Kauno apylinkės teismo nutarimas

2022-09-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-145-667/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2022-09-27Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. A6.-145-667/2022Nutarimas · 2022-09-27Kauno apylinkės teismas
  3. Apeliacija2023-01-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-09-27
Bylos Nr.
A6.-145-667/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00112-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Pažeidėjas
A. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla A6.-145-667/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00112-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. rugsėjo 27 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P., laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d. būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), Kaunas, vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos bei kitiems kreditoriams, nuo 2016 m. gruodžio 12 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo A. P. teismo posėdžio metu parodė, kad nesutinka, jog padarė administracinį nusižengimą. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, įmonėje jis buvo vienintelis darbuotojas. Įmonės buhalteriją tvarkė samdoma firma. Įmonė vystė statybos projektą. Iškilo sunkumų su statybom, prasidėjo ekonominė krizė, vyko bylinėjimasis. Nekilnojamas turtas buvo areštuotas, statybos sustojo, prasidėjo stagnacija, o bankui reikėjo mokėti palūkanas. Nesutinka, kad jis turėjo kreiptis dėl įmonės bankroto. Sutinka, kad jis turėjo mokėti mokesčius, bet jų nemokėjo, nes neturėjo pinigų, skola VMI susidarė Covido laikotarpiu. Su prašoma skirti bauda jis nesutinka. Prašo atsižvelgti į susiklosčiusią situaciją, jis turėjo minčių apie naujus projektus, todėl nebuvo minčių dėl įmonės bankroto.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą tinkamai pranešta, pateikė prašymą bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išraše nurodyta, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (toliau MAIS) 2022 m. vasario 14 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui yra 34 287,29 Eur, kurį sudaro: 143,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2019 ir 2020 metus ir 34 061,64 pridėtines vertės mokesčio už 2020 m. vasario, kovo, liepos ir spalio mėn. ir 82,65 Eur šio mokesčio delspinigių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020-02-18 bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruoto nekilnojamojo turto mokesčio ir nuo 2020-03-26 laiku nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio (b. l. 7–15, 18–19).

Kaip matyti iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM atliko šiuos išieškojimo veiksmus: 2021 m. kovo 18 d. Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-7375 (34 104,39 Eur); 2021 m. kovo 24 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. (23.31-08) 467-8424 (34215,39 Eur).

Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 18 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įplaukų negauta.

2021 m. kovo 24 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduotas vykdyti antstolei G. A.. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomoji byla Nr. 0088/21/00501 pagal VMI prie FM 2021 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (23.31-08) 467-8424 yra užbaigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (b. l. 25–26).

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovės vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto, paskutinis turėtas nekilnojamasis turtas parduotas 2020 m. kovo 3 d.

VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu įregistruota priekaba (duomenys neskelbtini)2007 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 200,00 Eur. Transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, jai taikomi apribojimai (3 areštai).

2021 m. vasario 10 d. duomenimis, bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 662,41 Eur, iki 2022 m. sausio 19 d. bendrovėje dirbo vienas darbuotojas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi. Bendrovės vadovas taip pat nevykdė savo pareigos ir Teismui nepateikė aktualių įmonės realią būklę atspindinčių finansinės atskaitomybės duomenų, todėl bendrovės turtinė padėtis priimant Teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartį buvo vertinama taip pat ir pagal paskutinio Juridinių asmenų registrui bendrovės pateikto 2013 m. finansinių metų atskaitomybės balanso duomenis. Bendrovės pateiktame balanse už 2013 metus matyti, kad bendrovė turėjo turto 780 728 Eur (2 695 698 Lt) sumai (iš jo 32 224 Eur (1 1 1 265 Lt) ilgalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 865 552 Eur (2 988 578 Lt). Taigi, jau 2013 metais bendrovės įsipareigojimai viršijo jos balanse įrašytą turto vertę.

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (b. l. 42–44). Teismas nutartyje konstatavo, kad atsakovės turtinė padėtis atitinka Juridinių asmenų nemokomo įstatymo 2 dalies 7 straipsnyje nurodytą nemokumo apibrėžimą, nes atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių ir turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų. Duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis šios nutarties priėmimo dieną galėtų pagerėti, t. y. kad atsakovės negalėjimas įvykdyti pinigines prievoles (sumokėti skolas) nėra laikinas, nėra.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali, taigi atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkami teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitą, stebėti bendrovės finansinę padėtį (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas) ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Pareiga laiku inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą visų pirma kyla vadovui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (arba privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi, vadovas privalo pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriumi, o šis nesikreipė į teismą dėl vadovaujamos įmonės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo arba, kai įmonė viešai paskelbia arba kitaip praneša kreditoriui, kad negali arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Jeigu įmonės vadovas nevykdo savo pareigos kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo įmonei, tai elgiasi neteisėtai, tuo sukeldamas žalą kreditoriams, o už tai įmonės vadovui kyla atsakomybė.

Norint patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį įmonės vadovą ar savininką (savininkus) už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nevykdymą būtina įrodyti visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kai asmuo nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, yra trunkamojo pobūdžio. Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje trunkamuoju teisės pažeidimu pripažįstamas toks pažeidimas, kuris trunka tol, kol neišnyksta asmens pareiga atlikti tam tikrus įstatymo reikalaujamus veiksmus arba kol teisės pažeidimo nenutraukia pats asmuo, kiti asmenys ar institucijų pareigūnai. Kitaip tariant, asmuo tokį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo atveju nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Bankroto byla keliama, kai įmonė yra nemoki. Įmonės nemokumo sąvoka apibrėžiama Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių ar jo asmens įsipareigojimai viršija turto vertę.

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog esant juridinio asmens nemokumo tikimybei, juridinio asmens vadovas turi nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumo tikimybę ir siūlyti spręsti finansinių sunkumų klausimą; imtis veiksmų kreditorių interesams apsaugoti; vengti tyčinių ir (ar) didelio neatsargumo veiksmų, kuriais būtų keliamas pavojus juridinio asmens gyvybingumui. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalis).

Bendrovės nepriemoka VMI susidarė ir pradėjo kauptis nuo 2020 m. vasario 18 d., tačiau akivaizdu, kad bendrovė pagal 2013 m. balanso duomenis buvo nemoki jau 2013 metų pabaigoje, kadangi juridinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bendrovės Juridinių asmenų registrui pateiktų 2009–2012 metų finansinės atskaitomybės dokumentų analizė leidžia teigti, bendrovė su mokumo problemomis susidūrė ir dar anksčiau, nes visu šiuo laikotarpiu bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, bendrovės veikla buvo nuostolinga (b. l. 27–36).

Nagrinėjamu atveju aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. P. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo buvo iškilusi jau nuo 2016 m. gruodžio 12 d., jam tapus UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir susipažinus su valdomos bendrovės finansine būkle, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, nuo 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. P. atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau bendrovės vadovas neatliko įstatymuose nustatytų privalomų veiksmų ir savo veiksmais / neveikimu vengė nemokios bendrovės bankroto inicijavimo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Už pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymą buvo ir yra nustatyta administracinė atsakomybė (ANK 120 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmones administracijos vadovu momento ir jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus - rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-13012011, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3228/2011 ir kt.).

Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla, patvirtina bendrovės nemokumo faktą. Bankroto byla iškelta pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą, kas patvirtina, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus VMI prie FM pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėt bankroto bylos iki 2021 m. rugsėjo mėn., kadangi nagrinėjamu atveju, kaip minėta, sąlygos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei egzistavo daug anksčiau.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad bendrovės vadovas A. P., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM, nesant galimybės atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir JANĮ 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą. A. P. kaltė visiškai įrodyta, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinęs bylos duomenis, A. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta A. P. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą vidurkį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą – 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti A. P., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – Nr. RNA-5981 ir administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-146-667/2022).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius