Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarimo, kuriuo D. (D.) D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius jo veikoje šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 5 d. D. D., amens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. rugsėjo 20 d., apie 2.14 val., Taikos pr. ir Dubysos g. sankryžoje, Klaipėdoje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas 114 km/h greičiu, esant leistinam maksimaliam ribotam 50 km/h greičiui, taigi viršijo leistiną greitį 64 km/h (po paklaidos – 62 km/h). Tuo D. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 129 ir 14 punktų reikalavimus. Tokie D. D. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal 124 str. 6 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme posėdžio metu liudytojas T. V. teigė, kad savo automobilio, kuris buvo blogos būklės, raktus davė L. Š.. Tuo metu, kai jis buvo iškviestas policijos pareigūnų pasiaiškinti dėl greičio viršijimo, iš L. Š. sužinojo, kad automobilį vairavo D. D., kuris jam tą patį patvirtino.

Liudytojas L. Š. parodė, kad automobilio „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raktus apie 17.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), davė D. D. jo paties prašymu. Vėliau jis jam pasakė, jog vairuodamas minėtą automobilį, viršijo nustatytą leistiną greitį.

Teisminio nagrinėjimo metu D. D. kategoriškai neigė 2014-09-20 2.14 val. vairavęs transporto priemonę ir paaiškino, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą atsakomybę už automobilio vairavimą viršijant leistiną nustatytą greitį prisiėmė tik dėl to, kad baudą už pažeidimą už jį žadėjo sumokėti. Nurodė, kad 2014-09-20 2.14 val. automobilio jis vairuoti negalėjo, kadangi neturi teisės vairuoti transporto priemones, be to, tik 2014-09-19, apie 19.00 val., jis grįžo autobusu iš Kauno, iš įkalinimo įstaigos, ir likusį laiką buvo namuose su tėvais, todėl 17.30 val. jis neturėjo galimybės gauti automobilio raktų.

D. D., atvykęs su T. V. į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurą, pats prisipažino, kad jis 2014-09-20 2.14 val. vairavo automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu nebuvo nustatyta, ar tikrai D. D. 2014-09-19, apie 19.00 val., grįžo autobusu iš Kauno miesto, iš įkalinimo įstaigos, ir likusį laiką buvo namuose su tėvais. Taip pat teismo posėdžio metu joks kitas pažeidėjas 2014-09-20 2.14 val. Klaipėdos m., Taikos pr. 109, viršijęs leistiną greitį automobiliu „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatytas, todėl, Institucijos nuomone, siekiant pašalinti prieštaravimus ir nustatyti pažeidėją, tikslinga panaikinti skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-04 nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla D. D. pagal ATPK 124 str. 6 d. nutraukta, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Institucija, ginčydama apylinkės teismo nutarimą, apeliaciniame skunde nurodo, jog administracinio teisės pažeidimo byla D. D. nutraukta nepagrįstai, nepašalinus prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, nes jis pats, atvykęs į policiją, prisipažino 2014-09-20 2.14 val. vairavęs automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tai jis nurodė ir kaip liudytojams byloje apklaustiems šio automobilio savininkui T. V. ir L. Š., kuriam T. V. buvo davęs savo automobilį ir kuris prieš įvykį šio automobilio raktelius davė D. D., nors pastarasis, apklausiamas teisme, skirtingai, nei nurodė atvykęs į policiją, jau neigė 2014-09-20 2.14 val. vairavęs minėtą transporto priemonę, nurodydamas, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą atsakomybę už automobilio vairavimą viršijant leistiną nustatytą greitį prisiėmė tik dėl to, kad baudą už pažeidimą už jį žadėjo sumokėti. Institucijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nesiėmus visų priemonių, galinčių padėti išsklaidyti byloje kilusias abejones dėl D. D. vairavimo viršijus nustatytą greitį fakto nustatymo, be pagrindo pastarajam nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla. Su tokiais Institucijos apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padaryta išvada, kad byloje nėra neginčytinų ir objektyvių įrodymų, leidžiančių padaryti neabejotiną išvadą dėl D. D. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nutraukdamas D. D. pagal ATPK 124 str. 6 d. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog D. D. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 str. 6 d.

Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, savo nesutikimą iš esmės grindžia paties D. D. 2014-10-05 paaiškinimu policijai, kuriame jis pats nurodė 2014-09-20 2.14 val. vairavęs automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršydamas nustatytą leistiną greitį, taip pat liudytojų T. V. ir L. Š. parodymais. Institucijos nuomone, teismas, padarydamas išvadą, jog byloje nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad D. D., kuris bylos nagrinėjimo metu paneigė savo rašytiniame paaiškinime policijai nurodytas aplinkybes, kad jis 2014-09-20 2.14 val. vairavo minėtą automobilį, teigdamas, kad tik 2014-09-19, apie 19.00 val., grįžo autobusu iš Kauno ir visą laiką buvo namuose su tėvais, todėl 17.30 val. neturėjo galimybės gauti automobilio raktų, o surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą atsakomybę už automobilio vairavimą viršijant leistiną nustatytą greitį prisiėmė tik dėl to, kad baudą už pažeidimą už jį žadėjo sumokėti, nepanaikino iškilusių abejonių dėl byloje esančių duomenų ir nesiėmė visų priemonių prieštaravimams pašalinti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išsamiai įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

Institucijos apeliaciniame skunde jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu padarė apylinkės teismas, nepateikta. Pažymėtina, jog administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Institucija nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog D. D. 2014-09-20 2.14 val. vairavo automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršydamas nustatytą leistiną greitį. Šiuo atveju Institucija deklaratyviai teigia, kad teismas nepašalino prieštaravimų tarp byloje esančių duomenų, nepateikdama jokių argumentų dėl skundžiamą nutarimą priėmusio teismo galimų esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, kartu ignoruodama įrodymų naštos paskirstymo taisykles, pagal kurias įrodymų nepateikimo ir abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai. Vienintelis argumentas, kuriuo grindžiama Institucijos pozicija, kad D. D. nurodytu laiku vairavo minėtą automobilį, viršydamas leistiną greitį, yra tas, kad jis pats, atvykęs į policiją, prisipažino 2014-09-20 2.14 val. vairavęs automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršydamas nustatytą leistiną greitį, tai patvirtino ir liudytojai T. V. ir L. Š.. Tačiau pažymėtina, kad D. D. teisme paneigė savo rašytiniame paaiškinime policijai nurodytas aplinkybes, nurodydamas, kad atsakomybę už automobilio vairavimą viršijant leistiną nustatytą greitį prisiėmė tik dėl to, kad baudą už pažeidimą už jį žadėjo sumokėti, kartu nurodė, kad tik 2014 m. rugsėjo 19 d. 19.00 val. grįžo autobusu iš Kauno ir likusį laiką buvo namuose su tėvais, todėl 17.30 val. jis neturėjo galimybės gauti automobilio raktų. Remtis vien D. D. 2014-10-05 paaiškinimu policijai, kurį jis apklausiamas teisme paneigė, nesant byloje jokių kitų tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, kas vairavo automobilį tuo metu, kai buvo padarytas pažeidimas (kaip matyti iš Greičio ir raudonos šviesos pažeidimo protokolo Nr. 502/0029, nėra galimybės nustatyti, kas vairavo minėtą automobilį, stacionaraus greičio matuoklio užfiksuotose fotonuotraukose (b. l. 9); tiesiogiai pažeidimo aplinkybes mačiusių asmenų nėra), bei kaip liudytojų apklaustų automobilio savininko T. V. ir L. Š., kuriam T. V. buvo davęs savo automobilį, prieštaringais parodymais negalima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iškilusias abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, juolab jog, kaip matyti iš T. V. rašytinio paaiškinimo policijai, pastarasis, skirtingai nei apklausiamas apylinkės teisme, aiškiai nurodė, kad: „2014 m. rugsėjo 20 d. 2.14 val. man priklausantį automobilį Mazda 323 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo mano draugas Š. gimęs (duomenys neskelbtini) <...>“ (b. l. 8), nors kitame savo paaiškinime policijai (b. l. 7) bei, kaip minėta, apklausiamas teisme teigė nežinantis, kas pažeidimo metu vairavo jo automobilį.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, priešingai, nei teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, teismas, esant byloje prieštaravimų tarp administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų parodymų, rodančių galimą D. D. kaltę padarius jam inkriminuotą ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą, ėmėsi visų priemonių išsiaiškinti visas reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes, siekdamas pašalinti prieštaravimus tarp byloje esančių duomenų, tačiau teismo posėdžio metu išklausęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei liudytojų paaiškinimus ir išsamiai įvertinęs byloje esančius įrodymus padarė pagrįstą išvadą, jog byloje esančių duomenų visuma neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad būtent D. D. pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodymų naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio pažeidimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad būtent D. D. 2014-09-20, apie 2.14 val., vairavo automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršydamas nustatytą leistiną greitį, taigi šioje byloje neįrodyta jo veiksmuose jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d., sudėtis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo susiklosčiusios teismų praktikos šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, vadovaudamasis ATPK 256 str. 1 ir 2 d. ir 257 str. nuostatomis, išsamiai ištyrė bylos įrodymus ir visapusiškai juos įvertino, teisingai konstatavo, jog byloje nėra objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad būtent D. D. pažeidimo padarymo metu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Mazda 323“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršydamas nustatytą leistiną greitį.

Nenustačius esminių materialinės ar proceso teisės normų pažeidimų, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 4 d. nutarimą.

Nutartis neskundžiama.