- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- A6.-14-1007/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00672-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. D.
- Institucija
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Rolandas Tamašauskas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D. (A. D.), jo atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį traukiamas A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. D., būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie UAB (duomenys neskelbtini) finansinę padėtį bei nevykdomus ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. kad bendrovė yra nemoki, laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) – 2021 m. rugpjūčio 17 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsniu (redakcija galiojusi iki 2021 m. liepos 15 d.), privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė kreditorės – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.
2. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. kaltu neprisipažino, prašė administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti ir nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo nuo 2017 metų. Bendrovės akcininkė buvo jo mama, o jis – direktorius. Bendrovė užsiėmė statybos darbais. Už 2018 metus pelno mokestį sumokėjo ir bendrovė puikiai vykdė veiklą. Įmonės balansai buvo geri, tikėtasi išvengti bankroto, tačiau prasidėjus Covid-19 pandemijai situacija pablogėjo, buvo bandyta iš įsiskolinusių bendrovei kreditorių išsireikalauti skolas, buvo susirašinėjama raštais. Padėtis pablogėjo nuo 2019 metų vasario mėnesio – prasidėjus teisminiam procesui su (duomenys neskelbtini), kurio pasėkoje buvo areštuotos bendrovės sąskaitos ir bendrovė negalėjo disponuoti sąskaita. Vėliau buvo pasirašyta taikos sutartis ir situacija pagerėjo, tačiau prasidėjo Covid-19 pandemija. Po pusės metų reikalai pagerėjo, bet įmonė turėjo susikaupusių skolų bei nesusimokėjusių skolininkų. Tuo metu bendrovė turėjo kreditorinio turto, taip pat ir du automobilius. Pirmoji nepriemoka VMI susidarė 2019 metų rugpjūtį-rugsėjį už avansinį pelno mokestį. A. D. nurodė pripažįstantis VMI priimtus sprendimus dėl išieškomų/nurašomų nepriemokų. Išieškoma mokestinė nepriemoka buvo už avansinius pelno mokesčius. Avansinis pelno mokestis reiškia – koks buvo deklaruotas praėjusių metų pelnas ir per ateinančius metus privaloma sumokėti tą patį mokestį, o kitų metų gegužės mėnesį yra padaromas uždengimas. 2020 m. sausio 13 d. sprendimu buvo taip pat nurašoma 2019 metų pelno mokesčio nepriemoka. Sausio 13 d. buvo nurašomas gyventojų pajamų mokestis, o 2020 m. lapkričio 24 d. – pelno mokestis (23 000), o gyventojų pajamų mokesčio – 12 000 sumos nesumokėjo, nes sąskaitoje nebuvo pinigų. Įmonės būklę nurodė tuomet vertinęs gerai, nes bandė iš bendrovei įsiskolinusių kreditorių išsiieškoti skolas, taip padengti skolą VMI. Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. nurodė su įmonės kreditoriais susirašinėjęs raštais, tačiau tai patvirtinančių dokumentų pateikti negalįs. UAB (duomenys neskelbtini) įmonei buvo skolinga 28 000 eurų ir tarp įmonių vyko ginčas. Taip pat tikėtasi gauti naujų užsakymų. A. D. paaiškino iki šiol tikėjęsis, kad įmonė vis dar moki ir veiklą atnaujins, nors jau 2021 m. birželio 10 d. gavo VMI pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Gavęs minėtą pranešimą kreipėsi į advokatą dėl būsimo teisminio proceso, tačiau nei tuomet teisme dėl bankroto bylos iškėlimo, nei dabar administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nurodė negalįs pateikti jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių jo veiksmus siekiant išvengti įmonės nemokumo arba pačiam kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nors tuo metu, anot jo, įmonė turėjo iš viso 70 000 eurų įsiskolinimą ir apie 1,5 metų nevykdė jokios veiklos, t. y. nedirbo nuo 2019 metų vidurio, tačiau jis vis tik tikėjosi, kad įmonė sumokės įsiskolinimus ir nebankrutuos, nes pats bendravo su rangovais ir ieškojo naujų objektų, tačiau sutartys nebuvo sudarytos. Bendrovė nevykdė veiklos dėl Covid-19 situacijos ir su ja susijusių ribojimų. A. D. paaiškinimu, buhalterinius dokumentus skaityti jis moka, yra vidurinio išsilavinimo. Pasak jo, nemokumas – kai įmonė yra nemoki. Su nemokumo įstatymu ir teisės aktais yra susipažinęs, žino, kad prasidėjus įmonės nemokumui turi imtis veiksmų, pradėti bankrotą arba imtis restruktūrizacijos. Nenorėjo bankrutuoti, bet jokių veiksmų nesiėmė. Su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, nes ieškojo veiklų, kad galėtų toliau tęsti darbus. 70 000 eurų įsipareigojimai buvo mokesčiams, Sodrai, skolos kelioms įmonėms ((duomenys neskelbtini)– 3000 eurų, UAB (duomenys neskelbtini) – 8000 eurų, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)). Tuo metu bendrovė nepriemokų sumokėti negalėjo ir neturėjo galimybių. Jeigu būtų iš debitorių atgavę skolas, turimos nepriemokos būtų buvusios padengtos. 2021 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla, su teismo sprendimu sutiko, jo neginčijo. Bylos procese Šiaulių apygardos teisme nedalyvavo, procesas buvo rašytinis. Teismui pateikė įrodymus – turėtus dokumentus, patvirtinančius vykstančius susitarimus su debitoriais. Šiuo metu vyksta susirinkimai su kreditoriais. Pats dabar dirba projektų vadovu, gauna 1000 eurų atlyginimą, šeimos pajamos yra apie 2500 eurų, mėnesio įsipareigojimas bankui – apie 500 eurų, turi įsipareigojimų už komunalines paslaugas, bankams kitų įsipareigojimų nėra.
3. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas teismo posėdžio metu prašė administracinio nusižengimo teiseną jo atstovaujamojo atžvilgiu nutraukti, kadangi VMI pareiškimas dėl administracinės atsakomybės taikymo A. D. yra nepagrįstas: ANK 120 straipsnių 1 dalyje atsakomybė numatyta būtent už kreditorių teisių pažeidimą, kai šiuo atveju, anot atstovo, pareiškime nėra nurodyta, kuo pasireiškė kreditorių teisių pažeidimas ir kokios buvo to pasekmės. Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. D. atstovo teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie tai, ar būtų pasikeitusi situacija iš esmės, jei įmonei bankroto byla būtų iškelta tuomet, kai buvo priskaičiuotas įsiskolinimas ar po metų, nes įmonei buvo priskaičiuotas sumokėti avansinis pelno mokestis, kurio ji nesumokėjo, nes 2019 m. pelno negavo, ir šis mokestis kitais metais turėjo būti perskaičiuotas. Šiuo atveju kreditoriaus pareiškime nurodytas pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas traktuojamas kaip kreditorių teisių pažeidimas, tačiau pats savaime pareiškimo pateikimas, atstovo teigimu, nėra tapatus kreditorių teisių pažeidimui, o pagal JANĮ 8 straipsnį, juridinio asmens vadovas neturi teisės pateikti pareiškimo, nes visų pirma jis privalo išsiųsti pranešimus kreditoriams, kurių neišsiuntus bei neįvykdžius kitų parengiamųjų procedūrų, juridinio asmens vadovo pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo teismuose nėra tenkinamas. Šie įstatymo prieštaravimai turi būti traktuojami A. D. naudai. Be to, nagrinėjamu atveju, įmonė turėjo debitorinių įsipareigojimų, kurie buvo neįvykdyti dėl Covid situacijos, o ir pati įmonė turėjo turto, kurio tiksli vertė paaiškėjo tik vėliau – pradėjus bankroto procedūrą.
4. Kreditoriaus, pagal kurio pareiškimą teisme pradėta administracinė teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie jį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
5. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus, kurie gali būti padaryti alternatyviomis veikomis: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais. Ši teisės norma blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus (šiuo atveju – Juridinių asmenų nemokumo įstatymas, įsigaliojęs 2020 m. sausio 1 d., Įmonių bankroto įstatymas, galiojęs iki 2020 m. sausio 1 d., kuomet egzistavo tiriamos faktinės aplinkybės ir jų reikalavimus privalėjo vykdyti administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo).
6. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2020 m. sausio 1 d.), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkto nuostatomis, nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai jis negali laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridinio asmens nemokumas, pagal formuojamą teismų praktiką, siejamas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. JANĮ 6 straipsnyje (redakcija, galiojusi iki 2021 m. liepos 15 d.) numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau – susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Tokia įmonės vadovo pareiga yra imperatyvi, pareigos laiku kreiptis nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, kaip pvz. tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta būtent įmonės vadovui, kadangi šis geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių tiek ir naujų interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, bet nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais didėja, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Pažymėtina, jog ANK 120 straipsnio sudėtis yra formali, todėl nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų (ne) atlikimo, o ne nuo padarinių atsiradimo. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, turintys pareigą inicijuoti nemokymo procesą jeigu šis yra nemokus – juridinio asmens vadovas ir likvidatorius, taigi, tokių veiksmų atlikimas, įstatymų leidėjo vertinimu, yra imperatyvus. Susiformavusioje teismų praktikoje asmenys administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį traukiami būtent už padarytą kreditorių teisių pažeidimą – bankroto bylos neinicijavimą, nesant padarinių (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-379-932/2021, AN2-16-576/2021).
8. Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo matyti, kad VMI yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. 2021 m. gruodžio 28 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui buvo 39 845,32 Eur. Mokestinė nepriemoka pagal bendrovės pateiktas deklaracijas susidarė: gyventojų pajamų mokesčio – nuo 2019 m., pelno mokesčio – nuo 2020 m. Siekiant iš bendrovės išieškoti mokestinę nepriemoką, jos atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: priimti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto, VSDFV Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 26 sprendimas dėl UAB (duomenys neskelbtini) skolos išieškojimo priverstine tvarka perduotas vykdyti antstoliui A. L.. Mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai, priverstinio poveikio priemonės, kaip nurodė pareiškėja, rezultatų nedavė, įsiskolinimas biudžetui nepadengtas. Pagal VMI pareiškimą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-429-569/2021 atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti bendrovės nemokumo fakto, anot pareiškėjos, nėra pagrindo. Pažymėta, jog bankroto byla iškelta kreditorės VMI iniciatyva, pagal jos pareiškimą, kas patvirtina faktą, jog bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė, o bankroto bylos iškėlimas pagal kreditorės VMI pareiškimą bendrovės vadovo administracinės atsakomybės dėl vengimo kreiptis į teismą bankroto bylai iškelti nešalina. Bendrovės vadovu laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2021 m. spalio 21 d. buvo A. D., kuriam apie bendrovės nemokumą neabejotinai turėjo būti žinoma nuo 2019 m. gruodžio 10 d. – VMI priėmus sprendimą išieškoti nepriemoką iš bendrovės turto. Kaip nurodoma pareiškime, bendrovės vadovui vėliausiai nuo 2019 m. gruodžio 10 d. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, tačiau šios pareigos bendrovės vadovas neįvykdė, į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė, tuo pažeidė kreditoriaus – VMI teises.
9. A. D. kaltė, nesant jo paties prisipažinimo, įrodyta ir kita bylos rašytine medžiaga: pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1–4), mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašu apie mokesčių mokėtoją – UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–6), VMI pareiškimu teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) su priedais (b. l. 9–56), tarp jų ir Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-429-569/2021, kurios pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (b. l. 48–51), VMI nurodymais nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) (b. l. 20–21, 22–23, 27–28, 29–30), VMI sprendimais išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 17–19, 24–26, 31–33), VĮ „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis apie UAB (duomenys neskelbtini) balansą (b. l. 36), VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu įrašų apie nekilnojamąjį turtą nerasta (b. l. 35), VĮ „Regitra“ išrašu, iš kurio matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu registruotos dvi transporto priemonės, kurių dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (b. l. 34).
10. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendrovės nepriemoka – 39 845,32 Eur, pagal bendrovės pateiktas deklaracijas susidarė: gyventojų pajamų mokesčio – nuo 2019 m., pelno mokesčio – nuo 2020 metų. A. D. vadovavimo laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 29 d. iki 2021 m. spalio 21 d. bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra teikusi už vėlesnius nei 2017 metus. VMI sprendimais ir nurodymais, o būtent: 2019 m. gruodžio 10 d., 2020 m. sausio 13 d., 2020 m. lapkričio 24 d., 2021 m. sausio 14 d., 2021 m. sausio 18 d., 2021 m. kovo 31 d., 2021 m. gegužės 28 d. nutarta išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ar nurašyti iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Byloje nėra duomenų, jog po pirmojo VMI nurodymo A. D., būdamas bendrovės vadovu, ėmėsi veiksmų, siekdamas atkurti įmonės mokumą bei sumokėti įmonės kreditoriams. Taigi, VMI pateikus nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką – 2019 m. gruodžio 10 d. bendrovės vadovas galėjo, o vėliausiai 2020 m. sausio 13 d., t. y. VMI priėmus antrąjį nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką privalėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis ir tai, jog įmonė yra nemoki. Juolab, kad ir pats A. D. teismo posėdžio metu patvirtino žinantis nemokumo sąvoką, supratęs, kad įmonė tapo nemoki, tačiau tikėjosi išvengti įmonės bankroto. Taigi, A. D., ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 10 d. kilo pareiga atlikti JANĮ numatytus veiksmus (imtis veiksmų, siekiant įveikti įmonės finansinius sunkumus/atkurti įmonės mokumą), pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Kaip minėta aukščiau, A. D. noras išspręsti įmonei susidariusią nepalankią finansinę situaciją raštu derantis su kreditoriais ir debitoriais, kurių rašytinių įrodymų nei šios bylos nagrinėjimo, nei bankroto bylos pradėjimo teisme metu jis pateikti negalėjo (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartis, b. l. 49), bei tikėjimasis, kad ateityje situacija pagerės, negali būti laikomi pakankamu pagrindu nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo ir nešalina jo kaip įmonės vadovo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo išdėstytus argumentus pažymėtina, kaip jau buvo minėta aukščiau, ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti pasekmių konstatavimo, ir šis nusižengimas laikomas baigtu nuo veiksmų (ne) atlikimo, o ne nuo padarinių atsiradimo. Be to, pritartina atstovo argumentams, jog JANĮ 8 straipsnio nuostatos nustato būtent nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja juridinis asmuo, procedūrą, numatančią būdus, kaip juridinio asmens vadovas turi tai padaryti, kaip antai to paties įstatymo 9 straipsnyje numatyta analogiška to paties proceso inicijavimo tvarka kreditoriui. Būtent šia procedūra administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D. nepasinaudojo ir jokiomis minėto įstatymo 8 straipsnyje numatytomis priemonėmis bankroto proceso neinicijavo, taip pat neišsiuntė ir atstovo įvardintų pranešimų kreditoriams, t. y. neatliko savo, kaip bendrovės vadovo pareigos, įtvirtintos to paties įstatymo 5 dalies 1 punkte, tuo tarpu kai kreditorius savo teise inicijuoti juridinio asmens nemokumo procesą pasinaudojo. Būtent viena iš šių – ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių veikų, t. y. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ir pažeidžiamos kreditoriaus, nagrinėjamu atveju – VMI teisės.
11. Anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. D., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, žinodamas, jog įmonė yra nemoki, įstatymo nustatytu terminu neinicijavo nemokumo proceso, tai yra nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsniu (redakcija galiojusi iki 2021 m. liepos 15 d.) numatytos pareigos, dėl ko pažeidė kreditorės teises ir jam taikytina administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
12. Pažymėtina, jog tam, kad įmonės vadovui (ar kitiems atsakingiems asmenims) nekiltų atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už pavėluotą pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimą teismui (ar jo nepateikimą), neužtenka konstatuoti, kad vadovas ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti. Priemonės, kurių imamasi tokiu atveju, turi rodyti realias vadovo pastangas ir galimybes atkurti įmonės mokumą. Tai reiškia, kad tokios priemonės turi atitikti esamą įmonės veiklos padėtį ir būti pakankamos bei efektyvios tam, kad būtų pasiektas konkretus rezultatas – realus įmonės finansinės padėties pagerėjimas. Be to, įmonės ekonominė situacija (nors ir formaliai atitinkanti ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytą nemokumo apibrėžimą) turi būti tokia, kuri leistų pagrįstai tikėtis, kad tinkamomis priemonėmis įmonės mokumas dar gali būti atkurtas. Priešingu atveju, bet kokius įmonės vadovo veiksmus pripažįstant pastangomis atkurti įmonės mokumą, būtų sukurta situacija, leidžianti įmonės vadovams (ar kitiems atsakingiems asmenims) piktnaudžiauti šia aplinkybe, nepagrįstai nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (taip pažeidžiant įmonės kreditorių interesus), savo neveikimą pateisinant tuo, kad buvo imtasi veiksmų įmonės mokumui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-648/2020). Vien teismo posėdžio metu A. D. nurodytos aplinkybės, jog buvo tikėtasi atgauti skolas iš debitorių, kurias bandyta atgauti derybų keliu ir siunčiant raginimus, kurių rašytinių įrodymų administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepateikė nei pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo Šiaulių apygardos teisme (b. l. 49), nei šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu, nesudaro pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju vadovo pastangos ir galimybė atkurti įmonės mokumą buvo realios. Kaip pažymėta Šiaulių apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtos atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuojama, jog įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (b. l. 48–51). Taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo per įstatymo nustatytą terminą nesiėmė reikiamų ir pakankamų priemonių įmonės mokumui atkurti, o tos priemonės, kurių buvo imtasi, neleidžia spręsti apie nagrinėjamo administracinio nusižengimo požymių nebuvimą.
13. Administracinės nuobaudos paskirtis yra ne tik nubausti nusižengimą padariusį asmenį, bet ir atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
14. A. D. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. D. administracine tvarka 2021 metais baustas vieną kartą – už KET pažeidimą, baudą sumokėjęs, administracinė nuobauda galioja, neteistas. A. D. vedęs, turi septynerių metų vaiką, dirba UAB (duomenys neskelbtini), projektų vadovu, šeimos finansinė padėtis pakankama (šeimos pajamos per mėnesį yra apie 2500 eurų, mėnesio įsipareigojimas bankui – apie 500 eurų).
15. Atsižvelgiant į bendrąsias administracinių nuobaudų skyrimo taisykles, pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat pažeidėjo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltininkui už nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – minimali bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 635 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. D. (A. D.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1400,00 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Išaiškinti A. D. (A. D.), jog bauda turi būti sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 1001.
– baudos paskyrimo dokumento numerį (A6.-14-1007/2022) (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);
– įmokos kodą – 1001;
– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.
Nustatytu terminu nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimo nuorašą per tris dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, per Šiaulių apylinkės teismo bet kuriuos rūmus.