Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „J. I.“ ieškinį atsakovei V. J. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio ir jo priedų patvirtintos kopijos su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti tinkamai, tačiau atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl sprendimas yra priimtinas už akių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir 285 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų: ieškinyje išdėstytų aplinkybių, nuomos sutarties, informacijos apie atsakovę, pranešimų, reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir išrašo iš jos priedo, nustatyta, kad pirminis kreditorius UAB „Be kredito“ ir V. J. 2018 m. lapkričio 2 d. sudarė nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Be kredito“ perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis už sutartyje nurodytą nuomos mokestį UAB „Be kredito“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį daiktą, o atsakovė įsipareigojo mokėti UAB „Be kredito“ nuomos mokestį. Tokiu būdu atsakovė pagal sutartį įsipareigojo per 24 mėnesius mokant kiekvieną mėnesį po 14,99 Eur nuomos mokestį, sumokėti viso 359,76 Eur. Sutartimi numatytas kilnojamasis daiktas atsakovei buvo suteiktas. Atsakovė, vykdydama sutartimi prisiimtus įsipareigojimus sumokėjo UAB „Be kredito“ dalį įmokų, todėl šiuo metu skolos likutis yra 329,78 Eur. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl UAB „Be kredito“ 2019 m. vasario 1 d. sutartį vienašališkai nutraukė.

Ieškovė UAB „J. I.“ ir UAB „Be kredito“ 2018 m. gegužės 11 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir 2019 m. vasario 20 d. reikalavimo perleidimo priedą prie šios reikalavimų perleidimo sutarties, kurių pagrindu pirminis kreditorius perleido atsakovės įsiskolinimą ieškovei (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnis). Pažymėtina, jog skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Kaip matyti iš prie ieškinio pateikto 2019 m. vasario 21 d. pranešimo, ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimo perleidimą, paragino sumokėti įsiskolinimą. Tačiau byloje duomenų, kad atsakovė savo prievoles įvykdė, nėra.

Atsakovė, nevykdydama sutartinių įsipareigojimų, pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 dalies bei CK 6.256 straipsnio nuostatas, kad prievolės, tame tarpe ir sutartinės, turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas yra laikomas pažeidusiu prievolę, jei jis neįvykdo sutartyje numatytų sąlygų, bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6.205 straipsnis), todėl skolininkas turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 2 dalis), nes sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartines prievoles, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (delspinigius) (CK 6.71, 6.256 straipsniai). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 6.487 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Atsakovė, kaip patvirtina bylos duomenys, pažeidė sutartines prievoles, praleido prievolių įvykdymo terminus (CK 6.63 straipsnio l dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis), ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Sutartis nutraukta, o kadangi pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą perleido ieškovei (CK 6.101 straipsnis), todėl atsakovė turi šią prievolę įvykdyti ieškovei. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir vadovaujantis CK 6.37, 6.63, 6.71, 6.101, 6.109, 6.200, 6.205, 6.210, 6.256 6.477, 6.487 straipsniais, ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės V. J. priteistina ieškovei 329,78 Eur skolos ir 14,51 Eur delspinigių.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti įstatymo numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (344,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tenkinant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, iš atsakovės V. J. ieškovei priteistinos 165,84 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis, ieškovės sumokėtas paduodant teismui ieškinį, 0,84 Eur sumokėto mokesčio už Gyventojų registro tarnybos išrašą ir 150 Eur išlaidos už advokato pagalbą.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 329,78 (tris šimtus dvidešimt devynis eurus 78 ct) skolos, 14,51 Eur (keturiolika eurų 51 ct) delspinigių, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 344,29 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt keturių eurų 29 ct) nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. gegužės 31 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 165,84 Eur (šimtą šešiasdešimt penkis eurus 84 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „J. I.“, juridinio asmens kodas 300115639, buveinė – Vilniaus m., A. Goštauto g. 8, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT957300010089539434 banke „Swedbank“, AB.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.