Kauno apygardos teismo sprendimas

2023-01-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-5-383/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutarimas · 2022-09-27Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. A6.-145-667/2022Nutarimas · 2022-09-27Kauno apylinkės teismas
  3. Apeliacija2023-01-13Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2023-01-13
Bylos Nr.
eAN2-5-383/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00112-2022-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
Teisėjas
Valdas Vitunskas (pirm.)
Pažeidėjas
A. P.
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-5-383/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00112-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 7.11.; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. P.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimo A. P. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. A. P. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 200 bauda už tai, kad, laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 22 d., būdamas UAB „V. M.“, įm. k. (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį ir didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, nuo 2016 m. gruodžio 12 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – Nemokumo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Šalies argumentai

2. Kauno apylinkės teismas savo nutarime konstatavo, kad bendrovės vadovas A. P., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei finansinius įsipareigojimus VMI prie FM, nesant galimybės atsiskaityti su kreditore, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir Nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą neįvykdė, tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnyje numatytą pažeidimą.

3. Apeliaciniu skundu A. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Netenkinus šio prašymo, apeliantas prašo skirti jam 700 Eur baudą arba sankcijoje nurodytą minimalią baudą.

3.1. Skunde nurodo, kad ginčijamame nutarime teismas neteisingai nustatė šiam ginčui reikšmingas sąlygas. Apeliantas su administracinio nusižengimo bylos dokumentais susipažino tik žodinio teismo posėdžio metu. Apeliantas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, žodinio teismo posėdžio metu savo interesus atstovavo pats ir tik teismo posėdžio metu jam buvo išaiškinta, kad VMI teigia, jog įmonė jau pagal 2013 m. balanso duomenis buvo nemoki ir, jam tapus direktoriumi, jau 2016 m. gruodžio mėn. kilo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantas, nežinodamas minėtų aplinkybių ir teismui nepasiūlius pateikti rašytinių įrodymų dėl nurodytų faktų patvirtinimo/paneigimo, bylos nagrinėjimo metu objektyviai negalėjo teismui pateikti įmonės vėlesniais metais parengtų finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie paneigia ginčijamame nutarime nustatytų aplinkybių teisingumą.

3.2. Skunde pažymima, kad 2021 m. gruodžio 6 d. Kauno apygardos teismo nutartimi įmonei iškėlus bankroto bylą, visi įmonės dokumentai, įskaitant ir tuos dokumentus, buvo perduoti įmonės nemokumo administratorei, todėl apeliantas administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių įmonės dokumentų neturėjo. Apeliantas kreipėsi į įmonės nemokumo administratorę su prašymu pateikti 2016 m. gruodžio 31 d. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus, iš kurių matosi Įmonės finansinė būklė 2014-2016 m. Pagal įmonės 2014-2016 m. balansuose nurodytą turto ir pradelstų įsipareigojimų santykį matyti, kad įmonė nebuvo nemoki, kadangi pradelsti įsipareigojimai (per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai) neviršijo pusės į 2014-2016 m. balansus įrašyto turto vertės. Be to, iš 2014-2016 m. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad įmonė vykdė veiklą, kadangi buvo nuolat generuojamos pardavimo pajamos. Taigi, įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai paneigia ginčijamame nutarime konstatuotą aplinkybę, kad apeliantas 2016 m. gruodžio mėn. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi įmonė 2013 m. buvo nemoki.

3.3. Apelianto teigimu, pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Vadinasi, ginčijamame nutarime neteisingai nustatytas nemokumo faktas ir momentas, kada apeliantas turėjo kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Apeliantui, neturint galimybės žodinio teismo posėdžio metu pateikti visų teisingo ginčo išnagrinėjimui reikšmingų įrodymų, teismui veikiant „pasyviai“, buvo pažeistos administracinio nusižengimo nagrinėjimo esminės taisyklės.

3.4. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad teismas ginčijamame nutarime iš esmės apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, neargumentuodamas ir nenurodydamas į kokias konkrečias aplinkybės atsižvelgė skirdamas sankcijoje numatytą baudos vidurkį. Tokiu būdu ginčijamu nutarimu paskirta bauda apeliantui nėra motyvuota. Apeliantas žodinio teismo posėdžio metu teikė paaiškinimus apie įmonės vykdytą veiklą ir konkrečiai atliktus veiksmus, siekiant išvengti bankroto, tačiau dėl įmonės įsipareigojimų AB S. bankui pagal kredito sutartį bankroto išvengti nepavyko, t. y. įmonė buvo priversta parduoti turtą ir bent jau iš dalies atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi. Apelianto teikti geranoriški paaiškinimai žodinio teismo posėdžio metu turi būti vertinami kaip lengvinanti aplinkybė ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme (apeliantas padėjo teismui išaiškinti administracinio nusižengimo aplinkybes), juolab, kad apeliantas nei karto nėra baustas už panašų ar analogišką administracinės teisės pažeidimą.

3.5. Skunde taip pat pažymima, kad apeliantas apeliacinio skundo padavimo dieną niekur nedirba, vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą, todėl nuolatinių mėnesinių pajamų negauna. Be to, 2022 m. rugsėjo 29 d. apeliantas su S. banku pasirašė sutartį dėl prievolių pagal sutartis vykdymo, iš kurios matyti, kad nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. apeliantas kiekvieną mėnesį privalės atlikti mokėjimus bankui, kurių bendra suma per nurodytą periodą yra 41 500 Eur. Apeliantas, kaip nurodyta minėtos sutarties e) punkte, jau per 2022 m. rugsėjo mėn. sumokėjo AB S. bankui 25 000 Eur sumą. Apeliantas taip pat turi du nepilnamečius vaikus, kurių interesus privalo užtikrinti, jų išlaikymui reikalingos finansinės lėšos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paskirtos administracinės baudos vidurkis (2 200 Eur) yra didelė finansinė našta.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į A. P. apeliacinį skundą, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimą nepakeistą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme A. P. nurodė, kad yra nubaustas neteisingai. 2013 m. jis nebuvo vadovas. 2016 m. gruodžio 12 d. buvo pateikti neteisingi duomenys. Pagal balansus įmonė buvo moki. Kiek supranta, turtas buvo neteisingai perskaičiuotas pagal turto vertę. Turi du mažamečius vaikus. Įmonė bankrutavusi, išregistruota. Turi didelę prievolę bankui S., kurią dar metus turės mokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. A. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. P. apeliaciniame skunde kelia kaltės klausimą ir nesutinka su paskirtos nuobaudos dydžiu.

8. Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliaciniu skundu, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog A. P., būdamas bendrovės vadovu, žinodamas apie įmonės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, nuo 2016 m. gruodžio 12 d. neįvykdė Nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

10. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Nusižengimo sudėtis yra formali. Objektyvieji administracinio nusižengimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį įstatyme išvardytą alternatyvų pažeidimą. Įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra imperatyvi, Nemokumo įstatymo nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos, todėl teismų praktikoje, aiškinant aptariamas nuostatas, yra deklaruota, kad pareigos kreiptis laiku nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

11. Nemokumo įstatymo (suvestinė redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) 5 straipsnyje numatyta pareiga juridinio asmens vadovui ir juridinio asmens likvidatoriui (juridinio asmens likvidavimo metu) inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Atsižvelgiant į tai, kad iki 2020 m. sausio 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau ir – ĮBĮ), pažymėtina, jog taip pat ir ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

12. Faktinis pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindas yra įmonės nemokumas, kuris pagal Nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies nuostatas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Teismų praktikoje bendrovės mokumas yra vertinamas ne tik pagal šiuos rodiklius, bet ir atsižvelgiant į bendrą įmonės verslumo situaciją, t. y. vertinama, ar įmonė vykdo veiklą, kuria siekiama pelno, ar toks juridinis asmuo sugeba turimomis priemonėmis (grynaisiais pinigais, atsargomis, gautinomis sumomis, kitu turtu) padengti savo turimus trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, koks yra įmonės veiklos pelnas. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra pradelsti įmonės įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

13. Nemokumo įstatymo normos nustato įmonės vadovui pareigą nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, jei juridinis asmuo yra nemokus. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų kreditorių (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) interesus. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos, arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-469/2015, 3K-3-170-219/2020). Kad joks delsimas negali būti pateisinamas, matyti ir iš Nemokumo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, nurodančių, kad Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo negali reikšti, kad bendrovės vadovas neturėjo pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir, kad vadovas neturi atsakyti už tokio reikalavimo nevykdymą.

14. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi UAB „V. M.“ iškelta bankroto byla pagal ieškovės VMI pareiškimą. Šioje nutartyje konstatuota, kad bendrovės turtinė padėtis atitinka Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, nes UAB „V. M.“ negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir turi ilgalaikių neįvykdytų įsipareigojimų ir nėra duomenų, kad bendrovės finansinė padėtis galėtų pagerėti (b. l. 42-44). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą dėl likviduojamos dėl bankroto UAB „V. M.“ pabaigos. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „V. M.“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2014 m. Taigi, bendrovė nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos nustatytais terminais teikti finansinės atskaitomybės dokumentus juridinių asmenų registrui. Atsižvelgiant į tai, bendrovės turtinė padėtis priimant, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, buvo vertinama pagal paskutinio Juridinių asmenų registrui bendrovės pateikto 2013 m. finansinių metų atskaitomybės balanso duomenis. Bendrovės pateiktame balanse už 2013 metus matyti, kad bendrovė turėjo turto 780 728 Eur (2 695 698 Lt) sumai (iš jo 32 224 Eur (111 265 Lt) ilgalaikis turtas), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 865 552 Eur (2 988 578 Lt). Taigi, jau 2013 metais bendrovės įsipareigojimai viršijo bendrovės balanse įrašytą turto vertę.

15. Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išraše nurodyta, kad VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. vasario 14 d. duomenimis, bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui yra 34 287,29 Eur, kurį sudaro: 143,00 Eur nekilnojamojo turto mokesčio už 2019 ir 2020 metus ir 34 061,64 pridėtines vertės mokesčio už 2020 m. vasario, kovo, liepos ir spalio mėn. ir 82,65 Eur šio mokesčio delspinigių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2020 m. vasario 18 d. bendrovei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruoto nekilnojamojo turto mokesčio ir nuo 2020 m. kovo 26 d. laiku nesumokėjus deklaruoto pridėtinės vertės mokesčio (b. l. 7–15, 18–19). 2021 m. kovo 24 d. sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto buvo perduotas vykdyti antstolei G. A.. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal VMI prie FM 2021 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra užbaigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (b. l. 25–26). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis, bendrovės vardu nėra įregistruoto nekilnojamojo turto, paskutinis turėtas nekilnojamasis turtas parduotas 2020 m. kovo 3 d. VĮ „R.“ duomenimis, bendrovės vardu įregistruota priekaba (duomenys neskelbtini) 2007 m., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 200 Eur. Transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas, jai taikomi apribojimai (3 areštai). 2021 m. vasario 10 d. duomenimis, bendrovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skolinga 662,41 Eur, iki 2022 m. sausio 19 d. bendrovėje dirbo vienas darbuotojas.

16. Iš aukščiau aptartų aplinkybių visumos akivaizdu, kad A. P., būnant bendrovės vadovu, buvo žinomos aplinkybės dėl jo vadovaujamos įmonės finansinės padėties (žinojo apie bendrovės kreditorius, debitorius, įmonės turimą turtą, pradelstus įsipareigojimus) ir jos negalėjimo atsiskaityti su įmonės kreditoriais, turimus ilgalaikius neįvykdytus įsipareigojimus ir negalėjimą laiku vykdyti turtinių prievolių. Nagrinėjamoje byloje nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, ar A. P. buvo žinoma situacija dėl jo vadovaujamos įmonės nemokumo. Kaip minėta, bendrovės skola VMI susidarė ir vis didėjo nuo 2020 m. vasario 18 d., tačiau pagal paskutiniuosius Juridinių asmenų registrui pateiktus duomenis matyti, kad įmonė jau 2013 m. buvo nemoki, kadangi pradelsti įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kadangi UAB ,,V. M.“ direktoriumi A. P. tapo nuo 2016 m. gruodžio 12 d., būtent nuo tada ir skaičiuotina, kad jis turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kadangi tapęs vadovu, susipažino su valdomos įmonės finansine būkle, privalėjo ieškoti būdų įmonės mokumui atstatyti arba inicijuoti bankroto bylos iškėlimą. Kadangi UAB ,,V. M.“ Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi iškelta bankroto byla, todėl nėra pagrindo įrodinėti bendrovės nemokumo fakto. Pažymėtina, kad šios nutarties, bandydamas įrodyti įmonės mokumo faktą, A. P. neskundė, nors teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą.

17. Byloje esantys duomenys taip pat neabejotinai patvirtina, kad bendrovė ir vėlesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. nebuvo pajėgi padengti mokestinių nepriemokų, kadangi mokestinė nepriemoka VMI už nekilnojamojo turto mokestį, pridėtinės vertės mokestį vis didėjo. Jau nuo 2021 m. UAB „V. M.“ atžvilgiu buvo atliekami mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai kreditoriaus VMI naudai, kas pagrįstai rodo, jog ir šiuo laikotarpiu bendrovė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais. Nepaisant to, bendrovės vadovas A. P. nesiėmė veiksmų atkurti įmonės mokumą ar pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šių aplinkybių visumą apylinkės teismas įvertino tinkamai ir pagrįstai A. P. veikoje nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktas UAB ,,V. M.“ 2016 m. gruodžio 31 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, teigiant, kad įmonė 2016 m. buvo moki, turėjo pelno. Pažymėtina, kad įmonės nemokumo faktas jau yra nustatytas įsiteisėjusia 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi. Be to, vertinant 2016 m. UAB ,,V. M.“ balanse nurodytus duomenis, matyti, kad įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas, taip ignoruojant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 38 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pareigą atkurti įmonės bendrovės nuosavą kapitalą arba inicijuoti bendrovės likvidavimo procedūrą. Taigi, tokiu atveju bendrovės vadovas privalėjo atkurti įmonės nuosavą kapitalą arba kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kadangi turimi finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršija įmonės turimą turtą. 2016 m. pelno (nuostolių) ataskaita taip pat patvirtina, kad įmonė dirbo nuostolingai, kadangi patyrė 124 334 Eur nuostolį. Taigi, apelianto pateikti duomenys tik dar kartą patvirtina, kad 2016 m. įmonė buvo nemoki ir A. P. privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė, todėl pagrįstai nubaustas pagal ANK 120 straipsnį.

18. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apeliantas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, byloje dalyvaudamas be advokato, teismui nepasiūlius pateikti rašytinių įrodymų dėl inkriminuojamo nusižengimo faktų patvirtinimo/paneigimo, bylos nagrinėjimo metu objektyviai negalėjo teismui pateikti įmonės vėlesniais metais parengtų finansinės atskaitomybės dokumentų, kurie paneigia ginčijamame nutarime nustatytų aplinkybių teisingumą. Su šiuo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir jį atmeta kaip nepagrįstą. Bylos medžiaga patvirtina, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. P. dalyvavo teismo posėdžiuose be advokato, t. y. savo interesus gynė pats. Vis dėlto, tiek informacinė pažyma apie 2022 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdį, tiek teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad teisėjas išaiškino A. P. jo procesines teises, iš jų ir teisę pateikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant. Be to, apeliantui taip pat buvo suteikta teisė susipažinti su bylos medžiaga. 2022 m. rugpjūčio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas patvirtina, kad, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjęs teisėjas klausė apelianto dėl pageidavimo pateikti naujus įrodymus į bylą, tačiau apeliantas jokių naujų duomenų nepateikė. Taigi, A. P. pirmosios instancijos teisme buvo suteikta teisė ir galimybės pateikti papildomus įrodymus, tačiau šia teise pats apeliantas nepasinaudojo. Kita vertus, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, kurie buvo ištirti apeliacinės instancijos teisme ir dėl jų pasisakyta šioje nutartyje.

19. Apelianto teigimu, pagal bendrąją taisyklę faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis, kurie atspindi įmonės turimą turtą. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 8 d. nutartyje, spręsdamas UAB ,,V. M.“ bankroto bylos iškėlimo klausimą, pažymėjo, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai įmonė nevykdo pareigos Juridinių asmenų registrui teikti finansinės atskaitomybės duomenis, kai jie neteikiami ir bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėjančiam teismui arba teismui pateikti duomenys kelia abejonių, atsakovo mokumo klausimas sprendžiamas pagal paskutinius turimus duomenis.

20. Apeliaciniu skundu A. P. taip pat prašo už šio nusižengimo padarymą skirti jam 700 Eur baudą arba sankcijoje nurodytą minimalią baudą. Šis prašymas grindžiamas tuo, kad apeliantas teikė byloje paaiškinimus apie įmonės vykdytą veiklą ir atliktus veiksmus, siekiant išvengti bankroto, tačiau dėl turimų įsipareigojimų AB S. bankui pagal kredito sutartį bankroto išvengti nepavyko. Apelianto vertinimu, tai turėtų būti vertinama kaip lengvinanti aplinkybė ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme. Atmesdamas šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Nagrinėjamu atveju A. P. savo kaltę neigia, su padarytu administraciniu nusižengimu nesutinka, todėl pagrindo jo atžvilgiu pripažinti šią lengvinančią aplinkybę, nėra.

21. Pažymėtina, kad galimybę skirti mažesnę, nei minimali straipsnio sankcijoje numatyta, įtvirtina ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014).

22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas niekur nedirba, turi du nepilnamečius vaikus, vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą, todėl nuolatinių mėnesinių pajamų negauna, su S. banku pasirašė sutartį dėl prievolių pagal sutartis vykdymo, iš kurios matyti, kad nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2024 m. vasario 1 d. kiekvieną mėnesį jis privalės atlikti mokėjimus, kurių bendra suma per nurodytą periodą yra 41 500 Eur. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas A. P. skyrė sankcijos ribose numatytą, tačiau per didelę administracinę nuobaudą už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą (2 200 Eur bauda, atitinkanti sankcijoje numatytą vidurkį), iš esmės nemotyvuodamas tokio savo sprendimo. Šio straipsnio sankcijoje nurodyta, kad už šio nusižengimo padarymą asmuo baudžiamas bauda nuo 1 400 Eur iki 3 000 Eur. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, A. P. paskirta net ir minimalaus dydžio bauda yra per griežta. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išrašas patvirtina, kad A. P. šiuo metu niekur nedirba. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta 2022 m. rugsėjo 29 d. Sutartis dėl prievolių pagal sutartis vykdymo tarp AB S. banko ir A. P. patvirtina, kad apeliantas turi itin didelių finansinių įsipareigojimų bankui – privalo sumokėti 108 074,86 Eur procesinių palūkanų pagal nustatytus terminus, t. y. mėnesinėmis periodinėmis įmokomis nuo 500 Eur iki 20 000 Eur pagal pateiktą mokėjimų grafiką (b. l. 102-153). Šios aplinkybės patvirtina, jog A. P. finansinė padėtis iš tiesų yra itin sunki ir tai yra vienas pagrindų mažinti skundžiamu nutarimu jam paskirtos baudos dydį. Be to, A. P. praeityje nėra teistas, nors ir turi galiojančių nuobaudų, bet nėra baustas už analogiško nusižengimo padarymą (didžioji dalis nusižengimų susiję su KET taisyklių pažeidimais), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apygardos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog net ir taikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinus A. P. paskirtos baudos dydį, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutarė:

A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimą pakeisti ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, A. P. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti 700 Eur (septynių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 27 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas