Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas V.Petraitis Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00247-2011-3

2012 m. balandžio 30 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012-02-24 nuosprendžio, kuriuo D. J. pripažintas kaltu:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams, šešiems mėnesiams;padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu paskirta subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3, 4 dalimis, 9 dalimi, paskirtą subendrintą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-09-08 nuosprendžiu bei Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-14 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirta D. J. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams ir 12 MGL (1560 Lt) bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. nuteistas už tai, kad jis 2010-02-03 apie 13.30 val., viešoje vietoje – Savanorių pr. 54 namo laiptinės antrame aukšte, Vilniuje, iš nepilnamečio E. J., gim. 2000-07-21, striukės kišenės pagrobė Ž. J. mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericcson E15i“ 800,83 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė Ž. J. turtą 800,83 Lt vertės.

Be to, D. J. nuteistas už tai, kad 2010-02-10 apie 16.30 val. būdamas kambaryje buto, esančio V. V. g. 35-70, Vilniuje, apgaule melagingai pasakęs E. T., kad B. J. jam leido paimti, paėmė kambaryje nešiojamą kompiuterį ACER, modelis BL50 Aspire 3690-2196, 136,78 Lt vertės su programine įranga 2000 Lt vertės, priklausantį UAB „Vilniaus renovacija“, tokiu būdu apgaule įgijo savo naudai UAB „Vilniaus renovacija“ 2136,78 Lt vertės.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo D. J. padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 181 str. 1 d. ir pagrįstai paskyrė jam realias laisvės atėmimo bausmes.

Dėl nuteistojo D. J. skunde nurodytų, argumentų, jog paskirta jam bausmė yra per griežta ir prašymo paskirti jam švelnesnę bausmę, konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

Nagrinėjamo skundo kontekste, pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad D. J. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jo atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jam švelnesnę bausmę.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą bei nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio.

Apylinkės teismas, įvertinęs, kad nėra D. J. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat tai, kad D. J., būdamas teistas 8 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei, turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padarė naujus nesunkų (BK 11 str. 3 d.) ir apysunkį (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimus, kas rodo, kad jis nedaro teisingų išvadų, nenori paklūsti visuotinai privalomoms elgesio normoms ir yra linkęs nusikalsti, pagrįstai paskyrė jam realias laisvės atėmimo bausmes, kurios, būdamos artimos arba ženklai mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir BK 178 str. 2 d. sankcijose numatytos šios bausmės rūšies vidurkius, yra aiškiai ne per griežtos, galutinė bausmė yra tinkamai subendrinta, atitinka siekiamus bausmės tikslus, keisti ją į dar švelnesnę nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistojo D. J. apeliacinį skundą atmesti.