Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Galina Blaževič

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-2752-713/2016 pagal pareiškėjo E. V. pareiškimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, suinteresuoti asmenys UAB Medicinos bankas, A. D..

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Suinteresuotas asmuo (kreditoriaus) UAB Medicinos bankas nepritarė pateiktam mokumo atkūrimo planui. Esminiai nepritarimai yra susiję su įkeisto turto pardavimo verte, realizavimo laikotarpiu, nenumatyta kito turto pardavimo tvarka, nenumatytos pareiškėjo mokumo atkūrimo priemonės, pareiškėjas vengia bendradarbiauti su banku, nepateikia visų prašomų dokumentų, be to, planas neatitinka kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, nes skolininkas kreditorių reikalavimams dengti planuoja skirti tik po 60 Eur per mėnesį, o tai pažeidžia kreditorių interesus.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas konstatuodamas, kad E. V. Mokumo atkūrimo planas tariamai neatitinka LR FABĮ 7 str. 1 d. 3 p. reikalavimų, visiškai neįsigilino į bylos faktines aplinkybes ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. 2016-02-29 kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 2, kuriame detalizuotos aplinkybės dėl Mokumo atkūrimo plano 15 p. ir 16 p. įtvirtintų sąlygų įgyvendinimo (numatomo parduoti turimo turto sąrašas, eiliškumas, terminai, kaina), dėl ko teismas Mokumo atkūrimo plano sąlygas vertino tik formaliai, cituodamas kreditoriaus UAB Medicinos banko keliamas nepagrįstas prielaidas.

Mokumo atkūrimo plano 24–26 p. pateikta administravimo išlaidų detalizacija, todėl teismo išvada, kad Mokumo atkūrimo planas neatitinka LR FABĮ 7 str. 1 d. 7 p. reikalavimų, kadangi nėra nurodyta 30,00 Eur, skiriamų apmokėti administravimo išlaidoms pagrįstumas, yra nepagrįsta. 30,00 Eur per mėnesį (tarp jų ir atlyginimas administratoriui) yra protingo dydžio lėšų suma, užtikrinanti bankrutuojančio asmens, bankroto administratoriaus ir kreditorių interesų pusiausvyrą.

Teismui tariamai kilusi abejonė dėl pernelyg mažo E. V. darbo užmokesčio nesudaro jokio pagrindo teigti, kad apeliantas, dirbdamas dvejose darbovietėse, yra galimai kaltas ar nesąžiningas dėl jam mokėtino darbo užmokesčio sumos, ir sąlygoja išvadas, kad Mokumo atkūrimo plano 3 p. neatitinka LR FABĮ 7 str. 1 d. 2 p. nuostatų.

Mokumo atkūrimo plano 22 p. detalizuotos būtinųjų poreikių patenkinimui skirtinos išlaidos – 613,67 Eur mėnesiui yra protingo dydžio ir nėra būtinas bankrutuojančio asmens ar jo išlaikomų asmenų sveikatos sutrikimų konstatavimas. Fizinio asmens bankroto proceso metu yra būtina atsižvelgti ir į bankrutuojančio asmens interesus, pasireiškiančius socialinio ir sveikatos apsaugos poreikio bent minimaliu tenkinimu.

LR FABĮ 1 str. 1 d. deklaruojamas siekis fizinio asmens bankroto procedūros metu užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą negali būti pasiekiamas prerogatyviai koncentruojantis ir viršenybę suteikiant tik kreditorių interesams, kaip tai netinkamai aiškindamas LR FABĮ 1 str. 1 d. turinį konstatavo teismas.

Teismas, objektyviai neįvertinęs visų bylos faktinių aplinkybių, padarė principinį įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą (LR CPK 176 str. 185 str.), dėl ko neteisingai išsprendė bylą, nutarties motyvuojamoje dalyje formaliai ir deklaratyviai pakartojęs kreditoriaus UAB Medicinos banko nurodytas prieštaringas teisei prielaidas.

Mokumo atkūrimo plane nepateikiamos jokios priemonės, skirtos fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos), todėl planas šiuo aspektu neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 5 p. reikalavimo. Pareiškėjo darbo užmokestis yra nepagrįstai mažas, jis nesiekia šio užmokesčio didėjimo ir tuo pačiu nesiima veiksmų, jog pagerintų savo mokumą.

Administratorius administravimo išlaidų nedetalizavo, be to, nėra išskirtas administratoriaus atlyginimas, kaip to reikalauja FABĮ 22 str. 1 d. Mokumo atkūrimo plane nurodytos esminės administratoriaus pareigos ir įvardytos kaip įvykdytos, tačiau kreditoriui prašant pateikti tai patvirtinančius dokumentus, administratorius negali pateikti elementarių dokumentų, kuriais pats nuolat remiasi, kopijų.

Remiantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 str. 2 d., PVM mokėtoju neprivaloma registruotis tik tada, jei bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą šalies teritorijoje patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas suma per metus (paskutinius 12 mėnesių) neviršijo 45 000 eurų. Akivaizdu, kad žemės sklypo kaina viršija šią ribą, todėl bankas pagrįstai iškėlė klausimą, kad neaišku, kaip nustatyta pradinė pardavimo kaina (įskaitant ar neįskaitant PVM, kas pastarąją žymiai padidina).

Šiuo metu tiek FABĮ, tiek Kauno apylinkės teismo 2015-09-01 nutartimi nustatytas mokumo atkūrimo plano pateikimo teismui terminas yra pasibaigęs – 2015-10-09. FABĮ nenumato galimybės šį terminą pratęsti ilgiau, nei numatyta šio įstatymo 8 str. 5 d. Todėl pareiškėjo bankroto byla turi būti nutraukta (FABĮ 10 str. 1 d. 1 ir 2 punktai).

Pareiškėjo administratorius UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras prisidėjimu prie atskirojo skundo prašo tenkinti atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėja konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama dėl materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių fizinio asmens bankroto bylos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl patikslinto fizinio asmens mokumo atkūrimo plano tvirtinimo

Mokumo atkūrimo plane turi būti nurodoma įvairi informacija (FABĮ 7 straipsnio 1-13 p.), iš kurios sprendžiama apie bankroto procese numatomus atlikti veiksmus ir galimybę pasiekti pagrindinį Fizinių asmenų bankroto įstatymo tikslą – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Plano įgyvendinimo sėkmingumas priklauso ne tik nuo aktyvių bankrutuojančio asmens veiksmų, vykdant įstatymo reikalavimus ir bendradarbiaujant su kreditoriaus, bet ir pačių kreditorių sąžiningumo, sprendžiant iškilusius klausimus. Priešingu atveju būtų pažeidžiama bankrutuojančio fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyra, nebūtų užtikrintas asmens ir jo kreditorių interesų gynimas.

Pagal bylos duomenis, pareiškėjo mokumo atkūrimo plano projektas kreditorių susirinkimui buvo teikiamas du kartus. Pareiškėjas tinkamai laikėsi įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros. Pareiškėjas, atsižvelgęs į kreditoriaus UAB Medicinos banko, turinčio 97,06 proc. visų kreditorių finansinių reikalavimų, pastabas, taisė plano projektą, tačiau kreditorius nepritarė ir patikslintam planui.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs tiek su pirminiu mokumo atkūrimo planu (t. 3, b. l. 80–86), tiek su patikslintu planu (t. IV, b. l. 48–56) ir kreditoriaus UAB Medicinos banko pastabomis dėl jo, sprendžia, jog nors pareiškėjui ir jo didžiausiam kreditoriui nepavyko pasiekti kompromiso dėl plano nuostatų, tačiau tai nereiškia, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų ir negali būti tvirtinamas. Pažymėtina, jog mokumo atkūrimo plano atitiktis įstatymo reikalavimams negali būti siejamas su kreditorių pritarimu ar nepritarimu jam, kadangi konkretūs mokumo atkūrimo planui keliami reikalavimai, kaip minėta, numatyti FABĮ 7 straipsnyje. Be to, atsižvelgiant į žemiau nurodytas aplinkybes, negalima sutikti, jog pareiškėjas nedėjo pakankamai pastangų taisyti pirminį planą pagal kreditoriaus pastabas ir pasiūlymus.

2015-10-08 kreditorių susirinkime didžiausias pareiškėjo kreditorius nepritarė mokumo atkūrimo planui, nesutikdamas su nurodytomis numatomo parduoti pareiškėjo turto kainomis ir turto realizavimo laikotarpiais, nes turto realizavimo laikotarpis – 2015 m. II pusmetis yra nerealus, o kainos nepagrįstos nepriklausomu turto vertinimu, neatliktas įkeisto žemės sklypo detalusis planas. 2016-02-17 mokumo atkūrimo plano projekte nurodytas pakeistas turto realizavimo laikotarpis – 2016 m. I pusmetis (kaip pageidavo bankas) ir 2017 m. I pusmetis, įkeisto bankui nekilnojamojo turto kaina pateikta vadovaujantis UAB Medicinos banko pateiktu turto vertinimu, atliktas žemės sklypo detalusis planas, o įkaito turėtojui A. D. dėl jam įkeisto turto – transporto priemonių kainų abejonių nekilo, be to, pradinė turto pardavimo kaina bus tvirtinama kreditorių susirinkime. Įstatyme numatyta, kad pradinę turto pardavimo kainą tvirtina susirinkimas, o tuo atveju, jei turtas parduodamas už mažesnę kainą, yra būtinas skolininko sutikimas (FABĮ 26 str. 4 p., 27 str. 1 d.). Administratorius nurodė, kad pradinėje mokumo plano atkūrimo stadijoje UAB Medicinos bankas buvo informuotas, kad bankui įkeistas turtas nėra PVM objektas, o numatant turto realizavimo terminus, atsižvelgta į kreditorių sušaukimo, teismo nutarties dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo ir varžytynių vykdymo terminus.

Kreditorius 2015-09-11 planui nepritarė taip pat dėl to, jog skolos kreditoriams numatomos dengti tik iš pareiškėjo turimo turto pardavimo pajamų, plane nenurodytos priemonės pareiškėjo mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.). 2016-02-07 mokumo atkūrimo plane numatyta skirti iš pareiškėjo darbo užmokesčio 60 Eur per mėnesį kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, pareiškėjas papildomai įsidarbino kitoje darbovietėje, gaunamos pajamos padidėjo, pareiškėjas taip pat užsiima papildoma individualia veikla, papildomai įstoti mokytis neketina, nes neturi tam lėšų ir teoriškai padidėjęs atlyginimas nekompensuotų patirtų mokymosi išlaidų. Kreditorius su patikslinto plano šiais punktais nesutinka, mano, kad 60 Eur suma yra per maža, pareiškėjas neketina rasti geriau apmokamo darbo, o jo dabartinis darbo užmokestis yra nepagrįstai sumažintas, nes pareiškėjas dirba sutuoktinės įmonėje, kurios veikla galimai yra pelninga. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog bet kuris bankrutuojantis asmuo privalo būti aktyvus, t. y. imtis aktyvių veiksmų siekdamas maksimalaus galimo kreditorių reikalavimų tenkinimo. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju bankrutuojančio asmens turtinė padėtis gali būti skirtinga, t. y. asmuo gali neturėti jokio turto ar pajamų, bet šios aplinkybės nėra pakankamas pagrindas užkirsti galimybę jam bankrutuoti. Nustatyta, kad pareiškėjo darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) nuo 2015-09-11 plano iki 2016-02-07 plano projekto padidėjo nuo 72,80 Eur iki 103,67 Eur/mėn., pareiškėjas vykdo veiklą pagal verslo liudijimą, gaudamas 600 Eur pajamas, per mėnesį pareiškėjo pajamos siekia 703,67 Eur. Nustatytos aplinkybės rodo, jog pareiškėjas yra pakankamai aktyvus, siekdamas gauti didesnes pajamas, kurios nors ir nežymiai, tačiau vis tik auga. Pareiškėjas vykdo pareigą imtis priemonių asmens mokumui atkurti, gauna pastovias pajamas, ar gaus papildomų pajamų, plane numatyti neįmanoma. Nėra pagrindo išvadai, kad Mokumo atkūrimo planas neatitinka FABĮ 7 str. 1 d. 2 p. nuostatų. Taip pat negalima pagrįstai teigti, jog pareiškėjas bankroto procese tikisi apsiriboti vien tik jam priklausančio turto pardavimu (FABĮ 7 str. 1 d. 5 p.).

Kreditorius su 2015-09-11 plane, kurio įgyvendinimo trukmė – 5 metai, nurodyta 60 Eur /mėn. administravimo išlaidų suma sutiko (iš viso būtų 3600 Eur), tik siūlė nurodyti, kad ši suma apima administratoriaus atlyginimą ir visas kitas administravimo išlaidas, kurios bus vykdant skolininko administravimo funkcijas. Patikslintame plane yra detalizuotos visos administravimo išlaidos. Pažymėtina, kad sumažėjo vieno mėnesio administravimo išlaidų suma, plano terminas sutrumpintas nuo 5 iki 3 metų. Kreditorius su 2016-02-07 patikslintame plane nurodyta administravimo išlaidų suma (2343 Eur) iš esmės sutiko, tik nurodė, jog 30 Eur išlaidos nėra pagrįstos. Nustatyta, kad 2016-02-07 mokumo atkūrimo plano 24–25 p. detaliai išdėstytas administravimo išlaidų būtinumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į FABĮ nustatytus privalomus bankroto administratoriui veiksmus, į protingumo ir sąžiningumo principus, spręstina, kad 30 Eur per mėnesį administravimo išlaidos, įskaitant ir administratoriaus atlyginimą, nelaikytinas per didelis atlyginimas bankroto administratoriui.

Kreditorius, nepritardamas pirminiam planui, nenurodė jokių argumentų dėl pareiškėjo lėšų būtiniems poreikiams tenkinti dydžio – 610 Eur per mėn. pagrįstumo, patikslintame plane nurodyta pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti numatoma suma – 613,67 Eur per mėn. ir jos pagrindimu taip pat sutiko. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nurodytos 613,67 Eur pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti išlaidos yra per didelės. 2016-02-07 plano 22 skyriuje detalizuoti pareiškėjo būtinieji poreikiai, nurodant atskirose eilutėse būtiniems poreikiams reikalingas sumas. Matyti, kad 283,67 Eur skirtini pareiškėjo asmeninėms būtinoms išlaidoms, o 330 Eur – pareiškėjo vaikų išlaikymui. Įvertinus, kad nuo 2016-07-01 minimali mėnesinė alga yra 380 Eur, ir tikėtina, kad ji vis didės, kad pareiškėjas privalo išlaikyti tris vaikus, spręstina, kad pareiškėjo būtinųjų poreikių išlaidų suma nėra per didelė ir (ar) pažeidžianti jo kreditorių interesus. Pažymėtina, kad kreditorius sutiko su nurodytu lėšų dydžiu, tik atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė argumentus dėl šių lėšų nepagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad patikslintas fizinio asmens mokumo atkūrimo planas atitiko FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui ir kreditoriui pateikus nepritarimo priežastis, plano projektas, kreditoriui pageidaujant, turėjo būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Todėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria nutarta atsisakyti patvirtinti pareiškėjų A. L. ir D. L. 2016-04-11 Patikslintą fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą ir bankroto byla nutraukta, panaikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės. Netenkintinas bankroto administratoriaus prašymas patvirtinti A. L. ir D. L. 2016-04-11 Patikslintą fizinių asmenų mokumo atkūrimo planą ir mokumo atkūrimo planas grąžintinas bankrutuojantiems fiziniams asmenims trūkumams šalinti, patikslintą planą pateikiant tvirtinti pakartotiniam kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 str. 7 d., CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Kaip nurodyta aukščiau, pareiškėjas, atsižvelgdamas į kreditoriaus nurodytas pastabas 2015-10-08 kreditorių susirinkimo metu, parengė ir pateikė patikslintą mokumo atkūrimo planą (2016-02-07), kuris atitinka FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo netvirtino ir nutraukė fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 str. 1 d. 2 p.).

Suinteresuoto asmens atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, jog bankroto byla turėtų būti nutraukta ir FABĮ 10 str. 1 d. 1 p., t. y. nustatytu terminu nepateikus teismui tvirtinti mokumo atkūrimo plano, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, terminas mokumo atkūrimo planui pateikti buvo pratęstas iki 2015-10-09. 2015-10-08 kreditorių susirinkime nepatvirtinus mokumo atkūrimo planas, administratorius jį pateikė tvirtinti teismui 2015-10-08, t. y. nepraleidęs termino, Kauno apygardos teismo 2016-02-09 nutartimi šis administratoriaus pranešimas paliktas nenagrinėtas, 2016-02-29 vyko kreditorių susirinkimas Nr. 2, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl pritarimo patikslintam mokumo atkūrimo planui, kreditoriui nepritarus pasiūlytam patikslintam planui, administratorius 2016-03-07 jį pateikė tvirtinti teismui. Fizinių asmenų bankroto įstatymas neturi būti taikomas formaliai. Kita vertus, planas teismui nebuvo pateiktas ne dėl nuo bankrutuojančio fizinio asmens neveikimo, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl to negali nukentėti, be to, pažymėtina, kad bankroto procedūras vykdomos jau ilgą laiką (nuo 2015 m. balandžio mėn.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir tai, jog dėl kitų mokumo atkūrimo plano dalių ginčo nėra, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas atskirąjį skundą tenkinti, panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo patikslintą mokumo atkūrimo planą. Teismas atkreipia dėmesį, jog FABĮ suteikia kreditoriams teisę kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir, nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą (FABĮ 8 str. 12 d., 10 str. 2 d.). Įstatymas taip pat numato mokumo atkūrimo plano keitimo procesą (FABĮ 8 str. 13 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo E. V. 2016 m. vasario 17 d. mokumo atkūrimo planą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.