ambulatoriniam gydymui (b.l. 67), patirtus nepatogumus bei išgyvenimus, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltės rūšį, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, be to, šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais teismas A. A. padarytos neturtinės žalos dydį mažina.

Teismas atkreipia dėmesį, jog nukentėjusiajam konstatuotas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vertinant sveikatos sutrikdymo pobūdį, pasveikimo galimybės, esant tinkamam ir savalaikiam gydymui, yra realios, nukentėjusiojo turėtų galimybių praradimas neabejotinai yra kompensuotinas, ir pasekmės ateities požiūriu, tiek fizinės, tiek psichinės sveikatos atžvilgiu, itin neigiamos įtakos nukentėjusiojo ateičiai neturės. Be to, pažymėtina, jog motyvai, aplinkybės, grindžiant neturtinę žalą, jos dydį, nėra išskirtiniai, ar kuo nors ypatingi, atvirkščiai yra labiau tipiniai, būdingi adekvačioms situacijoms. Be to, nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma. Teismų praktikoje ir teorijoje laikytina, jog neatsargios veikos atveju padaroma mažesnė neturtinė žala nei asmeniui veikiant tyčia, nes neatsargiais asmens veiksmais sąmoningai sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nesiekiama, be to, nusikalstama veika nukentėjusiojo sveikata buvus sutrikdyta nesunkiai, veika padaryta neatsargia kaltės forma, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas dalinai ir mažintinas iki 2000 Eur.

Civilinis atsakovas ,,BTA Insurance Company“ 2015-01-05 atlygino nukentėjusiajam A. A. 1448,10 Eur neturtinę žalą (b.l. 117-118), todėl atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, nukentėjusiajam A. A. likusi neatlyginta 551,90 Eur neturtinė žala priteistina iš civilinio atsakovo ,,BTA Insurance Company“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

G. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir paskirti 30 MGL (1129,80 Eur) baudą. (pagal 2014-09-03 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 897, nuo 2015-01-01 1 MGL - 37,66 Eur).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. T. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 20 MGL (753,20 Eur) baudą. (pagal 2014-09-03 LR Vyriausybės nutarimą Nr. 897, nuo 2015-01-01 1 MGL - 37,66 Eur).

G. T. paskirtą baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 67 str. 3 d., 68 str. G. T. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš civilinio atsakovo ,,BTA Insurance Company“ neatlygintą 551,90 Eur (penkių šimtų penkiasdešimt vieno euro 90 centų) neturtinę žalą nukentėjusiojo A. A. naudai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - mopedą SUKIDA SK50Q-16B, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį V. J. T., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti savininko neribotai nuosavybei.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.