Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-30 · Administracinė byla Nr. I-4178-535/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-30Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
I-4178-535/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02091-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos
Atsakovas
Policijos departamentui prie LR VRM
Kategorijos
  • 1.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4178-535/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02091-2017-5Procesinio sprendimo kategorija 1.8.2.; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą atsakovui Policijos departamentui prie LR VRM dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas - Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga (toliau - Profesinė sąjunga, pareiškėjas) prašė teismo: panaikinti Policijos departamento prie LR VRM 2017-05-26 sprendimą Nr.5-S-4883; įpareigoti atsakovą priimti Profesinės sąjungos 2017-05-04 raštą Nr.01-01-84. Pareiškėjas nurodė, kad 2017-05-04 lydraščiu Nr.01-01-84 išsiuntė Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Profesinės sąjungos narės Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus apskr.VPK) pareigūnės E. S. prašymą, adresuotą Policijos departamento Tarnybinių ginčų komisijai, dėl tarnybinio ginčo išnagrinėjimo tarnybinių ginčų komisijoje. Atsakovas 2017-05-26 raštu Nr. 5-S-4883 informavo Profesinę sąjungą, kad individualūs tarnybiniai ginčai nagrinėjami įstaigose sudarytose individualių tarnybinių ginčų komisijose arba teisme, taip pat informavo, kad grąžina Profesinės sąjungos raštą Nr. 01-01-84.Pareiškėjas nesutinka su šiuo atsakovo sprendimu.

Iš Policijos departamento rašto Nr. 5-S-4883 darytina išvada, kad Policijos departamentas atsisakė priimti Profesinės sąjungos rašą Nr. 01-01-84, kuriuo Profesinė sąjunga persiuntė pareigūnės E. S. prašymą dėl tarnybinio ginčo išnagrinėjimo tarnybinių ginčų komisijoje. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad individualūs tarnybiniai ginčai nagrinėjami įstaigose arba teisme. Rašte nekonkretizuojama, kokiose būtent įstaigose turi būti sprendžiami individualūs tarnybiniai ginčai. Faktinė aplinkybė, kad atsakovas atsisakė priimti Profesinės sąjungos raštą, atskleidžia, kad, atsakovo nuomone, Policijos departamentas nėra kompetentinga institucija, nagrinėjanti individualius tarnybinius ginčus.

Naujojoje Vidaus tarnybos statuto (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1855 red.) redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2016 m. sausio 1 d., įtvirtintas individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institutas. Detalesnė tarnybinių ginčų ne teismo tvarka procedūra, remiantis Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojama Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016-01-11 įsakymu Nr. 1V-13 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklių (toliau - Taisyklės) X skyriuje. Vidaus tarnybos statuto 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalu ištaigoje sudarytoje tarnybiniu ginču komisijoje. Vidaus tarnybos statuto 4 straipsnis apibrėžia, kokios įstaigos priskirtinos vidaus reikalų įstaigoms: vidaus reikalų centrinės įstaigos: Policijos departamentas prie Vidaus reikalu ministerijos; Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų; Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos; Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos; Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų; kitos vidaus reikalų įstaigos - vidaus reikalų centrinėms įstaigoms pavaldžios teritorinės, specializuotos ir kitos įstaigos; vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos. Policijos departamentas priskirtinas prie vidaus reikalų įstaigų.

Taisyklių 224 punkte numatyta, kad Vidaus reikalų įstaigos individualių tarnybinių ginčų komisijos (toliau - ginčų komisija) paskirtis - objektyviai ir greitai išspręsti kilusį individualų tarnybinį ginčą, esant galimybei - sutaikinti abi šalis, taip prisidedant prie pareigūnų teisių gynimo, taip pat siekiant taupyti žmogiškuosius ir materialinius išteklius, pareigūnų pasitenkinimą darbu, taip pat formuoti pasitikėjimu ir pagarba grįstą kultūrą. Taisyklių 225 punkte nurodyta, kad ginčų komisijos sudarymo tvarką, statusą ir kompetenciją nustato Vidaus tarnybos statutas. Taigi Taisyklėse taip pat nekonkretizuota, kurios būtent vidaus reikalų įstaigos tarnybinių ginčų komisijai pateikiamas prašymas dėl individualaus tarnybinio ginčo nagrinėjimo. Sistemiškai vertinant šias nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tarnybinių ginčų komisijai, kaip ginčą nagrinėjančiai ne teismo tvarka institucijai, keliamą objektyvumo kriterijų bei į tai, kad prašymą PD prie LR VRM tarnybinių ginčų komisijai pateikusi pareigūnė, dirbanti Vilniaus apskr. VPK, ginčija būtent Vilniaus apskr. VPK viršininko sprendimą (ginčo šalys - Vilniaus apskr. VPK viršininkas ir Vilniaus apskr. VPK pareigūnai), darytina išvada, kad PD prie LR VRM, yra vidaus reikalų įstaiga, kompetentinga objektyviai nagrinėti individualius tarnybinius ginčus ne teismo tvarka. Pareiškėjo nuomone, PD prie LR VRM sprendimas atsisakyti priimti Profesinės sąjungos raštą Nr. 01-01-84 su priedais yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Šalies argumentai

Atsakovas - Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) su skundu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad skundžiamas Policijos departamento 2017-05-26 raštas Nr. 5-S-4883 iš esmės yra informacinio, o ne sprendžiamojo pobūdžio dokumentas ir pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių, nelemia jo materialiųjų teisių ar pareigų, rašte nesuformuluotos pareiškėjui privalomos elgesio taisyklės, o yra suteikiama informacija apie individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Mano, kad pareiškėjo skunde pateikti samprotavimai, kad policijos pareigūnas iš esmės gali kreiptis su prašymu išnagrinėti tarnybinį ginčą į bet kurioje policijos įstaigoje veikiančią tarnybinių ginčų komisiją (tame tarpe ir į Policijos departamento tarnybinių ginčų komisiją) yra nepagrįsti. Vidaus tarnybos statuto (toliau - Statutas) 61 str.1 dalyje nurodyta, kad individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras. Nei Statutas, nei Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybos organizavimo taisyklės patvirtintos vidaus reikalų ministro 2016 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 1V-13 nenumato tarnybinių ginčų komisijų steigimo vidaus reikalų centrinėse įstaigose, kuriose būtų nagrinėjami kitų, joms pavaldžių, įstaigų pareigūnų prašymai nagrinėti tarnybinius ginčus. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjunga analogiškus kaip ir pareiškėjo keliamus klausimus dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo sprendžia Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate sudarytoje Tarnybinių ginčų komisijoje (žr. http://www.pareigunai.lt/naujiena/vilniaus-avpk-pakartotinai- ivertino-fizinio-pasirengimo-itaka-tarnybines-veiklos-vertinimui-). Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2017-05-26 rašto Nr. 5-S-4883 (b.l.4) teisėtumo ir pagrįstumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga 2017-05-04 raštu Nr. 01-01-84 (b. l. 7) persiuntė Departamentui E. S. prašymą (b. l.8-12), kuriuo Departamento tarnybinių ginčų komisijos prašė išnagrinėti ginčą tarnybinių ginčų komisijoje.

Departamentas 2017-05-26 raštu Nr. 5-S-4883 nurodė, jog individualūs tarnybiniai ginčai nagrinėjami įstaigose sudarytose individualių ginčų komisijose arba teisme. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas turi teisę pasirinkti ginčą nagrinėjanti subjektą, grąžino nuspręsti dėl tolimesnio teisių gynimo būdo. LR vidaus tarnybos statuto 61 str. 1 d. numatyta, jog individualūs tarnybiniai ginčai, išskyrus ginčus dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos, gali būti sprendžiami ne teismo tvarka vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje. Individualiems tarnybiniams ginčams spręsti vidaus reikalų įstaigoje ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui sudaroma tarnybinių ginčų komisija. Tarnybinių ginčų komisija sudaroma iš vienodo skaičiaus vidaus reikalų įstaigos ir profesinės sąjungos atstovų. Individualių tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras (61 str. 2 d.). Pareigūnas rašytinį prašymą išnagrinėti individualų tarnybinį ginčą tarnybinių ginčų komisijai gali pateikti per mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeistos jo teisės. Praleistas šio prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas tarnybinių ginčų komisijos sprendimu, jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis tarnybinių ginčų komisija pripažįsta svarbiomis (61 str. 3 d.). Vidaus reikalų įstaigos skirstomos į vidaus reikalų centrines įstaigas (Departamentas) ir kitas vidaus reikalų įstaigas (Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) (Statuto 4 str.). Iš pareiškėjo skundo galima suprasti, jog jis pageidauja, kad E. S. tarnybinį ginčą nagrinėtų ne įstaiga, kurioje ji tarnauja, o centrinė įstaiga (Departamentas). Nei Statute, nei Taisyklėse nėra įtvirtina teisė pareiškėjui pasirinkti, kurios vidaus reikalų įstaigos sudaryta tarnybinių ginčų komisija turi nagrinėti pareiškėjo atstovaujamos E. S. skundą. Taip pat šiuose teisės aktuose nėra įtvirtina, jog skundus nagrinėja vidaus reikalų centrinės įstaigos. Priešingai, numatyta, jog tarnybiniai ginčai gali būti nagrinėjami vidaus reikalų įstaigoje sudarytoje tarnybinių ginčų komisijoje (neskirstant įstaigų į centrines, kitas vidaus reikalų įstaigas ar vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas). Tokiu būdu iš Statuto 61 str. 1 ir 2 d. sektų, kad ginčai nagrinėjami ne bet kokiose įstaigose, o tose, kuriose pareigūnai atlieka tarnybą (šiuo atveju – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate). Įvertinus nurodytas aplinkybes, Departamentas iš esmės pagrįstai konstatavo, jog Departamento tarnybinių ginčų komisija neturi teisės nagrinėti pareiškėjo pateikto skundo. Pareiškėjo atstovaujama E. S. , grįsdama būtinybę ginčą nagrinėti Departamento tarnybinių ginčų komisijoje nurodo, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas yra priėmęs sprendimą, todėl siekiant objektyvaus ginčo aplinkybių vertinimo, tikslinga šį ginčą nagrinėti Departamento tarnybinių ginčų komisijoje.

Statuto 61 str. 2 d. numatyta, jog tarnybinių ginčų komisiją sudaroma iš vienodo skaičiaus vidaus reikalų įstaigos ir profesinės sąjungos atstovų. Departamentas skundžiamame rašte nurodo, jog pareiškėjas turi teisę pasirinkti ginčą nagrinėjantį subjektą. Iš Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2017-05-04 rašto matyti, jog ji pasirinko, kad skundą turėtų nagrinėti tarnybinių ginčų nagrinėjimo komisija, tačiau ji suklydo, kurios įstaigos komisija turėtų skundą nagrinėti. Departamentas iš Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos 2017-05-04 rašto ir jo priedų niekaip negalėjo padaryti išvados, jog pareiškėjas prašo tarnybinį ginčą nagrinėti teisme.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 str. 8 d. numatyta, jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Departamentas, vadovaujantis aukščiau nurodytomis nuostatomis, gero administravimo principu, privalėjo pareiškėjo prašymą persiųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybinių ginčų komisijai, tačiau to nepadarė ir nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas pats pasirinktų, kuris subjektas turėtų nagrinėti jo prašymą, tuo iš dalies apsunkindama teisę pasinaudoti Statuto 61 str. įtvirtinta teise pateikti skundą tarnybinių ginčų komisijai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Departamento 2017-05-26 raštas Nr. 5-S-4883 naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 d. 1 p.), Departamentas įpareigotinas priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str., 91 str., 132 str. 1 d., 133 str.

nusprendžia:

Pareiškėjo Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinės sąjungos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017-05-26 raštą Nr. 5-S-4883.

Įpareigoti Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymo priimtinumą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Skundą kitoje dalyje atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič