Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

D. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nebaustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 20 d., 2.14 val., kelyje, adresu Taikos pr./Dubysos g. sankryžoje, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kai neturi teisės vairuoti transporto priemonės, viršijo leistiną greitį 62 km/h, kai leistinas greitis 50 km/h, vairavo automobilį 112 km/h greičiu. Šiais savo veiksmais D. D. kaltinamas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje.

Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažino padaręs pažeidimą ir paaiškino, jog nežino, kam priklauso automobilis ir nežino, kas jį vairavo. Paaiškino, jog atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą prisiėmė todėl, kad kaimynystėje gyvenantis pažįstamas asmuo - L. Š. paprašė jo, kad jis pasakytų, jog būtent jis vairavo automobilį, viršydamas nustatytą leistiną greitį, kadangi L. Š. žadėjo sumokėti už jį baudą. Tačiau vėliau suprato, kad minėtas asmuo baudos nemokės. Paaiškino, jog automobilio jis vairuoti negalėjo, kadangi neturi teisės vairuoti transporto priemones, be to, tik 2014 m. rugsėjo 19 d., apie 19 val., grįžo autobusu iš Kauno, iš įkalinimo įstaigos, ir likusį laiką buvo namuose su tėvais, todėl 17.30 val. jis neturėjo galimybės gauti automobilio raktų.

Liudytoja J. R. parodė, jog, jai dirbant Klaipėdos AVPK Kelių policijos biuro Veikos organizavimo ir prevencijos poskyrio specialiste, gavo administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl nustatyto leistino greičio viršijimo. Tyrimo metu buvo nustatytas, jog automobilio, „Mazda 323“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. K., kuris buvo iškviestas į bylos nagrinėjimą. G. K. paaiškino, kad automobilį pardavė T. V., tačiau pirkimo – pardavimo sutarties neįformino. Į bylos nagrinėjimą taip pat buvo iškviestas ir T. V., kuris paaiškino, kad minėto automobilio jis nevairavo, raktus atidavė draugui L. Š. ir nežino, kas galėjo vairuoti, tačiau žadėjo išsiaiškinti. Liudytoja parodė, jog vėliau T. V. su D. D. atvyko į Klaipėdos AVPK Kelių policijos biurą ir D. D. pasakė, jog būtent jis vairavo minėtą automobilį.

Liudytojas T. V. parodė, jog automobilį „Mazda 323“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) pirko iš G. K., jie pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį, kurią reikėjo užregistruoti VĮ Regitroje, tačiau jis to nepadarė. Kas galėjo vairuoti jam priklausantį automobilį, jis negali nurodyti, kadangi, kuomet buvo padarytas šis administracinis teisės pažeidimas automobilyje jo nebuvo, o automobilio raktus buvo davęs L. Š., kuris buvo paprašęs. Liudytojas paaiškino, kad kol automobilis buvo normalaus stovio, vairuodavo jis pats. Tačiau kadangi šiuo metu automobilis blogo stovio, jis automobilio raktus ir davė L. Š.. Parodė, jog kuomet buvo iškviestas policijos pareigūnų pasiaiškinti dėl leistino nustatyto greičio viršijimo, jis iš L. Š. sužinojo, kad jo automobilį vairavo D. D., kuris, t. y. D. D., jam tą patį patvirtino.

Liudytojas L. Š. parodė, jog automobilio „Mazda 323“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) raktus gavo iš T. V., tačiau sužinojęs, kad transporto priemonė yra be valstybinės techninės apžiūros, nėra apdrausta transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobilio raktus, apie 17.30 val., prie namo Nr. 16, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, davė D. D., kuris jo prašė. Pats vėliau su draugais leido vakarą bare „Kurpiai“. Parodė, jog vėliau D. D. jam pasakė, jog vairuodamas minėtą automobilį, viršijo nustatytą leistiną greitį.

2014 m. spalio 5 d. D. D. paaiškinimu nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 20 d., 2.14 val., kelyje, adresu Taikos pr./Dubysos g. sankryžoje, Klaipėdoje, jis vairavo automobilį „Mazda 323“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kai neturi teisės vairuoti transporto priemonės, ir viršijo leistiną greitį, dėl to labai gailisi (b. l. 5).

2014 m. spalio 21 d. G. K. paaiškinimu nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 20 d., 2.00 val., jis nevairavo automobilio „Mazda 323“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) kadangi automobilį 2014 m. rugpjūčio 27 d. pardavė T. V., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, kadangi T. V., kaip buvo žadėjęs, kitą dieną neatvyko pasirašyti minėtos sutarties (b. l. 6).

Greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokolu Nr. 502/0029 nustatyta, jog 2014 m. rugsėjo 20 d., 2.14 val., kelyje, adresu Taikos pr./Dubysos g. sankryžoje, Klaipėdoje, automobilis „Mazda 323“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiavo 112 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h, taip viršydamas leistiną greitį 62 km/h. Kas vairavo minėtą automobilį stacionaraus greičio matuoklio užfiksuotose foto nuotraukose nėra galimybės nustatyti (b. l. 9).

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę. Vertinant žmogaus poelgį kaip priešingą teisei, baudžiamojoje ir administracinėje teisėje naudojamas nusikaltimo arba pažeidimo sudėties modelis, remiantis kuriuo nustatoma neteisėtos veikos sudėtis kaltininko veikoje, t. y. įrodoma, kad asmens poelgiui yra būdingi visi atsakomybę nustatančiame įstatyme įtvirtinti draudžiamosios veikos požymiai. Pažeidimo sudėties elementai yra: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nenustačius bent vieno pažeidimo sudėties elemento, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006, N575-344/12).

Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis (pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė). Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti administracinės atsakomybės priemones. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik nustačius pažeidimo faktą (vietą, laiką, esmę) ir konstatavus būtinus pažeidimo sudėties elementus: objektą, objektyviąją pusę, subjektą ir subjektyviąją pusę.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra kilęs ginčas dėl to, kas vairavo automobilį tuo metu, kai buvo padarytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalyje nurodytas pažeidimas. Teisminio nagrinėjimo metu metu D. D. kategoriškai neigė 2014 m. rugsėjo 20 d., 2.14 val., vairavęs transporto priemonę ir paaiškino, kad surašant adminstracinio teisės pažeidimo protokolą, atsakomybę, už automobilio vairavimą viršijant leistiną nustatytą greitį, prisiėmė tik dėl to, kad baudą už pažeidimą už jį žadėjo sumokėti.

Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilio savininkas liudytojas T. V. teisminio nagrinėjimo metu nurodė automobilio raktus perdavęs L. Š. ir 2014 m. rugsėjo 20 d., 2.14 val., automobilio nevairavęs. Bylos medžiaga nustatyta, jog liudytojas L. Š. teisminio nagrinėjimo metu taipogi nurodė 2014 m. rugsėjo 20 d., 2.14 val., kuomet buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, automobilio nevairavęs, ir nurodė automobilio raktus perdavęs D. D.. Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai L. Š. ir T. V., nurodė ir tai, jog D. D. pats jiems prisipažino vairavęs automobilį.

Vertinant liudytojų L. Š. ir T. V. parodymus, bei D. D. parodymus, akivaizdu, jog minėtų asmenų parodymai yra kardinaliai priešingi, paneigiantys vieni kitus.

Bylos medžiaga nustatyta, jog iš byloje pateikto greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokolo duomenų matyti, jog fotonuotrauka yra labai nekokybiška, joje matyti tik transporto priemonės valstybinis numeris, ir nustatyti, kas vairavo transporto priemonę nėra jokių galimybių.

Analizuojant išdėstytą, akivaizdu, kad tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kas kairavo automobilį tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas, byloje nėra. Aplinkybę, kad transporto priemonę 2014 m. rugsėjo 20 d., 2.14 val., vairavo D. D. nurodo tik liudytojai T. V. ir L. Š.. Tačiau vien šių asmenų parodymais remiantis konstatuoti D. D. vairavimo faktą nėra objektyvaus pagrindo, juolab turint omey, jog vienas liudytojas yra automobilio savininkas, kitas liudytojas turėjęs trasnporto priemonės raktus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, daro išvadą, kad D. D. inkriminuojamas pažeidimas, nesant pakankamai surinktų objektyvių įrodymų, negali būti laikomas įrodytu. Pažeidimas turi būti grindžiamas objektyviais įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio nuostatas. Teismas nustatė, kad šioje byloje likusios abejonės, ar iš tiesų D. D. vairavo automobilį, nebegali būti pašalintos. Nesant pažeidimo sudėties, nenustačius administracinio teisės pažeidimo subjekto, byla D. D. atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 302⁴ straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 6 dalį D. D. atžvilgiu nutraukti, nes nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.