Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Gelvora“ prašė teismo priteisti iš atsakovo A. P. 331,81 Eur skolos, 11,95 Eur delspinigių, 95,14 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, viso – 438,90 Eur, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidų – 15,00 Eur žyminio mokesčio, UAB „Gelvora“ naudai.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį dėl skolos priteisimo tenkino visiškai.Atsakovas A. P. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad jam nebuvo žinoma apie priimtą ieškinį, nebuvo gavęs iš teismo jokių dokumentų, nors savo gyvenamojoje vietoje gyvena jau 27 metus, teismas nepagrįstai procesinius dokumentus įteikinėjo jam viešojo paskelbimo būdu. Taip pat nurodė, kadangi nėra gavęs ieškinio ir prie ieškinio pateiktų procesinių dokumentų, todėl negali pateikti konkrečių atsikirtimų ir pagrindžiančių dokumentų, kadangi jam nėra žinoma, dėl ko susidarė tokia skolos suma.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartimi atsakovo A. P. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė.Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo priimtas atsakovui per teismo nustatytą laikotarpį nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 285 str. 1 d.). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovui neįteikus procesinių dokumentų, ieškovė prašė juos leisti įteikti viešo paskelbimo būdu (paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje), nes kuratoriaus paskirti galimybės nėra, ieškovės prašymą patenkino ir procesinius dokumentus atsakovui įteikė 2016 m. balandžio 6 d. viešo paskelbimo būdu.Teismas nustatė, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog priimtas sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo pažeistos asmens teisės, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ir pažymėjo, jog atsakovas, siekdamas, kad sprendimas už akių būtų panaikintas, privalo nurodyti ir argumentus, ar pateikti įrodymus, kurie įtakotų priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas A. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas priėmė sprendimą už akių ir patenkino ieškovės ieškinį apie iškeltą bylą neinformavęs atsakovo. Pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog atsakovas ūkininkauja, pavasarį yra dirba privalomus žemės ūkio darbus, todėl korespondencijos atsakovas netikrino, o apie priimtą sprendimą už akių sužinojo gavęs jį paprastu laišku ir iš karto ėmėsi veiksmų apginti savo teises.Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių atsikirtimų dėl sprendimo už akių, tačiau atsakovas pažymi, kad nebuvo gavęs nei ieškinio, nei kitų dokumentų, todėl ir jokių argumentų pateikti teismui negalėjo. Nežinodamas visų su ieškiniu susijusių aplinkybių, apeliantas papildomai teismui pateikė rašytinius įrodymus.Ginčas su UAB „Omnitel“ prasidėjo 2011 m. vasarį, kai gavo apmokėjimui didelę sąskaitą už interneto paslaugas. 2011 m. vasario 24 d. apeliantas informavo UAB „Omnitel“, jog nesutinka apmokėti šios sąskaitos, nes paslaugų teikėja vienašališkai padidino sutartimi sutartą limitą. Apeliantas tokio sutikimo nedavė, todėl laiko, kad UAB „Omnitel“ pažeidė sutarties sąlygas. Atsakovas 2011 m. balandžio 8 d. pranešė UAB „Omnitel“, kad pasibaigus sutarties terminui daugiau nebeteiktų paslaugų.Apelianto vertinimu, kadangi ginčas yra kilęs tarp atsakovo ir UAB “Omnitel“, todėl siekiant išsiaiškinti skolos dydį, šioje byloje trečiuoju asmeniu turi dalyvauti UAB „Omnitel“.Visiškai neaišku, kokiu pagrindu ir kokiais argumentais remiantis ieškovei iš atsakovo yra priteista 95,14 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Apeliantui nežinant šios sumos pagrįstumą patvirtinančių argumentų, šiai dienai apeliantas negali pateikti atsikirtimų.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Gelvora“ prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Byloje procesiniai dokumentai atsakovui buvo siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakovas jų neatsiėmė, todėl esant ieškovo prašymui, teismas procesinius dokumentus atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu. Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsilipimo į ieškinį, todėl teismas turėjo pagrindą priimti byloje sprendimą už akių.Atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir leistų pagrįstai suabejoti sprendimo už akių pagrįstumu, teisėtumu ir teisingumu. Atsakovas nenurodė jokių argumentų, dėl ko nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra nutarties, kuria netenkintas pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.Civilinio proceso kodekso 285 straipsnio pirmojoje dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas gali priimti sprendimą už akių. Vienas iš jų – kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, o kita šalis savo procesiniame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.Civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.Pasisakant dėl pirmosios aplinkybių grupės nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas atsakovui ieškinį su priedais ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo išsiuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau šie dokumentai 2016 m. balandžio 1 d. grįžo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė“. Teismas, patikrinęs duomenis iš Gyventojų registro tarnybos, nustatė, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra tuo pačiu adresu. Patikrinęs informaciją apie atsakovo darbovietę teismas nustatė, kad A. P. vykdo individualią žemės ūkio veiklą – yra ūkininkas. Atsakovas teigia, kad šioje vietoje gyvena jau 27 metus.Bylos duomenys patvirtina, kad teismas procesinius dokumentus atsakovui siuntė tik vieną kartą, o po to priėmė nutartį, kurioje nurodė, kad nėra žinomi kiti atsakovo gyvenamosios vietos adresai, todėl esant ieškovės prašymui, nutarė atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu.Atsižvelgiant į nutarties 13 ir 14 punktuose nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovės nurodytas atsakovo gyvenamosios vietos adresas buvo teisingas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovo A. P. gyvenamojo vieta nėra žinoma, ir dokumentus iš karto reikia įteikinėti viešo paskelbimo būdu. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į žemiau nurodomą suformuotą kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015, yra pažymėjusi, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas, kai asmuo jų neatsiima, savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos. Kai asmens gyvenamosios vietos ar darbo adresu procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, tikėtina, kad gali susiklostyti situacija, jog procesinių dokumentų įteikimo metu asmens nurodytais adresais nebus, taip pat nebus asmenų, kuriems procesiniai dokumentai gali būti įteikiami, neradus adresato (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., užklausiamas Gyventojų registras, Socialinio draudimo fondo valdyba, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 117, 129, 130 straipsniai).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, žinodamas, jog atsakovas gyvena kaimiškoje vietoje, matydamas pašto žymą, kad korespondencija neatsiimta, bet atsakovas nuo 2009 m. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, turėjo apsvarstyti galimybę dėl pakartotino dokumentų siuntimo, ar ieškovei pasiūlyti pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą (pvz. per antstolį). Tačiau teismas apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma ir ieškovė pasirinko procesinius dokumentus įteikti atsakovei viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju tik pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato teismas turėjo pagrindą spręsti dėl viešo paskelbimo taikymo.Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinių dokumentų įteikimo būdą, o taip pat ir atmesdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neteisingai vertino aplinkybes, numatytas CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte.Pasisakant dėl aplinkybės, numatytos CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pažymėtina, jog savo esme ir turiniu ji yra svarbiausia, kadangi sprendžiant klausimus dėl sprendimo už akių peržiūros yra susiformavusi nuosekli teismų praktika, jog net ir be svarbių priežasčių į teismo posėdį neatvykusiai ar nepateikusiai procesinio dokumento šaliai pateikus įrodymus, galinčius patvirtinti sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (pvz. 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB lizingas v. UAB ,,Gintarinė plunksna" ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2012; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis “ v. I. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012).Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog priimtas sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo pažeistos asmens teisės, taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei pažymėjo, jog atsakovas, siekdamas, kad sprendimas už akių būtų panaikintas, privalo nurodyti ir argumentus, ar pateikti įrodymus, kurie įtakotų priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą.Apeliacinės instancijos teismas vėlgi konstatuoja, kad nagrinėdamas pareiškimą pirmosios instancijos teismas situaciją vertino itin formaliai. Nustatyta, kad atsakovas teismui pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūros nurodė, jog nėra gavęs ieškinio ir prie ieškinio pridėtų dokumentų, todėl negali pateikti konkrečių atsikirtimų į ieškinį ir pagrindžiančių juos dokumentų.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši atsakovo nurodyta aplinkybė buvo pagrindas teismui ne atmesti pareiškimą, o taikyti CPK 287 straipsnio 5 dalį ir nustatyti atsakovui terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, kartu išsiunčiant ieškinio su priedais kopijas, juo labiau matant, kad ieškinys su priedais tikrai atsakovui nebuvo įteikti ir yra palikti byloje (b. l. 46).Nustačius 21 ir 22 punktuose išvardintas aplinkybes konstatuojama, kad apeliantui nebuvo suteikta galimybė kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismui pateikti visus su nagrinėjamu ginču susijusius argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus.Apeliantas naujus įrodymus kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui – 2011 m. vasario 16 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2011 m. vasario 24 d. atsakovo prašymą, adresuotą UAB „Omnitel“, UAB „Omnitel“ 2011 m. kovo 31 d. informaciją atsakovui, 2008 m. gegužės 19 d. sutartį dėl viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų teikimo, atsakovo 2011 m. balandžio 8 d. ir 2011 m. gegužės 13 d. prašymus UAB „Omnitel“.Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju vertintina, jog apelianto pateikti minėti nauji įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau įvertintina ir tai, jog, kaip jau buvo nustatyta 22 punkte, atsakovui pirmosios instancijos teismas nesuteikė tokios galimybės. Todėl teikiami duomenys gali būti svarbūs sprendžiant sprendimo už akių teisėtumo klausimą. Ieškovė su jais turėjo galimybę susipažinti teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą, todėl atsisakymas juos prijungti vien dėl formalių priežasčių neatitiktų esminio teismams keliamo tikslo – vykdyti teisingumą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia minėtus dokumentus prijungti prie nagrinėjamos bylos ir juos vertinti.Ieškovė UAB „Gelvora“ ieškinį grindžia aplinkybėmis, jog pagal ieškovės su UAB „Omnitel“ 2012 m. gruodžio 28 d. pasirašytą Skolų portfelio pirkimo–pardavimo sutartį UAB „Omnitel“ ieškovei perleido visas reikalavimo teises į atsakovo skolinius įsipareigojimus. Pateikti teismui duomenys patvirtina, kad atsakovas A. P. su UAB „Omnitel“ 2008 m. gegužės 19 d. buvo sudaręs sutartį dėl viešojo juridinio telefono ryšio paslaugų teikimo Nr. OM746450, pagal kurią apeliantui buvo suteiktos telefono ryšio, interneto paslaugos, o atsakovas įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti.Kaip nurodo apeliantas, ginčas su UAB „Omnitel“ iškilo po to, kai 2011 m. vasario mėnesį gavo PVM sąskaitą faktūrą, pagal kurią atsakovas turėjo už suteiktas paslaugas sumokėti 388,68 Lt. Nesutikdamas su nurodyta suma, apeliantas 2011 m. vasario 24 d. su prašymu kreipėsi į UAB „Omnitel“ dėl minėtos sąskaitos peržiūrėjimo, kadangi buvo viršytas limitas. Pastaroji 2011 m. kovo 31 d. raštu informavo atsakovą, kad limitas nėra viršytas. Atsakovas 2011 m. balandžio 8 d. UAB „Omnitel“ pateikė prašymą, nuo 2011 m. balandžio 19 d. nebeteikti paslaugų, o 2011 m. gegužės 13 d. prašė nutraukti sutartį su UAB „Omnitel“.Šios aplinkybės patvirtina apelianto argumentus, kad ginčas dėl prašomos priteisti skolos iš esmės yra kilęs tarp UAB „Omnitel“ ir atsakovo A. P., todėl sutiktina su apelianto argumentu, kad šioje byloje spręstinas klausimas dėl UAB „Omnitel“ įtraukimo į procesą dalyvaujančiu byloje asmeniu, arba, teismo manymu, suteikti jam galimybę proceso metu pareikšti priešieškinį UAB „Omnitel“, ar pasiūlyti ginčą baigti taikos sutartimi.Apeliantas iš esmės neneigia, kad naudojosi UAB „Omnitel“ paslaugomis ir yra kažkiek skolingas, tačiau jis nesutinka su skolos dydžiu. Apeliacinės instancijos vertinimu, šie įrodymai akivaizdžiai turi ryšį su nagrinėjamu ginču ir jie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte, todėl ją konstatavus, tai sudaro pagrindą sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė proceso teisės normas nepagrįstai suvaržydamas asmens teisę į teisminę gynybą, formaliai nurodydamas, kad apeliantas kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog priimtas sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo pažeistos asmens teisės. Šios aplinkybės galėjo turėti įtakos neteisingam klausimo išsprendimui, todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis naikintina.Atsižvelgus į tai, kad įvertinus naujus rašytinius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog jie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, klausimas išspręstinas iš esmės – Kaišiadorių rajono apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimas už akių naikintinas, bylos nagrinėjimas iš esmės atnaujintinas ir byla perduotina nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Kaišiadorių rajono apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.