Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 11 d. nuosprendžio, kuriuo I. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme keturiolikai metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2009 liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 22 (dvidešimt dvejiems) metams, ją atliekant kalėjime.

Iš I. J. priteista 1 319,32 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios B. J. D. naudai.

Iš I. J. priteista 6 623,76 Eur išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. J. nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 25 d., 08.10 val., Alytaus pataisos namų teritorijoje, esančioje VĮ „M. A.“, cecho vytelių pynimo baro nužievinimo patalpoje, (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė metaliniu vamzdžiu mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajam D. D. į galvą ir mažiausiai vieną smūgį į krūtinės sritį, tuo padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą dešiniajame smilkinyje, dešinio smilkinkaulio skeveldrinį įspaustinį lūžimą, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimą galvos dešinėje pusėje, galvos smegenų dešinės smilkinės skilties sumušimą, dėl ko nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine dešinio smilkinio žaizda, dešinio smilkinkaulio skeveldriniu įspaustiniu lūžimu, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimu dešinio smilkinkaulio lūžio projekcijoje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu ir galvos smegenų sumušimo nukentėjusysis D. D. 2016 m. lapkričio 18 d., 05.00 val., Respublikinės Kauno ligoninės Slaugos klinikose mirė.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo I. J. apeliacinis skundas atmetamas.

4.1. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

4.2. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą I. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo septynerių iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato.

4.3. Byloje nustatyta viena I. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors I. J. pripažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tačiau byloje nenustatyta, kad I. J. nuoširdžiai gailėtųsi. Nuteistasis I. J. daug kartų teistas, tame tarpe ir už tokio paties pobūdžio nusikalstamą veiką, t. y. nužudymą, šioje byloje jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – kitą nužudymą padarė dėl menkavertės dingsties – norėdamas likusį bausmės laiką atlikti kalėjimo sąlygomis, todėl darytina išvada, kad I. J. savo elgesio neigiamai nevertina ir dėl jo nuoširdžiai nesigaili. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės nuteistojo I. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4.4. Įvertinus I. J. asmenybę (anksčiau teistas 10 kartų, tarp jų ir už nužudymą, nusikaltimą padarė atlikdamas 20 metų laisvės atėmimo bausmę pagal kitą nuosprendį, kas rodo, kad I. J. yra pavojinga visuomenei asmenybė - linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, nevertina žmogaus gyvybės - skundžiamu nuosprendžiu pripažintas nužudęs antrą žmogų, Alytaus pataisos namų administracijos I. J. bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai, I. J. būdingas impulsyvus elgesys, stresinėse situacijose naudoja smurtą prieš kitus asmenis, 7 kartus baustas už nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus, administracine tvarka nebaustas, atlikdamas bausmę pataisos namuose dirbo, į psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitas neįrašytas), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė tyčia vieną baigtą labai sunkų smurtinį nusikaltimą dėl menkavertės dingsties – norėdamas likusį bausmės laiką atlikti kalėjimo sąlygomis, panaudodamas metalinį vamzdį, t. y. daiktą, turintį bendrą buitinę paskirtį, tačiau šioje konkrečioje situacijoje – pritaikytą kūno sužalojimams daryti, kas rodo didesnį rūšinį šios I. J. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, buvo smogta į sveikatai ir gyvybei svarbias kūno vietas – galvą ir krūtinę, kas sukėlė negrįžtamas pasekmes - nukentėjusiojo mirtį), jog yra viena baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismo I. J. paskirta bausmės, kuri didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas jos vidurkis, yra aiškiai per griežta. I. J. paskirta bausmė yra adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui ir atitinka bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

4.5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

4.6. Tarp I. J. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent I. J. padaryti kūno sužalojimai nulėmė nukentėjusiojo mirtį. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš nuteistojo I. J. 6 623,76 eurų žalos už nukentėjusiojo gydymo išlaidas asmens sveikatos priežiūros įstaigose Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai bei 1 319,32 eurų turtinės žalos už nukentėjusiojo laidojimo išlaidas nukentėjusiosios B. J. D. naudai. Taip pat apygardos teismas, atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, tame tarpe ir jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus, pagrįstai priteisė iš nuteistojo I. J. 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios B. J. D. naudai.

4.7. Tenkinti nuteistojo I. J. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. J. apeliacinį skundą atmesti.