Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, prokurorui R. M., nukentėjusiajai B. J. D. ir jos atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei, kaltinamajam I. J. ir jo gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) baltarusis, neturintis pilietybės, pradinio išsilavinimo, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1992 m. rugsėjo 23 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 250 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

2) 1996 m. rugpjūčio 19 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams su turto konfiskavimu;

3) 1996 m. gruodžio 10 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, BK 43 straipsnio pagrindu paskirtoji bausmė subendrinta su 1996 m. rugpjūčio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams, Švenčionių rajono apylinkės teismo 2000 m. vasario 3 d. nutartimi, pritaikius 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymus Nr. VIII - 1439 ir Nr. VIII - 1440 bausmė sutrumpinta iki laisvės atėmimo ketveriems metams, pagal 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą bausmė sumažinta 1/3, paleistas 2000 m. gegužės 22 d. atlikus bausmę;

4) 2001 m. rugsėjo 13 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal BK 246¹ straipsnio 1 dalį 100 MGL (12500 Lt) dydžio bauda;

7) 2004 m. balandžio 2 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, BK 63 straipsnio 8 dalies pagrindu paskirta bausmė subendrinta su 2003 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, paleistas 2007 m. lapkričio 28 d. atlikus bausmę;

8) 2009 m. sausio 9 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 281 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 5 dalies 2 punktą, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, išieškant valstybės nuosavybėn 5440 Lt;

9) 2009 vasario 5 d. Ignalinos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pritaikius BK 72 straipsnį, konfiskuota 80 Lt vertės turto;

10) 2009 liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimu devyniolikai metų, remiantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, prie paskirtos bausmės iš dalies pridėtos Ignalinos rajono apylinkės teismo 2009-01-09 ir 2009-02-05 nuosprendžiais paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvidešimt metų, BK 72 straipsnio pagrindu, konfiskuota 5520 Lt vertės turto, šiuo metu atliekantis bausmę pataisos namuose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. J. 2016 m. spalio 25 d., 8 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje, esančioje VĮ „M. A.“, cecho vytelių pynimo baro nužievinimo patalpoje, (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė metaliniu vamzdžiu mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajam D. D. į galvą ir mažiausiai vieną smūgį į krūtinės sritį, tuo padarė nukentėjusiajam muštinę žaizdą dešiniajame smilkinyje, dešinio smilkinkaulio skeveldrinį įspaustinį lūžimą, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimą galvos dešinėje pusėje, galvos smegenų dešinės smilkinės skilties sumušimą, ko pasėkoje nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine dešinio smilkinio žaizda, dešinio smilkinkaulio skeveldriniu įspaustiniu lūžimu, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimu dešinio smilkinkaulio lūžio projekcijoje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu ir galvos smegenų sumušimo nukentėjusysis D. D. 2016 m. lapkričio 18 d. 5.00 val. Respublikinės Kauno ligoninės Slaugos klinikose mirė. Tokiu būdu I. J. nužudė D. D., taip padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

Liudytojas R. K. parodė, kad įvykis buvo ryte, datos neatsimena. Atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose bausmę, kartu dirbo darbo zonoje. Ryte atėjęs į cechą virė arbatą. Pas jį atėjo kaltinamasis I. J. ir paklausė, ar gali paskutinį kartą išgerti arbatos, nieko neaiškino. Išeidinėjo iš cecho ir pamatė gulintį kruviną žmogų. Sužalotas buvo su metaliniu strypu F raidės. Tas strypas mėtėsi ant žemės. Paskui iš kalbų girdėjo, kad I. J. padarė nusikaltimą. I. J. pas jį darbo vietoje pasiėmė tą vamzdį ir nuėjo pas save, kur jis dirba. Jį pavadino gaidžiu prieš tai dieną. Kaip jį vadino gaidžiu negirdėjo, bet iš kaltinamojo girdėjo, kad jį vadino gaidžiu.

Specialisto išvada Nr. M1168/2016(02) patvirtina, kad D. D. mirė nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine dešinio smilkinio žaizda, dešinio smilkinkaulio skeveldriniu įspaustiniu lūžimu, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimu dešinio smilkinkaulio lūžio projekcijoje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu ir galvos smegenų sumušimu (2 t., 8-12 b. l.).

Specialistas L. G. dėl išvados paaiškino, kad D. D. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Vienas iš jų - suduodant smūgį D. D. į dešinįjį smilkinį, kitas – į dešinįjį skruostą. Tikėtina, kad tai galėjo gautis suduodant smūgį metaliniu vamzdžiu, laužtuvu ar kt. daiktu (2 t., 15-17 b. l.).

Specialisto išvada Nr. S 428/2016(01) patvirtina, kad ant tyrimui pateikto metalinio vamzdžio rasti žmogaus kraujo pėdsakai, kurie netinka asmens identifikavimui. Atlikus ant vamzdžio rasto DNR profilio tyrimą, gautas vyriškos lyties asmens profilis, kuris sutampa su D. D. DNR profiliu su 99,9 proc. tikimybe (2 t., 23-27 b. l.).

2017-03-06 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas patvirtina, kad Kauno klinikų Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriaus vyresnioji slaugytoja I. U. pateikė drabužius (džemperį ir kelnes), kuriuos įvykio metu dėvėjo nukentėjusysis D. D. (1 t., 165-167 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. T-N 2885/2016(01) konstatuota, kad I. J. šlapime amfetaminų, benzodiazepinų, opijatų ir etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (2 t., 28 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teisiamajame posėdyje ištirtų ir aukščiau aptartų įrodymų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti, kad kaltinamojo I. J. kaltė įrodyta.

Paties kaltinamojo parodymai, liudytojų A. G. ir V. D. parodymai bei įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2016 m. spalio 25 d. ryte (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje, esančioje VĮ „M. A.“, cecho vytelių pynimo baro nužievinimo patalpoje nuteistieji A. G., V. D. ir D. D. gėrė arbatą. Į patalpą užėjo kaltinamasis I. J. su metaliniu „F“ formos vamzdžiu rankose ir juo trenkė D. D. per galvą. D. D. nuo smūgio nugriuvus, I. J. jam sudavė minėtu vamzdžiu į krūtinę. Tai, kad kaltinamasis I. J. sužalojo D. D. būtent minėtu vamzdžiu, pripažino pats kaltinamasis savo parodymuose. Jis taip pat parodė įvykio vietoje, kuriuo vamzdžiu sudavė nukentėjusiajam, atpažino šį įrankį parodymo atpažinti metu. Šių įrodymų teisingumą patvirtino ir atliktas specialus tyrimas – specialisto išvada patvirtina, kad ant įvykio vietoje paimto „F“ formos metalinio vamzdžio rasto DNR profilis sutapo su D. D. DNR profiliu su 99,9 proc. tikimybe.

Kaltinamajame akte suformuluotu kaltinimu I. J. kaltinamas tuo, kad tyčia sudavė metaliniu vamzdžiu mažiausiai du smūgius nukentėjusiajam D. D. į galvą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis tvirtino nukentėjusiajam į galvą sudavęs vieną smūgį, neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad buvo suduoti du - trys smūgiai, tvirtino, kad ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė sudavęs vieną smūgį į galvą. Specialisto išvadoje Nr. M1168/2016(02) konstatuojama, kad D. D. nustatyta muštinė žaizda dešiniajame smilkinyje galėjo gautis suduodant į galvos dešinę pusę metaliniu laužtuvu, o poodinė kraujosruva dešiniame skruoste būdinga tiesioginiam smūginiam kontaktui ir, tikėtina, galėjo gautis suduodant kumščiu. Byloje įrodymų, kad įvykio metu I. J. būtų sudavęs smūgį kumščiu D. D., nėra. Specialistas L. G., aiškindamas išvadą, nurodė ir tai, kad poodinė kraujosruva buvo padaryta kiek vėliau, po 5-12 parų. Tokiu būdu byloje surinkti įrodymai leidžia konstatuoti, kad D. D. į galvą įvykio metu buvo suduotas mažiausiai vienas smūgis, o ne mažiausiai du smūgiai. Kaltinimas šioje apimtyje tikslintinas.

Taigi galimai patikimai konstatuoti įrodyta, kad I. J. 2016 m. spalio 25 d., 8 val. 10 min., (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje, esančioje VĮ „M. A.“, cecho vytelių pynimo baro nužievinimo patalpoje, (duomenys neskelbtini), iš asmeninių paskatų, tyčia sudavė metaliniu vamzdžiu mažiausiai vieną smūgį nukentėjusiajam D. D. į galvą ir mažiausiai vieną smūgį į krūtinės sritį.

Specialisto išvada Nr. M1168/2016(02) kategoriškai patvirtina, kad D. D. mirė būtent nuo galvos sumušimo, pasireiškusio muštine dešinio smilkinio žaizda, dešinio smilkinkaulio skeveldriniu įspaustiniu lūžimu, galvos smegenų kietojo dangalo plyšimu dešinio smilkinkaulio lūžio projekcijoje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties dešiniu smegenų pusrutuliu ir galvos smegenų sumušimu (2 t., 8-12 b. l.). Įrodyta, kad šiuos sužalojimus padarė kaltinamasis I. J.. Tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo asmens mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys, nes būtent kaltinamojo padaryti kūno sužalojimai nulėmė nukentėjusiojo mirtį. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui.

Kaltinamasis teigė nenorėjęs nužudyti D. D.. Iš teismo nustatytų bylos aplinkybių pat matyti, kad I. J. metaliniu strypu sudavė D. D. smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą ir krūtinę. Šios aplinkybės pašalina galimybę nesuvokti veikos pavojingumo žmogaus gyvybei ar sveikatai ir tokios veikos padarinių. Šiuo atveju kaltinamasis galimybę atsirasti įvairiems padariniams (sveikatos sutrikdymui ar net mirčiai) numatė bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo. Konstatuotina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Jo veika ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d.

Dėl bausmės

BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaip savo elgesio motyvus kaltinamasis nurodė tai, jog D. D. jį labai įžeidė. Tačiau pažymėtina, kad liudytojas L. Č., dirbantis (duomenys neskelbtini) pataisos namų Kriminalinės žvalgybos viršininku parodė, kad iš bendravimo su nuteistuoju jis supratęs, jog jo elgesio motyvas – noras tolimesnę bausmę atlikti (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, kad I. J. atlikinėjo ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę kalėjime, o netrukus po to, kai buvo perkeltas į pataisos namus, įvykdė nusikaltimą. Pažymėtina, kad paskutiniuoju žodžiu kaltinamasis I. J. taip pat akcentavo norą visą bausmę atlikti kalėjime. Taigi nusikaltimas padarytas dėl menkavertės dingsties.

Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, padarytas dėl menkavertės dingsties, veikiant tiesiogine neapibrėžta tyčia. Tai rodo didesnį nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

(duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos I. J. bausmės atlikimo metu charakterizuojamas neigiamai. Jam būdingas impulsyvus elgesys, stresinėse situacijose naudoja smurtą prieš kitus asmenis, su administracijos darbuotojais jis yra mandagus, 7 kartus baustas už nustatyto režimo reikalavimų pažeidimus, vieną kartą buvo paskatintas (1 t., 42 b. l.).

Pagal VĮ „M. A.“ (duomenys neskelbtini) filialo pateiktą informaciją nuteistasis I. J. nuo 2016-10-03 iki 2016-10-25 dirbo šios įmonės baldų gamybos, pynimo ir paslaugų cecho pynimo baro vytelių rūšiuotoju. Charakterizuojamas teigiamai, konfliktuojant su kitais nuteistaisiais nepastebėtas. Buvo ramaus, uždaro būdo (1 t., 46 b. l.).

Kaltinamasis I. J. psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (2 t., 49 b. l.), administracine tvarka nebaustas, anksčiau teistas 10 kartų, nusikaltimą įvykdė atlikdamas 20 metų laisvės atėmimo bausmę pagal 2009 liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas 10 kartų, tarp jų ir už nužudymą. Tai patvirtina, kad kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki šio nusikaltimo padarymo. Visuma šių aplinkybių leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis yra pavojinga visuomenei asmenybė - linkęs nusikalsti, išvadų nedaro, nevertina žmogaus gyvybės - šiuo nuosprendžiu pripažįstamas nužudęs antrą žmogų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių nenustatyta. Nors jis ir pripažino savo kaltę, tačiau konstatuoti, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi ar padėjo išaiškinti šią veiką, pagrindo nėra (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

BK 27 straipsnio 2 dalies 1 punktas nurodo, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo, turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą. I. J. šiuo nuosprendžiu pripažintinas pavojingu recidyvistu.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė, nei sankcijoje numatytas jos vidurkis.

Kaltinamasis I. J. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtoji bausmė bendrintina su bausme, paskirta 2009 liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant neatliktos bausmės dalį.

2009 liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymas ir suėmimas nuo 2008 m. rugpjūčio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2009 m. liepos 13 d. Suėmimas nagrinėjamoje byloje paskirtas nuo 2017 m. sausio 20 d. Taigi iki suėmimo paskyrimo šioje byloje kaltinamasis I. J. pagal ankstesnįjį nuosprendį atliko 8 metų 5 mėnesių bausmę, neatlikta bausmės dalis - 11 metų 7 mėnesiai.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, į jo padarymo vietą ir motyvus, vadovaujantis BK 50 str. 3 d., bausmė skirtina atlikti kalėjime.

Nuo 2017-01-20 kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė suėmimas. Laikas, kaltinamojo išbūtas suėmime, įskaitytinas į bausmę. Kardomoji priemonė suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, kadangi suėmimo pagrindai - pagrįstas manymas, jog kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d., nėra išnykę.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 6623,76 eurų žalos atlyginimo Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl patirtų sužalojimų D. D. buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 6623,76 eurų. Ieškinio dydis grindžiamas išrašu apie suteiktų paslaugų pobūdį ir kainą. Prašoma šią sumą priteisti iš kaltų asmenų (1 t., 64-70 b. l.). CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos patvirtina, kad valstybinė ligonių kasa yra tinkamas ieškovas. Kaltinamajam I. J. taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis yra kaltas dėl asmens sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl B. J. D. civilinio ieškinio

Nukentėjusioji B. J. D, pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl jos sūnaus D. D. nužudymo iš kaltinamojo priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą sudaro laidojimo išlaidos – 1623,32 eurai. Neturtinė žala vertinama 10000 eurų.

Pateikti prie ieškinio dokumentai patvirtina, kad B. J. D, už laidojimo paslaugas sumokėjo 1623,32 eurų (1 t., b. l. 51-59). Teisiamojo posėdžio metu ieškovė sumažino reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi yra gavusi vienkartinę laidojimo išmoką iš valstybės – 304 eurus. Žala padaryta kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl jis yra atsakingas už žalos atlyginimą. Civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei visiškai pripažįstamas kaltinamojo I. J., jo dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo 1319,32 eurus.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas via apimtimi, nes neturtinės žalos įvertinti tiksliai pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo asmens turtinę padėtį bei kitas, turinčias reikšmės šiai bylai išspręsti, aplinkybes, taip pat į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusioji parodė, kad dėl sūnaus mirties išgyveno dvasinį sukrėtimą. Teismui nekelia abejonių tai, kad dėl nukentėjusioji patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą. Taigi atsižvelgiant į neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismas sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės B. J. D. reikalaujama 10000 eurų suma neturtinei žalai atitinka teisingumo sąžiningumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai. Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Dėl daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. nuostatomis – menkaverčiai D. D. drabužiai, kurių atsiimti artimieji nepageidavo, bei menkavertis nusikaltimo įrankis sunaikintini. Informacinės laikmenos su vaizdo įrašais paliktinos byloje.

Byloje antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam I. J. teikė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas. Kadangi proceso metu kaltinamasis buvo suimtas, pagal BPK 51 str. 1 d. 7 p. gynėjo dalyvavimas procese buvo būtinas. Nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo būtų nesuderinami su jo teise į gynybą. Todėl išlaidos už I. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su 2009 liepos 13 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 22 (dvidešimt dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti kalėjime.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio. 2 dalies 1 punktu, I. J. pripažinti pavojingu recidyvistu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmę įskaičiuoti suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 20 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios B. J. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. J. 1 319,32 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus devyniolika eurų 32 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo B. J. D. naudai.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš I. J. 6 623,76 Eur (šešis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt tris eurus 76 ct) išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

D. D. drabužius bei metalinį vamzdį, saugomus Alytaus apskrities VPK aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius.

Informacines laikmenas, kuriose užfiksuota įvykio vietos apžiūra bei įtariamojo I. J. parodymai įvykio vietoje, palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos