Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-11-28 · Civilinė byla Nr. 2S-2416-553/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-28
Bylos Nr.
2S-2416-553/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-29563-2014-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Ieškovas
UAB „Reenergy“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2416-553/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29563-2014-1Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1; 117.1; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB „Reenergy“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-12 nutarties, priimtos išnagrinėjus ieškovo UAB „Reenergy“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-37206-430/2014.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į tesimą su ieškiniu atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir UAB „Lietuvos energija“ dėl įsakymo panaikinimo, žemės sklypo dalies nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia ir įpareigojimo sudaryti žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Ieškovas pareiškė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams atlikti tam tikrus veiksmus – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo uždrausti: žemės sklypo, esančio adresu Jočionių g. 13, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0067-0021, dalyje, žemės sklypo plane pažymėtoje indeksu C ir apribotoje linijomis bei skaičiais 417-418-424-423-422-421, vykdyti ūkinę veiklą, įskaitant statybos darbus, sklypo reljefo formavimą (pažeminimas, paaukštinimas), tvorų tvėrimą, inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (privažiavimo kelių) tiesimą ar išardymą ir pan., projektuoti naujus pastatus, statinius ar įrenginius; dėl žemės sklypo dalies atlikti teritorijų planavimo veiksmus, keisti teritorijos naudojimo reglamentą, keisti ar nustatyti naujas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatyti servitutus, planuoti naujas ūkines veiklas bei vykdyti su tuo susijusias poveikio aplinkai ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras; registruoti Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) žemės sklypo dalies nuomos sutartį, sudarytą tarp NŽT ir UAB „Lietuvos energija“; subnuomoti žemės sklypo dalį, perleisti ar kitaip suvaržyti (įkeisti, įnešti kaip įnašą į jungtinę veiklą ir pan.) žemės sklypo dalies nuomos teisę. Nurodė, kad ieškovas yra statinių, stovinčių valstybinės žemės sklype adresu Jočionių g. 13, Vilniuje, unikalus Nr. 0101-0067-0021, kadastrinis Nr. 0101/0067:21, bendrasavininkas. 2014-07-29 ieškovas atsakovui NŽT pateikė prašymą išnuomoti ieškovui žemės sklypo dalį, reikalingą ieškovui priklausantiems statiniams eksploatuoti. 2014-08-27 ieškovas sužinojo, kad NŽT nusprendė žemės sklypo dalį, kurioje stovi ieškovui priklausantys statiniai, ne aukciono būdu išnuomoti ne ieškovui, o UAB „Lietuvos energija“, nors pastaroji jokio turto minėtame žemės sklype neturi. Tokie NŽT priimti sprendimai pažeidžia ieškovo, kaip statinių savininko, teises bei teisėtus interesus. Ieškovo nuomone, yra tikslinga iki šalių ginčo išsprendimo teisme išlaikyti esamą ginčijamos žemės sklypo dalies fizinę būklę bei teisinį statusą, nes priešingu atveju, žemės sklypo dalyje galėtų būti vykdoma veikla, nesuderinama su ieškovui priklausančių statinių eksploatavimu, statomi nauji statiniai, keičiami privažiavimo keliai, administraciniais aktais nustatomos naujos veiklos sąlygos, papildomi apribojimai žemės sklypo dalyje ir tokiu atveju žemės sklypo dalies grąžinimas į pradinę būklę taptų labai komplikuotas, o tam tikrais atvejais ir iš viso neįmanomas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Lietuvos energija“ atsiliepime į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad šis prašymas yra nepagrįstas bei neteisėtas, prieštaraujantis viešajam interesui. Atsakovas turėjo pagrindą sudaryti ginčijamą žemės nuomos sutartį. Egzistuoja objektyvi tikimybė, kad byloje negalės būti priimtas ieškovui palankus sprendimas. Nurodė, kad nėra aišku, kokiu būdu ieškovas savo valdomus statinius naudoja šiuo metu ir kokią ūkinę veiklą vykdo, ir kaip šių statinių naudojimo galimybes užtikrintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcinga ieškovo interesų gynimo priemonė, nepagrįstai suvaržanti atsakovo UAB „Lietuvos energija“ teises, pažeidžianti viešąjį interesą ir iš esmės apsunkinanti valstybei svarbaus ekonominio projekto įgyvendinimą. Atsakovas, įgyvendindamas Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo įrengiant vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias kogeneracines elektrines projektus (toliau – elektrinių projektai), veikia viešojo intereso užtikrinimo tikslais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų esminį ir galimai neištaisomą viešojo intereso pažeidimą ir esminį neigiamą poveikį Vilniaus miesto šilumos energijos vartotojams. Atsakovo vertinimu, minimalūs tiesioginiai nuostoliai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju, sudarytų ne mažiau kaip 1 530 000 Lt. Teismo prašė atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o jį tenkinus, taikyti atsakovo nuostolių užtikrinimą.

Atsakovas NŽT atsiliepimu prašė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, nes ieškovo reikalavimai nepagrįsti. Paaiškino, kad nėra teisinio pagrindo ieškovui ne aukciono tvarka išnuomoti žemės sklypo dalį, išnuomotą UAB „Lietuvos energija“, kurioje, ieškovo teigimu, jis nuosavybės teise valdo dalį kiemo statinių. Atsakovas UAB „Lietuvos energija“ turi prioritetines teises be aukciono nuomoti žemės sklypo dalį, net ir neturėdama jokio nekilnojamojo turto žemės sklypo dalyje, vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi. Ieškovo prašoma tikyti laikinoji apsaugos priemonė – draudimas registruoti NTR nuomos sutartį nėra susijusi su ieškinio dalyku, kadangi juridinio fakto – nuomos sutarties sudarymo fakto – įregistravimas NTR neturi įtakos numos sutarties, kaip sandorio galiojimui ir teisėtumui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-09-12 nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Teismas nustatė, kad nėra aišku, kokiu būdu ieškovas savo valdomus kiemo statinius (aikštelę, šaligatvį ir kt.) naudoja šiuo metu ir kokią ūkinę veiklą vykdo, ir kaip šių statinių naudojimo galimybes užtikrintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Ieškovas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė galima naujų statinių statyba, privažiavimo kelių tiesimu, administracinių aktų priėmimu, tačiau teismas šių prielaidų nelaikė pagrįstomis, kadangi nepateikta objektyvių duomenų joms patvirtinti. Teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcinga ieškovo interesų gynimo priemonė ir jų taikymas nepagrįstai suvaržytų atsakovo UAB „Lietuvos energija“ teises bei teisėtus interesus. Uždraudimas NTR registruoti žemės sklypo dalies nuomos sutartį nagrinėjamam ginčui jokių teisinių pasekmių nesukeltų, kadangi įregistravimas viešajame registre nesukuria ir nepanaikina daiktinių teisių, o tai yra valstybės siekis išviešinimo būdu užtikrinti šių teisių apsaugą. Ieškovas teisinės nuomos sutarties įregistravimo viešajame registre neginčija, aplinkybių dėl teisinės registracijos teisėtumo ieškinyje nenurodo, kas patvirtina, jog prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė nesusijusi su būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsme.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) UAB „Reenergy“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo, kad:

1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra privaloma turėti įrodymų, jog atsakovas atliks konkrečius veiksmus, kurie pažeis ieškovo, kaip statinių savininko, teises. Pakanka įsitikinti, jog egzistuoja galimybė atsakovui tokius veiksmus atlikti. Ieškovas šiame bylos etape objektyviai negali konkrečiai nuspėti ir įvardinti, kokių konkrečių veiksmų imsis atsakovas UAB „Lietuvos energija“ ginčo žemės sklypo dalyje ir kaip tokie veiksmai paveiks ieškovo galimybę laisvai ir nevaržomai naudotis jam priklausančiais statiniais. Egzistuoja reali grėsmė, jog iki teismas šioje byloje priims galutinį sprendimą, administraciniais aktais ir (ar) fiziniais darbais bus nustatyti ar sukurti apribojimai žemės sklypo dalyje, kuri yra būtina ieškovui priklausantiems statiniams valdyti ir jais naudotis. Žemės sklypo dalies grąžinimas į pradinę būklę taptų labai komplikuotas.

2. Teismas privalėjo atsižvelgti, kaip šis klausimas buvo sprendžiamas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-488/2013, 2011-07-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1540/2011.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Lietuvos energija“ atsiliepime į ieškovo atskirąjį skundą nurodo prašymą skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, prašo įpareigoti ieškovą per 7 dienas nuo teismo sprendimo gavimo dienos pateikti banko garantiją atsakovo naudai ne mažesnei nei 1 530 000 Lt sumai. Be atsiliepime į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų argumentų atsakovas papildomai pažymi, kad ieškovas pats pripažįsta, kad negali pagrįsti prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės ir proporcingumo ieškovo interesų apsaugai. Ieškovas klaidingai teigia, kad skundžiama nutartimi buvo nukrypta nuo teismų formuojamos praktikos tokiose bylose. Ieškovo nurodytose bylose buvo susidariusi iš esmės kitokia situacija. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų viešąjį interesą. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atveju atsakovas būtų priverstas skubos tvarka ieškoti kito žemės sklypo ir patirtų ne mažiau kaip 1 530 000 Lt nuostolių.

Atsakovas NŽT atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Be atsiliepime į ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytų argumentų atsakovas papildomai pažymi, kad ieškinio dalykas nėra siejamas su trukdymu ieškovui naudotis jam priklausančia nuosavybe, todėl ieškovo argumentai, jog nepritaikius jo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų būti vykdoma veikla, nesuderinama su ieškovui priklausančių statinių eksploatavimu, nėra reikšmingi pagrindžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Nuomos sutartis su UAB „Lietuvos energija“ sudaryta atsižvelgiant į tai, kad projektas, kuris bus įgyvendintas ginčo žemės sklypo dalyje, pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Ieškovo ieškinys prima facie vertinimu yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl ieškovas pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo priimto sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Kitaip tariant, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai turi prima facie patvirtinti ir būti pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas. Tačiau esant šiai proceso stadijai, tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Įstatymas įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Lietuvos energija“ ir NŽT, reikalaudamas panaikinti NŽT įsakymą dėl žemės sklypo dalies nuomos UAB „Lietuvos energija“, pripažinti negaliojančia minėto įsakymo pagrindu tarp NŽT ir UAB „Lietuvos energija“ sudarytą valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį ir įpareigoti NŽT tos pačios žemės sklypo dalies nuomos sutartį sudaryti su ieškovu. Savo ieškinio reikalavimus ieškovas grindžia aplinkybėmis, kad jam ginčo žemės sklypo dalyje nuosavybės teise priklauso dalis statinių, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalimi, ieškovas, o ne atsakovas UAB „Lietuvos energija“ (kuriam ginčo žemės sklypo dalyje jokie statiniai nuosavybės teise nepriklauso) turi teisę ne aukciono būdu išsinuomoti ginčo žemės sklypo dalį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo ginčijamą nuomos sutartį ginčo šalys sudarė su tikslu tinkamai įgyvendinti elektrinių projektus, kurie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2014-05-28 nutarimu Nr. 486 buvo pripažinti valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Minėtu nutarimu (3.2 p.) Vyriausybė pavedė jai pavaldžioms institucijoms ir įstaigoms prioritetine tvarka nagrinėti dokumentus, susijusius su elektrinių projektų įgyvendinimu, ir užtikrinti su šiais projektais susijusių sprendimų priėmimą per įmanomai trumpiausią terminą. Nors ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia CK 6.551 straipsnio 2 dalimi, tačiau valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu tvarką ir pagrindus detalizuoja Žemės įstatymas. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinus statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad ieškovo valdomi statiniai (jų dalis) (tvora, aikštelės su gelžbetonio ir asfalto danga) pagal savo prigimtį laikytini laikinais ir (arba) neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės statiniais, tarnaujančiais statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Tokiu būdu darytina išvada, kad faktas, jog ieškovui priklauso dalis minėtų statinių, nepatvirtina ieškovo teisės ne aukciono tvarka sudaryti ginčo valstybinės žemės sklypo dalies nuomos sutartį. Kaip minėta, atsakovai ginčo nuomos sutartį ne aukciono tvarka sudarė su tikslu tinkamai įgyvendinti elektrinių projektus, kuriuos Vyriausybė pripažino valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu jos reikia įgyvendinti valstybei svarbiems ekonominiams ar kultūriniams projektams, kurių valstybinę svarbą savo sprendimų pripažįsta Lietuvos Respublikos Seimas ar Vyriausybė. Ieškovas nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nepateikia argumentų dėl to, kad atsakovams sudarius ieškovo ginčijamą nuomos sutartį buvo pažeistos minėtos Žemės įstatymo nuostatos. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, pateikti įrodymai prima facie nepatvirtina ir nėra pakankami, kad teismas įsitikintų, jog ieškinys, remiantis pateiktais faktiniais ir teisiniais argumentais, gali būti tenkinamas.

Ieškovui prima facie neįrodžius ieškinio reikalavimų pagrįstumo, t. y. vienos iš dviejų būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, nėra pagrindo pasisakyti dėl kitų ieškovo atskirojo skundo argumentų bei keisti ar naikinti ieškovo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-12 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė