Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V., K., V. K., N. K. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas grindžiamas tuo, kad pareiškėjas bei jo mama ir senelė ( kurios yra mirę) buvo ir šiuo metu yra vieninteliai ginčo gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini)realūs ir teisėti savininkai. Visas ginčo namas jo seneliams kaip repatrijantams buvo suteiktas dar (duomenys neskelbtini) E. G. šeimai namo dalyje leido apsigyventi pareiškėjo senelė S. V., o (duomenys neskelbtini) mirusi pareiškėjo mama F. F. prašė, kad jis leistų E. G. iki mirties gyventi ginčo name. E. G. niekada nesirūpino, nedisponavo ir nevaldė 46,51 kv.m. gyvenamojo namo dalies, kadangi ji buvo pareiškėjo nuomininkė. Ji ir jos šeimos nariai niekada namu nesirūpino, jo netvarkė, nemokėjo jokių mokesčių. Ginčo gyvenamąjį namą pareiškėjo šeima faktiškai valdo, juo rūpinasi ir jį prižiūri nuo (duomenys neskelbtini), o 46,51 kv.m. gyvenamojo namo dalį pareiškėjas valdo faktiškai ir jį prižiūri nuo 2003 m., kai tarp jo ir E. G. kilo ginčas, ko pasekoje pareiškėjo nuosavybės teisės į šį namą buvo Lietuvos Aukščiausiojo teismo panaikintos. Pareiškėjas vienas nuo 2003 m. faktiškai gyvena ir naudojasi gyvenamojo namo dalimi - 46,51 kv.m., kurią sudaro patalpos 1-1 (6,75 kv.m.), 1-2 (7,38 kv.m.), 1-7 (15,29 kv.m.), 1-8 (17,09 kv.m.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas galutine ir neskundžiama nutartimi konstatavo, kad ginčo namas nepriklausė nei jo senelei, nei jo mamai , nei juo labiau E. G., todėl pareiškėjo paveldėjimo teisės liudijimas buvo panaikintas. 2011-03-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1752-151/2011 nustatė, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teise 43,64 kv.m. (patalpos, pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5 , 1-6) dalį gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)pagal įgyjamąją senatį. Tokiu būdu pareiškėjas tapo 48/100 dalių gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)savininku. Likusi namo dalis (52/100) yra niekieno vardu neįregistruota, niekas kitas be pareiškėjo ta dalimi nesirūpina ir nenaudoja. Ši namo dalis yra avarinės būklės.

Pareiškėjas kartu su šeima nuolat gyveno 43,64 kv.m. (patalpos, pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6) namo dalyje. O jo vardu neregistruotoje namo dalyje – 46,51 kv.m., kurią sudaro patalpos 1-1, 1-2, 1-7, 1-8 pareiškėjas gyvena ir šia namo dalimi naudojasi bei ja rūpinasi nuo 2003 m. Pareiškėjo seneliai kaip repatrijantai dar 1941 m. atsikėlė gyventi iš Lenkijos į minėtą namą. Jie buvo beraščiai, vyko karas, jokie dokumentai nebuvo tvarkomi, tačiau jo šeima mokėjo mokesčius už namą, privalomąjį draudimą už statinius. Nuo to laiko pareiškėjas šiame name nuolat gyvena, o mirus jo seneliui V. K., senelei S. V. ir mamai F. F. vienas mokėjo mokesčius už žemę, privalomąjį draudimą už statinį, tačiau nuosavybės teisės į dalį statinio iki šiol nėra niekam įregistruotos.

Namo dalį 46,51 kv.m. pareiškėjas sąžiningai ir nepertraukiamai valdo nuo 2003 m. t.y. 11 metų. Ši statinio dalis buvo naudojama tik jo asmeninei veiklai, niekas kitas be jo žinios ir/ar sutikimo statinio neeksploatavo, jo neprižiūrėjo, nesirūpino. Visi aplinkiniai žmonės laiko jį viso gyvenamojo namo teisėtu savininku. Norint sutvarkyti dokumentus dėl nuosavybės teisių bei atlikti teisinę registraciją kreipiasi į teismą dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, nes tam yra visos CK 4.68- 4.71 str. numatytos sąlygos, o kita tvarka gauti faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali. Jokių pretenzijų laikotarpiu nuo 2003 m. dėl šio pastato valdymo, naudojimo ir disponavimo iš trečiųjų asmenų nesulaukė. Kadangi minėtą pastatą valdo daugiau kaip 10 metų, todėl nėra jokių apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto.

Suinteresuotas asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius su pareiškimu nesutinka ( 1 t. 108-110 b.l.).

Nesutikimą grindžia tuo, kad nėra visų įstatyme nurodytų sąlygų. CK 4.69 str. 3 d. nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisė dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąją senatimi negali būti įgyjama į kito asmens ( ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teises į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybė įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų buvimo. Vadovaujantis 2014-08-06 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo registro Nr. 20/21/217681 duomenimis 48/100 dalys gyvenamojo namo nuosavybės teise registruotos pareiškėjo, o likusios 52/100 dalys namo – Lietuvos respublikos vardu. Kadangi namo dalis, į kurią pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, nuosavybės teise įregistruota valstybei, pareiškėjo pareiškimas atmestinas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo priimti sprendimą savo nuožiūra ( 1 t. 130-131 b.l.).

Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė palieka spręsti teismo nuožiūra (1 t. 134-13 b.l.).

Suinteresuoti asmenys V. K. , atstovaujama V. K., N. K., V. K. su pareiškimu sutinka ( 1 t. 158, 159 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Nustatyta, jog 2011-03-09 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr.2-1752-151/2011 buvo patenkintas pareiškėjo pareiškimas ir nustatytas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, jog jis nuosavybės teise įgijo 43,64 kv.m. (patalpos , pažymėtos indeksais 1-3, 1-4, 1-5, 1-6 ) dalį gyvenamojo namo 1A1m, adresu (duomenys neskelbtini)( 1 t. 710 b.l.). 2014-07-04 patikslintu pareiškimu pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į likusią gyvenamojo namo dalį – 46,51 kv.m. ( patalpas, pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-7, 1-8). Pareiškėjui pateikus teismui šį pareiškimą paaiškėjo, jog 2014-06-25 ši namo dalis yra įregistruota Lietuvos Respublikos vardu. Pareiškėjo prašymu (2 t. 4-6 b.l.) 2014-09-06 nutartimi bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, nes jis ginčijo nuosavybės teisės įregistravimo pagrindo teisėtumą (2 t. 42 b.l.). Kauno apygardos administracinio teismo 2015-05-28 sprendimu Nr. 1-1987-422/2015 pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 str.11 p.). Jis taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki sueinant terminams, nustatytiems CK 4.68 str. 1 d., bet prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68- -4.71 str. numatytos sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę t.y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį yra taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 str. numatytu būdu , 2) yra visos CK 4.68 - 4.71 str. numatytos sąlygos :a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai, b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai, d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą, e) valdymas tęsėsi CK 4.68 str.1 d. nustatytą terminą (CK 4.47 str. 11 p.).

Nagrinėjamoje byloje aktualus yra CK 4.69 str. 3 d. įstatymų leidėjo nustatytas imperatyvus draudimas įgyjamąją senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būtu įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Kauno apygardos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, savo sprendime Nr.1-1987-422/2015 išaiškino ginčo namo dalies nuosavybės rūšies transformavimąsi ir nustatė, kad nekilnojamasis turtas, į kurį pretenduoja pareiškėjas , yra valstybės nuosavybė. Ir nors iš bylos duomenų matyti, kad valstybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina t.y. savo turto nesirūpina, neprižiūri ir jį tikrai nepertraukiamai valdo pareiškėjas, tačiau bet koks valstybei priklausančio turto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko bei kitokių aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamąjai senačiai taikyti. Kauno apygardos administracinio teismo byloje Nr.1-1987-422/2015 nustatyti faktai, kad namo dalis, į kurią pretenduoja pareiškėjas, yra valstybės nuosavybė, nagrinėjant pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo negali būti iš naujo nustatinėjami (CPK 182 str. 2 p.). Pasisakydamas dėl pirmojo atvejo kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei ( LAT nutartis Nr.3K-7-67/2011, 3K-3-535/20083k-3-41/2011 ir kt.). Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąją senatimi nepriklausomai nuo kitų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti, todėl pareiškimas atmestinas (CPK 178, 185 str.).

Iš pareiškėjos priteistinos pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259,260, 263-270 , 533 str. teismas nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo A. K. a.k(duomenys neskelbtini) 14,38 Eur (keturiolika eurų 38 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.