- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-07
- Bylos Nr.
- 2-1540/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Danutė Milašienė, Nijolė Piškinaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arctic Group“
- Ieškovas
- Klaipėdos apygardos vyriausiojo
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės, Nijolės Piškinaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Arctic Group“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-1464-460/2011 dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo pagal ieškovo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Arctic Group“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nutraukti prieš terminą valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su atsakovu UAB „Arctic Group“, kurio teisė nuomoti minėtą žemės sklypą pagal 1994-02-15 sutartyje numatytas sąlygas Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2010-02-26 pirkimo – pardavimo be varžytynių sutarties pagrindu.
Nurodė, kad 2010-02-26 pirkimo – pardavimo be varžytynių sutartimi atsakovas iš BUAB „Pas Izaurą“ nupirko jos vardu Nekilnojamajame turto registre įregistruotą ginčo žemės sklypo nuomos teisę pagal 1994-02-15 valstybinės žemės nuomos sutartį. Tačiau paaiškėjo, kad registro duomenys apie ginčo sklype esantį statinį yra klaidingi, o žemės sklypas yra nenaudojamas pagal paskirtį, todėl valstybinės žemės nuomos sutartis, kurios sąlygomis atsakovas grindžia teisę nuomoti be aukciono šį turtą, turi būti nutraukta prieš terminą (Žemės įstatymo 9 str. 14 d., CK 6.564 str. 1 d. 1 p., CK 6.217 str. 2 d. 1, 2 p.). Teigė, kad atsakovas nelaikytinas teisėtu ginčo sklypo naudotoju, nes neatitinka reikalavimų, taikomų juridiniams asmenims, kuriems valstybiniai žemės sklypai išnuomojami be aukciono. Be to, minėta nuomos sutartis pasibaigė likvidavus UAB „Pas Izaurą“.
Ieškovas taip pat prašė uždrausti atsakovui dalyvauti sandoriuose ar imtis veiksmų, kurie yra susiję su įregistruota jo nuomos teise į minėtą žemės sklypą (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Nurodė, kad atsakovas minėtos Sutarties pagrindu jau inicijavo detaliojo planavimo procedūras, o jei šios procedūros būtų tęsiamos ar ginčo sklypo nuomos teisė būtų perleista kitiems asmenimis, jo grąžinimas valstybei būtų apsunkintas arba pasidarytų nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 2 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. uždraudė atsakovui su trečiaisiais asmenimis sudaryti subnuomos, panaudos ir kitokius sandorius bei imtis veiksmų, galinčių apsunkinti 0,0537 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, kad iš atsakovo inicijuotų procedūrų yra akivaizdu, jog ginčo turtą apsunkinus sandoriais su sąžiningais trečiaisiais asmenimis, ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas (sklypo grąžinimas valstybei) pasunkėtų, todėl uždraudė atsakovui dalyvauti sandoriuose arba imtis veiksmų, susijusių su nuomos teise į žemės sklypą (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Teismas, vadovaudamasis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, minėtas priemones taikė nepranešęs atsakovui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Arctic Group“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neįvertino tai, jog ieškovo nurodytos aplinkybės, kad žemės sklypas yra nenaudojamas pagal paskirtį, neracionaliai ir neefektyviai, yra klaidingos. Detalaus planavimo procedūra pradėta siekiant šį žemės sklypą sutvarkyti, tačiau dėl teismo taikytų priemonių Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijų planavimo procedūros dėl patvirtintos koncepcijos įgyvendinimo, sąlygų gavimo ir kt. yra sustabdytos.
2. Teismo taikytos priemonės yra nesusijusios su ieškinio dalyku, nes apribojimai galėjo būti taikomi žemės sklypo nuomos teisei, o ne objektams, dėl kurių ginčo byloje nėra. Be to, jis neketina perleisti jam priklausančios nuomos teisės. Dėl to buvo pažeisti teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principai.
Atsiliepimas
Ieškovas Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad:
1. Atsakovas neteisingai teigia, kad dėl teismo taikytų priemonių buvo sustabdyta ginčo sklypo detaliojo planavimo procedūra. Klaipėdos miesto savivaldybė dar iki ieškinio pareiškimo informavo jį ir atsakovą, kad yra atsisakyta ginčo žemės sklypo ir gretimybėse esančios valstybinės žemės detaliojo planavimo, nes atsakovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių žemės sklypo valdytojo sutikimo ir daiktines teises į sklype esantį pastatą.
2. Atsakovo argumentai, kad detaliojo planavimo procedūra yra nesusijusi su ieškinio reikalavimais yra nepagrįsti. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Teritorijų planavimo komiteto 2010-10-04 posėdžio protokolo matyti, kad yra numatyta ginčo žemės sklypą padidinti, pakeisti pobūdį ir vykdyti mažaaukščių namų statybą. O ieškiniu ginčijama atsakovo teisė naudoti ir valdyti žemės sklypą, kuriame atsakovas nori vykdyti statybas, taip pat pirmumo teise nuomoti gretimybėse esančią valstybinę žemę. Dėl to tuo atveju, jei ieškinys bus patenkintas, ginčo žemės sklypas bus grąžintas valstybei ir išnuomotas įstatymų nustatyta tvarka, o atsakovo parengto detaliojo plano sprendinių realizavimas (naujų sklypų suformavimas, statybos) apsunkintų sprendimo įvykdymą.
3. Teismo taikytos priemonės nepažeidžia teisingumo, sąžiningumo, teisėtų lūkesčių principų, nes atsakovo neteisėti veiksmai negali sukurti jam teisėtų lūkesčių.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai ir teisėtai taikė ieškovo prašomas priemones, nes grėsmė būsimo teismo sprendimui įvykdymui gali atsirasti bet kurioje proceso stadijoje, dėl bet kokių subjektyvaus ar objektyvaus pobūdžio priežasčių. O tai reiškia, kad ieškovas turėdamas informaciją apie atsakovo ketinimus atlikti veiksmus, susijusius su detalaus planavimo procedūromis, matė grėsmę būsimam teismo sprendimui įvykdyti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip žinoma, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Pagal šios proceso teisės normos nuostatą teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, o tokių priemonių taikymo pagrindą nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Jeigu teismas padaro išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog būsimo teismo sprendimo vykdymas gali būti apsunkintas, jis turi teisinį pagrindą taikyti tokio pobūdžio priemones.
Kaip jau minėta šios nutarties aprašomojoje dalyje, Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašo nutraukti prieš terminą valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su atsakovu UAB „Arctic Group“, kurio teisė nuomoti minėtą žemės sklypą pagal 1994-02-15 sutartyje numatytas sąlygas Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2010-02-26 pirkimo-pardavimo be varžytynių sutarties pagrindu. Ieškinys motyvuojamas tuo, kad atsakovas ginčo žemės sklypu naudojasi neteisėtai, nes jokių statinių minėtame sklype nėra, todėl ginčo sklypas galėjo būti išnuomotas tik aukciono tvarka (Žemės įstatymo 9 str. 14 d., CK 6.564 str. 1 d. 1 p., CK 6.217 str. 2 d. 1, 2 p., Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu patvirtintų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4. 28.2 p.). Teigiama, kad 1994-02-15 ginčo žemės sklypo nuomos sutartis, sudaryta su BUAB „Pas Izaura“, pasibaigė šią bendrovę likvidavus (CK 6.562 str. 3 d., Žemės nuomos įstatymo 18 str. 3 d.). Ieškovas taip pat nurodo, jog valstybės interesus atitinka tai, kad nutraukus minėtą sutartį žemės sklypas bus grąžintas valstybei, kuri jį išnuomos teisės aktų nustatyta tvarka.
Tokiems reikalavimams užtikrinti teismas, vadovaudamasi CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punktu, uždraudė atsakovui su trečiaisiais asmenimis sudaryti subnuomos, panaudos ir kitokius sandorius bei imtis veiksmų, galinčių apsunkinti ginčo žemės sklypo grąžinimą. Apeliantas tvirtina, kad taikytos priemonės yra nesusiję su ieškinio dalyku, todėl nepagrįstai buvo sustabdyta ginčo žemės sklypo detalaus planavimo procedūra, kurios tikslas sutvarkyti šį žemės sklypą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus kaip teisiškai nepagrįstus (CPK 185 str.).
Kaip matyti iš atskirojo skundo, ieškovo, trečiojo asmens atsiliepimų, papildomai apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų, Klaipėdos miesto savivaldybės taryboje Teritorijų planavimo komitete 2010-10-04 buvo svarstomi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priešprojektiniai pasiūlymai, nurodyta, kad laisvos valstybinės žemės sąskaita formuojamas naujas sklypas, suteikiant pirmenybę jį išnuomoti (duomenys neskelbtini) sklypo nuomininkui (atsakovui), abu sklypai sujungiami į vieną, keičiamas gauto sklypo naudojimo būdas ir pobūdis iš komercinės paskirties objektų teritorijos, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos į gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (b. l. 27). Tai reiškia, jog atsakovas inicijavo valstybinės žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimus, remdamasis šioje byloje ginčijama atsakovo nuomos teise.
Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad nesant jokių apribojimų atsakovui įgyvendinti šioje byloje ginčijamą jo nuomos teisę į žemės sklypą, atsakovui išliktų galimybė parengti žemės sklypui detalųjį planą, kuriuo numatytas žemės naudojimo būdas, anot ieškovo, neatitiktų nuomos sutarties, sudaryti sandorius, kurių pagrindu teises naudoti nuomojamą žemės sklypą (jo dalį) įgytų tretieji asmenys. Ieškinio patenkinimo atveju, nenuginčijus šių, galimai naujai sudarytų sandorių ir neįrodžius trečiųjų asmenų sąžiningumo, sklypo ar jo dalies grąžinimas valstybei gali būti žymiai apsunkintas ar tapti neįmanomas. Be to, kaip yra žinoma, teisė žemės sklypą nuomotis (naudoti, valdyti) iš esmės reiškia ir teisę daryti jam ūkinį ar fizinį poveikį (pvz.: naujų statinių statyba, reljefo keitimas ar kt.), dėl kurio gali būti apsunkintas jo grąžinimas, nes tokio poveikio pasekmių pašalinimas gali pareikalauti papildomų sąnaudų. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu (CPK 144 str.).
Teisėjų kolegija nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su ieškinio ar priešieškinio teisėtumu ir pagrįstumu, nes tai nėra susiję su skundžiama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 334 str.).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.