- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- e2A-1071-407/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00331-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vilija Mikuckienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „ALVORA“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Vilniaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vilijos Mikuckienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALVORA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklų ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALVORA“ dėl delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) Vilniaus šilumos tinklai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „ALVORA“, prašydama priteisti iš atsakovės 473 352 Eur delspinigius už atsakovės 8 kalendorinių dienų vėlavimą atlikti sutartyje numatytus projektavimo ir rekonstravimo darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2776-653/2020 išnagrinėjo civilinę bylą ir ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „ALVORA“ ieškovės AB Vilniaus šilumos tinklų naudai 391 200 Eur delspinigius bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.
3. Šalys 2020 m. birželio 3 d. (nepasibaigus pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliacine tvarka terminui) pirmosios instancijos teismui pateikė tvirtinti taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė tvirtinti šalių taikos sutartį.
5. Teismas pripažino, kad sprendžiant, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, svarbu tai, kad ginčas yra kilęs iš viešojo pirkimo sutarties, kurios sąlygų keitimo galimybės yra imperatyviai reglamentuojamos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ).
6. Atsižvelgdamas į viešojo pirkimo sutarties sąlygų imperatyvumą, šioje byloje konstatuotas aplinkybes, teismas sprendė, kad neturi pagrindo išvadai, jog pasiektas šalių susitarimas, pagal kurį atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 350 000 Eur delspinigių ir, atsakovei visiškai įvykdžius taikos sutartį, ieškovė nesiims jokių tolimesnių teisinių veiksmų, nepažeidžia viešojo pirkimo principų, kad nenukrypstama nuo pradinių pirkimo sąlygų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atsakovė UAB „ALVORA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2776-653/2020 ir patvirtinti ieškovės AB Vilniaus šilumos tinklų ir atsakovės UAB „ALVORA“ 2020 m. birželio 3 d. taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismo nutartis nėra tinkamai motyvuota, joje nenurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, bei teisės aktai. Atsakovės teisė į veiksmingą teisminę gynybą pažeidžiama, kadangi atsakovei nežinant skundžiamos nutarties motyvų, ji negali tinkamai suformuluoti atskirojo skundo argumentų.
4.2. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevisapusiškai ir neišsamiai įvertino civilinėje byloje esančius įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio nuostatas. Nors skundžiamoje nutartyje nenurodyti motyvai bei konkrečios teisės normos, kuriomis skundžiamą nutartį motyvavo teismas, tačiau iš skundžiamos nutarties teksto galima būtų daryti išvadą, jog teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį dėl šių priežasčių: 1) taikos sutarties 3 punkte nustatyta, kad ieškovei priteisiamų delspinigių dydis sumažinamas iki 350 000 Eur (delspinigiai buvo sumažinti tik 10,53 %); 2) taikos sutarties 2 punkte nustatyta, kad ieškovė nesiims tolimesnių teisinių veiksmų dėl sutarties vykdymo trūkumų.
4.3. Šiuo atveju ieškovė jau su ieškiniu teismui pateikė objektyvius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius taikos sutarties teisėtumo įvertinimui esminės reikšmės turinčias aplinkybes. Civilinėje byloje kartu su ieškovės ieškiniu buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad vėlavimas vykdyti sutartį buvo nulemtas ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, t. y. būtent valstybinių institucijų ir trečiųjų asmenų neveikimas / nepagrįstas delsimas priimti sprendimus, nustatytas darbų vykdymo laiko viešbučio teritorijoje ribojimas ir ypatingai ieškovės reikalavimas darbus vykdyti jos vienašališkai nustatytais etapais (dėl ko atsakovė patyrė prastovas), siekiant kuo trumpiau nutraukti vartotojams termofikacinio / karšto vandens tiekimą, atitinkamai ieškovei užtikrinant didesnių pajamų gavimą bei ieškovės įsipareigojimų kitiems tretiesiems asmenims tinkamą įvykdymą, lėmė vėlesnį sutarties įvykdymą.
4.4. Skundžiamoje nutartyje teismo formuojama nepagrįsta teisės (VPĮ) aiškinimo ir taikymo praktika, kad bet kokių perkančiosios organizacijos (ieškovės) taikomų nuolaidų nuo pradinės pozicijos taikymas automatiškai reiškia viešojo pirkimo principų pažeidimą, yra ydinga, iš esmės užkertanti kelią civilines bylas, susijusias su viešaisiais pirkimais ir viešojo pirkimo sutarčių vykdymu, užbaigti taikos sutartimi.
Atsiliepimas
5. Ieškovė AB Vilniaus šilumos tinklai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo tenkinti UAB „ALVORA“ atskirąjį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2776-653/2020 bei patvirtinti ieškovės AB Vilniaus šilumos tinklų ir atsakovės UAB „ALVORA“ 2020 m. birželio 3 d. taikos sutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Ginčo dalykas buvo netesybų už laiku neatliktus darbus priteisimas. Ieškinys dėl esminio sutarties pažeidimo nebuvo teikiamas, kaip ir nebuvo ginčo dėl šių aplinkybių teisinio kvalifikavimo, todėl atsisakymas patvirtinti taikos sutartį šiuo pagrindu yra nepagrįstas.
5.2. Bylos šalys pagal CPK turi teisę sudaryti taikos sutartį ir viešųjų pirkimų bylose. Teismo pareiga tvirtinant taikos sutartį yra įvertinti, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taikos sutartis išsprendė šalių ginčą ir leido joms pasiekti tarpusavio susitarimą geriausiomis sąlygomis. Būtent taikos sutarties šalys nusistato savo teises ir pareigas, atsižvelgdamos į kiekvienos šalies interesus. Teismo sprendimas iš esmės sukelia ypač dideles neigiamas pasekmes atsakovei, kuri negalėjo dėl šios aplinkybės pasisakyti teisminio ginčo metu, nes tai nebuvo ginčo objektas. Atsisakymas tvirtinti taikos sutartį dėl esminės sutarties sąlygos pažeidimo, t. y. esminio sutarties pažeidimo, yra nepagrįstas, nes tai nebuvo ieškinio dalyku, todėl tai negali būti pagrindas netvirtinti taikos sutarties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
Dėl atsisakymo tvirtinti taikos sutartį
7. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė tvirtinti ieškovės ir atsakovės 2020 m. birželio 3 d. taikos sutartį, kurią šalys sudarė po Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimo priėmimo. Iš teismo nutarties motyvų matyti, kad teismas atsisakė tvirtinti taikos sutartį, kadangi pagal ją šalys sutarė sumažinti teismo atsakovei priteistų mokėti netesybų (delspinigių dydį) ir ieškovė nurodė, kad nesiims jokių tolimesnių teisinių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie pirmosios instancijos argumentai yra nepagrįsti ir teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti taikos sutartį.
8. CPK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
9. Teismų praktikoje nurodoma, kad viešųjų pirkimų bylose teismas iš principo gali tvirtinti tiekėjo ir perkančiosios organizacijos sudarytą taikos sutartį. Tačiau tokiose bylose teismas, tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms VPĮ normoms ir principams bei viešajam interesui, ar ja nesukuriama tokia tvarka, kad viešojo pirkimo procedūros toliau būtų vykdomos ne pagal VPĮ teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011, 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-258-378/2017).
10. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir ginčuose, kylančiuose iš viešojo pirkimo teisinių santykių, šalių sutartos netesybos gali būti mažinamos. Teismo sprendimu sumažintos netesybos, net jei jos įtvirtintos viešojo pirkimo sutartyje, apskritai nėra šios sutarties keitimas. Netesybų mažinimas neturėtų būti vertinamas, išskyrus išimtines, išskirtines situacijas, kaip kitų tiekėjų teisių pažeidimas, nukrypimas nuo pradinių konkurso sąlygų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
11. Kasacinis teismas yra suformulavęs teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią jei procese dėl tiekėjų sutartinės atsakomybės pastarieji pareiškia argumentuotus prieštaravimus arba teismas savo iniciatyva sprendžia netesybų mažinimo klausimą, perkančiosios organizacijos, įrodinėdamos priteistinų netesybų santykį su realiai patirtais nuostoliais, gali įrodinėti ne tik tiesioginę ekonominę praradimų, negautų pajamų ar papildomų išlaidų vertę, bet ir nurodyti kitokio pobūdžio nepatogumus, suvaržymus ir kt., kurių finansinė vertė, jų nuomone, atitinka apskaičiuotų netesybų dydį. Teismas dėl tokių įrodymų sprendžia pagal bendruosius civilinės teisės principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į atitinkamų bylos aplinkybių visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).
12. Remiantis formuojama teismų praktika, darytina išvada, kad šiuo atveju perkančioji organizacija, prašydama sumokėti netesybas (delspinigius) dėl netinkamo sutarties, sudarytos viešojo pirkimo pagrindu, vykdymo, gali sumažinti nustatytą delspinigių sumą. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą priteisti iš atsakovės UAB „ALVORA“ ieškovės AB Vilniaus šilumos tinklų naudai 391 200 Eur delspinigius bei 6 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau šalys taikos sutartyje sutarė, kad atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei 350 000 Eur delspinigių pagal šalių aptartą mokėjimo tvarką (taikos sutarties 3 punktas). Taip šalys taikos sutartimi sumažino pirmosios instancijos teismo priteistą netesybų dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks šalių susitarimas neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir viešajai tvarkai, todėl minėta taikos sutarties nuostata yra teisėta.
13. Šalys taikos sutartyje (taikos sutarties 2b punktas) taip pat susitarė, kad atsakovė nežymiai ir neesmingai uždelsusi įvykdyti ir perduoti ieškovei Sutartyje numatytų darbų rezultatą, Sutartyje nustatytų esminių įsipareigojimų nepažeidė, turtinės žalos ieškovei nepadarė, todėl atsakovei visiškai įvykdžius Taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė nesiims jokių tolimesnių teisinių veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks susitarimas reiškia, kad ieškovė įsipareigoja nesiimti teisinių veiksmų, tiesiogiai susijusių su šios konkrečios bylos ginčo dalyku, t. y. atsakovės mokėtina netesybų suma ir jos mokėjimo tvarka. Tačiau šalys taikos sutartimi nesusitarė, kad ieškovė kaip perkančioji organizacija, nereikš reikalavimų dėl trūkumų, susijusių su pirkimo objektu (jei tokie trūkumai kiltų ateityje). Šalių susitarimą dėl sutarties įsipareigojimų pažeidimų teisinės reikšmės kolegija vertina tiek, kiek tai reikšminga ir susiję su netesybų dydžiu. Todėl minėta taikos sutarties nuostata yra teisėta.
14. Šalims yra žinoma, jog sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad AB Vilniaus šilumos tinklų ir UAB „ALVORA“ 2020 m. birželio 3 d. sudaryta taikos sutartis atitinka CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis laikytina nepagrįsta ir naikintina.
16. CPK 140 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu šalys taikos sutartį dėl ginčo esmės sudaro ir pateikia ją teismui tvirtinti po sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo, bet nepasibaigus jo apskundimo apeliacine tvarka terminui, pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinęs taikos sutartį, panaikina priimtą sprendimą ir bylą nutraukia. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje naikina pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti šalių taikos sutartį, teismas taip pat panaikina ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą ir klausimą išsprendžia iš esmės – tvirtina AB Vilniaus šilumos tinklų ir UAB „ALVORA“ 2020 m. birželio 3 d. taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-2776-653/2020 nutraukia.
17. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atsiimamas pradėjus bylą nagrinėti iš esmės arba ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Kadangi nagrinėjamoje byloje tvirtinama šalių sudaryta taikos sutartis, ieškovei grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos 3 393,75 Eur (4 525 Eur × 0,75), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi šia nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 3 dalimi, 140 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 293 straipsnio 5 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2776-653/2020 ir patvirtinti ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklų ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALVORA“ 2020 m. birželio 3 d. taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. Šalys pareiškia ir patvirtinta, kad visos šios taikos sutarties sąlygos buvo suderintos bei individualiai aptartos šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo metu, abi šalys, siekdamos ginčo sprendimo taikiai, suteikė viena kitai nuolaidas derybinėse pozicijose.
a) Atsakovė Sutartį yra įvykdžiusi, Sutarties dalykas yra priimtas ir ieškovė netrukdomai naudojasi atliktų darbų rezultatais. Ginčo dėl atliktų darbų kokybės tarp šalių nėra;
b) Atsakovė nežymiai ir neesmingai uždelsusi įvykdyti ir perduoti ieškovei Sutartyje numatytų darbų rezultatą, Sutartyje nustatytų esminių įsipareigojimų nepažeidė, turtinės žalos ieškovei nepadarė, todėl atsakovei visiškai įvykdžius taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, ieškovė nesiims jokių tolimesnių teisinių veiksmų. Šalys patvirtina, kad atsakovė įvykdė Sutartį be didelių ar esminių trūkumų.
3. Atsakovė įsipareigoja sumokėti ieškovei už jai nežymiai pavėluotus įvykdyti ir perduoti darbus 350 000 Eur (tris šimtus penkiasdešimt tūkstančių eurų), pinigus pervedant lygiomis dalimis po 50 000 Eur (penkiasdešimt tūkstančių eurų) į ieškovės banko sąskaitą Nr. LT53 7044 0600 0121 9501, banke AB SEB Bankas, per 7 (septynis) mėnesius nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. Aiškumo dėlei atsakovė patvirtina, jog 50 000 Eur (penkiasdešimties tūkstančių eurų) sumą perves ieškovei iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos tol, kol sumokės 350 000 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties tūkstančių eurų) sumą.
4. Atsakovė taip pat įsipareigoja sumokėti ieškovei teismo priteistas 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo sutarties 3 p. nurodytos sumos (arba nuo likusios nesumokėtos sutarties 3 p. nurodytos sumos), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-03-03) iki tol, kol ši suma bus pilnai sumokėta. Kasmėnesinis palūkanų skaičiavimas nuo likusios skolos sumos atliekamas naudojant formulę:
[likusi skolos suma: 365 (dienų skaičius per metus) × dienų skaičius per mėnesį (naudojimosi pinigais) × 0,06 (palūkanų norma)]
Sukauptas palūkanas atsakovė sumokės per 30 dienų nuo paskutinio periodinio mokėjimo, nurodyto Sutarties 3 p.
5. Šalys susitaria, pareiškia ir patvirtina, kad, sudarius bei teismui patvirtinus šią taikos sutartį, galutinai išsprendžiamas ginčas civilinėje byloje ir šalys neturi viena kitai jokių pretenzijų, reikalavimų, prašymų. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad ateityje nereikš viena kitai jokių reikalavimų tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, neinicijuos jokių teisminių ar neteisminių procesų dėl ieškinyje keliamų reikalavimų bei dėl reikalavimų, susijusių su nuostolių ir / ar žalos atlyginimu.
6. Kiekviena iš šalių įsipareigoja padengti savo patirtas bylinėjimosi išlaidas įskaitant, bet neapsiribojant, susijusias su procesinių dokumentų civilinėje byloje rengimu. Atsakovė įsipareigoja atlyginti teismo patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų siuntimo ir pan.), jeigu tokių būtų.
7. Atsakovei nevykdant šios sutarties 3 ir 4 punktuose prisiimtų įsipareigojimų, nuo termino pažeidimo pradžios iki visiško atsiskaitymo bus skaičiuojamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo laiku neapmokėtos sumos, kurias atsakovė privalės sumokėti ieškovei šiai pareikalavus.
8. Šalys susitaria, jog atsakovei tinkamai ilgiau kaip 3 dienas nevykdant šioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nesumokėjus bent vieno periodinio mokėjimo, ieškovė įgyja teisę be atskiro atsakovės informavimo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos likusios neapmokėtos sumos ir pateikti jį vykdyti.
9. Ieškovė, vadovaudamasi CPK 87 str. 2 d., prašo teismo grąžinti 75 proc. žyminio mokesčio, ieškovės sumokėto už ieškinį. Atsakovė ieškovės prašymą, išdėstytą šiame punkte, palaiko ir prašo tenkinti.
10. Šalys patvirtina, kad joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo pasekmės, įskaitant, bet neapsiribojant, numatytos CPK 137 str. 2 d. 4 p., 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 3 p., 5 p., 294 str. 2 d. bei CK 6.985 str. 1 d., t. y. šalims žinoma, kad, sudarius taikos sutartį ir teismui ją patvirtinus bei dėl to nutraukus civilinę bylą, kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, o teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi res judicata galią.
11. Taikos sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento ir įstatymų nustatyta tvarka turi būti patvirtinta civilinę bylą nagrinėjančio teismo. Ieškovė sutinka, kad atsakovė abiejų šalių vardu pateiktų prašymą teismui dėl taikos sutarties patvirtinimo. Tuo atveju, jei teismas nepatvirtintų šios sutarties, sutartis neįsigaliotų.
12. Šalys patvirtina, kad taikos sutartis sudaryta po abipusių derybų, suderinus taikos sutarties individualias sąlygas. Šalys taikos sutartį perskaitė, suprato jos turinį ir pasirašė kaip dokumentą, atitinkantį jų tikrąją valią bei ketinimus.
Nutraukti civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklų ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ALVORA“ dėl delspinigių priteisimo.
Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei Vilniaus šilumos tinklams 3 393,75 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.