- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- 1S-103-768/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Advokatai
- Renata Narbutienė
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs advokatės Renatos Narbutienės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutarties, kuria P. L. pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis P. L. buvo pratęstas.
Šalies argumentai
2. P. L. atstovė advokatė R. Narbutienė skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir VšĮ „Rokiškio psichiatrinės ligoninės“ teikimo netenkinti. Skunde nurodo, kad nei vienas teismui pateiktas P. L. psichinės sveikatos būklės aprašymas nėra paremtas konkrečiais duomenimis. Teismo išvados yra prieštaringos, kadangi Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo 2021 m. vasario 25 d. medicininės apžiūros išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog ligonis vidaus taisyklių pažeidimų nepadarė, agresijos proverčžiai taip pat nefiksuoti, nefiksuotos ir haliucinacijos, kurios P. L. niekada ir nebuvo fiksuotos. Išvadoje taip pat pažymėta, jog nestebėtos ir suicidinės, homocidinės tendencijos ligonio elgesyje. Santykiuose su kitais bei personalu P. L. sutaria, nebuvo jokių konfliktų ir agresijos, visus personalo nurodymus vykdo. Advokatės nuomone yra nesuvokiama, kaip galima buvo padaryti kardinaliai priešingas ir objektyvios situacijos neatitinkančias išvadas, esą P. L. elgesys stokoja adekvatumo, nuotaika kintanti, įtakojama kliedesinės simptomatikos. P. L. pagal galimybes palaiko ryšį su artimaisiais, drauge ir draugais telefonu, kontaktai yra pastovūs, visi jie remia P. L. tiek moraliai, tiek materialiai. Todėl P. L. nesuprantama, kodėl teismas padarė išvadą, jog jo socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs, kadangi jis gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir ją vertina itin kritiškai. Jeigu jis nesutinka su visomis aplinkybėmis, nereiškia, kad jis yra socialiai pavojingas ir nekritiškas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
3. Išklausęs šio proceso dalyvių nuomones, išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartimi pagrįstai P. L. pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.
3.1. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 str. 6 d. ir BPK 405 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 str.), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Minėtas BK straipsnis nustato galimybę pagal poreikį taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas teismas gali paskirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.
3.2. P. L. atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas konstatavo, kad jis 2019 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini), sudaužė ir sugadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės prekes už 603, 32 Eur ir taip padarė įstatymu uždraustą veiką, nustatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. Vadovaudamasi 2021 m. vasario 25 d. komisijos dėl priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja padarė išvadą, kad P. L. būklė išlieka nestabili, todėl jam dar būtinas tolesnis stebėjimas.
3.3. Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas yra specialiųjų žinių reikalaujantis klausimas, ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015). Pagal priverčiamos medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvadą Nr. 104, per stebimą laikotarpį buvo stebėta P. L. įtampa, nerimas, santykio, persekiojimo kliedėjimo idėjos motinos, brolio, teisėsaugos darbuotojų atžvilgiu, todėl P. L. būklė išlieka nestabili, nepatenkinama. Šiose išvadose taip pat nurodyta, kad P. L. elgesyje konfliktų ir agresijos nebuvo, personalo nurodymus vykdė, vidaus taisyklių nepažeidinėjo, tačiau reiškė nepasitenkinimą dėl skirto gydymo, traktavo, kad jam reikia gydyti depresiją. Išvados surašymo metu buvo įtemptas, sunerimęs, nepatenkintas skirtu priverstiniu gydymu.
3.4. Tačiau tai, kad P. L. nėra konfliktiškas, ar agresyvus, iš tiesų buvo matyti teisiamojo posėdžio metu nagrinėjant skundą. P. L. į jam užduodamus klausimus pateikė pakankamai logiškus atsakymus, susijusius su jo gyvenimo planais ateityje bei išreiškė akivaizdų kritiškumą padarytos veikos atžvilgiu, o tai tik patvirtina, kad P. L. būklė gerėja, jo mąstymas, teismo nuomone, nestokoja stabilumo. Vis tik apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas pateiktą skundą nenustatė esminių aplinkybių, kurios visiškai paneigtų P. L. nepalankios medicininės išvados Nr. (duomenys neskelbtini), duomenis. Šiuo atveju teismas vertina ir tai, kad P. L. padaryta uždrausta veika susijusi su tam tikru agresijos (smurto) proveržiu, todėl P. L. ambulatorinis gydymas būtų įmanomas tik esant medicininės apžiūros išvadai, leidžiančiai neabejoti dėl asmens psichikos būklės ir socialinio pavojingumo. Dar kartą pabrėžtina, kad veikos pobūdis ir esama psichinė būsena yra tie kriterijai, lemiantys dabartines teismų išvadas dėl asmens pavojingumo kitiems asmenims ir aplinkai, todėl taikomo radikalaus laisvės suvaržymo izoliuojant jį nuo visuomenės taikymas yra visiškai pateisinamas ir eliminuoja galimybes, be jokios rizikos visuomenės saugumui, taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
4. Taigi vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl išvada, kad pagal dabartinę P. L. sveikatos būklę dar reikalingas jo stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis dėl išliekančio socialinio pavojingumo, laikytina pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – P. L. atstovo skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. kovo 29 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.