Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, e2-451-1021/2024

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-08-14
Bylos Nr.: e2-451-1021/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jonas Abraitis
Ieškovas: E. T.
Atsakovas: E. B.
Advokatai: Arūnas Sakalauskas

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-451-1021/2024 Teisminio proceso Nr. 2-53-3-02166-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 2.4.2.9.2; 3.1.7.1.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 14 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Viktorijai Kupstienei,dalyvaujant ieškovei E. T. – B., jos atstovui advokatui Arūnui Sakalauskui,atsakovui E. B.,

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei K. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. T. – B. ieškinį atsakovui E. B. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. ieškinio ir kitų procesinių dokumentų esmė.

Šalies argumentai

Ieškovė E. T. – B. (toliau – ieškovė) ieškiniu, bei ieškinio reikalavimų patikslinimu, teismo prašo santuoką tarp ieškovės E. T. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „T.", o atsakovui palikti prigimtinę pavardę „B."; nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove E. T.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms kiekvienai po 250 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovę paskirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; po santuokos nutraukimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir buto priklausinius - ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir buto priklausinius: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini); kadangi atsakovui atitenkančio turto vertė yra 7500 Eur, iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 3750 Eur kompensaciją, įpareigojant atsakovą šią kompensaciją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (e. b. 1 t., l. 1- 9 ).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji, E. T. – B. (ikisantuokinė pavardė – T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovas E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurių gimimo įrašuose, skiltyje, duomenys apie tėvą, įrašyta E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. liepos 21 d. ji su atsakovu gyvena skyriumi, nebegyvena bendro santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio. Jos ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi ir nėra pagrindo tikėtis, kad santuokiniai ryšiai gali būti atkurti, susitaikyti ir vėl pradėti gyventi santuokinį gyvenimą tikimybės nėra. Kadangi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl konkretūs faktai, patvirtinantys abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodytini (CK 3.61, 3.63 straipsniai). Ji su atsakovu santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: 2021 metais už 500 Eur transporto priemonę - lengvąjį automobilį, Ford Focus, VIN kodas (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2000 m. gamybos, kuris viešajame registre įregistruotas jos vardu. Šis automobilis 2021 metais po autoįvykio tapo netinkamas naudoti, todėl buvo parduotas į metalo laužą, bet iki šiol neišregistruotas VĮ ,,Registrų centre“, todėl į dalintino turto balansą nėra traukiamas. 2019 m. birželio 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už bendras lėšas įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir buto priklausinius: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 20 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už bendras lėšas įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir buto priklausinius: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas nekilnojamojo turto registre įregistruotas jos ir atsakovo vardu kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Po įsigijimo būste atlikę įvairius pagerinimo darbus: buvo pakeistas namo stogas, pakeisti langai, lauko durys, įrengta terasa, viduje atlikti patalpų remonto darbai. Dėl namų apyvokos ir buities daiktų pasidalinimo iki šiol ginčo nėra, todėl šiame ieškinyje tam tikrų namų apyvokos ir buities daiktų priskyrimo jam, ar atsakovui nenurodanti. Šiuo momentu ginčo tarp jos ir atsakovo, su kuo po santuokos nutraukimo turėtų gyventi jų vaikai, nėra. Atsakovas E. B. sutinka, kad nepilnamečių vaikų E. B. ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Be to, pažymėtina, kad nuo 2023 m. liepos 21 d. dukros gyvena tik su ja, o atsakovas itin retai bendrauja su dukromis, praktiškai nėra tarp atsakovo ir dukrų emocinio ryšio, todėl, ir esant ginčui dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, akivaizdu, kad dukrų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su manimi (motina), nes tai geriausiai atitinka nepilnamečių dukrų interesus (CK 3.169 straipsnis). Kiekvieną mėnesį būtinos išlaidos kiekvieno nepilnamečio vaiko išlaikymui yra šios: maistui, drabužiams, avalynei, vitaminams, vaistams, higienos priemonėms, būsto išlaidoms, darželiui, žaislams, pramogoms ir kt.. Šiuo metu, norint patenkinti būtinus nepilnamečių dukrų poreikius, kiekvieną mėnesį vienai dukrai reikia ne mažiau 500-600 Eur. Išlaidos per mėnesį vienam nepilnamečiui vaikui yra šios: 1) 250 Eur maistui; 2) 15-20 Eur higieninėms priemonėms; 3) 60-80 Eur drabužiams, avalynei; 4) 20-30 Eur vitaminams, vaistams; 5) 50 Eur nuomos mokesčiui už būstą; 6) 40-50 Eur mokesčiai už komunalines paslaugas; 7) 20-40 Eur kitos išlaidos (priemonėms į mokyklą, darželį, pramogoms). Be to, dukra A. B. lanko darželį, todėl kiekvieną mėnesį už darželį mokanti 60 Eur bei lanko anglų kalbos ir Robotikos užsiėmimus, todėl už juos mokanti 29,75 Eur, o dukra E. B. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos fortepijono programos 1 klasę, todėl kiekvieną mėnesį mokanti 12 eurų. Pažymėtina, kad jai tenka ir pareiga suteikti dukroms gyvenamąjį plotą, sudaryti tinkamas sąlygas joms augti ir vystytis, o taip pat tenka kasdieninė dukrų priežiūra, visapusiškas rūpinimasis jomis. Tiek ji, tiek atsakovas yra atsakingi už tai, kad nepilnamečiai vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis 250 Eur nesiekia net pusės MMA, kuri šiuo metu yra 633 Eur po mokesčių, o nuo 2024 m. sausio 1 d. bus 709 Eur. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Jos pajamos per mėnesį yra apie 845 Eur gaunamas darbo užmokestis. Atsakovas turi nuolatinį darbą (statybose prie stogų) ir pajamas, kurios yra ne mažesnės nei 1200 Eur per mėnesį, todėl atsakovo tiek turtinė, tiek finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei jos. Daugiau išlaikytinių atsakovas neturi. Tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl iš atsakovo E. B. nepilnamečių dukrų išlaikymui turi būti priteista kiekvienai dukrai po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, kad būtų patenkinti būtini dukrų poreikiai. Šiuo metu nėra ginčo su atsakovu dėl jo bendravimo su nepilnametėmis dukromis, todėl nėra pagrindo nustatyti minimalią bendravimo tvarką. Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukromis, atsižvelgiant į dukrų interesus. Po santuokos nutraukimo jai paliktina ikisantuokinė pavardė „T.", o atsakovui paliktina prigimtinė pavardė „B.". Ji nei asmeninių kreditorinių įsipareigojimų, nei bendrų kreditorinių įsipareigojimų su atsakovu neturinti, o apie galimus atsakovo kreditorinius įsipareigojimus po to, kai pradėję gyventi skyrium, jai nėra žinoma. Materialinis išlaikymas nei iš jos, nei iš atsakovo nepriteistinas. Ji neturtinės žalos iš atsakovo nereikalaujanti (e. b. 1 t., l. 1- 9 ).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Institucija, duodanti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pateikė į ieškinį išvadą, kurioje su ieškiniu sutinka. Išvadoje nurodyta, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, šalių šeimai atvejo vadybos procesas pradėtas taikyti nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. ir taikytas iki 2023 m. rugpjūčio 24 d., pakartotinai inicijuotas nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 26 d. Atsakovui taikytas atvejo vadybos procesas nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki 2023 m. rugsėjo 25 d. Šeimoje fiksuoti vaikų teisių pažeidimai: 2023 m. birželio 5 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų E. B. ir A. B. teisių pažeidimai, dėl to, kad galimai neblaivus vyras prieš žmoną naudojo fizinį smurtą, sudaužė jos telefoną, dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2023 m. rugpjūčio 8 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų E. B. ir A. B. teisių pažeidimai, dėl to, kad tėvas fiziškai smurtavo prieš motiną, įvykį matė vaikai, 2023 m. rugsėjo 12 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų E. B. ir A. B. teisių pažeidimai, dėl to, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. gautas policijos pranešimas apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą, ROIK (duomenys neskelbtini). Skyriaus specialistai, pagal 2023 m. rugpjūčio 8 d.gautą pranešimą įvertinę situaciją E. B. ir A. B. šeimoje ir nustatę būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, 2023 m. rugpjūčio 11 d. inicijavo atvejo vadybininko paskyrimą E. T. – B. šeimai ir E. B.. Skyriaus specialistai, įvertinę situaciją E. B. ir A. B. šeimoje ir nustatę būtinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, 2023 m. rtugsėjo 15 d. inicijavo atvejo vadybininko paskyrimą E. T. – B. šeimai ir E. B. (pagrindas - Skyriaus 2023-09-15 kreipimaisi „Dėl atvejo vadybininko paskyrimo" Nr. 12AV-969, Nr. 12AV-970). Skyriuje 2023 m. spalio 2 d. gautas Šakių socialinių paslaugų centro raštas, kuriame nurodyta, jog E. B. gyvena skyrium su E. T.-B., dukros - E. B. ir A. B. gyvena kartu su motina. Atlikus šeimos poreikių pagalbai vertinimą nenustatytas kompleksinės pagalbos poreikis. Šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, tinkamai ir savarankiškai tenkinti vaiko poreikius, šeimai atvejo vadybos procesas pradėtas nebus. Skyriuje gautas Marijampolės apskrities VPK Šakių r. PK 2023 m. rugsėjo 11 d. pranešimas apie apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio skyrimą, kuriame nurodyta, kad vaikų tėvui E. B. skirtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis, skirti įpareigojimai: nesilankyti pavojų patiriančio asmens gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), nesiartinti 100 m., atstumu, nebendrauti, neieškoti ryšių. Skyriaus specialistas 2024 m. sausio 5 d. lankėsi ieškovės E. T. – B. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu ieškovė su nepilnamečiais vaikais nuomojasi butą, kuris yra 2 kambarių, apie 49 m2 ploto. Bute yra visi patogumai: vandentiekis, kanalizacija, šildymas (centralizuotas), elektra. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru, šilta, kambariai erdvūs. Mergaitėms yra skirtas atskiras bendras kambarys, kuris yra erdvus ir šiltas. Kadangi šeima tik neseniai atsikraustė į šį butą, todėl kambaryje sutverta dar tik viena lova, tačiau mama nurodė, jog kambaryje stovės 2 lovos, 2 stalai, kėdės. Namuose yra visi reikiami daiktai, baldai, buities prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. E. T.-B. nurodė, jog neseniai su dukromis persikraustė gyventi į kitą butą, čia joms sekasi gerai, naujame bute daugiau vietos, mergaitėms taip pat čia labai patinka, butas netoli mergaičių ugdymosi įstaigų. E. nurodė, jog dukra E. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, ir (duomenys neskelbtini) mokyklą, mokinasi groti pianinu, mėnesinis mokestis 12 Eur, ir dar papildomai perka įvairias priemones, o dukra A. lanko (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelį-darželį „(duomenys neskelbtini)" ir lanko šiuos būrelius - anglų kalbą ir robotiką, už kuriuos per mėnesį už abu moka 50 Eur. Ieškovė nurodė, kad jai kartais padeda močiutės, draugė. Ieškovė nurodė, jog su vyru E. kartu negyvena nuo šių metų liepos mėnesio. Per šį laikotarpi vyras dukroms išlaikymą teikė minimaliai, nepastovia suma, vieną mėnesį daugiau, kitą mažiau, vietoje 400 Eur pervedė tik 100 Eur. Ieškovė nurodė, jog tėtis buvo nusivežęs mergaites į kavinę, yra nupirkęs žaislų. E. pasakojo, kad su vyriausia dukra E. gruodžio mėnesį gulėjo ligoninėje, nes dukrai operavo apendicitą, todėl mažoji dukra A. savaitę laiko gyveno pas tėtį. Ieškovė pasakojo, kad kai gruodžio mėnesį gulėjo su dukra ligoninėje, ji prašė E. parvežti ją ir dukrą namo, tačiau pagalbos nesulaukė, prašė, kad tėtis prisidėtų prie vaistų, tačiau jis neprisidėjo. Ieškovė pasakojo, kad ji su mergaitėmis sutaria labai gerai, jos turi artimą ryšį, savaitgaliais kartu leidžia laiką, žaidžia su dukromis, kai gali išsiveža mergaites, kur nors papramogauti. Ieškovė nurodė, jog E. buvo prižadėjęs mergaitėms, jog atvyks per Šv. Kalėdų pirmąją dieną, mergaitės tėčio laukė visą dieną, tačiau tėtis neatvažiavo, dovanas dukroms perdavė sekančią dieną. Ieškovė nurodė, kad ji sudaro sąlygas tėčiui bendrauti su dukromis, kad dukroms tėtis parašo arba paskambina maždaug kartą į savaitę, nes vyriausioji dukra E. turi telefoną, todėl pati kiek nori, tiek gali bendrauti su tėčiu, ji nedraudžia jiems bendrauti, pati paragina dukrą E. parašyti, paskambinti tėčiui, nes pačios dukros nerodo iniciatyvos, neprašo paskambinti tėčiui, mergaitės yra buvę pas tėtį svečiuose. Ieškovė nurodė, jog mažoji dukra A. nori bendrauti su tėčiu, pas jį pasisvečiuoti, ji su tėčiu sutaria geriau nei dukra E., kuri šiai dienai nelabai nori bendrauti su tėčiu. Ieškovė nurodė, kad stengiasi ir bando gražiai sutarti su mergaičių tėčiu dėl bendravimo su dukromis, tačiau ne visada tai pavyksta, nes tėtis kartais parašo, jog nori susitikti su mergaitėmis „čia ir dabar“. 2024 m. sausio 5 d. apsilankymo šeimoje metu, buvo išklausyta nepilnametės A. B. nuomonė. A. B. nurodė, jog lanko darželį, kuris yra netoli sesės mokyklos, lanko grupę „(duomenys neskelbtini)". A. nurodė, jog į darželį ją nuveža ir iš jo pasiima mama arba kartais podė (krikšto mama). Mergaitė pasakojo, kad darželyje jai labai patinka, ten ji turi daug draugų. Mergaitė pasakojo, jog darželyje sportuoja, dainuoja, šoka, darželyje lanko robotiką, o užsiėmimo metu konstruoja „robotukus", taip pat lanko anglų kalbos būrelį. Mergaitė pasakojo, jog „savaitgaliais man patinka žaisti lauke, patinka lipdyti sniego senį besmegenį, žaisti su sese ir mama, važiuoti į parduotuvę ir pirkti lėlyčių L.O.L.". A. nurodė, jog jai patinka naujame bute, nes čia daug vietos. A. nurodė, jog kartais bendrauja su tėčiu, kartais paskambina jis, o kartais ji su sese jam paskambina, nes sesė turi mobilų telefoną. Mergaitė pasakojo „buvau pas tėtį 6 dienas ir norėjau likti dar, bet mama parašė, kad su sese grįžta iš ligoninės ir mane pasiima". Mergaitės teigimu, ji nori bendrauti su tėčiu, nori, kad tėtis kartais aplankytų ir norėtų kartais pas jį nuvažiuoti. A. nurodė, jog tėtį matė per šventes, jis atvežė jai ir sesei po dovanėlę ir davė pinigėlių. 2024 m. sausio 5 d. apsilankymo šeimoje metu buvo išklausyta nepilnametės E. B. nuomonė. E. B. nurodė, kad mokinasi (duomenys neskelbtini) mokykloje, 2 klasėje, netoli jos mokyklos yra sesės darželis. Mergaitės teigimu, į mokyklą ją nuveža mama, po pamokų ją kartu su sese pasiima taip pat mama. E. pasakojo, kad jai patinka eiti į mokyklą, ji turi ten daug draugų, yra klasės seniūnė. Mergaitė pasakojo, kad gruodžio mėnesį gulėjo kartu su mama ligoninėje, nes jai buvo apendicitas, pasakojo, kad ją operavo, kad ji buvo drąsi ir nebijojo, jai visai neskaudėjo, nes ją užmigdė, o kai ji atsikėlė šalia jos buvo mama, o visi klasės draugai jai nupiešė piešinių. Mergaitė pasakojo, kad mokykloje jai patinka fizinio pamoka, kurios metu labiausiai patinka žaisti kvadratą, geriausia sekasi dailė, nes ten gauna aukščiausius pažymius - vien tik A, taip pat sekasi matematikoje, gerai moka daugybos lentelę, nurodė, jog nepatinka pasaulio pažinimas, o kiek prasčiau sekasi lietuvių kalba. Mergaitė pasakojo, jog lanko muzikos mokyklą ir groja pianinu, jai labai patinka ir labai gerai sekasi. E. nurodė, kad savaitgaliais jai patinka žaisti lauke, patinka sniegas, savaitgaliais su mama žaidžia įvairius žaidimus, kartais važiuoja į kavinę, į parduotuvę, kur mama nuperka žaislų, o šį savaitgalį su mama važiuos į vandens parką. E. pasakojo, kad neseniai su mama ir sese atsikraustė gyventi į naują butą ir čia jai labai patinka, nes čia daug daugiau vietos, nei buvo kitame bute, ji su sese mamai padeda tvarkytis namus, turi namuose pareigų, pakloja lovą. Mergaitės teigimu, su mama sutaria labai gerai, mama jai ir sesei labai gera. Uždavus mergaitei klausimą apie tai kaip ji bendrauja su tėčiu, mergaitė atsakė, kad „tėtis šiandien parašė žinutę, nori, kad pakalbėtume telefonu, dažniausiai su tėčiu bendraujam telefonu, jis kartais parašo, bet dažniausiai skambina arba tėtis arba kartais paskambinu aš, mama niekada nedraudžia bendrauti su tėčiu, mama dažnai sako, kad turiu ir pati parašyti arba paskambinti tėčiui, o tėtis dirba tai dažnai neaplanko". Mergaitė pasakojo, kad kartu su sese yra buvusi pas tėtį svečiuose, su tėčiu pramogavo, buvo kavinėje. Pokalbio su Skyriaus specialistu metu, E. teigė, kad su tėčiu ji ir sesė buvo susitikę per šventes, tėtis atvežė jai ir sesei po dovanėlę ir davė po 100 Eur. Mergaitė nurodė, kad dabar su tėčiu norėtų bendrauti retai, nes tėčiui nesiseka gražiai bendrauti, ir jis „priima tik savo tiesą", kartais su tėčiu išeina pabendrauti gražiai, o kartais būna sunku, mergaitė su tėčiu norėtų bendrauti tik gražiai, jei taip būtų, tuomet gal ir dažniau bendrautų. Skyriaus specialistas 2024 m. sausio 4 d. su atsakovu E. B. bendravo mobiliuoju telefonu. E. B. nurodė, jog su žmona negyvena kartu nuo šių metų liepos mėnesio, per šį laikotarpį prie dukrų išlaikymo prisidėjo tiek, kiek galėjo, dažniausiai pinigus perveda į E. banko sąskaitą, tačiau yra susitikęs ir davęs pinigų, dabar per šventes davė abiems mergaitėms po 100 eurų. Atsakovas nurodė, jog jis dirba, tačiau nurodė, jog gali teikti mergaitėms išlaikymą kiekvienai po 200 Eur/mėn. Atsakovas teigė, jog norėtų, kad viena dukra gyventų su juo. Nurodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini), todėl dažnai dukrų neaplanko, dažniausiai su jomis bendrauja mobiliuoju telefonu, parašo žinutę arba paskambina. E. B. teigimu, dukros pas jį atvažiuodavo, visada norėdavo atvažiuoti į svečius, tačiau dabar po švenčių atvažiuoti pas jį nebenori, atsakovo teigimu, vyriausioji dukra yra tėčiui pasakiusi, kad nenori su juo bendrauti, jis nesupranta, kas nutiko ar pasikeitė, kad dukra galėjo taip pasakyti. Atsakovo teigimu, vaikų mama E. dukrų neskatina bendrauti su tėčiu, ne visada sudaro jam sąlygas bendrauti su dukromis. E. B. teigimu, per Šv. Kalėdas jis atvežė dukroms dovanų, davė pinigėlių, tačiau dukrų mama nenorėjo leisti susitikti su dukromis. Atsakovas teigė, kad bendravimas su dukromis buvo geras, jis joms paskambindavo, noriai bendraudavo, visada rodė iniciatyvą bendravime, tačiau per šventes negalėjo vyriausiajai dukrai prisiskambinti, o po šių švenčių dukros pradėjo nenoriai bendrauti su juo, jam ne visada pavyksta joms prisiskambinti. Skyrius, remdamasis teisiniu reglamentavimu, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra, nepilnamečiai vaikai nuolat gyvena su motina E. T.-B., skyrius ištyręs ieškovės šeimos aplinkos sąlygas nustatė, kad ieškovės gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, vystytis ir tobulėti, namuose yra visi būtiniausi daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, be to, skyrius neturi duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė galėtų netinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl skyrius daro išvadą, kad vaikų E. B. ir A. B. gyvenamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja nepilnamečių vaikų teisėms ir geriausiems interesams. Atsakovas yra nurodęs, kad su dukromis ne visada pavyksta susisiekti, o vyriausia dukra yra nurodžiusi, jog nenori bendrauti su tėvu, be to, atsakovo teigimu, vaikų motina ne visada sudaro sąlygas jam bendrauti su dukromis, ne visada pavyksta susitarti dėl tėvo bendravimo tvarkos su dukromis. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, jog šiuo metu nėra ginčo su atsakovu dėl jo bendravimo su nepilnametėmis dukromis, todėl nėra pagrindų nustatyti minimalią bendravimo tvarką, atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su dukromis, atsižvelgdamas į dukrų interesus, todėl ieškovė nekelia reikalavimo nustatinėti konkrečios nepilnamečių dukrų bendravimo tvarkos su atskirai gyvenančiu tėvu. Skyrius išklausęs abiejų šalių nuomonę daro išvadą, kad šiuo metu šalių tarpusavio santykiai yra įtempti, jiems ne visada pavyksta iš anksto susiderinti atskirai gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis, todėl skyrius nesutinka su ieškovės pozicija ir mano, kad siekiant išvengti tarp proceso šalių galimų nesutarimų dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais, skyrius rekomenduoja nusistatyti nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimo tvarką, aptariant nepilnamečių vaikų ir tėvo bendravimo tvarką savaitgaliais, švenčių, vaikų ir tėvo gimimo dieną ir kitomis šeimai svarbiomis progomis, taip užtikrinant vaikų teisę būti auklėjamam abiejų tėvų ir nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų. Skyrius pažymi, kad nustatant bendravimo tvarką, reikėtų protingai atsižvelgti į tai, kad vaikams augant natūraliai kinta ir jų užimtumas ugdymo įstaigoje, popamokinė veikla, atsiranda naujų interesų ir/ar poreikių, taip gali iš esmės pasikeisti ir tėvų gyvenimai, darbovietės, užimtumas, todėl teismo patvirtintą bendravimo su vaikais tvarką būtina vykdyti vadovaujantis pagarbos vienas kitam ir vaikui, geriausių vaiko interesų, protingumo bei sąžiningumo principais, atsižvelgiant į vaiko amžių, užimtumą, nuomonę ir norą, realias gyvenimo aplinkybes, o tėvų valdžią jgyvendinti aktyviai ir protingai. Remiantis Sodros duomenų bazės išrašu ieškovė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)". Jos gaunamas pajamas sudaro gaunamas atlyginimas bei išmokos už vaikus, Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)", jo gaunamas pajamas sudaro gaunamas atlyginimas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Gyventojų registro duomenimis tiek ieškovė, tiek atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, tiek ieškovei, tiek atsakovui nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Nepilnametės E. ir A. B. yra sveikos, skyrius neturi duomenų, kad nepilnametės turėtų specialiųjų poreikių. Ieškovė ieškiniu prašo iš Atsakovo priteisti materialinį išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės. Ieškovė pateikė išlaidų, reikalingų vaikų poreikiams tenkinti sąrašą ir nurodo, jog nepilnamečių vaikų būtiniausių poreikių užtikrinimui reikalinga apie 500-600 Eur/mėn. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į tai, kad abu tėvai vienodai atsakingi už tinkamą vaikų išlaikymą, į ieškinyje nurodytas nepilnamečių vaikų būtinus poreikius ir išlaidas šiems poreikiams patenkinti, taip pat į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai, skyriaus specialistų nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, galimai užtikrintų būtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį, tačiau tikslesnio dydžio nustatymas ištyrus visus ieškovės ir atsakovo pateiktus įrodymus yra teismo prerogatyva (e. b. 1 t., l. 72 - 80 ).

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Ieškovė teismo posėdyje savo ieškinį prašė tenkinti visiškai ir jame nurodytus faktus patvirtino. Ji paaiškino, kad su atsakovu susituokė (duomenys neskelbtini). Prašanti santuoką nutraukti dėl abiejų kaltės. Jiems nesidėliojo šeimos santykiai, nebuvo tarpusavio supratimo, buvo per daug atlaidi atsakovo nusižengimams. Buvo atsakovo išgėrinėjimai, išdavystės, nuolatinis nebuvimas namie, smurtas prieš ją, kai buvo pradėta skyrybų byla. Prieš skyrybas taip pat buvo smurtas, byla nebuvo, nes ji niekur nesikreipusi. Jos kaltė, kad per daug nuolaidžiavusi, nesistengusi daryti drąstiškų sprendimų, kad išsaugoti šeimą. Prašanti sprendime nenurodyti santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės priežasčių. Vaikai bendru susitarimu lieka pas ją gyventi. Dabar mažiausia mergaitė atsotogauja pas atsakovą, ji nieko prieš, leidžianti bendrauti, susitikti. Kita mergaitė pas ją. Vyresnioji, kuriai 8 metai, nelabai nori pas atsakovą. Sau norinti pasilikti ikisantuokinę pavardę T.. Išlaikymo prašanti po 250 Eur kiekvienai. Dėl buto prašanti priteisti iš atsakovo kompensaciją. Šiuo metu atsakovas laikino išlaikymo neteikia, pasiima mažiausią dukrą, ją apiperka, rūpinasi. Yra perduotas išlaikymo išieškojimas antstoliams ir pirmą mėnesį jau mokėjo išlaikymą Sodra po 99 eur vienam vaikui. Maisto vaikams atsakovas neatveža. Mažesniai dukrai jis nupirko drabužių, nes neperspėjo, kad bus pas jį ilgesniam laikui, ir dukra nepasiėmė rūbų. Ar atsakovas dirba, ji nežinanti. Jis darbingas, sveikatos problemų neturi. Šiuo metu ji nedirbanti, ieškosi darbo, registruota užimtumo tarnyboje. Išėjusi iš darbo nes netenkino didelės darbo valandos, ieškosi darbo arčiau namų. Ji dabar nuomuojasi butą, mokanti 200 eur + komunalinės paslaugos. Gyvenanti su mergaitėmis ir draugu, kuris dirba, uždirba apie 1050 Eur., jo neišlaikanti. Draugas joms padeda. Dabar iš užimtumo tarnybos gaunanti virš 700 Eur, gausianti 6 mėnesius, bet ieškanti darbo, nelauksianti pabaigos. Už mergaites gaunanti pašalpų iš viso 300 Eur, nes jos per mažos pajamos. Darbą susiradusi, gausianti apie 800 Eur.. Gyvenanti (duomenys neskelbtini). Dėl bendravimo tvarkos ginčo nėra, susitariantys, laisvai gali bendrauti (2024 m. liepos 29 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 5 min. 55 sek.--- 14 min. 34 sek.).

Atsiliepimas

Atsakovas teismo posėdyje su ieškiniu sutiko visiškai bei paaiškino, kad sutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jo kaltę pasakė ieškovė, pripažįstantis, jos kaltė, kad jeigu matė, jog jam sunku vienam išlaikyti šeimą, turėjo padėti, ieškotis darbo. Kai pirmą kartą skyręsi, kada jis išvažiavęs į užsienį, tada ieškovė suprato, kad jai reikia ieškotis darbo. Prašantis sprendime nenurodyti kaltės. Sutinkantis, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų su ieškove. Sutinkantis mokėti išlaikymą po 250 Eurų. Jis sau buto nepasiliekantis, brolis sumokės jai jos dalį. Jam buto nereikia, gali persirašyti ieškovė. Jame negyvena niekas, butas jam nereikalingas. Jis sutinka ieškovei kompensaciją už butą sumokėti. Jam kyla ginčas su ieškove dėl bendravimo su vaikais, norintis, kad būtų nustatyta bendravimo tvarka. Sutinkantis su vaikais matytis kas antrą savaitgalį. Jis pasiims vaikus 10:00 val. šeštadienį iš ieškovės namų, o gražins sekmadienį 18:00 val.. Per šventes sutinkantis bendrauti kas antri metai po pusę švenčių. Jis dirbantis savarankiškai, gaunantis minimumą. Jis dirbantis kada nori, bet kada pasiimti laisvas. Vyriausia dukra nenori su juo bendrauti, bet gal pasikeis nuomonė. Sutinkantis praleisti per vasaros atostogas su mergaitėmis 4 savaites. Per Kalėdas sutinkantis pasiimti vienais metais dukras Kūčių dieną 10:00 val., o gražinti per pirmą Kalėdų dieną 18:00 val., o antrais metais pasiima pirmą Kalėdų dieną 18:00 val., gražina antrą Kalėdų dieną 18:00 val.. Dabar skirs vaikams išlaikymą, galimybę turintis (2024 m. liepos 29 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 15 min. 32 sek.--- 28 min. 00 sek.).

Institucijos, duodančios išvadą atstovė, teismo psoėdyje teigė, kad yra pateikę į bylą išvadą 2024 m. sausio 8 d., ją palaikanti. Šeimoje yra fiksuoti 4 vaiko teisių pažeidimai, iš kurių 3 susiję su atsakovo veiksmais, galimo smurto prieš motiną. Paskutinis pažeidimas buvo registruotas dėl galimo mamos smurto, bet jis nepasitvirtino, buvo pateikti vaizdo įrašai, bet juos smurto požymių nepastebėta (kovo 5 d.) Mergaitės nurodė, kad jų su motina ryšys yra teigiamas. Buvo užklaustos vaikų ugydmo įstaigos, atsakė, kad smurto požymių nepastebėję. Taikoma šeimai atvejo vadyba užbaigta, atsižvelgiant, kad motina savarankiškai geba užtikrinti vaikų teises. Vaikų gyvenamoji vieta pas ieškovę tinkama vaikų augimui, vystymuisi. Ginčo nėra dėl gyvenamosios vietos, vaikai nuolat gyvena su motina, vaikų nuomones, jų ryšį su motina, į tai, kad negauta duomenų, jog vaikų motina netinkanai atliktų savo pareigas, vaikų gyvemamosios vietos nustatymas su motina neprieštarauja vaikų interesams. Skyrius neturi duomenų, kad ieškovė trukdo bendrauti tėvuis su vaikais. Sutinkantys su atsakovo prašoma bendravimo su vaikais tvarka. Dėl išlaikymo palaikantys ieškovės reikalavimą. Kad vyresnė mergaitė norėtų bendrauti su tėvu, turi dėti pastangas abu tėvai. Vyriausia mergaitė buvo sakiusi, kad mama skatina bendrauti su tėvu, sakė, kad kelis kartus tėvas ją išvadino melage, negražiai bendraujančia, gal dėl to ji nenori bendrauti. (2024 m. liepos 29 d. teismo posėdžio protokolo - garso įrašo 29 min. 7 sek.---34 min. 48 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Ieškovės pateiktu rašytiniu įrodymu – santuokos sudarymo įrašu nustatyta, kad šalys – ieškovė E. T. – B. (iki santuokos – T.) ir atsakovas E. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri tą pačią dieną įregistruota įrašu Nr. (duomenys neskelbtini) Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 13).

Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu (CK 3.53 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.53 d.). Iš ieškovės pateikto ieškinio, jos bei atsakovo paaiškinimų teismo posėdyje, darytina išvada, kad jos ir atsakovo santuoka laikytina iširusi, kadangi jie kartu kaip šeima negyvena daugiau kaip metai nuo 2023 m. liepos 21 d. sutuoktinių gyvenimo ir nėra pagrindo manyti, kad jie vėl pradės kartu gyventi daugiau kaip metai laiko, dėl ko yra pagrindas nutraukti jų santuoką.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su kuo atsakovas sutinka. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdyje prašė taikyti CK 3.61, 3.63 straipsnių nuostatas, t.y. konstatavus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismo sprendime nenurodyti konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Su tuo sutiko teismo posėdyje atsakovas, ir prašė byloje taikyti šias CK nuostatas. CK 3.63 straipsnyje nustatyta, kad abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad abi šalys yra kaltos dėl santuokos nutraukimo, dėl ko jų santuokinis gyvenimas nutrūko, todėl konstatuojama, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.63 straipsnis), nenurodant teismo sprendime konkrečių faktų, patvirtinančių abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo. Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai) (CK 3.61 straipsnio 3 dalis).

IV. Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo.

Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti jos ikisantuokinę pavardę T.. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Tik jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis). Kadangi ieškovė po santuokos prašo pasilikti ikisantuokinę pavardę, atsakovas dėl to prieštarauti neturi teisės, todėl jos prašymas tenkintinas ir jai po santuokos nutraukimo paliktina ikisantuokinė pavardė T..

V. Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ja. Atsakovas tam neprieštaravo, ginčo dėl šio reikalavimo byloje nėra.

Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą (CK 3.59 straipsnis). Jeigu kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimus susijusius su nepilnamečiu vaiku prioritetiškai atsižvelgiama į jo interesus (CPK 376 straipsnio 2 dalis).

Ieškiniu, ir ieškovės bei atsakovo paaiškinimais teismo posėdyje nustatyta, kad šalių vaikai nuo gimimo nuolat gyveno su motina, su ja liko gyventi ir tada, kai šalys nustojo gyventi kartu. Kadangi šalių vaikams nėra 10 metų, todėl teismas pats jų nuomonės teismo posėdyje neišklausė, ir remiasi institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje užfiksuota vaikų nuomone, iš ko darytina išvada, kad jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jų interesus.

VI. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo

Ieškovė ieškiniu neprašo nustatyti atsakovo bendravimo su skyriumi gyvenančiais vaikais tvarkos, teigia, kad nėra tarp šalių ginčo, atsakovas turi taip bendrauti su dukromis, kad būtų užtikrinti jų interesai. Atsakovas teismo posėdyje priešingai teigė, kad tarp jo ir ieškovės yra nesutarimai dėl jo bendravimo su vaikais, prašantis nustatyti bendravimo tvarką, tačiau priešieškinio byloje nepareiškė. Institucija, duodanti išvadą, taip pat išvadoje teigė, kad tarp šalių yra įtempti santykiai, joms ne visada pavyksta susiderinti dėl bendravimo tvarkos, dėl ko tikslinga nustatyti bendravimo tvarką. Nors nei viena iš šalių nepareiškė reikalavimo nustatyti atskirai gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su dukromis, tačiau teismas atsižvelgdamas į CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, kad teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, vadovaudamasis vaikų interesų užtikrinimo prioritetiniu principu, savo iniciatyva nustato bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į šalių ir institucijos, duodančios išvadą, nuomonę.

Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos (CK 3.155 straipsnis). Tik tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į vaikų interesus, tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Atsakovo tėvo valdžia nėra apribota, todėl jis turi teisę nekliudomai bendrauti su savo nepilnametėmis dukromis.

CK 3.170 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).

Atsakovas teismo posėdyje prašė nustatyti, kad jis su dukromis bendrauja kas antrą savaitgalį, jis pasiims vaikus 10:00 val. šeštadienį iš ieškovės namų, o gražins sekmadienį 18:00 val.. Per šventes sutinkantis bendrauti kas antri metai po pusę švenčių, per Kalėdas sutinkantis pasiimti vienais metais dukras Kūčių dieną 10:00 val., o gražinti per pirmą Kalėdų dieną 18:00 val., o antrais metais pasiimti pirmą Kalėdų dieną 18:00 val., gražinti kas antrą Kalėdų dieną 18:00 val.. Per vaikų atostogas atsakovas sutiko bendrauti su dukromis 4 savaites. Su tuo ieškovė bei institucijos, duodančios išvadą, atstovė teismo posėdyje sutiko.

Atsižvelgiant į tai, nustatytina tokia atsakovo bendravimo su atskirai gyvenančiomis dukromis tvarka: 1) atsakovas su dukromis turi teisę bendrauti kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antro savaitgalio po teismo sprendimo priėmimo, pats pasiimdamas dukras E. B. ir A. B. iš jų tuometinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val., bei gražindamas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val.; 2). kiekvienų metų vaikų ugdymo įstaigose (ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo) atostogų metu, atsakovas turi teisę praleisti su dukromis, pasiimdamas jas iš jų tuometinės gyvenamosios vietos, ne trumpesnį laiką kaip pusė nurodytų atostogų trukmė, konkretų laiką iš anksto ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki vasaros atostogų, ne mažiau kaip 1 mėnesis iki kitų atostogų, suderinęs su ieškove; 3). kiekvienų neporinių metų Kūčių dieną atsakovas turi teisę pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val., ir privalo grąžinti į jų gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 18:00 val.; 4) kiekvienų porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną atsakovas turi teisę pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos 18:00 val. ir privalo grąžinti jas į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną 18:00 val.; 5) per kiekvienų porinių metų Šv. Velykas atsakovas turi teisę pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį prieš Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 10:00 val. ir privalo grąžinti jas į jų gyvenamąją vietą iki Šv. Velykų antrosios dienos pirmadienio 18:00 val.; 6). kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dienomis, atsakovas turi teisę pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 15:00 val. ir privalo jas grąžinti į jų gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio 1 d. 18:00 val.; 7) atsakovas turi teisę pasiimti abi dukras iš jų gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų (duomenys neskelbtini) (E. B. gimtadienis) 15 val.. ir privalo jas grąžinti į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; o kiekvienų porinių metų (duomenys neskelbtini) (A. B. gimtadienis) 15 val.. ir privalo grąžinti į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; 8) kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis), atsakovas turi teisę pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir privalo grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val.; 9) kiekvienų metų pirmą gegužės mėnesio savaitgalį, kada yra motinos diena, atsakovas tą savaitgalį su dukromis nebendrauja, jo bendravimas kompensuojamas kitą ateinantį savaitgalį; 10) Jeigu Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, dukrų gimtadieniai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Tėvo diena, sutampa su atsakovo bendravimo su dukromis bendru grafiku, tai bendravimas vykdomas pagal bendrą grafiką, jei jis neprieštarauja nustatytam bendravimui švenčių dienomis, o jei prieštarauja, bendraujama kaip nustatyta atitinkamų švenčių dienomis, o atsakovo ar ieškovės netektas laikas kompesuojamas kitą ateinantį savaitgalį; 11). esant objektyvioms aplinkybėms kaip bendravimas nustatytu laiku nebus galimas (vaikų liga, užimtumas būreliuose ar kitos priežastys) tėvai tarpusavio susitarimu susitars dėl kito abiem ir dukroms priimtino bendravimo laiko, apie tai pranešdamos viena kitai ne vėliau kaip prieš dvi dienas, jei aplinkybė paaiškėjo anksčiau; 12). tuo atveju jeigu atsakovas negalės atvykti pasiimti dukrų nustatytu laiku, jis apie tai privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi dienas.

VII. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo

Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra konstitucinė tėvų pareiga, nustatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje, kuri nepriklauso nuo to, ar vaiko tėvai susituokę arba ne, gyvena kartu arba skyriumi, ar dirba, turi pajamų ir turto, ar ne. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, ar vaiko tėvai gyvena kartu (santuokoje, partnerystėje ir pan.) ar atskirai, vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis mažomis pajamomis, bedarbyste ir pan. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, kurios negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (LAT 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Teismas neprivalo laikytis šio orentacinio dydžio, jis jį gali didinti ar mažinti, atsižvelgdamas į vaiko poreikius bei tėvų turtinę padėtį, tačiau tėvams galint teikti tokį išlaikymo dydį, teismas neturėtų jo mažinti. Šiuo metu MMA, atskaičiavus mokesčius, yra apie 708,00 Eur (MMA - 924 Eur).

Atsakovas teismo posėdyje sutiko mokėti po 250 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai. Duomenų, kad jis būtų nedarbingas, negalėtų dirbti nenustatyta. Daugiau išlaikytinių atsakovas neturi. Ieškovė nurodė, kad ji dirbusi, dabar gaunanti iš darbo biržos 700 Eur 6 mėnesius, tačiau jau susiradusi darbą, gausianti 800 Eur; nors gyvena kartu draugas, tačiau jo neišlaikanti, jis dirba, gauna 1050 Eur, t.y. nėra duomenų, kad ieškovė negalėtų prisidėti prie vaikų išlaikymo panašia suma kaip atsakovas, kad ji galėtų panaudoti atsakovo mokamą išlaikymą vaikams ne pagal paskirtį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 22 punktas). Ieškovė ieškinyje nuropdė, kad kiekvieną mėnesį viena dukrai reikia ne mažiau 500-600 Eur, t.y. daug mažiau negu 1MMA (708 Eur). Šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad išlaidos mažesnės, tenka atsakovui, kuris jų neginčijo, sutiko su išlaikymu. Atsižvelgiant į paminėta, ieškovės reikalavimas yra tenkintinas visiškai.

Ieškinyje prašoma paskirti ieškovę nepilnamečiui vaikui priteisto materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. CK 3.190 straipsnyje įtvirtinta vaiko atstovų pagal įstatymą teisė tvarkyti nepilnamečių vaikų turtą uzufrukto teise. Minėtame straipsnyje nurodoma, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustačius vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina - ieškove E. T. - B., ieškovė skirtina uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko materialinį išlaikymą.

VIII. Dėl turto padalijimo.

Ieškovė ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui priteisti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir buto priklausinius: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir buto priklausinius: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovui atitenkančio turto vertė yra 20000 Eur, prašė iš atsakovo priteisti 10000 Eur kompensaciją, įpareigojant atsakovą šią kompensaciją sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė 2024 m. kovo 25 d. prašymu dėl ieškinio patikslinimo teigė, kad sutinka, jog dalintino sutuoktinio nekilnojamo turto vertė 7500 Eur, kaip nurodyta turto vertinimo akte, bei patikslino ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos mokėjimo, prašydama iš atsakovo priteisti 3750 Eur kompensaciją, ją sumokant per 12 mėnesių.

Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Teismas, nutraukdamas santuoką, turi sudaryti sutuoktinių turto balansą, t. y. nustatyti bendrą sutuoktinių turtą ir vieno bei kito asmeninį turtą, mokėtinas abiejų (vieno jų) skolas, taip pat kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam bei kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, jis padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnis).

Iš ieškinio ir šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu, VĮ ,,Registrų centras“ duomenų matyti, kad šalių dalintinas turtas yra jų santuokoje įgytas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), su buto priklausiniais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini); butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei šio buto priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) ( e. b. 1 t., b. l. 17 - 26). Kito dalintino turto šalys neturi. Nors ieškinyje ieškovė vertino, kad turto vertė yra 20000 Eur, tačiau teismo parengiamajame posėdyje atsakovui nesutikus su verte, ji kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus, ir pateikė turto vertinimo pažymą, kad jų vertė 7500 Eur. Atsakovas su šia turto verte teismo posėdyje sutiko, sutiko, kad nekilnojamas turtas būtų priteistas jam, o iš jo pusės turto vertės kompensacija ieškovei. Susipažinus su UAB ,,Turto vertinimo agentūra“ 2024 m. kovo 6 d. konsultacija dėl nekilnojamo turto kainos nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) su buto priklausiniais įvertintas 7500 Eur ( e. b. 2 t., b. l. 52 - 59), tačiau pateiktas tik vieno buto vertinimas. Ieškovė 2024 m. kovo 25 d. prašymu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo patikslino, kad buvo vertintinas visas turtas, kuris registruotas Nekilnojamojo turto registre ieškovės ir atsakovo vardu, tiek turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tiek turtas, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, esantis (duomenys neskelbtini), nes ieškovė ir atsakovas nurodytais adresais esančias gyvenamąsias patalpas sujungė į bendras patalpas, bet šių pakeitimų iki šiol nepatikslino Nekilnojamojo turto registre ( e. b. 2 t., b. l. 48 - 50).

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str.). Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 str.3 d.). Šalys išreiškė valią priteisti visą nekilnojamą turtą atsakovui, o ieškovei kompensaciją. Atsižvelgiant į paminėta, ieškovės ieškinys su patikslintu reikalavimu tenkintinas visiškai.

IX. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, ieškovės advokato atstovavimo išlaidos, procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, ieškovės patirtos išlaidos dėl turto vertinimo.

Bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos proporcingai teismo patenkintų bei atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis.). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas daro išvadą šioje byloje, kad nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, kadangi ieškovės ieškinys buvo tenkintas, ieškovas nepasinaudojo privalomąja mediacija, nesiekė nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu.

Ieškovę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. spalio 27 d. sprendimu atstovavo advokatas Arūnas Sakalauskas, teikdamas jai 100 proc. valstybės lėšomis apmokamą teisinę pagalbą (e. b. 1 t., b. l. 35 – 36), dėl ko ieškovė yra atleista visiškai nuo išlaidų valstybei – žyminio mokesčio, procesinių dokumentų šteikimo išlaidų mokėjimo.

Ieškovė, paduodama teismui ieškinį, privalėjo sumokėti 109 Eur (100 Eur x indeksas 145,8 x 0,75 el. byla) žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, ir su šiuo reikalavimu susijusius kitus neturtinius reikalavimus (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, pavardės) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau, kadangi jai buvo teikiama 100 proc. nemokama teisinė pagalba, ji nuo šių išlaidų yra atleista. Atsakovas nuo šio žyminio mokesčio mokėjimo neatleistinas. Kadangi šis ieškovės reikalavimas buvo tenkintas 100 proc., iš atsakovo priteistina 109 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė taip pat pateikė reikalavimą priteisti išlaikymą vaikams, kuris yra priskiriamas turtiniams reikalavimams. Ieškovas nuo žyminio mokesčio byloje dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiamas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau atsakovas nėra atleidžiamas. Ieškinio suma, nuo kurio mokėtinas žyminis mokestis nustatomas bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo - pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šioje byloje ieškinio suma dėl išlaikymo priteisimo sudaro (12x250x2vaikai) 6000 Eur.. Žyminis mokestis nuo šios sumos skaičiuojamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisyklę, t. y. 3 procentai nuo ieškinio sumos. Tokiu atveju šioje byloje šis žyminis mokestis sudaro (6000 Eur x 0,03 (3 proc.)) 180 eurą. Kadangi byla yra elektroninė, žyminis mokestis sudaro 75 procentus nuo šios sumos, t. y. 135 Eur.. Ieškovės reikalavimas buvo tenkintas 100 proc., todėl iš atsakovo priteistina 135 Eur žyminio mokesčio.

Ieškovė su ieškiniu pareiškė turtinį reikalavimą padalinti turtą, prašydama jai priteisti 10000 Eur kompensaciją, vėliau šį savo ieškinį tikslindama sumažino, prašydama priteisti 3750 Eur kompensaciją. Ieškovė ieškiniu prašė jai priteisti 10000 Eur kompensaciją, už kurią ji turėjo sumokėti 300 Eur žyminį mokestį (0,03 proc. nuo prašomos priteisti turto vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroje sumoje jos mokėtinas žyminis mokestis 300 Eur mažintinas 25 procentais, kadangi ieškinys paduotas elektroninėmis ryšio priemonėmis, bei konstatuotina, kad jis sudaro 225 Eur.. Ieškovė nuo šio mokesčio 100 proc. buvo atleista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu, bet nuo jo nėra atleistas atsakovas. Ieškovės šis reikalavimas buvo tenkintas 36 proc. (3750 Eur nuo 10000 Eur), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 81 Eur žyminio mokesčio (36 proc. nuo 225 Eur). Bendrai sudėjus, iš atsakovo priteistina 325 Eur (109 Eur + 135 Eur+81 Eur) žyminio mokesčio.

Ieškovė pateikė UAB ,,Turto vertinimo agentūra“ 2024 m. kovo 6 d. išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą, mokėjimo pavedimą, kuriais nustatyta, kad ieškovė sumokėjo 200 Eur su PVM už konsultaciją dėl nekilnojamojo turto vertės (e. b. 2 t., l. 50, 51), šias išlaidas prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovės ieškinio reikalavimas dėl turto padalijimo buvo tenkintas 36 proc., todėl jai iš atsakovo priteistina 38 proc. šių išlaidų - 76 Eur..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. liepos 26 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 669,17 Eur.. Ieškovės ieškinio reikalavimai bendroje sumojė buvo tenkinti (100 proc. reikalavimai dėl santuokos nutraukimo, santuokinės pavardės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo (5 reikalavimai po 100 proc), 38 procentų reikalavimas dėl santuokinio turto padalijimo, bendrai tenkintas ieškinys 90 procentais, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 602,25 Eur (90 proc. nuo 669,17 Eur.) ieškovei suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Šioje byloje prie išlaidų valstybei priskirtinos 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kurių 90 procentai, t. y. 21,41 Eur, priteistinos, nes viršija minimalų 8 Eur dydį.

X. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. teismo nutartimi nutarta ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies; taikyti laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikiną išlaikymą jo ir ieškovės nepilnamečiui vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos 2023 m. lapkričio 29 d iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; laikiną išlaikymą jo ir ieškovės nepilnamečiui vaikui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur du šimtus eurų) periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos 2023 m. lapkričio 29 d iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; paskirti ieškovę E. T. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), laikino išlaikymo nepilnamečių vaikų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkytoja uzufrukto teise (e. b. 1 t., b. l. 41 – 44). Kadangi teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 - 265 str., 268 str., 270 str.

nusprendžia:

Ieškinį su patikslintu reikalavimu tenkinti visiškai

Ieškovės E. T. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje santuoką, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Palikti po santuokos nutraukimo ieškovei E. T. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos ikisantuokinę pavardę – T.; atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo prigimtinę pavardę – B..

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove E. T.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (po santuokos nutraukimo – E. T.).

Priteisti iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnametėms dukroms E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kiekvienai po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2023 m. lapkričio 27 d. iki vaikų pilnametystės, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovę E. T. – B. (po santuokos nutraukimo - E. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirti šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise išimtinai vaikų interesams tenkinti.

Nustatyti atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnametėmis dukromis E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatant, kad jis turi teisę bendrauti su dukromis tokia tvarka:

1) Tėvas E. B. su dukromis E. B. ir A. B.

turi teisę bendrauti kas antrą savaitgalį, pradedant nuo antro savaitgalio po teismo sprendimo priėmimo, pats pasiimdamas dukras E. B. ir A. B. iš jų tuometinės gyvenamosios vietos šeštadienį 10:00 val., bei gražindamas jas į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val.;

2) Kiekvienų metų vaikų ugdymo įstaigose (ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo) atostogų metu, tėvas E. B. turi teisę praleisti su dukromis, pasiimdamas jas iš jų tuometinės gyvenamosios vietos, ne trumpesnį laiką kaip pusė nurodytų atostogų trukmė, konkretų laiką iš anksto ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki vasaros atostogų, ne mažiau kaip 1 mėnesis iki kitų atostogų, suderinęs su jų motina;

3) Kiekvienų neporinių metų Kūčių dieną tėvas E. B. turi teisę pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos 10:00 val., ir privalo grąžinti jas į jų gyvenamąją vietą pirmąją Šv. Kalėdų dieną 18:00 val.;

4) Kiekvienų porinių metų pirmąją Šv. Kalėdų dieną tėvas E. B. turi teisę pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos 18:00 val. ir privalo grąžinti jas į jų gyvenamąją vietą antrąją Šv. Kalėdų dieną 18:00 val.;

5) Per kiekvienų porinių metų Šv. Velykas tėvas E. B. turi teisę pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį prieš Šv. Velykų pirmąją dieną 10:00 val. ir privalo grąžinti jas į jų gyvenamąją vietą Šv. Velykų antrąją dieną pirmadienį 18:00 val.;

6) Kiekvienų porinių metų Naujųjų metų šventės dienomis, tėvas E. B. turi teisę pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. 15:00 val. ir privalo jas grąžinti į jų gyvenamąją vietą iki kitų metų sausio 1 d. 18:00 val.;

7) Tėvas E. B. turi teisę pasiimti abi dukras iš jų gyvenamosios vietos kiekvienų neporinių metų (duomenys neskelbtini) (E. B. gimtadienis) 15 val.. ir privalo jas grąžinti į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.; o kiekvienų porinių metų (duomenys neskelbtini) (A. B. gimtadienis) 15 val.. ir privalo grąžinti jas į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną 19 val.;

8) Kiekvienų metų Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis), tėvas E. B. turi teisę pasiimti dukras iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir privalo grąžinti dukras į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18:00 val.;

9) Kiekvienų metų pirmą gegužės mėnesio savaitgalį, kada sekmadienį yra motinos diena, atsakovas tą savaitgalį su dukromis nebendrauja, jo bendravimas kompensuojamas kitą ateinantį savaitgalį;

10) Jeigu Kūčių, Šv. Kalėdų, Šv. Velykų, Naujųjų metų švenčių dienos, dukrų gimtadieniai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Tėvo diena sutampa su atsakovo bendravimo su dukromis bendru grafiku, tai bendravimas vykdomas pagal bendrą grafiką, jei jis neprieštarauja nustatytam bendravimui švenčių dienomis, o jei prieštarauja, bendraujama kaip nustatyta atitinkamų švenčių dienomis, o atsakovo ar ieškovės netektas laikas kompesuojamas kitą ateinantį savaitgalį;

11). Esant objektyvioms aplinkybėms, kai bendravimas nustatytu laiku nebus galimas (vaikų liga, užimtumas būreliuose ar kitos priežastys), tėvai tarpusavio susitarimu turi susitarti dėl kito abiem ir dukroms priimtino bendravimo laiko, apie tai pranešdamos viena kitai ne vėliau kaip prieš dvi dienas, jei aplinkybė paaiškėjo anksčiau;

12). Tuo atveju, jeigu atsakovas negalės atvykti pasiimti dukrų nustatytu laiku, jis apie tai privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip prieš dvi dienas, ir nedelsiant po tokių aplinkybių sužinojimo.

Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės priklausantį nekilnojamą turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir buto priklausinius: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą - garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir buto priklausinius: ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) priteisti asmeninės nuosavybės teise atsakovui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei E. T. – B. (po santuokos nutraukimo - E. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt eurų) kompensaciją už jam atitenkantį visą šalių nekilnojamą turtą, įpareigojant atsakovą E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), šią kompensaciją sumokėti ieškovei E. T. – B. (po santuokos nutraukimo - E. T.) per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti ieškovei E. T. – B. (po santuokos nutraukimo - E. T.) iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 76 Eur. (septyniasdešimt šešis eurus) jos patirtas turto vertinimo išlaidas.

Priteisti atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidas valstybei - 325 Eur (tris šimtus dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio; 602,25 Eur (šešis šimtus du eurus 25 Euro ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 21,41 (dvidešimt vieną eurą 41 euro ct) eurų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų; išaiškinti, kad bylinėjimosi išlaidos valstybei privalo būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300; AB „Citadele" Nr. LT78 7290 0000 0013 0151; AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175; AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038; Luminor Bank AB LT74 4010 0510 0132 4763, LT12 2140 0300 0268 0220; UAB ,,Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant gavėjas – valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodą - 188659752, nurodyti įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, atskirai mokant,- nurodyti įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis, atskirai mokant - nurodyti įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei nurodant visais trimis atvejais civilinės bylos numerį Nr. e2-451-1021/2024.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. teismo nutartimi ieškovės prašymu taikytą laikinąją apsaugos priemonę – priteistą laikiną išlaikymą vaikams iš atsakovo E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kai jo ir ieškovės nepilnamečiui vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini); vaikui E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistas laikinas išlaikymas po 200,00 Eur (du šimtus eurų) periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos 2023 m. lapkričio 29 d iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje; ieškovė E. T. – B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pskirta laikino išlaikymo nepilnamečių vaikų A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarkytoja uzufrukto teise, nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos; atsakovo sumokėtą ar antstolio išieškotą laikiną išlaikymą įskaityti į šiuo metu teismo sprendimu priteistą išlaikymą; ieškovę įpareigoti informuoti antstolį, kuris vykdo išieškojimą pagal minėtą teismo nutartį.

Šalims išaiškinti, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str.). Šis teismo sprendimas neužkerta pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai. Taip pat pasikeitus aplinkybėms šalys gali kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bei bendravimo tvarkos su juo pakeitimo.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo vykdomas skubiai, sprendimo apskunimas apeliaciniu skundu vykdymo nesustabdo.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Sprendimą per 3 dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui dėl santuokos įrašo panaikinimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis