- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-264-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35339-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Vilija Mikuckienė
- Ieškovas
- E. M.
- Atsakovas
- VĮ „Registrų centras“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. M.
- Kategorijos
- 3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei VĮ „Registrų centras“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti juridinį faktą, tretieji asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. M., bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „PDS PROJEKTAI“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. M. prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą 2017 m. balandžio 26 d. atsakovės VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti įregistruoti juridinį faktą nekilnojamo turto registre; įpareigoti VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymą apie tai, kad areštuotas, ieškovui E. M., priklausantis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra šeimos turtas.
2. Ieškovas nurodė, kad ieškovo ir D. M. santuoka buvo įregistruota 1992 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 19 d. ieškovas su D. M. susilaukė dukters G. M.. Ieškovo vardu 1996 m. lapkričio 5 d. įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šeima faktiškai apsigyveno nuo 1997 m. sausio 30 d.
3. Ieškovas kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašydamas nekilnojamojo daikto – buto registro įraše įregistruoti juridinį faktą apie nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui. Tačiau, VĮ „Registrų centras“ 2017 m. birželio 7 d. sprendimu prašymo netenkino, atsižvelgiant į tai, kad nekilnojamo turto registro įraše Turto arešto registro 2016 m. rugpjūčio 11 d. pranešimo apie turto arešto įregistravimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (areštavusi institucija - Vilniaus apygardos teismas) yra įregistruotas juridinis faktas apie disponavimo minėtu turtu teisių apribojimą (areštą), o areštavusios institucijos sutikimas, jog ji neprieštarauja dėl prašomo juridinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui kartu su prašymu nepateiktas.
4. Ieškovo nuomone, butui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neturėtu būti pagrindu, užkertančiu kelią ieškovui (jo šeimai) paviešinti šeimos turto teisinį statusą, nes juridinio fakto apie šeimos turtą įregistravimas nekilnojamojo turto registre papildomai nesuvaržo ir neapriboja disponavimo šiuo turtu. Nurodo, jog institucijos, kurios sprendimu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (turto areštas) šeimos turtui, sutikimas ar nesutikimas dėl tokio juridinio fakto (apie šeimos turto teisinį statusą) paviešinimo jokios teisinės reikšmės neturi, todėl VĮ „Registrų centras“ sprendimas, kuriuo atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą nekilnojamojo turto registre įregistruoti juridinį faktą apie nekilnojamojo turto – buto, priskyrimą šeimos turtui yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Atsiliepimas
5. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą Registre įregistruoti juridinį faktą, įvertino esminę aplinkybę, kad ieškovo prašymų nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu buvo įregistruotas juridinis faktas apie buto areštą, kuriuo buvo apribota disponavimo butu teisė.
6. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra.
7. Trečiasis asmuo D. M. atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog atsakovas vengdamas įregistruoti juridinį faktą ir viršydamas jam, kaip viešojo valdymo ir administravimo subjektui suteiktas imperatyvias galias, elgiasi neteisėtai. Pažymėjo, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma, kad butas yra šeimos turtas, nereiškia tokio turto (kaip šeimos turto) teisinio statuso pasikeitimo, kadangi šis teisinis statusas atsiranda nuo santuokos įregistravimo dienos, nepriklausomai nuo jo įregistravimo viešame registre.
8. Trečiasis asmuo BUAB „PDS PROJEKTAI“ atsiliepime su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
10. Teismas nustatė, jog 1996 m. lapkričio 5 d. ieškovo vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties pagrindu minėtas butas buvo areštuotas (Turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini)), apribojant disponavimo teisę. Įrašas galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d.
11. Nustatyta, jog 2017 m. sausio 6 d. tarp ieškovo bei D. M. buvo sudaryta Povedybinė sutartis, patvirtinta Vilniaus raj. 1-ajame notarų biure, Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 5 p. įtvirtinta nuostata, jog šeimos turto teisinis statusas bei disponavimas juo yra reglamentuojamas CK 3.84–3.86 straipsnių nuostatomis ir nekeičiamas Povedybine sutartimi.
12. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialas 2017 m. balandžio 26 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 22 straipsniu, 23 straipsnio 2 dalimi, 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 29 straipsnio 7 punktu, ieškovo prašymą atmetė, kadangi minėto nekilnojamojo daikto registro įraše įregistruotas juridinis faktas apie areštą, o ieškovas kartu su prašymu registro tvarkytojui nepateikė areštą pritaikiusios institucijos sutikimo, kad ji neprieštarauja dėl prašomo įregistruoti fakto įregistravimo. 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas skundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2017 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. csprl-125 paliko galioti Vilniaus filialo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
13. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad paskyrus butui, esančiam (duomenys neskelbtini), areštą, jo disponavimo teisės buvo apribotos, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi yra priverstinai laikinai apribota teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (Turto arešto registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Nekilnojamojo daikto priskyrimas šeimos turtui taip pat laikomas juridiniu faktu. Pagal NTRĮ 29 straipsnio 7 punktą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, jog įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre.
14. Esant nurodytoms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi paskirtas buto areštas yra galiojantis, teismas sprendė, jog juridinio fakto dėl buto, kaip šeimos turto, įregistravimas viešame registre negalimas, kadangi 2016 m. rugpjūčio 11 d. įregistravus juridinį faktą apie areštą Registre, Registro tvarkytojas neteko teisės keisti Buto teisinę būklę. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįstą VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo veiksmus atsisakant įregistruoti butą, kaip šeimos turtą, teisėtais. Todėl, VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2017 m. balandžio 26 d. atsakovo VĮ Registrų centras Vilniaus filialo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti įregistruoti juridinį faktą nekilnojamo turto registre, laikytinas teisėtu ir paliktinas galioti. Dėl nurodytų priežasčių ieškinio reikalavimus, dėl VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo 2017 m. balandžio 26 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
15. Apeliantas (ieškovas) E. M. prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimą, taip pat panaikinti 2017 m. balandžio 26 d. VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), atsisakyti įregistruoti juridinį faktą nekilnojamo turto registre, įpareigoti VĮ „Registrų centras“ patenkinti ieškovo E. M. prašymą ir įregistruoti juridinį faktą, šeimos nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini) priskyrimą šeimos turtui.
16. Teigia, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi yra priverstinai laikinai apribota teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, tai pat išnuomoti, įkeisti ar kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę (TARĮ 2 straipsnio 7 dalis), tačiau ieškovas neketina ir neprašo, bei neturi tikslų, vieninteliu šeimos turtu esančio buto nei parduoti, nei perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę, o tik nori, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atliktų savo pareigą ir į registrą įtrauktų (patvirtintų) akivaizdų, nuo jo valios nepriklausantį ir nekintantį faktą.
17. Atsakovė VĮ „Registrų centras“ su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismas nenustatė, jo kaip viešojo subjekto pareigų pažeidimo. Teismas nustatė, kad butui, kuriame gyvena nepilnametis vaikas, paskirtas laikinas disponavimo apribojimas, tačiau nesant duomenų apie į butą nukreiptą išieškojimą, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog Registro tvarkytojas, priimdamas sprendimą ir atmesdamas ieškovo prašymą ir skundą dėl buto įregistravimo šeimos turtu, kokiu nors būdu pažeidė Vaiko teisių konvencijoje ar Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme įtvirtintas teisių į gyvenamąją patalpą nuostatas.
Atsiliepimas
18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo D. M., palaikė apeliacinio skundo reikalavus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
20. Vienas iš absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte, kuriame nustatyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra jei buvo pažeistos bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklės. CPK 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis.
21. Ieškovas pareikštais reikalavimais prašė panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą 2017 m. balandžio 26 d. atsakovo VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti įregistruoti juridinį faktą nekilnojamo turto registre; įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymą apie tai, kad areštuotas Atsakovui priklausantis butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra šeimos turtas, t. y. pareikšti reikalavimai dėl viešojo subjekto VĮ „Registrų centras“ priimtų sprendimų ir su jais susijusių teisinių pasekmių.
22. Paminėtame Valstybinės įmonės Vilniaus filialo 2017 m. balandžio 26 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), kurį prašoma panaikinti, nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka – sprendimas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo teritorinio registratoriaus sprendimo dienos gali būti skundžiamas Centriniam registratoriui.
23. Vadovaudamasis nustatyta tvarka ieškovas sprendimą apskundė VĮ „Registrų centras“ Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2017 m. birželio 7 d sprendimu Nr. csprl-125, skundo netenkino. Šiame sprendime taip pat nurodyta sprendimo apskundimo tvarka – sprendimas per vieną mėnesį (nuo gavimo dienos) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
24. Pažymėtina, kad ginčai dėl viešųjų subjektų – tiek centrinio, tiek teritorinio registratorių priimtų sprendimų nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas (žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-453-602/2018).
25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad civilinė byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu. Rūšinio teismingumo klausimas, be kita ko, buvo keliamas ir atsakovo atsiliepime į ieškinį.
26. Panaikinus sprendimą, vadovaujantis CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis byla turėtų būti persiųsta Vilniaus apygardos administraciniam teismui, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (civilinėje byloje kurioje buvo pritaikytas areštas) nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 23 d. sprendimu (civ. byl. Nr. e2A-855-943/2018) panaikino Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir bendraieškės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PDS projektai“ ieškinį atsakovui E. M. atmesti.
27. Turto arešto registro duomenys patvirtina, kad jokie areštai, aukščiau aptartam butui, nėra taikomi, o Nekilnojamojo turto registre nuo 2018 m. gruodžio 12 d. įregistruotos D. M. nuosavybės teisės, pagal Turto pasidalijimo sutartį. Taigi, pagal esamą faktinę situaciją matyti, kad nebėra taikomas areštas, dėl kurio VĮ „Registrų centras“ neatliko atitinkamų veiksmų, bet to ieškovas nuosavybės teises perleido sutuoktinei pagal Turto padalijimo sutartį. Taigi, iš esmės nebeliko ginčo objekto.
28. Kasacinės instancijos teismo yra pažymėta, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-378/2018, 22 p.).
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nelikus teisminio nagrinėjimo dalyko, civilinė byla nutrauktina, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui VĮ „Registrų centras“, nutraukti.