- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-299/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Algirdas Gailiūnas, Alė Bukavineinė, Alė Bukavinienė
- Atsakovas
- D. S., Lietuvos ir Italijos uždarosios akcinė bendrovės „Lavestina“
- Pareiškėjas
- G. P.
- Kategorijos
- 7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-60-372/2011 pagal pareiškėjo G. P. pareiškimą dėl atsakovų Lietuvos ir Italijos uždarosios akcinė bendrovės „Lavestina“ ir jos direktoriaus D. S. juridinio asmens veiklos tyrimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas, ar byloje dėl įmonės veiklos tinkamumo (CK 2.124 str.) vienintelė leistina įrodinėjimo priemonė yra eksperto išvada, taip pat ar Lietuvos ir Italijos UAB „Lavestina“ (toliau – UAB „Lavestina“) automobilio pardavimas maža kaina ir kitos įmonės panašiu pavadinimu „Vilniaus Lavestina“ įsteigimas rodo UAB „Lavestina“ ir jos administracijos vadovo netinkamą veiklą.
Pareiškėjas G. P. teismo prašė paskirti ekspertą, kuris ištirtų, ar juridinis asmuo UAB „Lavestina“ ir jo administracijos vadovas D. S. veikė tinkamai, ar dėl jų veiklos nebuvo pažeisti juridinio asmens dalyvių turtiniai interesais, ar atsakovo veiklos rezultatus (pelno sumažėjimą, žalos bendrovei ir akcininkams atsiradimą ir pan.) lėmė būtent atsakovų (bendrovės ir jos valdymo organo) veiksmai (neveikimas).
Pareiškime nurodyta, kad UAB „Lavestina“ valdymo organas – direktorius D. S. netinkamai vykdė savo veiklą, nesąžiningai atliko savo pareigas šiais veiksmais (neveikimu), dėl šių aplinkybių:
leidimas naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei UAB „Vilniaus Lavestina“ naudoti atsakovo UAB „Lavestina“ pavadinimą;šios konkuruojančios įmonės UAB „Vilniaus Lavestina“ Marijampolės filialo buvimas tuo pačiu juridiniu adresu ir vertimasis iš esmės ta pačia veikla, kaip ir UAB „Lavestina“ Marijampolės filialas – (duomenys neskelbtini);šios konkuruojančios įmonės UAB „Vilniaus Lavestina“ Šiaulių filialo buvimas tuo pačiu juridiniu adresu ir vertimasis iš esmės ta pačia veikla kaip ir UAB „Lavestina“ - Rudės g. 21, Šiauliuose;
išaugusios ir ekonomiškai nepagrįstos UAB „Lavestina“ veiklos sąnaudos 2000 - 2002 metais bei įmonei nenaudingi sandoriai, kai įmonės ilgalaikis turtas už labai mažą kainą buvo perleistas konkuruojančiai įmonei (ar jos filialui);prarasti UAB „Lavestina“ klientai ir darbuotojai;nuo 2002 m. praktiškai nebevykdoma UAB „Lavestina“ įstatuose numatyta veikla ir tuo pažeidžiami turtiniai akcininkų interesai;
nelojalumas kompanijai, konfidencialios informacijos nesilaikymas, nesąžiningas siekimas perimti pelningas UAB „Lavestina“ veiklos sritis;akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai su trečiaisiais asmenimis, pažeidžiant Akcinių bendrovių 47 straipsnyje įtvirtintą uždarosios akcinės bendrovės akcijų perleidimo tvarką;administracijos vadovo atsistatydinimas iš einamų pareigų, pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatyme bei bendrovės įstatuose nustatytą tvarką.
Atsakovas D. S. nurodė, kad įregistruoti UAB „Vilniaus Lavestina“ nebuvo reikalingas atsakovo leidimas, ši įmonė veikė Vilniuje. UAB „Lavestina“ jokios veiklos Vilniuje nevykdė. UAB „Lavestina“ savo veiklą sustabdė 2001 03 21 ir pareiškėjas neteikė pasiūlymų situacijai pakeisti. UAB „Lavestina“ savo patalpų neturėjo, jas nuomojosi. Sustabdžius veiklą, nebebuvo sąlygų išlaikyti klientus ir darbuotojus. Įmonės veiklos sustabdymas ir nevykdymas nulemtas akcininkų nesutarimų, nėra susijęs su tyčiniais atsakovo veiksmais, ši situacija susiklostė dėl rinkos sąlygų: atsirado daug konkurentų, įrengimai nusidėvėjo, išaugo žaliavų poreikis, gamybos sąnaudos.
Atsakovas buvo paskutinis įmonės darbuotojas, išėjo iš darbo 2007 08 06 pagal DK 127 straipsnio nuostatas, kadangi jam nebuvo mokamas atlyginimas. Atsakovas buvo lojalus, neatskleidė konfidencialios informacijos, nesiekė nesąžiningai perimti pelningas UAB „Lavestina“ veiklos sritis.
Atsakovo UAB „Lavestina“ atstovas nurodė, kad šioje byloje dėl juridinio asmens veiklos tyrimo įrodinėjant veiklos netinkamumą vienintelė leistina įrodinėjimo priemonė yra eksperto išvada, tačiau teismui pateikta auditorės L. A. ekspertizės ataskaita remtis negalima. UAB „Vilniaus Lavestina“ pavadinimas netapatus atsakovo pavadinimui, ši įmonė pradėjo vykdyti veiklą Vilniuje ir 8 metus pareiškėjas nereiškė pretenzijų. Analogišką veiklą vykdė daug kitų įmonių. Kol atsakovas nebuvo sustabdęs savo veiklos, UAB „Vilniaus Lavestina“ veiklos Šiauliuose nevykdė. Jos filialai buvo įkurti 2002 metais, atsakovui nepriklausančiose patalpose. Akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai neprieštaravo Akcinių bendrovių įstatymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 01 10 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino juridinio asmens UAB „Lavestina“ ir jos administracijos vadovo D. S. veiklą netinkama, priteisė iš atsakovų D. S. ir UAB „Lavestina“ pareiškėjui G. P. po 2071,68 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas sprendė, kad atsakovas D. S., viršydamas savo įgaliojimus (nebuvo tokius įgaliojimus suteikiančio akcininkų sprendimo), leido buvusio akcininko D. V. įkurtai UAB „Vilniaus Lavestina“ naudoti atsakovo pavadinimą (CK 2.42 str. 1 d.).
Teismas nenustatė atsakovo D. S. kaltės dėl UAB „Lavestina“ turto pardavimo kainos, kadangi atsakovas vadovavosi visuotinio akcininkų 2001 03 21 susirinkimo sprendimu, kuris jam privalomas, 2000 03 01 įsakymu „Dėl ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto nusidėvėjimo ekonominių normatyvų patvirtinimo“. Teismas nenustatė, kad atsakovas D. S. aplaidžiai nesiėmė efektyvių veiksmų dėl parduodamo turto kainos padidinimo, tačiau sprendė, kad automobilis „Opel Combo“ parduotas už akivaizdžiai per mažą kainą - 192 Lt., nors vien jo perdažymas kainavo 2006 Lt., jo kasko draudimas įvertintas 15200 Lt. Atsakovas D. S., perleisdamas šį turtą už didesnę kainą nei kainavo pagerinimas, teismo vertinimu, elgėsi nepakankamai rūpestingai.
Atsižvelgęs į tai, kad UAB „Vilniaus Lavestina“ įkurta 2000 metais, o UAB „Lavestina“ turtas buvo parduotas 2002 m. vasario – kovo mėnesiais, teismas sprendė nesant pagrindo išvadai, jog konkuruojanti įmonė buvo sukurta UAB „Lavestina“ turto pagrindu.
Pareiškėjo argumentus, susijusius su D. S. nesąžiningumu, nelojalumu, klientų ir darbuotojų praradimu, teismas vertino kaip neįrodytus. Teismas pažymėjo, kad sprendimą dėl įmonės veiklos sustabdymo priėmė atsakovo akcininkai, nėra duomenų, kad pareiškėjas tam būtų prieštaravęs ar kad akcininkai, laikotarpiu nuo 2001 03 21 sprendimo sustabdyti įmonės veiklą iki 2005 01 04 sprendimo įmonę likviduoti būtų ėmęsi veiksmų atgaivinti veiklą. Sustabdžius įmonės veiklą, neįmanoma tikėtis, kad akcininkai iš jos gaus pelno, o D. S. neturėjo būti aktyvesnis nei akcininkai, tame tarpe ir pareiškėjas.
Kaip neįrodytą teismas vertino teiginį, jog naujoji įmonė, vykdydama analogišką veiklą (tekstilės ir kailių gaminių skalbimas ir valymas) veikia tose pačiose patalpose, kuriose veikė ir UAB „Lavestina“. Nustatyta, kad adresu Rūdės g. 21, Šiauliuose, veikusioje UAB „Lavestina“ drabužių valykloje jos iškaba liko ir kai tose patalpose vėliau dirbo UAB „Vilniaus Lavestina“, tačiau neįrodytas pareiškėjo teiginys, jog UAB „Vilniaus Lavestina“ veikė ir UAB „Lavestina“ filiale Marijampolėje tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl išaugusių ir ekonomiškai nepagrįstų veiklos sąnaudų 2000-2002 metais D. S., teismo vertinimu, neatsakingas, kadangi administracijos vadovu jis buvo išrinktas 2000 10 06 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, o įmonės veikla buvo nuostolinga dar 1999-2000 metais. Įsteigtas UAB „Lavestina“ Marijampolės filialas taip pat dirbo nuostolingai.
Pareiškėjas turėjo galimybę užduoti ekspertui klausimą dėl išaugusių ir ekonomiškai nepagrįstų veiklos sąnaudų, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, nors juridinio asmens veiklos tyrimas iš esmės atliekamas, remiantis būtent eksperto išvadomis (CPK 212-213 str.).
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jis nebuvo informuojamas apie įmonės finansinę būklę, nes 2001 03 21 visuotiniame akcininkų susirinkime buvo detaliai analizuota įmonės finansinė būklė, o pareiškėją atstovavo advokatė.
Iš darbo atsakovas D. S. buvo atleistas 2007 08 06, kai jau galutinai tapo aišku, jog akcininkai nesiims priemonių atnaujinti įmonės veiklą. Įvertinus tai, kad įmonės vadovą sieja darbo ir pavedimo santykiai, o įmonė jau nebedirbo, teismas sprendė, kad atsakovas kaip įgaliotinis turėjo teisę atsisakyti įgaliojimo (CK 2.146 str., 6.763 str. 1 d. 2 p.).
UAB „Ekonominė nauda“ ataskaitos teismas nelaikė eksperto išvada, kadangi šis dokumentas iš esmės yra auditoriaus pastabų suvestinė, be to, atlikta neįvertinus būtinų dokumentų. Tiek auditorė, tiek vėliau teismo ekspertas pripažino, kad jiems trūksta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių galimybę vertinti ilgalaikio turto perleidimo sandorių ekonomiškumą.
Kadangi šioje byloje teismas neturėjo galimybės įvertinti pakankamai išsamių ekspertų ataskaitų, todėl gali tik konstatuoti pažeidimus ir negali taikyti CK 2.131 straipsnio 1 dalyje nurodytų priemonių. Paskirtas ekspertas kategoriškai nurodė, kad jam nepakanka duomenų, kad galėtų atsakyti į pareiškėjo klausimą. Auditorė savo ataskaitoje taip pat patvirtino, kad dokumentų yra per mažai, todėl jos atlikta analizė remiasi prielaidomis. Be to, CK 2.131 straipsnio 1 dalyje numatytų priemonių taikymas būtų betikslis, nes įmonė neveikia jau 9 metus, joje nėra nė vieno darbuotojo.
Pagrindo konstatuoti pareiškėjo turtinių teisių pažeidimą teismas nenustatė ir pažymėjo, kad pareiškėjas kaip įmonės akcininkas nebuvo pakankamai aktyvus, valdant įmonę.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Atsakovas D. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011 01 10 sprendimą ir priimti naują - pareiškėjo G. P. pareiškimą atmesti ir pripažinti atsakovų D. S. ir UAB „Lavestina” veiklą tinkama bei priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Nors pareiškėjas nurodė 9 aplinkybes, kuriomis grindė atsakovo netinkamą veiklą, teismui paskyrus ekspertizę, buvo tirtos tik 4 iš jų. Be to, pats teismas sprendime pažymėjo, kad atlikta ekspertizė netinkama nes atlikta trūkstant duomenų. Taigi ekspertizė nepatvirtino atsakovo veiklos netinkamumo, nepaisant to, teismas nepagrįstai iš dalies pareiškimą tenkino.
2. Juridinio asmens veiklos netinkamumas turi būti įrodinėjamas vienintele leistina įrodinėjimo priemone – ekspertizės išvada (CK 2.131 str. 1 d. 177 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 02 11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008, 2005 02 07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2005, Lietuvos apeliacinio Teismo 2004 07 19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-26/2004). Aplinkybės, dėl kurių teismas D. S. veiksmus pripažino netinkamais, apskritai nebuvo tiriamos eksperto.
3. Teismas nepagrįstai sprendė, kad D. S. viršijo įgaliojimus leisdamas naudoti pavadinimą kitai panašiu pavadinimu įmonei. Pats teismas pažymėjo, kad pagal CK 2.124 straipsnį netinkama veikla apima tik juridinio asmens valdymą ir tik juridinio asmens dalyvių sprendimus, susijusius su juridinio asmens valdymu. Registravimas UAB „Vilniaus Lavestina” nesusijęs su UAB „Lavestina” valdymu. Be to, UAB „Vilniaus Lavestina” registravimo metu (2000 09 29) pagal galiojusį LR Firmų vardų įstatymą už juridinių asmenų pavadinimų registravimą buvo atsakingas Firmų vardų registras, kuris spręsdavo, ar pateiktas registruoti juridinio asmens pavadinimas atitinka Firmų vardų registro įstatymo reikalavimus. Pagal galiojusias Firmų vardų registracijos taisykles (Valstybinio patentų biuro direktoriaus 2000 02 29 įsakymu Nr. 28 patvirtintų Firmų vardų registracijos taisyklių VR/01/2000 3.2 punkto 2 dalis), pateikiant paraišką registruoti juridinį asmenį, būtina pateikti sutikimą leisti juridinio asmens varde naudoti kito juridinio asmens pavadinimo dalį, jei jį ketinama naudoti. Jeigu UAB „Vilniaus Lavestina” buvo įregistruota be UAB „Lavestina” sutikimo, reiškia, kad Firmų vardų registras nemanė, jog pavadinimai yra klaidinančiai panašus arba kad toks sutikimas yra būtinas.
Be to, D. S. nepriėmė jokių sprendimų, kurie būtų įtakoje juridinio asmens su panašiu pavadinimą įregistravimą, o pareiškėjas dėl įmonės UAB „Vilniaus Lavestina” pavadinimo nereiškė pretenzijų 8 metus. UAB „Vilniaus Lavestina” pavadinimas buvo naudojamas ne todėl, kad atsakovas būtų leidęs jį naudoti, o dėl to, kad atsakovo akcininkai tam niekada neprieštaravo, todėl ir D. S. tam prieštarauti nematė reikalo. UAB „Vilniaus Lavestina” steigėjas yra UAB „Lavestina” steigėjas ir vienas iš akcininkų D. V..
4. Vertinant juridinio asmens pavadinimo atitikti CK 2.39 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems reikalavimams dėl jo panašumo į kitą juridinio asmens pavadinimą, lemianti aplinkybė yra ne tai, jog tarp lyginamųjų juridinių asmenų pavadinimų egzistuoja panašumas, bet tai, ar tas panašumas yra klaidinantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 05 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-223/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 12 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-632). Byloje nenustatyta UAB „Lavestina” ir UAB „Vilniaus Lavestina” pavadinimu klaidinantis panašumas.
5. Vieno steigėjo tiesiogiai ar per įsteigtus juridinius asmenis įsteigti ūkio subjektai negali būti vertinami kaip konkurentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 12 05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-632).
5. UAB „Vilniaus Lavestina“ buvo įregistruota ir pradėjo vykdyti savo veiklą Vilniuje, todėl su UAB „Lavestina“ nekonkuravo. Nenustatyta, kad UAB „Vilniaus Lavestina“ ketino panaudoti UAB „Lavestina“ pavadinimo dalį savanaudiškais tikslais, siekdamas pasipelnyti.
6. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, jog atsakovų veikla parduodant automobilį „Opel Combo” buvo netinkama. Tai nebuvo nustatyta ekspertizės išvadoje. Be to, pats teismas pažymėjo, kad sprendimus parduoti turtą priėmė akcininkai, o D. S. negalėjo jų įtakoti, todėl nėra atsakingas už automobilio pardavimo kainą.
Pareiškėjas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, nors apie apeliacinį skundą yra informuotas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pareiškėjas G. P. kreipėsi į teismą ir nurodė, kad jis yra Lietuvos ir Italijos UAB ,,Lavestina“ akcininkas, turintis daugiau kaip 1/10 įstatinio kapitalo akcijų. Bendrovės vienasmenis valdymo organas – direktorius D. S. netinkamai vykdė savo veiklą ir nesąžiningai atliko pareigas:
1. Leido naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei UAB ,,Vilniaus Lavestina“ naudoti UAB ,,Lavestina“ pavadinimą.
2. UAB ,,Vilniaus Lavestina“ veikė tuo pačiu adresu ir vykdė tą pačią veiklą Šiaulių m. Rudės g. 21.
3. UAB ,,Lavestina“ veiklos sąnaudos 2000-2002 metais ekonomiškai nepagrįstai išaugo, buvo sudaryti ekonomiškai nenaudingi sandoriai, ilgalaikis turtas už mažą kainą perleistas konkuruojančiai įmonei.
4. UAB ,,Vilniaus Lavestina“ veikė tuo pačiu adresu kaip ir UAB ,,Lavestina“ Marijampolės filiale – (duomenys neskelbtini).
5. Prarado UAB ,,Lavestina“ klientus ir darbuotojus.
6. Nuo 2002 m. nebevykdoma UAB ,,Lavestina“ įstatuose numatyta veikla.
7.Nelojalus kompanijai, nesaugojo konfidencialios informacijos, nesąžiningai siekė perimti pelningas UAB ,,Lavestina“ veiklos sritis.
8. Akcijų pirkimo-pardavimo sandoriai su trečiaisiais asmenimis padaryti pažeidžiant akcinių bendrovių 47 straipsnio reikalavimus.
9. Atsistatydino iš pareigų pažeidžiant Akcinių bendrovių įstatymą bei įstatuose nustatytą tvarką.
Šiaulių apygardos teismas 2009 02 06 nutartimi UAB ,,Lavestina“ skyrė buhalterinę-ekonominę ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB ,,Rezultatas“, o 2009 03 27 nutartimi patikslino 2009 02 06 nutartį, ekspertizę pavedant atlikti UAB ,,Ekonominė nauda“. Ekspertams pavesta atsakyti į klausimą, ar ekonomiškai pagrįsti ir naudingi UAB ,,Lavestina“ ir jos Marijampolės filialo sudaryti su ilgalaikiu turtu susiję sandoriai už laikotarpį nuo 1999 01 01 iki 2002 12 31.
Šiaulių apygardos teismas 2010 06 21 nutartimi nutarė atlikti UAB ,,Levastina“ turto vertinimo ekspertizę, kurią pavedė atlikti ekspertui A. L.. Ekspertui pavedė atsakyti į klausimą, ar ekonomiškai pagrįsti ir naudingi UAB ,,Levastina“ sudaryti su ilgalaikiu turtu susiję sandoriai už laikotarpį nuo 1999 01 01 iki 2002 12 31. Ekspertas 2010 10 12 teismui pateikė ekspertizės aktą, kuriame nurodė, kad į pateiktą klausimą atsakyti negali dėl nepakankamos dokumentacijos apie ilgalaikį turtą.
Apeliantas D. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti juridinio asmens UAB ,,Lavestina“ ir jos administracijos vadovo D. S. veikla netinkama, nurodo, kad nesant ekspertų ataskaitose nurodymo, jog bendrovės ir jos vadovo veikla buvo netinkama, teismas be pagrindo konstatavo, kad D. S. nepagrįstai ir viršydamas savo įgaliojimus leido naujai įsteigtai konkuruojančiai įmonei UAB ,,Vilniaus Lavestina“ naudoti UAB ,,Lavestina“ pavadinimą, taip pat kad perleido automobilį ,,Opel Combo“ už aiškiai per mažą kainą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog CK 2.124 straipsnyje nustatyta, jog šio kodekso 2.125 straipsnyje išvardyti asmenys turi teisę prašyti teismo paskirti ekspertus, kurie ištirtų, ar juridinis asmuo, jo valdymo organai ar jų nariai veikė tinkamai ir, jeigu nustatoma netinkama veikla, taikyti CK 2.131 straipsnyje nurodytas priemones. Šia įstatymo norma juridinio asmens dalyviams suteikiamos teisinės priemonės, užtikrinančios, kad juridinio asmens valdymas būtų tinkamas. Netinkama juridinio asmens veikla gali būti netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2010). Taigi juridinio asmens veiklos tyrimo tikslas yra ištirti ekspertų pagalba juridinio asmens veiklą ir šiai veiklai esant netinkamai, taikyti vieną iš priemonių, numatytų CK 2.131 straipsnio 1 dalyje. Siekiant šio tikslo yra būtinas juridinio asmens veiklos ekspertinis tyrimas. Jeigu ekspertai, ištyrę juridinio asmens veiklą, teismui pateikia ataskaitą, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens (juridinio asmens valdymo organų ar jų narių) veikla yra netinkama, teismas šią ataskaitą privalo įvertinti ir jai pritarti arba nepritarti ir tik po to, išklausęs šalių ir šio kodekso 2.130 straipsnyje nurodytų valstybės institucijų nuomones, gali taikyti vieną iš priemonių, kurios nustatytos CK 2.131 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose.
Nagrinėjamoje byloje ekspertiniai tyrimai buvo atliekami, tačiau ekspertai ataskaitose juridinio asmens veiklos įvertinti negalėjo dėl dokumentų nepakankamumo. Pats teismas vertino, kad ekspertizės akto nėra. Teisėjų kolegija mano, kad esant tokioms aplinkybėms, kai ekspertai nenustato, jog juridinio asmens veikla yra netinkama, teismas pats nustatyti juridinio asmens veiklos netinkamumą negali, nes tai prieštarautų CK 2.131 straipsnio prasmei. Nenustačius juridinio asmens veiklos netinkamumo, įstatymas nenustato teisinių priemonių juridinio asmens veiklai pagerinti. Tokiu atveju suinteresuotas asmuo savo teises gali ginti kitomis įstatymų nustatytomis teisinėmis priemonėmis.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, todėl sprendimas naikintinas, o pareiškėjo prašymas netenkintinas.
Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, atitinkamai turi būti peržiūrima ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Bylos šalių turėtos išlaidos dėl ekspertizės atlikimo neatlygintinos, kadangi dėl ekspertizės neinformatyvumo jomis nebuvo galima pagrįsti sprendimo byloje.
Patenkinus apeliacinį skundą spręstinas ir atsakovo LUAB Lietuvos ir Italijos įmonės „Lavestina“ turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsižvelgus į tai, kad byla buvo nagrinėjama ilgą laiką, dalis išlaidų patirta dėl procesinių veiksmų, kurie nebuvo būtini, taip pat atsižvelgus į rekomenduojamus priteistinus maksimalius dydžius, patvirtintus Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 04 02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, priteistina 4300 Lt bylinėjimosi išlaidų. Pagal bylos duomenis, už LUAB Lietuvos ir Italijos įmonę „Lavestina“ turėtas išlaidas dėl advokato pagalbos apmokėjo UAB „Transimeksa“, todėl ši suma priteistina UAB „Transimeksa“ naudai.
Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimą pakeisti - panaikinti šio sprendimo dalis, kuriomis juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lavestina“ ir jos administracijos vadovo D. S. veiklą pripažinta netinkama, taip pat kuria priteista iš atsakovų D. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Lavestina“ pareiškėjui G. P. po 2071,68 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsisakyti juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Lavestina“ ir jos administracijos vadovo D. S. veiklą pripažinti netinkama.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 137 Lt (vieną šimtą trisdešimt septynis litus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš G. P. (gimęs 1937 m. birželio 24 d., gyvenantis (duomenys neskelbtini)) uždarosios akcinės bendrovės „Transimeksa“ (j. a. k. 144903169) naudai 4300 (keturis tūkstančius tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.